Tėvų alkoholizmo pasekmės vaikams: visapusiškas poveikis ir pagalbos keliai

Alkoholizmas - tai sunki liga, kuri griauna žmogaus gyvenimą, žaloja fizinę ir psichinę sveikatą, atima gyvenimo džiaugsmą ir nubloškia į socialinį ir finansinį dugną. Kaip bebūtų liūdna, ši liga veikia ne tik patį geriantį žmogų, bet iš jo artimuosius, kurie, dažniausiai, visus nuopolius ir bėdas išgyvena kartu. Labiausiai dėl savo pažeidžiamumo ir socialinės priklausomybės nuo tėvų nukenčia vaikai.

Priklausomybė nuo alkoholio iš ties yra rimta problema, kuri paveikia ne tik jį vartojantį žmogų, bet ir visą jo šeimą. Šeimų, kuriose egzistuoja alkoholio vartojimo problemos, aplinka visada yra mažiau ar daugiau disfunkcinė. Jei visas šeimas patalpinti į kontinuumą nuo funkcionalių šeimų iki disfunkcinių, tai šeimos, turinčios problemų dėl tėvų girtavimo, visada bus kontinuumo disfunkciniame krašte. Keičiasi šeimos pusiausvyra, taisyklės, vaidmenys.

Priklausomybe nuo alkoholio sergantis asmuo paveikia visus šeimos narius. Tokia šeima dažniausiai yra chaotiška, neprognozuojama, tad ir vaidmenys bei tvarka tokioje šeimoje nėra aiškūs. Minėtosios šeimos dažniausiai pasižymi tėvystės įgūdžių stoka, prastu namų ūkio valdymu, šeimos narių tarpusavio bendravimo trūkumu. Vaikai iš šeimų, kuriose egzistuoja alkoholio vartojimo problemos, yra mokomi nekalbėti, nejausti ir tuo pačiu metu yra auklėjami būti atsakingais ir rūpintis savo tėvais.

Todėl labai svarbu yra laiku pastebėti rizikas ir gręsiančius pavojus, apsaugoti artimus žmones nuo alkoholizmo, o jiems jau įklimpus - nedelsiant kreiptis pagalbos.

Fizinės sveikatos problemos ir jų ilgalaikė įtaka

Tėvų alkoholizmas gali turėti rimtų pasekmių vaiko fizinei sveikatai dar iki jam gimstant. Jeigu tėvai pradeda gausiai vartoti alkoholį prieš arba nėštumo metu, tai didėja rizika, kad vaikas gali gimti su įvairiais alkoholio įtakotais apsigimimais. Pakitę veido bruožai, protinis atsilikimas, neišnešiotumas, įvairios centrinės nervų sistemos ligos - tai tik dalis patologijų, kurios gali lydėti vaiką visą gyvenimą.

Vaikai, kurių tėvai vartojo alkoholinius gėrimus, kol jie buvo maži, dažniau susidūria su skurdžia mityba, higienos stoka, infekcinėmis ligomis, miego ir pasivaikščiojimo lauke režimo nebuvimu. Vėliau žalojanti aplinka gali turėti įtakos nemigos, nerimo, atminties problemų, koncentracijos stokos ir kitų neurologinių būklių atsiradimui. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad žmonėms, patyrusiems vaikystės traumų, padidėja smegenų srities - migdolinės liaukos - jautrumas stresui. Dėl to jų kūnai įpratę nuolat būti pavojaus režime ir jiems sunkiau atsipalaiduoti.

Vaikas su FAS sindromu

Psichologinės ir emocinės traumos

Priklausomybė nuo alkoholio - rimta problema ir suaugusiam žmogui, ir šalia jo augančiam vaikui, ypač turint omenyje, kad vaikai yra itin pažeidžiami. Vaikai, kurių tėvai pastoviai vartoja alkoholinius gėrimus, auga aplinkoje, kurioje jais nesirūpinama, nepaisoma jų poreikių (valgymo, apsirengimo, miego), tėvai nepadeda formuotis vaikų charakteriui, nelavina gebėjimų, neskiepyja vaikui tinkamų vertybių.

