Vaiko Gyvenamosios Vietos Nustatymas ir Pakeitimas Tėvams Gyvenant Skyrium

Skyrybos ir vaikų dalybos - vienas nuo kito neatskiriami procesai. Jeigu šeima turi nepilnamečių vaikų, nutraukiant santuoką visais atvejais turi būti išsprendžiami vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant klausimai. Atsižvelgiant į tai, skyrybos turint vaikų, ypatingai kai tėvai nesutaria dėl vaikų globos, yra pakankamai sudėtingas procesas.

Dažniausiai besiskiriančios poros nesutaria dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos, vaiko išlaikymo dydžio klausimų. Padedant vaiko teisų gynėjams arba nukreipiant pagalbos tėvus į mediatorių, psichologą ir pan., didžiąją dalį tokių nesutarimų pavyksta išspręsti taikiai. Tačiau visi kiti atvejai - sudėtingi. Didžioji dalis konfliktiškų skyrybų būna ne tik dėl turto, bet ir dėl vaikų gyvenamosios vietos.

Leiskite padėti spręsti klausimus, kuriais nesutariate su sutuoktiniu.

Vaiko Interesas - Svarbiausias Kriterijus

Tėvai realizuodami savo tėvų valdžią, turi užtikrinti vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, t.y. veikti vaiko interesais. Svarbiausias kriterijus nustatant vaiko gyvenamąją vietą yra vaiko interesas - tai vaiko teisės ir pareigos, numatytos ir garantuotos įstatymuose, bendrieji ir individualieji vaiko poreikiai, kuriuos užtikrina vaiko tėvai (ar įstatyminiai vaiko atstovai) įgyvendindami savo tėvų (ar kitų įstatyminių atstovų) teises ir vykdydami pareigas vaikų atžvilgiu.

Ši sąvoka nukreipia į kitus teisės aktus, kuriuose išdėstytos vaiko teisės ir pareigos - vaiko intereso sąvokos elementai. Teismų praktikoje pasisakoma, kad nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant.

Sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos klausimą nustatomi objektyvieji kriterijai: kiekvieno iš tėvų galimybės ir pastangos užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimas, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygos, vaiko norai ir pažiūros, kurių visuma įvertinama vaiko interesų atžvilgiu.

Kadangi vaiko interesas individualizuojamas konkrečiu atveju konkrečiam vaikui, nustatant būtent jam svarbius jo turinio elementus, nėra galimybės sudaryti svarbiausių kriterijų katalogo, nes nustačius tokį kriterijų sąrašą gali būti pažeistas tas pats vaiko interesas, jeigu į šį sąrašą nepatektų aplinkybė užtikrinanti tik konkrečiam vaikui reikalingą intereso elementą. Nėra baigtinio sąrašo vaiko intereso elementų - nėra baigtinio vertinimo kriterijų katalogo.

Todėl tikslinga priimant sprendimus dėl vaiko gyvenamosios vietos vadovautis 2002 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimu Nr. [Nutartis nenurodyta, tad nenaudoju].

Tėvų Teisės ir Pareigos Skyrium Gyvenant

Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai. Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams.

Vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita. Vaikas turi teisę gyventi kartu su savo tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams.

Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi didesnes galimybes bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, daryti įtaką jo psichiniam, dvasiniam, kultūriniam bei fiziniam vystymuisi, todėl jo vaidmuo auklėjant vaiką turi būti aktyvesnis. Negyvenantis kartu su vaiku tėvas ar motina turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Vaiko auklėjimo ir bendravimo su vaiku klausimus abu tėvai turi teisę spręsti tarpusavio susitarimu. Kilus ginčui dėl vaiko auklėjimo ir bendravimo su vaiku, tėvai gali tiesiogiai kreiptis į teismą. Teismas, išsprendęs tėvų ginčą, nustatys bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Tėvas ar motina, gyvenantys su vaiku skyrium, turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku. Atsisakyti suteikti informaciją galima tik tuo atveju, jei yra grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei iš tėvo ar motinos pusės, taip pat įstatymų nustatytais atvejais.

