Mokinio šalinimas iš mokyklos: priežastys, tvarka ir prevencinės priemonės

Mokyklos vaidmuo ugdant jauną žmogų yra nepaprastai svarbus. Tačiau kartais susiduriama su situacijomis, kai mokinio elgesys tampa nepriimtinas ir trukdo ne tik jam pačiam, bet ir kitiems mokiniams bei mokytojams. Tokiais atvejais gali būti svarstoma griežčiausia priemonė - vaiko šalinimas iš mokyklos.

Šiame straipsnyje aptariama vaiko šalinimo iš mokyklos tvarka, teisinis reglamentavimas, priežastys ir galimos pasekmės, taip pat pateikiamos įžvalgos apie alternatyvius sprendimus ir prevencines priemones.

Teisinis reglamentavimas ir atsakomybė

Švietimo įstatymai Lietuvoje numato situacijas, kada vaikas gali būti pašalintas iš mokyklos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnyje nustatyta, kad asmenims iki 16 metų mokslas privalomas. Tai yra ne tik vaiko teisė, bet ir pareiga. Vaikas iki 16 metų negali nutraukti mokymosi pagal privalomojo švietimo programas, privalo reguliariai lankyti mokyklą, be pateisinamos priežasties nepraleisti pamokų ir kitų privalomų ugdymo proceso užsiėmimų. Taigi, asmuo iki 16 metų negali būti pašalintas iš ugdymo įstaigos. Privalomasis mokymasis paprastai trunka iki X klasės.

Tėvų (globėjų) atsakomybė

Vaiko tėvai (globėjai, rūpintojai) ne tik turi teisę gauti informaciją, bet ir visiškai atsako už vaiką iki kol vaikas sulaukia pilnametystės. Tėvai (globėjai, rūpintojai), iki kol vaikas sulaukia 18 metų amžiaus, privalo užtikrinti vaiko punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą, pamokų ir kitų privalomų ugdymo proceso užsiėmimų nepraleidimą be pateisinamos priežasties. Tėvai, netinkamai vykdantys šias pareigas, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Ugdymo įstaiga turi pareigą informuoti tėvus (globėjus, rūpintojus) apie mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programas, neatvykimą į mokyklą ar pamoką, jeigu patys tėvai (globėjai, rūpintojai) nepraneša apie neatvykimo priežastis. Tėvai (globėjai, rūpintojai) taip pat turi teisę gauti informaciją iš mokyklos apie vaiko būklę, ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, mokyklos lankymą ir elgesį, po mokymosi pasiekimų patikrinimų gauti rekomendacijas dėl vaiko mokymosi pasiekimų gerinimo.

Svarbu, kad tėvai, išvykdami į užsienį ilgesniam laikui ir atiduodami vaiką prižiūrėti kitiems asmenims, kreiptųsi į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją ir pateiktų prašymą dėl laikinosios globos (rūpybos) vaikui nustatymo. Kitu atveju šiems artimiesiems gali būti sudėtinga gauti informaciją apie vaiką, padėti jam ugdymo procese, pasirūpinti vaiko sveikatos priežiūra. Mokykla ar kita ugdymo įstaiga neturi teisės teikti ir neteikia jokios informacijos apie mokinį jokiems tretiesiems asmenims, tarp jų - ir seneliams, apie mokinio mokyklos lankomumą, pasiekimus, jeigu šie nepateikia atstovavimo teisę patvirtinančių dokumentų.

Pilnamečio mokinio atsakomybė

Visai kita situacija yra su mokiniais nuo 16 iki 18 metų amžiaus ir vyresniais. Vaikui sukakus 18 metų, mokykla neturi teisės informuoti mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) nei apie vaiko lankomumą, nei apie ugdymosi pasiekimus, nebent sutikimą teikti informaciją duoda pats pilnametis mokinys. Pilnametystės sulaukęs mokinys pats gali priimti atitinkamus sprendimus, savo paties prašymu pateisinti praleistas pamokas, todėl ugdymo įstaiga, pašalindama tokį mokinį neprivalo pranešti apie tokius priimtus sprendimus mokinio tėvams (globėjams, rūpintojams).