Vaikas pastoviai jaučia, kad trukdo tėvams, nėra mylimas ir gerbiamas, todėl ilgainiui susiformuoja savimi nepasitikinti asmenybė, turinti emocinių, prieraišumo, bendravimo, pasitikėjimo savimi problemų. Mokyklose tokiems vaikams sekasi prasčiau, dažnai jie tampa klasės atstumtaisiais, iš jų išvaizdos, gebėjimų, bendravimo spragų gali tyčiotis, kas dar pablogina vaiko psichinę būklę. Maži vaikai, dar nesuprasdami tėvų elgesio priežasčių, gali visomis jėgomis ieškoti kontakto, šilumos ir meilės, bet jų negavus jie patys tampa emociškai šalti ir vėliau jau vengia geriančių tėvų, gėdijasi jų.

Šie vaikai dažniausiai gyvena nesaugioje, nepastovioje aplinkoje, neturinčioje aiškių normų. Jiems tenka išgyventi daug prieštaringų emocijų: gėdą dėl tėvų, nerimą, liūdesį, pyktį. Gali būti būdingos mokymosi, sveikatos problemos, sunkumai užmezgant ir palaikant socialinius ryšius. Trumpai tariant, piktnaudžiaujančių alkoholiu tėvų vaikai dažniausiai būna emociškai, dvasiškai, morališkai, psichologiškai apleisti, net jeigu jie auga materialiai stabiliose šeimose.

Vaikai mokosi streso valdymo, emocinės raiškos ir konfliktų sprendimo iš aplinkos. Augdami aplinkoje, kurioje alkoholio vartojimas laikomas norma, vaikai dažnai perima tokio elgesio modelį, išmoksta netinkamų emocijų reguliavimo ir streso įveikos modelių. Tačiau nebūtinai vaikai perims tėvų modelį - jie gali remtis kitos šeimos ar žmogaus pavyzdžiais.

Vaikas jaučiantis nerimą

Vaikų vaidmenys disfunkcinėje šeimoje ir jų pasekmės

Šeimose, kuriose piktnaudžiaujama alkoholiu, gyvenantys vaikai imasi skirtingų vaidmenų, kurie padeda jiems išgyventi sudėtingoje aplinkoje. Kitos gyvenimo nuostatos priklauso nuo vaiko prisiimto vaidmens šeimoje. Vaikai iš šeimų, kuriose egzistuoja alkoholio vartojimo problemos, yra mokomi nekalbėti, nejausti ir tuo pačiu metu yra auklėjami būti atsakingais ir rūpintis savo tėvais. Taigi tokie vaikai anksti išmoksta rūpintis ne tik savimi, jaunesniais broliais ir seserimis, bet neretai ir savo tėvais. Toks jausmas gali sustiprinti manymas, kad tavo šeimos gyvenimas visiškai skiriasi nuo „normalių“ šeimų gyvenimo.

Šie vaikai neretai pasižymi pernelyg didele priklausomybe nuo taisyklių ar normų, sąžiningumu ir itin dideliu kritiškumu sau pačiam. Dažnai jie vadovaujasi 2 nuostatoms - būti tobulam ir stipriam. Pagrindinė elgesio norma alkoholio vartojimo problemų turinčiose šeimose - nepasitikėk nieko netgi savimi. Taigi kritiškumas sau, menka savivertė iš tiesų yra dažna tarp alkoholikų vaikų. Alkoholikų vaikai jaučiasi atsakingi už visas ištinkančias problemas ir nesėkmes, o visus pozityvius dalykus savo gyvenime vertina kaip atsitiktinumą. Perdėtas atsakomybės jausmas ypač pasireiškia socialiniuose santykiuose.

Vieni tampa uždari, liūdni, dirglūs, kartais agresyvūs, vengia artimų emocinių ryšių. Dažna problema yra socialinė izoliacija: vaikai vengia bendraamžių, nes jaučia gėdą arba nenori, kad kiti sužinotų apie jų šeimos sunkumus. Socialinė stigma, neva tai yra „vidinė šeimos problema“, slegia vaikus ir vaikystėje, ir suaugus. Visi nuo alkoholio priklausomų tėvų vaikai auga panašioje aplinkoje. Personažai gali būti kitokie, bet alkoholikų namuose vyksta gana panašūs dalykai. Konkretūs įvykiai gal ir skiriasi, bet iš esmės namų, kuriuose gyvena alkoholio priklausomybę turintis asmuo, aplinka visada yra tokia pati. Visą laiką tvyro įtampa ir nerimas.

