Mokytojo profesija: kas tai ir kodėl ji tokia svarbi?

Tarptautinė mokytojų diena - puiki proga atkreipti dėmesį į mokytojo profesijos svarbą bei įvertinti šių žmonių neaprėpiamą indėlį kuriant mūsų šalies ateitį. Niekas neabejoja pedagogo vaidmens svarba, nes būtent mokytojas kuria, formuoja ir augina mūsų visuomenės ateitį.

O kas geriau mums gali papasakoti apie mokytojus, jų savybes bei svarbą nei patys mokiniai. Todėl artėjant tarptautinei mokytojų dienai paklausėme vaikų, kas jiems yra mokytojas, kaip atrodytų jų gyvenimas be mokyklos bei ko jie norėtų palinkėti savo pirmajam mokytojui. Mokytojas yra asmuo, ugdantis ir mokantis mokinius.

Ką veikia mokytojas?

Mokytojas gali mokyti įvairių dalykų - nuo kūno kultūros iki matematikos. Pavyzdžiui, pradinių klasių mokytojo darbe vaikus tenka mokyti įvairių ir skirtingų dalykų, pradedant lietuvių kalba ir baigiant gamtos mokslais. Tai rodo mokytojo universalumą.

Mokytojo pareigos apima kasdienių pamokų planų sudarymą, užduočių tikrinimą, namų darbų užduotis ir mokinių gebėjimų vertinimą. Be viso to, mokytojas turi sudominti vaikus ir perteikti reikalingą informaciją, bendrauti su mokinių tėvais, vertinti mokinių elgesį, teikti ataskaitas ir įtraukti vaikus į interaktyvią veiklą. Ikimokyklinio ugdymo procesas taip pat reikalauja planavimo ir įgyvendinimo.

Paprastai, pradinių klasių mokytojas su tais pačiais mokiniais dirba keturis metus, pradedant nuo pirmos ir baigiant ketvirta klase.

Vaikų mintys apie mokytojus ir mokyklą

Vaikai puikiai supranta mokytojų svarbą. Štai ką jie sako:

• „Taip! Nes jeigu mokytojo nebus, vaikai neišmoks abėcėlės, teisingai skaityt ir rašyt. Ir kas jiems beliks - dirbti kiemsargiu?“ - sako Sofija, 6.5 metai.
• „Žinoma, nes be jų mes nieko neišmoktume ir negalėtume nieko padaryti. Suprasti gyvenimą.“
• „Mūsų mokytoja moko mus, kaip susipažinti su emocijomis, kaip jas suvaldyti ir ką reikia daryti jeigu, pavyzdžiui, mes pykstame.“
• „Kad jos daugiau sužinotų ir mums papasakotų.“

Kokios savybės reikalingos geram mokytojui?

Mokytojo asmenybė yra esminis dalykas, įtraukiantis vaiką į pamoką arba atvirkščiai - nuo jos atstumiantis. Humanistinio ugdymo atstovai yra tvirtai įsitikinę - koks mokytojas, tokia ir jo pedagogika, koks mokytojas - tokia ir jo pamoka. Bet koks turėtų būti geras pedagogas? Štai ką mano mokiniai ir specialistai:

• „Mokytojas turi būti protingas, daug žinantis ir mokantis taip papasakoti, kad vaikai suprastų ir išmoktų“, - pabrėžia Mykolas, 6.5 metai.
• Norintys mokyti mažus vaikus, mylintys juos ir pasižymintys gerais bendravimo įgūdžiais, puikiai tinka šiam darbui.
• Ne paslaptis, kad šis darbas reikalauja atsidavimo, daug kantrybės ir tolerancijos.
• Mokytojai turi gebėti išklausyti ir norėti dirbti su vaikais.
• Taip pat reikalingi šie įgūdžiai: energingumas, entuziazmas, gebėjimas taikyti įvairias mokymo strategijas ir mokymo technologijų supratimas.

Mokytojo darbo sėkmė priklauso nuo daugelio savybių, įskaitant domėjimąsi mokslu, technika, menu, siekį perteikti jaunimui kultūros vertybes, gebėjimą ugdyti visapusiškai ir harmoningai brandžią asmenybę. Svarbus ir poreikis bendrauti su augančiąja karta, rūpinimasis jos ateitimi, gebėjimas daryti intelektinį ir emocinį poveikį mokinių veiklai ir elgesiui.