Mokyklos vidaus tvarkos taisyklės ir jų pažeidimai

Kiekviena mokykla turi savo vidaus tvarkos taisykles, kuriose apibrėžiami mokinio elgesio standartai ir reikalavimai. Šios taisyklės skirtos užtikrinti saugią ir palankią aplinką mokytis ir dirbti. Mokiniai privalo laikytis elgesio normų, gerbti gimnazijos bendruomenės narius, svečius, saugoti gimnazijos vardą, laiku ateiti į pamokas ir kitus užsiėmimus, būti aktyvūs, turėti visas mokymuisi būtinas priemones, stropiai mokytis.

Taip pat mokinys privalo į mokyklą ateiti tvarkingai, švariai ir neiššaukiančiai apsirengęs, dėvėti uniformą, laikytis asmens higienos reikalavimų. Viršutinius rūbus pamokų metu laikyti asmeninėje spintelėje. Pamokos metu laikytis mokytojo nustatytos darbo pamokoje tvarkos, atlikti visas mokytojo skiriamas klasės ir namų užduotis, netrukdyti dirbti kitiems mokiniams, neužsiimti pašaline veikla. Mokinys privalo tausoti ir saugoti asmeninį, kitų mokinių ir gimnazijos turtą. Padarytą žalą privalo atlyginti mokinys ir jo tėvai (globėjai). Pastebėjęs sugadintą arba gadinamą gimnazijos turtą, privalo pranešti apie tai gimnazijos administracijai.

Dažniausi mokinio elgesio taisyklių pažeidimai

Žemiau pateikiami dažniausi elgesio taisyklių pažeidimai, dėl kurių gali kilti problemų dėl mokinio buvimo mokykloje:

• Pamokų lankomumo problemos: praleidinėjimas be pateisinamos priežasties. Praleistos pamokos turi būti pateisintos raštu ne vėliau kaip per 3 dienas nuo grįžimo į mokyklą. Tėvai gali pateisinti ne daugiau kaip 3 dienas.
• Draudžiamų daiktų turėjimas: nesaugių, gyvybei pavojingų daiktų (peiliukų, degtukų, petardų, šaunamųjų ginklų ir pan.), sveikatai kenkiančių maisto produktų, gėrimų (traškučių, „Coca colos“).
• Žalingi įpročiai: rūkymas, svaigalų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas mokykloje ir jos teritorijoje, atsinešimas į mokyklą bei platinimas.
• Elgesio problemos: smurtavimas, reketavimas, tyčiojimasis, apkalbinėjimas, necenzūrinių žodžių vartojimas, peštynės, bėgiojimas po mokyklą ir pan. Nedelsiant informuoti gimnazijos darbuotojus apie mokykloje ar jos teritorijoje vykstančias muštynes, patyčias, kitas pavojingas veikas.
• Technologijų naudojimas: pertraukų metu mokiniams draudžiama naudotis mobiliaisiais telefonais ir kita asmenine garso, vaizdo bei kompiuterine technika (pažeidus šią taisyklę antrą kartą, be įspėjimo prietaisas gali būti atimamas ir grąžinamas tėvams). Pamokų metu mobiliojo ryšio telefonais bei grotuvais naudotis griežtai draudžiama, jie turi būti išjungti, išskyrus tuos atvejus, kai mokytojas šiomis priemonėmis leidžia naudotis. Mokykloje draudžiama slapta filmuoti, fotografuoti, įrašinėti kitų asmenų (mokinių, mokytojų) veiklą ir pokalbius, garsiai klausytis muzikos.
• Kitos taisyklės: gimnazijoje draudžiama žaisti azartinius žaidimus. Pertraukų metu klasės turi būti vėdinamos, mokiniai privalo išeiti iš klasės, koridoriuose mokiniams draudžiama bėgioti, šiukšlinti, stumdytis. Ugdymo proceso metu mokiniui draudžiama išeiti iš gimnazijos teritorijos, išskyrus numatytas išimtis.