Pažymėtina, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Ši pareiga neišnyksta net ir po skyrybų bylos. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija - tėvų valdžios apribojimas. Taigi, teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką, vaiko tėvai privalo ją vykdyti.

Vaiko Nuomonė Nustatant Gyvenamąją Vietą

Sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą, vaikui, kaip prigimtinių teisių turėtojui, užtikrinama galimybė aktyviai naudotis savo teisėmis, reikšti savo norus ir pažiūras visais jo interesus liečiančiais klausimais. Į vaiko norus neatsižvelgiama, jeigu jie prieštarauja vaiko interesams. Tuo tarpu į vaiko norą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų teismas atsižvelgia, tačiau tai teismo neįpareigoja priimant sprendimą dėl globos. Lietuvos teisės aktai numato, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.

Europos žmogaus teisių teismas savo sprendimuose nuosekliai laikosi pozicijos, kad geriausių vaiko interesų įvertinimas apima ir vaiko nuomonės (gebančio ją pareikšti tiesiogiai ar per atstovą) apsvarstymą, o kuo vaikas brandesnis, tuo kyla didesnis poreikis gerbti jo autonomiją. Tuo atveju, kai sprendžiamas su vaiku susijęs klausimas, vaikas (nepriklausomai nuo jo amžiaus), sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme.

Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais. Vis dėlto, vaiko noras tėra vienas iš reikšmingų įrodymų byloje ir pati vaiko nuomonė gali ir neatitikti teismo nuomonės, koks sprendimas būtų tinkamiausias byloje. Dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašiai, vaiko norai ir interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju turi būti išsiaiškinama, ar vaiko norai atitinka jo interesus.

Pažymėtina, kad vaiko apklausos metu dažnai nustatoma, kad tėvas ar motina, siekiantis, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, darė įtaką vaiko apsisprendimui, pavyzdžiui, žadant nupirkti, ko vaikas nori. Tokiais atvejais į vaiko norą, jeigu jis neatitinka vaiko interesų apsaugos, neatsižvelgiama.

Vaikų Gyvenamosios Vietos Nustatymo Procesas

Vaikų gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma pačių tėvų susitarimu. Jeigu santuoka nutraukiama bendru sutarimu, sudarant santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, kas sudaro maždaug 95 proc. visų santuokos nutraukimo bylų, tokiais atvejais paprastai jau yra sutarta dėl vaikų gyvenamosios vietos. Dažnai sutuoktiniai šiuo klausimu net nediskutuoja, kadangi tvarka jau praktiškai nusistovėjusi, t.y. vaikas jau iki santuokos nutraukimo gyvena su vienu iš tėvų, ir sutuoktinius tokia padėtis tenkina.

Kilus ginčui tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Vaikas gyvena su tuo iš tėvų, kuris nurodytas teismo sprendime, nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje būtų jo gyvenamoji vieta. Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų - vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).

Kaip žinia, dažniausiai, vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su mama, tačiau gali būti ir nustatyta ir su tėčiu.

Valstybės Institucijų Vaidmuo

Valstybės požiūris šiuo klausimu yra gana biurokratinis. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, vaikas turi likti gyventi su tuo tėvu, kurio buities sąlygos yra geresnės.

Abiejų tėvų buities sąlygas nustato Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistas, kuris atvyksta į namus ir surašo buities tyrimo aktą. Akte aprašomi ne tik materialūs aspektai, susiję su gyvenamąja aplinka (baldai, buitinė technika ir pan.), tačiau gali būti pateikiami ir vaiko apklausos rezultatai - tarnybos specialistas gali paklausti vaiko, su kuriuo iš tėvų vaikas norėtų likti gyventi bei tai užfiksuoti akte.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vaidmuo tokio pobūdžio skyrybų bylose turi didelę reikšmę, tačiau galutinį sprendimą vis dėlto priima teismas. Teisėjas atsižvelgia ne tik į buities tyrimo aktą, tarnybos išvadą, tačiau gali ir pats asmeniškai pasikalbėti su vaiku, dalyvaujant vaiko teisių apsaugos specialistui bei psichologui.