Pagrindiniai alkoholikų vaikų vaidmenys šeimoje:

VaidmuoAprašymasIlgalaikės pasekmės (suaugus)
Herojaus vaidmuoVaikas tampa atsakingu už savo šeimą, rūpinasi ja kaip suaugęs asmuo. Stresinėse situacijose elgiasi taip, kad kiti galėtų juo didžiuotis. Labai paklusnus vaikutis, kuris rodo gerus rezultatus įvairiose srityse. Savo elgesiu toks vaikas neretai primena mažą suaugusįjį: jis brandus, atsakingas, visada pasirengęs padėti (juk už tai jį kas nors pagirs). Jis labai jautriai išgyvena dėl kiekvienos klaidelės, nes negali sau leisti būti netobulam.Įprotis prisiimti atsakomybę už visus ir viską išlieka visą gyvenimą. Dukra arba sūnus gali tapti darboholiku, o savo partneriu pasirinkti tą, kuris elgiasi vaikiškai, yra priklausomas ar turi kokių nors bėdų.
Ramintojo arba talismano vaidmuoTai šeimos terapeutas. Dažnai stresinėse situacijose pasitelkia humorą. Visada linksmas, aktyvus, krečia pokštus, viską nuleidžia juokais, tačiau jo išdaigos aplinkiniams tampa vis nesaugesnės. Tokiu elgesiu vaikas atitraukia šeimą nuo jos problemų ir suteikia galimybę jai atsipalaiduoti.Už tokio elgesio paprastai slepiasi baimė užmegzti artimus ryšius, nes jie gali suteikti skausmo. Vaikas bijo, kad kas nors iš jo pasijuoks, kai jis tam tam nebus pasirengęs, todėl pats šaiposi iš visų ir net iš savęs.
„Man nerūpi“ arba prarasto vaiko vaidmuoNusišalina nuo šeimoje vykstančių procesų. Streso metu emociškai ar mintimis pabėga į fantazijų pasaulį. Tokį vaiką tėvams labai patogu: jis tylus, drovus, nesipainioja po kojomis, daug laiko praleidžia vienas, pasinėręs į savo svajas ir fantazijas, nesivelia į konfliktus. Vaikas laikosi neutralios pozicijos dėl to, kad visada jaučiasi nereikalingas ir niekam neįdomus. Toks vaikas negali pasireikšti, nes savimi netiki.Paprastai net ir suaugęs jis lieka uždaro būdo, jaučiasi nereikalingas, nesidomi gyvenimu. Jis neturi jėgų ir vidinių resursų, kad sulauktų tokio pasisekimo, kaip „šeimos herojus“. Jam skaudu ir jis piktas, ir nieko su tuo negali padaryti.
Atpirkimo ožio vaidmuoElgiasi blogai tam, kad būtų pastebėtas. Jis būna priešiškas, linkęs į nusikalstamą elgesį, griaunantis. Visais įmanomais būdais siekia tėvų dėmesio.Maištingumas, priešiškumas ir kitos panašios savybės neleidžia prisiimti atsakomybės už savo veiksmus.

Visos šios kaukės užkerta kelią vaiko, kaip asmenybės, vystymuisi. Jos padeda išgyventi nepalankiomis sąlygomis, tačiau „priauga“ ir tampa gyvenimo dalimi, kurios atsikratyti labai sunku.

Vaikų vaidmenų infografika

Kaip tėvų alkoholizmas veikia vaikus skirtingame amžiuje ir lyties aspektai

Vaikų reakcija į alkoholį vartojančius tėvus priklauso nuo daugelio faktorių: ar abu tėvai alkoholikai ar tik vienas iš jų, ar girtaujama kasdien, ar geriama namuose ir pan. Jei šeima sugeba išlaikyti įprastinę šeimos veiklą, tai mažiau įtakoja vaikus. Jautriausias amžius - iki penkerių metų. Vaikai, kad ir ne viską suprasdami, kas vyksta šeimoje, formuoja savo gyvenimo kertinius įsitikinimus. Tuo metu suformuotas vaizdas apie save, pasaulį ir aplinkinius žmones išlieka daugmaž stabilus visą gyvenimą.

Ikimokyklinio amžiaus etape vaikai yra itin priklausomi nuo tėvų emocinio prieinamumo ir fizinio saugumo. Kai šeimoje vyrauja alkoholio vartojimas, vaikai dažnai patiria emocinį nesaugumą dėl nenuspėjamo tėvų elgesio. Jie gali būti apleisti, nesulaukti pakankamos priežiūros, o tai stabdo emocinę bei pažintinę raidą. Vyresnio amžiaus vaikams kyla kitų iššūkių. Mokyklinio amžiaus, 7-12 metų, vaikams būdingas didėjantis gebėjimas suvokti šeimos dinamiką ir tėvų elgesio ypatumus. Esant priklausomybei nuo alkoholio šeimoje, vaikas gali prisiimti atsakomybę už tėvų elgesį, imtis globėjo vaidmens jaunesniems šeimos nariams ar stengtis kompensuoti tėvų funkcijų trūkumą.