Mokinio šalinimo iš mokyklos tvarka

Mokinys, jei jo elgesys kelia realią ir akivaizdžią grėsmę mokyklos bendruomenės narių saugumui, apsvarsčius Mokyklos taryboje, suderinus su Vaikų teisių apsaugos skyriumi, gali būti pašalintas iš mokyklos. Švietimo įstatymas numato, kad už sisteminį mokyklos vidaus tvarkos taisyklių, mokinio elgesio taisyklių šiurkščius pažeidimus, mokytojų bei bendramokslių garbę ir orumą žeminančius veiksmus mokyklos tarybos sprendimu mokinys, turintis 16 ir daugiau metų, gali būti šalinamas iš mokyklos.

Pagal Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo 29 straipsnio 10 punktą, mokinys gali būti pašalintas iš mokyklos ir perkeltas į kitą mokymosi įstaigą anksčiau nei 16 metų, jei jo elgesys kelia grėsmę mokyklos bendruomenei ir pažeidžia taisykles. Viskas turi būti suderinta su psichologais, mokytojais, vaikų teisių apsaugos tarnyba. Klaipėdos apskrities valstybinės švietimo priežiūros tarnybos vyriausioji specialistė Genovaitė Butkienė paaiškino, kad mokiniui gali būti pasiūlyta pereiti į kitą mokymosi įstaigą, jeigu jis pažeidžia mokyklos taisykles, kelia grėsmę kitiems ir neatlieka savo pareigų.

Poveikio priemonės

Prieš priimant sprendimą dėl mokinio šalinimo, taikoma eilė poveikio priemonių:

1. Žodinis įspėjimas.
2. Palikimas po pamokų.
3. Drausmės pažeidimo pažymos surašymas.
4. Tėvų informavimas.
5. Pašalinimas iš pamokos (ų), renginio (ių).
6. Mokinio elgesio svarstymas Administracijos komisijoje.
7. Mokinio elgesio svarstymas Vaiko gerovės komisijoje.

Mokytojas, pamokų metu surašęs mokiniui drausmės pažeidimo aktą už Mokinio elgesio taisyklių nesilaikymą, siunčia mokinį pas pavaduotoją į pokalbį. Mokytojas privalo tą pačią dieną skambučiu informuoti tėvus apie įvykusį drausmės pažeidimą.

Po 3 užfiksuotų drausmės pažeidimų kviečiami mokinio tėvai į pokalbį su klasės auklėtoju ir pavaduotoju. Mokiniui ir toliau pažeidinėjant mokinio elgesio taisykles (pakartotinai užfiksavus 3 drausmės pažeidimus) jo elgesys ir tolimesnio mokymosi gimnazijoje galimybės svarstomos Vaiko gerovės komisijos posėdyje. Posėdžio nutarimu gali būti siūloma gimnazijos direktoriui skirti mokiniui drausminę nuobaudą ar taikyti kitas poveikio priemones.

Drausmines nuobaudas skiria gimnazijos direktorius:

1. papeikimą;
2. griežtą papeikimą;
3. šalina iš gimnazijos.

Situacijai nepagerėjus, gimnazijos direktorius priima sprendimą dėl mokinio šalinimo iš gimnazijos.

Sprendžiant mokinio elgesio problemas bei taikant poveikio priemones, turi būti vadovaujamasi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu ir kitais teisės aktais.