Kūrybiškumas mokytojo darbe

Mokytojo profesija yra kūrybinė. Pedagogas panašus į aktorių, kūrėją, nes jo vidiniame pasaulyje gimsta kiekvienos pamokos provaizdis. Mokytojas viduje kuria vaidmenį, žino, kad jis įžengs į „sceną“ ir turės parodyti visą spektrą savo veikėjo charakteristikų. Mokytojas, net grįždamas iš darbo į namus, vaikščiodamas miesto gatvėmis, labai dažnai savo galvoje nešiojasi būsimos pamokos provaizdį: kokią pamoką jis sukurs, kaip reikia ją praturtinti, kaip patobulinti, kodėl vienai klasei pamoka pavyko labai gerai, o kitai - nepavyko, ir kaip reikėtų ją pakeisti.

Mokytojas, atėjęs į knygyną ir pamatęs naujas knygas, pagalvoja, kad galėtų sukurti pamoką pagal naują knygą, kurią norėtų įsigyti, kokia nauja monografija pasirodė jo dalyko srityje, galinti padėti dar labiau praplėsti žinias. Pamoka yra kaip kūrinys. Joje yra ir įžanga, ir kulminacinis momentas, ir atomazga. O geriausia atomazga yra tuomet, kai, pasibaigus pamokai, pribėgę mokiniai padėkoja už pamoką. Kūrybiniam darbui taip pat reikia labai daug laisvės. Mokytojams taip pat reikia labai daug laisvės, erdvės tobulėti, nuolat turtinti savo vidų, vaikščioti į parodas, skaityti, lankyti muziejus, keliauti po pasaulį.

Net atostogų išvykę, pedagogai neretai iš jų lagamine persiveža keisčiausių dalykų. Pavyzdžiui, atnešę mokiniams, parodo, kad tai yra tikrasis Sacharos dykumos smėlis. Vilniaus humanistinės mokyklos direktorė S. Petraitienė pasakoja: „Pati esu įkliuvusi Izraelio oro uoste, kai vežiausi lagamine druskos kristalus iš Negyvosios jūros. Pati juos rinkau, mano bagažą dėl to kelis kartus tikrino. Žinoma, nieko iš manęs nekonfiskavo, bet tai buvo mokytojo lagamino pavyzdys, kai parsiveži keisčiausių dalykų, kad galėtum mokiniams ne iš vadovėlio papasakoti apie Negyvąją jūrą, o duoti pačiupinėti, įmerkti druskos gabalėlį į vandenį, kad jie pamatytų, koks riebus vanduo pasidaro, prisotintas ta druska.“

Nuolatinis mokymasis ir tobulėjimas

Vienintelis kelias į tobulą pedagogiką yra mokytojo saviugda, t. y. kiek pats mokytojas pasiruošęs mokytis. Norėdamas mokyti, pirmiausia pats turi nuolat mokytis, įsitikinusi Vilniaus humanistinės mokyklos direktorė Sonata Petraitienė. Mokytojas veikloms mokyklos bendruomenei ir kvalifikacijai tobulinti turi skirti mažiausiai 102 valandas per metus. Nuolatinis mokymasis yra pedagoginio darbo specifika.

Vienas iš vaikų palinkėjimų mokytojams - „Kad jos daugiau sužinotų ir mums papasakotų.“ Šiaurės licėjaus direktorė Jovita Starkutė skatina: „Linkime mokytojams kasdienių veiklų sūkuryje nepamiršti savo profesijos reikšmingumo ir svarbos, nuolat tobulėti, plėsti savo akiratį ir būti puikiausiu pavyzdžiu mokiniams.“

Kaip tapti mokytoju?

Norint tapti mokytoju, reikalinga atitinkama kvalifikacija. Be atitinkamo pedagoginio išsilavinimo, vargu ar pavyks įsidarbinti mokytoju. Paprastai reikalingas universitetinis arba neuniversitetinis išsilavinimas edukologijos srityje, o taip pat ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo kvalifikacija. Šiandien mokytojus rengia Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija, Vilniaus universiteto Šiaulių akademija, Vilniaus universitetas, Klaipėdos universitetas ir kitos kolegijos.

Pedagogų rengimo reglamente numatyta, kad pirmaisiais darbo švietimo įstaigoje metais mokytojas atlieka pedagoginę stažuotę, kuri trunka metus. Ji skirta sklandžiai integruotis į švietimo įstaigos bendruomenę gaunant tikslintą pagalbą. Pradedantysis dirbti mokytoju gauna nuolatines konsultacijas, didaktinę ir dalykinę pagalbą, aukštoji mokykla skiria praktikos vadovą, o švietimo įstaiga - mentorių. Mokytojai gali dirbti įvairiose mokyklose ir pareigose, atitinkančiose kvalifikacinius reikalavimus, nustatytus įstatymais ir kitais teisės aktais. Įprastai pedagogu priimamas dirbti asmuo neterminuotam laikui.