Tačiau sudėtingiausiai su šia problema tvarkosi paaugliai. Tai yra tapatybės formavimosi, savarankiškumo stiprėjimo ir vertybių perorientavimo laikotarpis. Augant šeimoje, kurioje piktnaudžiaujama alkoholiu, paaugliai dažniau patiria emocinius sunkumus, tokius kaip depresiniai simptomai, padidėjęs nerimo lygis, menka savivertė bei pasitikėjimo savimi stoka. Kaip rodo tyrimai, užaugusios alkoholikų tėvų dukterys yra labiau įtakotos alkoholio vartojimo problemų šeimos aplinkoje nei alkoholikų tėvų sūnūs. Mergaitės greičiausiai yra paveikiamos labiau dėl įgimtos didesnės empatijos nei berniukai. Labai dažnai užaugusios tokios moterys ieško panašių vyrų į alkoholikų tėvus tam, kad atkurtų gimtojoje šeimoje patirtas emocijas. Kaip rodo tyrimai, vaikus traumuojančiai labiau veikia, jei alkoholikė yra motina. Tačiau jei vaikas turi galimybę nuolatos bendrauti su artimu negeriančiu giminaičiu (močiute, teta, vyresne seserimi ar kt.), gali būti, kad vaikas minimaliai patirs traumuojančią šeimos aplinką ir užaugęs psichosocialinėmis savybėmis nesiskirs nuo kitų.

Savęs kaltinimas ir sudėtingas emocijų valdymas

Labai dažnai vaikai dėl tėvų alkoholio vartojimo problemų kaltina save. Taip vyksta dėl vaikams ir paaugliams būdingos mąstymo savybės egocentrizmo (,,viskas pasaulyje vyksta dėl manęs“, ,,aš blogas dėl to mama/tėtis geria“). Savęs kaltinimo yra beveik neįmanoma išvengti, nes reikia įsisąmoninti, kad mama ir tėtis yra suaugę žmonės, kurie daro savo gyvenimo pasirinkimus, ir vaikas tų pasirinkimų niekaip negali įtakoti. Be to, reikia suvokti, kad alkoholizmas yra liga, kuriai įveikti reikalinga specialistų pagalba.

Nefunkcionalios problemų sprendimo strategijos yra viena rimčiausių pasekmių, kurią įgyja vaikai, užaugę su alkoholikais tėvais. Kaip rodo tyrimai, alkoholikų vaikai ar jau suaugę alkoholikų vaikai dažniau vadovaujasi emocijomis, o ne protu. Jie dažnai problemas sprendžia pasitelkdami vengimą ir neigimą. Tokiems vaikams yra būdingas negebėjimas atpažinti ir tvarkytis su neigiamomis savo ir kitų žmonių emocijomis (suaugusiems alkoholikų vaikams kyla sunkumų tvarkantis su neigiamomis emocijomis tokiomis kaip pyktis, nes jie dažniausiai moka tik jų vengti, bet ne efektyviai su jomis susidoroti). Gali būti ir taip, kad tokie vaikai pradeda neigti ir slopinti visas emocijas, nes jausti jiems yra pernelyg skausminga. Ignoruodami visas emocijas, žmogus kaip tik ir papuola į užslopintų, neigiamų emocijų spąstus.

7 būdai, kaip tėvai, vartojantys alkoholį, veikia savo vaikus

Vaikai gali menkai padėti tėvams susidoroti su priklausomybe nuo alkoholio. Neretai vaikai nori padėti išspręsti šią problemą turintiems tėvams. Vieni vaikai stengiasi būti tobuli (gerai mokosi, tvarko namų buitį), kad tik nesukeltų tėvams preteksto vartoti alkoholio. Kiti kaip tik elgiasi problematiškai, kad tėvai rūpintųsi jais ir neturėtų laiko gerti. Dar kiti bando slėpti alkoholį nuo tėvų, sudaužo nupirktus butelius. Beveik visi vaikai šią šeimos problemą bando nuslėpti nuo draugų ir artimųjų, dangsto tėvus, paaugę kviečia ,,išblaivintojus“. Bet koks problemos slėpimas, neigimas tik pagilina problemą.