Lankomumo užtikrinimas ir nauja tvarka

Iki 2023 m. Lietuvos mokyklose nebuvo aiškios, vienodos tvarkos, užtikrinančios mokinių lankomumą. Tėvai galėjo pateisinti visas vaikų praleistas pamokas, todėl kartais lankomumu buvo piktnaudžiaujama, pavyzdžiui, vežantis vaikus atostogauti ne moksleivių atostogų metu. Nuo 2023 m. įsigaliojo nauja tvarka: jeigu mokinys į mokyklą nėjo ilgiau nei 5 dienas, tėvai pateisinti praleistų pamokų negalės. Tokiu atveju reikės kreiptis į šeimos gydytoją.

Lietuvos mokyklų vadovų asociacija palaikė pokyčius, siekiant užkirsti kelią nepateisinamiems pamokų praleidinėjimams. Asociacijos prezidentas D. Žvirdauskas paminėjo atvejus, kai mokiniai praleidžia pamokas atostogaudami su tėvais ne moksleivių atostogų metu. Pasak lietuvių kalbos mokytojo A. Avčininko, mokyklos nelankymas sukelia padarinius ir mokinių pasiekimams. Anot jo, Lietuvos tvarkoje nematyti pasidalintos atsakomybės, kam ji kliūva už tai, kad mokinys neateina į mokyklą, prastai lanko ir tai, aišku, atsiliepia jo ugdymo pasiekimams.

Moksleiviai šiuos pokyčius vertina nevienareikšmiškai. Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas J. Trumpa teigė, kad sąjunga šį pokytį vertina teigiamai, tačiau patys moksleiviai yra pasidaliję į atskiras stovyklas. Moksleiviai pastebi, kad 18-mečiai, būdami juridiškai savarankiški, negali patys sau pateisinti pamokų, o tai yra problema. Kitas moksleivių keliamas pastebėjimas yra toks, kad „N“ raidės paskirtis yra informuoti tėvus, kad moksleivis nebuvo pamokoje, kas moksleivių perspektyvos yra kaip baudžiamoji priemonė.

Dažnas neatvykimas į mokyklą gali turėti neigiamų pasekmių:

• Suprastėję mokymosi rezultatai.
• Socialinė izoliacija.
• Prasti santykiai su mokytojais.
• Apribotos ateities galimybės.
• Sumažėjusi disciplina.
• Žalingų įpročių formavimasis.
• Paaštrėjusios psichikos sveikatos problemos.

Jei vaikas negalės atvykti į pamoką, tėvai turėtų informuoti mokyklos bendruomenės narį apie neatvykimą ir jo priežastis.

Alternatyvūs sprendimai ir prevencinės priemonės

Vaiko šalinimas iš mokyklos turėtų būti kraštutinė priemonė, kai visos kitos poveikio priemonės yra išnaudotos. Prieš priimant tokį sprendimą, būtina įvertinti visas galimas alternatyvas:

• Konsultacijos su specialistais: psichologais, socialiniais pedagogais, Vaiko gerovės komisija.
• Individualus ugdymo planas: pritaikytas mokinio poreikiams ir galimybėms.
• Elgesio korekcijos programos: skirtos padėti mokiniui pakeisti netinkamą elgesį.
• Tėvų įtraukimas: aktyvus bendradarbiavimas su tėvais, siekiant spręsti problemas namuose ir mokykloje.

Mokykla taip pat turėtų imtis prevencinių priemonių, kad būtų išvengta elgesio problemų:

• Sveikos aplinkos kūrimas: pagarba, tolerancija, saugumas.
• Elgesio taisyklių aiškumas: visi mokiniai turi žinoti taisykles ir pasekmes už jų pažeidimus.
• Mokytojų kvalifikacijos kėlimas: mokytojai turi būti apmokyti, kaip spręsti elgesio problemas klasėje.
• Ankstyva intervencija: pastebėjus pirmuosius elgesio problemų požymius, nedelsiant imtis priemonių.