Jeigu situacija yra sudėtingesnė, pavyzdžiui, vaikas keičia savo nuomonę arba įtariamas poveikis iš tėvų, byloje gali būti skiriama vaiko psichologinė ekspertizė.

Kasmet Lietuvoje santuoką nutraukia apie 8 tūkst. porų, o oficialias tėvų skyrybas išgyvena daugiau kaip 6 tūkst. vaikų. Tokį didelį skyrybų skaičių, be abejo, lydi įvairūs buvusių sutuoktinių nesutarimai, kuriuos vaiko teisių gynėjams tenka padėti spręsti ir nuo jų apsaugoti vaikus.

Teismo Sprendimų Įtaka Vaiko Gyvenimui

Teismo sprendimai turi didelę įtaką vaiko gyvenimui. Štai lentelė, kurioje apžvelgiami sprendimų tipai ir jų poveikis vaikui:

Išlaikymo Klausimai

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarką ir formą tėvai nustato bendru tarpusavio susitarimu. Jeigu vaiko tėvas ar motina nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal kito iš tėvų ieškinį. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Teismas gali priteisti išlaikymą šiais būdais:

• Kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis;
• Konkrečia pinigų suma;
• Priteisiant tam tikrą turtą.

Teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.

Laikinosios Apsaugos Priemonės

Siekdamas apsaugoti vaiko teises ir interesus, kol bus priimtas teismo sprendimas, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones:

• Įpareigoti, esant galimybei, vieną sutuoktinį gyventi skyrium;
• Nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų;
• Priteisti iš vieno sutuoktinio/tėvo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams;
• Uždrausti vienam sutuoktiniui/tėvui matytis su nepilnamečiais vaikais;
• Uždrausti vaiką išvežti į užsienio valstybę ir kt.

Teismas gali spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, remdamasis pagrįstu raštišku vieno iš tėvų prašymu arba savo iniciatyva. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas išsprendžia ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo. Apie prašymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui.

Teismas gali spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu iki ieškinio teismui padavimo dienos. Šiuo atveju teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato terminą (ne ilgesnį kaip 14 dienų), per kurį turi būti pateiktas ieškinys. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įsigalioja nuo jos priėmimo momento, vykdoma skubiai.

Vaiko Gyvenamosios Vietos Pakeitimas: Aplinkybės ir Procesas

Teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios - pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta gyvenamoji vieta, atidavus auginti vaiką ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali kreiptis į teismą (reikšti pakartotinį ieškinį) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Vienos neesminės aplinkybės pasikeitimas negali būti laikomas ieškinio pagrindo pasikeitimu.

Jei norite pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, paprasčiausias būdas - kreiptis į teismą dėl gyvenamosios vietos pakeitimo, o kitas sutuoktinis parašys sutikimą su ieškiniu. Galima kreiptis su prašymu pakeisti pasekmių sutartį, pridedant tokį prašymą su abiejų tėvų parašais. Svarbu nepamiršti pasisakyti dėl alimentų. Notaras čia ne prie ko - reikalas išspręstas teismo, tad jo pakeisti negali nei notaras, nei policininkas, nei teta Jadvyga, tik teismas.

Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis.

Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įstatyme nenustatyta, tačiau vystoma kasacinio teismo praktikoje pateikiant to pavyzdžių:

• tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001);
• vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003);
• kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

Tačiau gali atsirasti gyvenimo aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti vaiko gyvenamąją vietą, kaip pvz. vieno iš tėvų liga, priklausomybių atsiradimas, pajamų dydžio pasikeitimas, kitų vaikų atsiradimas, dėl ko yra sudėtinga tinkamai prižiūrėti vaiką. Tačiau kiekvienoje byloje tai yra atskirai bei individualiai nustatomos aplinkybės. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų.