Deja, atžalos negali padėti savo gimdytojams įveikti šią problemą. Alkoholio vartojimo problemai įveikti reikalinga specialistų pagalba. Vaikai gali tik paskatinti tėvus ieškoti tokios pagalbos, bet kol pats asmuo nesupranta turintis alkoholio vartojimo problemą, tol jokia pagalba yra beprasmiška. Ir vaikai, dangstantys tėvus prieš giminaičius, darbdavius, padaro jiems tik meškos paslaugą. Priklausomybė turi emocinių pasekmių, o emocinė aplinka yra gyvybiškai svarbi. Tylėjimas didina stigmą, o tai didina žalą.

Nepamiršk, kad negali kontroliuoti kažkieno nesaikingo vartojimo - tėvai turi savas vartojimo priežastis ir jos visiškai neturi nieko bendro su tavimi. Tu tikrai neprivalai slėpti alkoholio ar meluoti aplinkiniams, taip bandant pateisinti tėvų poelgius. Prisimink, kad tu negali kontroliuoti tėvų vartojimo, tačiau yra dalykų, kuriuos tu savo gyvenime gali kontroliuoti, pavyzdžiui, pasipasakoti tiems, kuriais pasitiki, praleisti daugiau laiko saugioje aplinkoje ar su kitais šeimos nariais. Tėvai ar globėjai patys turi susirūpinti savo elgesiu ir kreiptis pagalbos.

Ilgalaikės tėvų alkoholizmo pasekmės suaugusiems vaikams

Tėvų alkoholizmo įtaka tęsiasi ir vaikams užaugus. Vaikai, užaugę geriančių tėvų šeimose, dažnai patys pradeda anksti ir gausiai vartoti alkoholinius gėrimus, nes tokį šeimos modelį jie galėjo matyti nuo vaikystės. Taip pat nukenčia jų gebėjimai išsirinkti tinkamą partnerį ir sukurti savo sveiką ir blaivią šeimą. Dažnai jie įsitraukia į traumuojančius, toksinius, alkoholio pilnus santykius arba gali jausti baimę prisileisti kitą žmogų ir visą gyvenimą kovoti su vienatve.

Problemos mokykloje gali nulemti nesugebėjimą įstoti toliau mokytis, pasirinkti įdomią ir gerai apmokamą specialybę, rasti patinkantį stabilų darbą, mokėti valdyti savo finansus. Taip pat tėvų alkoholizmas atsigręžia prieš juos, kai užaugęs vaikas nejaučia meilės, šilumos ir artimo kontakto su tėvais, gali visai su jais nebendrauti arba tai daryti retai, be didelio noro ir emocijų.

Alkoholio priklausomybę turinčių tėvų suaugusiems vaikams sunku užmegzti bei išlaikyti artimus santykius, jie bijo būti apleisti. Šie vaikai ne kartą buvo išduoti, jais ne kartą buvo manipuliuojama ir naudojamasi. Juos nuolat lydi nesaugumo jausmas, nepatiklumas ir baimė būti įskaudintiems, o tai trukdo suartėti su kitais, net jei naujieji pažįstami atrodo patikimi ir padorūs. Nuo alkoholio priklausomų tėvų suaugusiems vaikams dažnai būdingos ir ilgalaikės pasekmės: žemas savivertės jausmas, sunkumai santykiuose, emocinė priklausomybė, prieraišumo ir psichosocialinės problemos. Didėja rizika susirgti depresija, patirti smurtą arba jį kartoti, gali kilti savižudiškos mintys.

Psichoterapeutai pastebėjo dėsningumą - alkoholikų vaikai kreipiasi pagalbos į specialistus perkopę trisdešimtuosius gyvenimo metus. Visi jie skundžiasi nerimu, depresija, dideliu stresu ar vidine sumaištimi. Dauguma suaugusių alkoholikų vaikų turi nemažai psichosocialinių sunkumų. Įgyta patirtis gimtojoje šeimoje žmogų lydi visą gyvenimą, susikurtus gyvenimo vaidmenis asmuo gali kartoti ir savo sukurtoje šeimoje. Nepaisant skausmingos patirties, daugelis alkoholikų vaikų suaugę ilgainiui sugeba prisitaikyti gyvenime, mokytis, dirbti, siekti savo tikslų. Kiekvieno žmogaus istorija yra unikali, tačiau visos turi vieną bendrą bruožą - nematomus randus, kuriuos užaugę alkoholikų vaikai nešiojasi su savimi. Supratimas apie tai, kas vyksta jų viduje, suteikia jėgų keistis ir kurti sveikesnį bei laimingesnį gyvenimą.