Pagalba pašalintiems mokiniams

Svarbu paminėti, kad pašalinus mokinį iš mokyklos, jam turės būti suteikta visokeriopa pagalba - pavyzdžiui, turės būti suteikiama informacija, kur jis toliau galėtų tęsti mokslus. Tuo turės rūpintis mokyklos administracija, psichologai, socialiniai darbuotojai. Su tokiais vaikais turės dirbti socializacijos centrai, įvairios suaugusių mokyklos. Valstybės vaiko teisių įvaikinimo tarnybos vadovė I. Skuodienė pabrėžė, kad yra atvejų, kai vaikai dėl sunkumų šeimose, dėl santykių su tėvais, dėl patyčių mokyklose, dėl santykių su mokytojais praleidžia pamokas, taigi tai yra labai svarbus ženklas, kad jam reikia pagalbos.

Jaunimo mokyklos skirtos užtikrinti privalomojo mokslo prieinamumą ir sudaryti sąlygas visiems nepritapusiems ir mokymosi motyvacijos stokojantiems moksleiviams grįžti į mokymosi aplinką. Jei vaikas yra sunkiai auklėjamas, turi elgesio problemų ar vykdo nusikalstamą veiklą, Vaiko gerovės komisija, leidus teismui, gali nuspręsti jį išvežti į socializacijos centrą.

Jei vaikas daro neigiamą įtaką kitiems mokiniams, galima pakeisti jo mokymosi formą. Pavyzdžiui, jam gali būti paskirtas mokymas namuose. Tačiau šis sprendimas turėtų būti priimamas tik kraštutiniu atveju, nes izoliacija nuo visuomenės gali turėti neigiamų pasekmių vaiko socialinei ir emocinei raidai.

Tėvų vaidmuo ir teisės

Tėvai turi aktyviai dalyvauti sprendžiant problemas, susijusias su vaiko elgesiu mokykloje. Jei vaikas turi elgesio problemų, svarbu bendradarbiauti su mokytojais, psichologais ir kitais specialistais, siekiant rasti tinkamą sprendimą.

Tėvai visada turi pasirinkimą ieškoti atsakymo į jų klausimus, kalbant su mokyklos vadovais ir steigėjais. Jei tėvai mano, kad mokykla neteisingai elgiasi su jų vaiku, jie turi teisę kreiptis į Švietimo skyrių arba Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Taip pat galima kreiptis į apskrities administracijos valstybinės švietimo priežiūros skyrių, kad būtų atliktas tyrimas ir nustatyta, ar priimtas sprendimas yra teisingas. Skundas turi būti pateiktas mokyklos steigėjui arba kitai kompetentingai institucijai.

Privačios mokyklos turi didesnę autonomiją nustatant savo vidaus tvarkos taisykles ir sprendžiant dėl mokinio šalinimo. Tačiau ir privačios mokyklos privalo užtikrinti mokinio teises ir laikytis įstatymų. Švietimo ir mokslo ministerija pareiškė, kad privačios mokyklos ir mokinių santykiai yra apibrėžti sutartimi, o tai riboja galimybes skųstis.

Pavyzdžiai iš gyvenimo

• Vienas pavyzdys - devynerių metų Aistės sūnus, turintis emocijų ir elgesio sutrikimų. Dėl jo aktyvaus elgesio ir bendravimo su kitais vaikais, jų tėvai pareikalavo, kad vaikas būtų išmestas iš mokyklos. Po diskusijų ir konsultacijų mažamečiui paskirtas mokymas namuose.
• Kitas pavyzdys - Gabijos gimnazijos abiturientas, kuris buvo išmestas iš mokyklos likus vos trims mėnesiams iki egzaminų. Vaikinas teigė, kad buvo išmestas dėl to, kad garsiai reiškė savo nuomonę ir turėjo kitokį požiūrį į mokymo sistemą.

tags: #del #ko #vaikas #gali #buti #ismestas

• Kaip atrasti harmoniją laukiantis kūdikio
• viskas apie lopšelį-darželį „Puriena“
• Aurimo Tamulionio sporto kelias
• Pasiruošimas Pirmajai Komunijai
• Patarimai tėvams apie vaiko veido odos priežiūrą