Kasacinio teismo praktikoje yra atkreiptas dėmesys į tai, kad kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos, yra: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšys su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje.

Tarptautinėje ir Lietuvos teismų praktikoje akcentuojamas ilgesnis kaip vienerių metų gyvenimo vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje terminas. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas. Adaptacija naujoje gyvenamojoje vietoje gali turėti neigiamų pasekmių tiek vaiko emocinei sveikatai, tiek ir ugdymo procesui, kas visiškai neatitiktų paties nepilnamečio vaiko interesų. Esant nustatytoms aplinkybės teismas nusprendė nekeisti vaiko gyvenamosios vietos.

Dažnai primename, kad skiriasi pora, bet ne tėvai. Tad vaikui gyvybiškai reikalinga iš abiejų tėvų išgirsti, kad jie ir toliau lygiai taip pat myli vaiką, o pokyčiai įvyko tik suaugusiųjų santykiuose - tai niekaip nekeičia tėčio ir mamos santykio su juo. Tėvams išsiskyrus, esminės vaiko teisės išlieka tos pačios: vaikas turi augti saugus ir mylimas, juo tinkamai rūpinamasi ir užtikrinta vaiko prigimtinė teisė bendrauti su abiem tėvais. Taip pat svarbu sudaryti sąlygas vaikui ir toliau palaikyti įprastą ryšį su seneliais, tetomis, dėdėmis, kitais artimais giminaičiais.

Taip, vaiko gyvenamoji vieta - tai deklaruota vieta ir ten, kur vaikas realiai gyvena.

Vaiko Gyvenamoji Vieta su Abiem Tėvais (50/50 Modelis)

Viešoje erdvėje dažnai galima išgirsti nuomonių, kad Lietuvos įstatymai ištuokos atveju neleidžia vaiko gyvenamosios vietos nustatyti su abiem tėvais. Tačiau Civilinio kodekso normos nustato, kad „tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų“.

Esant būtent tokiai įstatymo formuluotei, įstatymą galima taikyti pažodžiui. Taigi, vertinant lingvistiškai ir eliminavus ginčo elementą, vaiko tėvai dėl vaiko gyvenamosios vietos gali susitarti laisva valia, taigi gali susitarti ir dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su jais abiem. Deja, kaip jau minėta, ne visada teismai tokią įstatyme įtvirtintą galimybę įžvelgia ar supranta vienodai, kas puikiai atitinka posakį „kiek yra teisininkų, tiek yra ir nuomonių“.

Už vienodos teismų praktikos formavimą yra atsakingas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tačiau teismų patvirtintos tėvų sudarytos sutartys yra tvirtinamos pirmosios instancijos apylinkės teismų ir nesant ginčo tarp šalių, teismų praktiką formuojančio teismo nepasiekia. Esant nevienodai teismų praktikai ir nevienodam įstatymo interpretavimui, praktikoje tenka elgtis kūrybiškai.

Vaiko bendravimo tvarkos nustatymas „po lygiai“ Lietuvoje jau įgauna pagreitį ir dažnas tėvas siekia, kad su savo vaiku, kurio gyvenamoji vieta su juo nėra nustatyta, galėtų bendrauti kas savaitę (ar kitokiais vienodos trukmės intervalais) nepertraukiamai lygiai taip pat, kaip ir tėvas, su kuriuo vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta. Tokiu būdu susidaro kuriozinė situacija, kai praktiškai vaikas gyvena su abiem tėvais, t. y. pakaitomis tai pas vieną tėvą, tai pas kitą tam tikrais laiko intervalais, tačiau formaliai jo gyvenamoji vieta būna nustatoma tik su vienu iš jų.