Prisiminkite, kad jūs nesate vieni. Kai susižeidžiame, likęs randas primena tai, ką patyrėme. Jei būdami vaikais augame šalia tų, kurie yra priklausomi nuo alkoholio, turime daugybę nematomų randų tiek širdyje, tiek psichikoje. Galbūt svarstote, kodėl nenutraukiate toksiškų santykių arba apskritai nesiseka užmegzti artimą ryšį. Gal nemokate atsisakyti ir visą laiką kažką gelbėjate, užuot pasirūpinę savimi.

Suaugęs alkoholikų vaikas

Kaip ir kur ieškoti pagalbos?

Jei tavo tėvai ar globėjai vartoja per daug, pirmiausia pasikalbėk su žmogumi, kuriuo pasitiki. Atsimink, jei tavo tėvai vartoja nesaikingai, tu neturi jų dangstyti ir bijoti apie tai kalbėti. Gali pasipasakoti seneliams, o gal klasės auklėtojui ar mokytojui, taip pat gali kreiptis į mokyklos psichologą, socialinį pedagogą ar dienos centro darbuotoją. Geriausia kreiptis į negeriančius giminaičius ar tuos žmones, kurie yra greta. Patarimo galima kreiptis paskambinus į ,,Vaikų liniją“. Taip pat galima kreiptis į mokyklos psichologą ar socialinį pedagogą. Paaugus galima kreiptis į priklausomybės ligos centrus ar į Alanono grupes.

Labai mažiems vaikams gali būti reikalinga ir fizinė pagalba (maistas, drabužiai), vyresniems svarbus teigiamas gyvenimo pavyzdys, pokalbiai apie tai, kad jie nėra atsakingi už tėvų problemas. Svarbiausia neslėpti ir neneigti egzistuojančios alkoholio problemos. Didžiausia klaida yra alkoholizmo problemos slėpimas; galvojimas, kad alkoholio vartojimo problemos tai valios neturėjimas ir jei žmogus panorės, gebės pats susitvarkyti. Priklausomybių konsultantas yra pirmoji stotelė besikreipiančiajam pagalbos.

Suprasti ir priimti tokią tiesą gali padėti pasidalijimas su seneliais, draugais, dalyvavimas jaunimo grupėse, kuriose dalyvauja ir panašia patirtimi dalijasi jauni žmonės. Vaikams, augantiems socialinės rizikos šeimose, reikalingas ypatingas palaikymas. 2006 metais tokių šeimų šalyje buvo kone 14 tūkstančių, jose augo per 30 tūkstančių vaikų. Lietuvoje kas trečio vaiko tėvai vartoja alkoholį nesaikingai. Matant savo tėvus ar kitus artimus žmones apsvaigusius nuo alkoholio, nesivaldančius ar agresyvius, sunku įžvelgti kažką gero, tačiau yra būdų, kaip padėti jiems ir sau pasijusti geriau.

Tai gąsdina ir kelia daug skirtingų jausmų. Net ir tuo atveju, kai per daug išgėrę tėvai yra draugiški, nemalonu juos matyti negalinčius kontroliuoti savęs ir dėl to tu gali jaustis nusivylęs. Prisimink, jog tavo tėvai ir jų elgesys išgėrus yra du skirtingi dalykai. Tu gali mylėti savo tėvus ir nekęsti jų gėrimo. Tai suprasti gali padėti suvokimas, kad priklausomybė nuo alkoholio yra liga, o ne jų laisvas pasirinkimas. Kai žmonės tampa priklausomi nuo alkoholio, jų poreikis išgerti pasidaro stipresnis už viską aplinkui. Dažnai jie negali savęs kontroliuoti. Dėl to tu kartais gali pasigesti tėvų dėmesio, galbūt jie neatsižvelgia į tavo norus ar prašymus taip dažnai, kaip norėtum.

Žinok, kad tu esi labai svarbus. Kartais labai sunku būti namuose, kuriuose tėvai nekreipia į tave dėmesio, nepaiso tavo poreikių, pamiršta tai, kas tau yra svarbu. Tačiau reikia suprasti, kad tu esi toks pat svarbus žmogus, kaip ir visi kiti, ir tavo laimė bei saugumas taip pat yra nemažiau svarbūs. Tokioje situacijoje gali ieškoti palaikymo iš šalies: senelių, tetos ar dėdės, o gal klasės auklėtojo ar mokytojų palaikymo. Gali jausti, kad niekas daugiau nėra susidūręs su tokia situacija, tu vienas esi „kitoks“. Prisimink: tu ne vienas tokioje situacijoje. Tūkstančiai vaikų ir suaugusiųjų Lietuvoje yra susidūrę su tokia situacija, kaip tu. Dauguma žmonių tai laiko paslaptyje, nes taip pat jaučiasi blogai, gėdijasi.

