Kaip atpažinti ir ką daryti, jei vaikas patiria patyčias
Patyčios - tai rimta problema, kuri gali turėti ilgalaikį poveikį vaiko emocinei sveikatai, pasitikėjimui savimi ir socialiniam gyvenimui. Mokyklose ir internete patiriamos patyčios gali sukelti nerimą, depresiją ir net rimtus psichologinius sutrikimus. Svarbu laiku pastebėti patyčias ir padėti vaikui su jomis susidoroti.
Kaip atpažinti patyčias?
Vaikai dažnai bijo arba nenori pasakoti apie patyčias, todėl svarbu atkreipti dėmesį į šiuos požymius:
- Elgesio pokyčiai: vaikas tampa uždaras, nerimastingas, dažnai liūdnas ar piktas.
- Pasikeitę vaiko įpročiai, pomėgiai, hobiai.
- Pasikeitę bendravimo su bendraamžiais įpročiai.
- Pasikeitę bendravimo su šeimos nariais įpročiai.
- Apetito, valgymo įpročių pokyčiai, valgymo sutrikimai. Pavyzdžiui, vaikas valgo nenoriai arba pasireiškia persivalgymo priepuoliai.
- Suprastėjusi fizinė sveikata, t.y.
- Suprastėjusi miego kokybė, t.y.
- Nenoras eiti į mokyklą: skundžiasi galvos ar pilvo skausmais, ieško priežasčių praleisti pamokas.
- Miego sutrikimai: sunkiai užmiega, sapnuoja košmarus, pabunda neramus.
- Netikėti emociniai protrūkiai: dažnas verkimas, agresija be aiškios priežasties.
- Pasitikėjimo savimi sumažėjimas: pradeda menkinti save, sako, kad niekas jo nemėgsta.
- Dažnai dingsta arba sugadinami daiktai: gali būti, kad vaikas yra verčiamas duoti savo daiktus kitiems.
- Staigus pasitraukimas iš socialinių tinklų: jei vaikas vengia naudotis telefonu ar kompiuteriu, gali būti, kad patiria patyčias internete.
- Pasireiškia autodestruktyvus (save žalojantis) elgesys.
Net jeigu vaikas nieko nesako arba nematote jokių vaiko elgesio pasikeitimų, tai dar nereiškia, kad vaikas nepatiria arba nestebi patyčių. Patyčių mastas Lietuvos mokyklose yra toks didelis, kad sunku būtų rasti vaiką, niekaip nesusijusį su patyčiomis.
Kai susiduriame su labai stipriu nerimu arba baime, mūsų organizmas gali labai jautriai į tai sureaguoti ir parodyti tokių reakcijų į nerimą, kurių mes visiškai nesitikėjome ir net negalėjome numanyti.
Ką daryti, jei įtariate, kad vaikas patiria patyčias?
Jei įtariate, kad vaikas patiria patyčias, svarbu kuo greičiau reaguoti. Stebėkite vaiko elgesį ir bendraukite. Paraginkite viską papasakoti kuo išsamiau. Svarbu išsiaiškinti, kada ir kur vyksta patyčios, kada jos prasidėjo, kokio tai pobūdžio patyčios, kas tyčiojasi ir t.t. Ieškokite sprendimo būdų kartu.
- Kalbėkite su vaiku atvirai ir palaikančiai. Leiskite vaikui žinoti, kad jis nėra kaltas dėl patyčių.
- Išklausykite be kaltinimų ir moralizavimo. Pabrėžkite, kad visada gali kreiptis į jus, jei jam reikės pagalbos.
- Kartais „Vaikų linijai“ vaikai pasakoja, kad nedrįsta tėvams prasitarti apie patiriamas patyčias, nes bijo juos nuliūdinti. Arba baiminasi, kad tėvai nepatikės arba tiesiog pasakys: „Nekreipk dėmesio!“. Visgi suaugusiųjų žmonių parama ir pagalba patyčių situacijose labai svarbi.
- Sužinojus apie tai, kad vaikas patiria patyčias, gali kilti įvairūs jausmai - liūdesys, pyktis, nerimas. Tai natūralūs ir suprantami jausmai - vaikai, patiriantys patyčias, juos taip pat išgyvena. Tai, kad vaikas pasisakė apie patiriamas patyčias - tai labai svarbus ir drąsus jo žingsnis.
Nuoširdžiai domėdamiesi vaiko ir jo bendraamžių tarpusavio bendravimu, galime daug anksčiau sužinoti, ar vaikas jaučiasi vienišas klasėje? Kada? Ar buvo, kad jautėsi atstumtas? Kaip su tuo dorojosi?
Bendradarbiaukite su mokykla ir skatinkite savigarbą
- Informuokite mokyklos bendruomenę. Kreipkitės į klasės auklėtoją, mokyklos psichologą ar administraciją. Domėkitės, kokia yra mokyklos patyčių prevencijos politika. Jei mokykla nereaguoja, galite kreiptis į vaiko teisių apsaugos specialistus.