Mokytojo darbas: kasdienybė ir atostogos

Mokytojo profesija yra viena iš kelių profesijų, kurių atstovams yra nustatytos ilgesnės atostogos. Vertinama, kad šis darbas yra susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa. Visiems mokytojams, pradedant ikimokyklinio ugdymo auklėtojais ir baigiant profesinio mokymo mokytojais, per metus yra skiriamos 40 darbo dienų atostogos (jei dirbama 5 dienas per savaitę) ir 48 darbo dienų atostogos (jei dirbama 6 dienas per savaitę). Pirmuosius darbo metus mokytojas savo atostogas gali panaudoti vasarą.

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo darbo savaitė yra 36 valandos. Iš jų 33 valandos skiriamos tiesioginiam darbui su mokiniais. 3 valandos skiriamos netiesioginiam darbui su mokiniais - darbams planuoti, dokumentams, susijusiems su ugdymu, rengti, bendradarbiauti su mokytojais, tėvais (globėjais) ugdymo klausimais ir kita.

Mokytojo karjera ir tobulėjimas

Mokytojas mokytojo karjeros laiptais kyla pereidamas atestaciją, po kurios mokytojui suteikiama kvalifikacinė kategorija. Kuo aukštesnė kvalifikacinė kategorija, tuo didesnis taikomas koeficientas, apskaičiuojant mokytojo atlyginimą. Nustatomos keturios mokytojų kvalifikacinės kategorijos - mokytojo, vyresniojo mokytojo, mokytojo metodininko ir mokytojo eksperto.

Mokytojo profesijos iššūkiai ir stereotipai

Mokytojo profesija vis dar yra lydima įvairių stereotipų. Pradinių klasių mokytojas Darius Savickas sako: „Vis dar sutinku žmonių, kurie yra įsitikinę, kad mokytojo darbas, ypač pradinių klasių, yra išskirtinai moteriškas. Tai netiesa. Nereikia žiūrėti, ką mano kiti žmonės, kiekvienas užsiimkime tuo, kas mums patiems patinka. Todėl visus vaikinus, kurie svajoja tapti mokytojais, bet dvejoja, ar rinktis šias studijas, skatinu drąsiai eiti šiuo keliu. Jeigu mokyklose mokytojais apylygiai dirbtų ir vyrų, ir moterų, iš to laimėtų ir mokiniai - šis balansas ugdymo įstaigose yra labai reikalingas.“

Lietuva susiduria su senstančia pedagogų bendruomene. Pedagogų profesija kartais atrodo nepatraukli - į pedagogikos studijas stoja nepakankamai studentų, ir iš baigusiųjų studijas per mažai pasirenka dirbti mokykloje. Tačiau mokytojai, tokie kaip Indrė Šadvilaitė, drąsiai priima iššūkius ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų, pavyzdžiui, savanoriaudami ligoninėse.

Mokytojo profesijos istorija

Mokytojo profesija yra viena seniausių. Asirijoje, Babilonijoje, Egipte ir kitose senovės Rytų valstybėse mokytojo pareigas ėjo žyniai. Senovės Graikijoje mokytojais (pedotribais, pedagogais) buvo laisvai samdomi piliečiai. Viduramžiais mokyklas steigė ir joms vadovavo Bažnyčia, o mokytojais pradėta skirti krikščionių dvasininkus. 17 amžiuje mokytojai tapo valdinių mokymo įstaigų tarnautojais, o pasauliečių mokytojų profesija pradėjo formuotis 18 amžiuje.

Lietuvoje pirmieji mokytojai atsirado valdovų ir didikų pilyse. Žinoma, kad Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio dvare Trakuose jo sūnų Vytautą mokė vienuolis. Pirmuosiuose lietuviškuose raštuose, tokiuose kaip M. Mažvydo, K. Sirvydo, M. Daukšos darbuose, taip pat minimas žodis „mokytojas“. Iki 18 amžiaus pabaigos mokytojai buvo daugiausia dvasininkai. Šiandien mokytojų rengimas ir tobulinimas yra nuolatinis procesas, kuriam rūpinasi Nacionalinė švietimo agentūra.

Linkime visiems, dirbantiems mokytojo darbą ar dar tik pradėjusiems pedagogikos studijas, būti tuo pozityviu pavyzdžiu: kuo daugiau kalbėkime apie šios profesijos privalumus bei pliusus, o tuomet bet kokie trūkumai, baimės bei kritika pasirodys tik kaip mažas lašas didelėje jūroje.

tags: #vaikiskas #apibudinimas #mokytojo #profesijos

• Gilinkitės į „Ohana“ dvasios reikšmę
• Informacija apie "Purieną"
• apie Kipro Petrausko gyvenimą
• Tvarka, kai vaikas išbraukiamas iš darželio
• Sužinokite daugiau apie smurto prieš vaikus atpažinimą ir pasekmes