Dėl tėvų vartojimo ir elgesio gali jausti gėdą, gali būti baisu artimai susidraugauti su kitais žmonėmis, nes nesinori, kad nauji draugai sužinotų apie tėvų priklausomybę. Prisimink, jog tu esi auganti asmenybė, kuriai nereikia jausti gėdos dėl kitų žmonių veiksmų ir poelgių. Pasistenk išlaikyti savo pomėgius, palaikyk ryšį su savo draugais, dalyvauk tau patinkančiose veiklose. Jei tavo tėvai vartoja nesaikingai, tu greičiausiai jauti nerimą dėl skirtingų dalykų. Jaudiniesi dėl ateities - kas atsitiks su tavimi ir tavo šeima. Jaudiniesi dėl savo šeimos nario, kuris vartoja, ypač jei jis yra linkęs rizikuoti ir prisišaukti pavojų. Taip pat gali būti, kad prisiimi atsakomybes, kurios tau nepriklauso: darbus namuose, maisto gaminimą, mažesnių brolių ir seserų priežiūrą. Prisimink: tau nereikia viskuo rūpintis vienam. Laikyti savyje visas šias neigiamas emocijas yra pavojinga, dėl jų tau gali skaudėti galvą ar pilvą, kankinti nemiga. Kai reikalai namuose klostosi ne taip, kaip norėtųsi, yra natūralu norėti pakeisti situaciją.

Tokių įvykių būta ne viename šalies kaime, miestelyje ar mieste. Apie vaikų girtavimus byloja ir statistiniai duomenys. 2001 metais į ligonines buvo patekę devyniolika 7-14 metų vaikų, apsinuodijusių alkoholiu, o 2006 metais medikų pagalbos prireikė jau 270 paauglių. Pasak specialistų, skaičiai dar įspūdingesni kalbant apie narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis apsinuodijusius paauglius.

„Problema iš tikrųjų didžiulė. Prisigeriančių ir narkotines medžiagas vartojančių vaikų amžius jaunėja, o jų skaičius didėja. Gerai, kad apie tai vis daugiau kalbama, ir mes, ir kitos įstaigos gauna vis daugiau pranešimų. Prieš kurį laiką skambino mama, niekaip negalinti susitvarkyti su girtaujančia paaugle“, - „Valstiečių laikraščiui“ sakė Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga yra parengusi tyrimą apie nepilnamečių rūkymą, alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą ir pateikusi siūlymų situacijai gerinti. Pasak R. Šalaševičiūtės, bėda ta, kad vaikai, vartojantys psichiką veikiančias medžiagas, neturi kur kreiptis.

Lietuvoje nepakanka įstaigų, galinčių teikti tiek ilgalaikę, tiek trumpalaikę pagalbą vaikams, turintiems žalingų įpročių, taip pat stinga kompetentingų specialistų - vaikų psichiatrų, psichologų, socialinių darbuotojų. Tik keliuose priklausomybės ligų centruose yra atidaryti vaikų skyriai. Į priklausomybės ligas įklimpę vaikai tinkamos pagalbos nesulaukia ir dėl to, kad tiek tėvai, tiek mokytojai nepakankamai suvokia narkotinių ir psichotropinių medžiagų žalą bei jų paplitimą tarp nepilnamečių.

Vaikų poskyris yra įsteigtas Kauno apskrities priklausomybės ligų centre. Gydytoja psichiatrė Vilma Pukelevičienė „Valstiečių laikraščiui“ patvirtino, kad pastaruoju metu dėl paauglių priklausomybės į centrą kreipiamasi vis dažniau. „Gal tėvai tapo akylesni, gal ir informacijos, kur kreiptis, daugiau. Mūsų centre jaunimui suteikiama ilgalaikė (iki 8 mėn.) pagalba. Čia ateina dėl priklausomybės nuo alkoholio, narkotikų ir net kompiuterio. Dažniausiai čia pakliuvę paaugliai vartoja lengvus alkoholinius gėrimus su stimuliatoriais. Gelbėti tenka vis jaunesnius vaikus. Prieš porą dienų skambino tėvai dėl vienuolikmečio priklausomybės“, - sakė V. Pukelevičienė.