- Užsiimkite kartu veiklomis, kurios jam sekasi (sportas, menai, knygų skaitymas).
- Mokykite vaiką atsakyti į patyčias ramiai, nesivelti į konfliktą.
- Padėkite jam rasti draugų, kurie jį palaikytų.
Nesielkite skubotai, pasistenkite reaguoti ramiai.
Kaip apsaugoti vaiką nuo patyčių internete?
Internetinės patyčios (angl. cyberbullying) - viena dažniausių problemų, su kuriomis susiduria vaikai ir paaugliai.
- Paaiškinkite, kad negalima dalintis asmenine informacija su nepažįstamais žmonėmis. Skatinkite atsargumą - neatsakyti į įžeidžiančius žinutes, neprovokuoti konfliktų.
- Aptarkite, ką galima skelbti socialiniuose tinkluose ir ko geriau nesidalinti.
- Sutarkite dėl ekrano laiko ir interneto naudojimo taisyklių. Domėkitės, kokias platformas vaikas naudoja, su kuo bendrauja. Skatinkite atvirą pokalbį apie tai, ką jis mato ir patiria internete.
Prevencinės priemonės
- Mokykite empatijos. Padėkite vaikui suprasti kitų žmonių jausmus ir skatinkite gražų elgesį su bendraamžiais.
- Ugdykite socialinius įgūdžius. Pasitikintis savimi vaikas yra mažiau pažeidžiamas.
- Skatinkite kalbėti apie savo jausmus. Atviras bendravimas šeimoje mažina emocinius sunkumus.
- Stiprinti ryšį su mokytojais ir kitais suaugusiais. Kuo daugiau palaikančių žmonių aplink vaiką, tuo lengviau jam susidoroti su sunkumais.
Tokia bendruomenės šventė - tai daugiau nei saldumynai ar tradicija. Tai - bendrystės veiksmas, kuris stiprina ryšius, ugdo empatiją ir kuria aplinką, kurioje gera būti visiems. O kai žmonės jaučiasi matomi, vertinami ir priimti - patyčioms vietos tiesiog nelieka.
Ką gali padaryti liudininkai?
Galbūt pats nepatiri patyčių, bet pažįsti skriaudžiamą vaiką? Gal jis ir nėra tavo draugas, gal mokaisi kartu su tavimi ar yra tiesiog pažįstamas? Gal esi matęs, kaip kas nors iš mokinių kabinėjasi prie vaiko, kurį pažįsti? Ar pamąstei, ką būtų galima padaryti, kad tai liautųsi?
- Parodyk nepritarimą patyčioms. Skriaudėjai ir kiti vaikai turi aiškiai suprasti, kad nepritari tam, kas vyksta. Nepritarimą galima garsiai įvardyti: „Jūs dabar tyčiojatės. Liaukitės“.
- Pasitraukimas iš situacijos irgi rodo nepritarimą skriaudėjo veiksmams.
- Nesityčiok, nors taip elgiasi tavo draugai. Lengva prisijungti prie kitų vaikų ir priekabiauti prie ko nors, kas yra silpnesnis.
- Pranešk suaugusiesiems. Yra tokių situacijų, kai bandymas apginti skriaudžiamą vaiką gali kelti grėsmę pačiam gynėjui.
- Būk draugiškas vaikui, kuris patiria patyčias. Parodyk jam, kad matai, kas jam vyksta ir kad tai tau rūpi.
- Nerodyk palaikymo skriaudėjams. Dažnai skriaudėjai mėgsta tyčiotis matant kitiems.
- Nepulk skriaudėjų. Nerizikuok. Jeigu matai, kad skriaudėjų yra daugiau arba jie yra stipresni, neįsitrauk į patyčias.
Niekas neturi teisės iš tavęs tyčiotis ar kaip nors tave žeminti. Netinkamai elgiasi tas, kuris tyčiojasi ir jis turi keisti savo elgesį, o ne tu.
Kada kreiptis į specialistus?
Jei patyčios daro didelę įtaką vaiko emocinei būklei, jis tampa labai uždaras, vengia socialinių situacijų, kalba apie savižudybę ar jaučia stiprų nerimą, svarbu kuo greičiau kreiptis į:
- Mokyklos psichologą ar socialinį pedagogą.
- Vaikų liniją (telefonas: 116 111, www.vaikulinija.lt).
- Policiją, jei patyčios perauga į smurtą ar grasinimus.
- Vaiko teisių apsaugos tarnybą, jei mokykla ar kitos institucijos nereaguoja.
Kaip atpažinti patyčias?
Galbūt pats nepatiri patyčių, bet pažįsti skriaudžiamą vaiką ir svarstai, ar galėtumei ką nors pakeisti. Tikrai taip!
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