Kilus ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismai ne kartą yra pasisakę, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta gali būti nustatyta tik su vienu iš tėvų, o sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, gali būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą ir sudarant sąlygas skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku tiek pat laiko, kiek ir su motina (tėvu), su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta. Šį sakinį kaip mantrą teismai kartoja beveik kiekvienoje teismo nutartyje, net ir tuo atveju, jei ginčo tarp vaiko tėvų nėra, kartais net nesivargindami individualiai pažvelgti į kiekvieną konkretų atvejį.

Pavyzdžiui, kai kuriais atvejais dėl gyvenamosios vietos nustatymo, siekiant kaip įmanoma labiau prisitaikyti prie teisėjo, kuris nenori tvirtinti tėvų susitarimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su jais abiem, gyvenamoji vieta yra nustatoma rotacijos principu kas pusę metų (ar kitokiais laikotarpiais) keičiant vaiko gyvenamąją vietą tai su vienu tėvu, tai su kitu. Pasitaiko ir drąsesnių teisėjų, kurie įstatyme neįžvelgia jokio prieštaravimo ir, esant tėvų sutarimui, tvirtina jų sudarytas sutartis, kuriomis jie susitaria dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su jais abiem, būtent tokią formuluotę ir įtvirtinant teismo sprendimu.

Bendravimo su vaiku tvarka 50/50 yra vis dažniau svarstomas modelis, siekiant užtikrinti, kad vaikas išlaikytų lygiavertį ryšį su abiem tėvais po skyrybų. Šis principas grindžiamas lygiaverte tėvyste, kai abu tėvai dalyvauja vaiko gyvenime vienodai, tiek laiko, tiek atsakomybės prasme. Geriausia, kai dėl tokios tvarkos susitariama taikiai, nes tėvų bendradarbiavimas yra esminis veiksnys sėkmingam lygiavertės bendravimo tvarkos įgyvendinimui. Teismas, spręsdamas dėl 50/50 bendravimo modelio, įvertina daugybę veiksnių: tėvų gyvenamųjų vietų atstumą, vaiko ugdymo įstaigų vietą, socialinius ryšius, tėvų užimtumą ir jų gebėjimą užtikrinti stabilų kasdienį gyvenimą. Jei nustatoma, kad toks modelis atitinka vaiko poreikius ir neprieštarauja jo gerovei, teismas gali jį patvirtinti.

Vienas iš svarbiausių aspektų, taikant šį modelį, yra užtikrinti stabilumą ir nuoseklumą vaiko gyvenime. Tai reiškia, kad tėvai turi susitarti dėl vienodų ugdymo ir auklėjimo principų, aiškios dienotvarkės bei bendros atsakomybės pasidalijimo. Jei bendravimo 50/50 tvarka tampa netinkama dėl pasikeitusių aplinkybių ar neigiamai veikia vaiko gerovę, ji gali būti keičiama. Tam reikia įrodyti, kad dabartinė tvarka neatitinka vaiko interesų ir yra reikalingas kitoks bendravimo modelis. Mūsų kontora konsultuoja ir padeda nustatyti bei įgyvendinti 50/50 bendravimo su vaiku modelį, atsižvelgiant į kiekvieno atvejo individualias aplinkybes.

Nors tenka apgailestauti, kad Civilinis kodeksas nenumato galimybės teismui vaiko gyvenamosios vietos nustatyti su abiem tėvais esant ginčui tarp jų, tačiau tikėtina, kad skleidžiant informaciją apie išimtinius teismų sprendimus, kuriais ... [Pabaigos trūksta, tad baigiu čia].

tags: #del #vaiko #gyvenamosios #vietos #pakeitimo #nustatymo

• Pientraukio pasirinkimo vadovas
• Moters, suktis ir visus mylėti
• Sužinokite, ką reiškia rožinė kūdikio šlapimo spalva
• Kaip tinkamai rūpintis naminiais ir laukiniais gyvūnais?
• Kaip tinkamai prižiūrėti dažytus drabužius