Įgimtas defektas yra problema, kuri atsiranda, kai kūdikis vystosi motinos kūne. Dauguma apsigimimų atsiranda per pirmuosius 3 nėštumo mėnesius, o jų pobūdis gali varijuoti nuo lengvų iki sunkių. Įgimtas defektas gali turėti įtakos kūno išvaizdai, veikimui ar abiem. Kai kurie apsigimimai, pvz., kiškio lūpa ar nervinio vamzdelio defektai, yra struktūrinės problemos, kurias galima lengvai pastebėti, o kiti, kaip širdies liga, nustatomi naudojant specialius testus.

Nors mokslininkai žino kai kurių apsigimimų priežastis, daugelio jų tiksli kilmė lieka nežinoma. Pagrindinius veiksnius galima suskirstyti į kelias kategorijas:
Apsigimimai, arba nukrypimai nuo normalios organizmo sandaros, dažniausiai atsiranda dėl embriogenezės sutrikimo, kai pažeidžiami atskiri vystymosi etapai. Žalingi aplinkos veiksniai, tokie kaip alkoholis, vaistai, jonizuojančioji spinduliuotė ar biologiniai agentai, yra ypač pavojingi pirmajame nėštumo trečdalyje, kai formuojasi organai.
Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai gali diagnozuoti kai kuriuos apsigimimus nėštumo metu, naudodami prenatalinius tyrimus. Kiti defektai gali būti nustatyti tik po kūdikio gimimo per naujagimio patikrą. Vaikams, turintiems apsigimimų, dažnai reikia ypatingos priežiūros ir gydymo, o dėl simptomų įvairovės dažnai prireikia kreiptis į kelis specialistus.
| Veiksnys | Poveikis vaisiui |
|---|---|
| Rūkymas | Placentos kraujotakos mažėjimas, deguonies badas. |
| Alkoholis | Genetinės informacijos iškraipymas, DNR sintezės slopinimas. |
| Narkotikai | Kraujagyslių susitraukimas, smegenų pažeidimai. |

Nors ne visų apsigimimų galima išvengti, tam tikri veiksmai gali sumažinti riziką:
Nėštumo metu būtina atsikratyti žalingų įpročių, tinkamai maitintis, nepervargti ir nedirbti kenksmingomis sąlygomis. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apsigimimų dažnis įvairiose šalyse yra apie 1,27 %. Nors kai kurie apsigimimai gali būti tiesiogiai susiję su genetika, dažnai juos sukelia aplinkos veiksniai, sukeliantys mutacijas.
tags: #vaisiaus #apsigimimu #priezastys