Psichiatrė pastebėjo, jog suvokimas, kad nepilnametis tampa priklausomas nuo psichiką veikiančių medžiagų, būna pavėluotas. „Konsultavau 17 metų vaikiną, kuriam kelis kartus per mėnesį vartojami narkotikai neatrodė problema. Tuo tarpu tėvai pastebėjo, kad namuose dingsta pinigai, vertingesni daiktai“, - sakė gydytoja. V. Pukelevičienė tvirtino, kad jaunuoliams sunkiau įveikti priklausomybę dėl gyvenimo patirties, gebėjimo įvertinti situaciją stokos.

Panevėžio apskrities priklausomybių ligų centre jau ruošiamos patalpos vaikų skyriui. Laikinai centro vadovės pareigas einanti psichologė Vijolė Miškinienė užtikrino, kad tokio skyriaus labai reikia, nes nuo žalingų priklausomybių kenčiančių nepilnamečių atsiranda vis daugiau. Centro socialinė darbuotoja Aušra Bogdanavičiūtė tvirtino, kad, norint padėti paaugliams, reikia suvienyti ir tėvų, ir pedagogų, ir medikų, ir visuomeninių organizacijų jėgas. „Dabar visi purtosi atsakomybės. Tėvai mano, kad jų vaikus turi auklėti mokytojai, šie galvoja, kad jiems pakanka pareigų ir be to, alkoholį nepilnamečiui parduodanti pardavėja įsitikinusi, kad kontroliuoti, ką jaunuoliai perka, privalo tėvai. Ir štai kokios pasekmės“, - sakė A. Bogdanavičiūtė.

Psichologė V. Miškinienė ypač pasigenda aiškios tėvų pozicijos. Pasak jos, blogiausia yra tai, kad visuomenė pradeda toleruoti paauglių girtavimus ir svaiginimąsi narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. „Patys suaugusieji pratina savo vaikus prie gėrimo, kai jų gimtadieniams perka vaikišką šampaną. Paaugliams, jaunuoliams jau leidžia gerti alkoholinius gėrimus, manydami, kad visas jaunimas dabar taip daro, tai ir jie neturi drausti. O vaikams labai svarbi tėvų pozicija ir jų nubrėžtos ribos. Stebina, kai penkiolikmetė aiškina, kad turi teisę kartą per savaitę nenakvoti namie, o savaitgaliais išgerti alkoholio“, - tėvų susivokimo ir atsakomybės pasigenda psichologė. V. Miškinienė atkreipė dėmesį į dabar plintančią madą pirkti kaljanus. „Dažnai tenka išgirsti, kad vaikams užsimanius, tėvai dovanoja jiems kaljanus ir nesusimąsto, kad taip skatina savo atžalas svaigintis. Juk kaljanas buvo sukurtas rūkyti marihuanai, o ir dabar jaunimas nežinia ką į jį deda, kad tik patirtų svaigulį“.

Priklausomybę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų įgyja ne tik problemiškose šeimose augantys vaikai. Žalingi įpročiai neaplenkia ir tvarkingų šeimų atžalų. Tėvai dėl užimtumo, siekio uždirbti kuo daugiau pinigų, kilti karjeros laiptais tolsta nuo vaikų ir jų rūpesčių. Vaikai pradeda jaustis nesuprasti, nemylimi. Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas dr. Aurelijus Veryga teigia, jog visuomenės nuostatos, pasiūla skatina jaunimą svaigintis. Legalius svaigalus skatina reklama, o skatinimų vartoti narkotines medžiagas galima rasti interneto svetainėse. Psichiką veikiančios medžiagos propaguojamos ir netiesiogiai - per vaizduojamą žymių žmonių įvaizdį. Visa tai „užkabina“ jaunimą. Norą išbandyti svaigalus skatina ir didžiulė pasiūla bei prieinamumas. Alkoholio kaina santykinai maža, vaikai, gavę dienpinigių, lengvai gali nusipirkti svaigalų. Problemų nekyla ir norint pabandyti narkotikų. Juk, pavyzdžiui, ekstazio tabletės kainuoja vos 3-5 litus. Narkotikų pardavimo tinklas tiek išplėtotas, kad kalbėti apie jo suvaldymą tampa nerealu. Tą reikėjo daryti kur kas anksčiau.

Pagalbos ieškantis vaikas

tags: #del #tevu #alkoholizmo #vaikai #lieka #seneliams



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems