Placentos pirmeiga nėštumo metu: priežastys, simptomai ir priežiūra
Nėštumo metu placenta yra gyvybiškai svarbus organas, aprūpinantis augantį vaisių deguonimi ir maisto medžiagomis iš mamos kraujo per virkštelę.
Paprasčiau tariant, tai yra organas, kuris auga gimdoje nėštumo metu ir aprūpina jūsų kūdikį deguonimi bei maistinėmis medžiagomis. Jis taip pat pašalina atliekas iš jūsų kūdikio kraujo. Placentos pirmeiga, dar žinoma kaip placentos previa, yra būklė, kai placenta yra prisitvirtinusi prie gimdos kaklelio arba jo artumoje. Normaliai placenta turėtų būti pritvirtinta prie gimdos viršutinės dalies, tačiau šiuo atveju ji gali blokuoti gimdos kaklelį, kas gali sukelti rimtų komplikacijų nėštumo metu.
Placentos pirmeiga yra rimta nėštumo komplikacija, kuri gali sukelti tiek motinos, tiek kūdikio sveikatos problemas. Ši būklė gali sukelti kraujavimą iš gimdos, ypač artėjant gimdymui.
Ši patologija - gana reta, pasitaikanti maždaug 0,3-0,7 proc. gimdančiųjų. Placentos pirmeiga būna apie 0,5 proc. moterų.
Manoma, kad placentos pirmeiga vystosi jau gimdžiusioms moterims. Patologiją lemia apvaisinto kiaušinėlio ir besivystančio gemalo pakitimai, taip pat choriono (gemalo dangalo) vystymosi patologijos, distrofiniai gimdos gleivinės pokyčiai, sutrikusi apatinės gimdos dalies kraujotaka ir kt. Manoma, kad pagrindinis ligos veiksnys yra gimdos gleivinės patologiniai pakitimai, dėl kurių apvaisintam kiaušinėliui sunkiau implantuotis ir jis tai daro gimdos kūne, o gimdos dugne vystosi placenta. Gimdos gleivinė gali būti pažeista buvusių abortų, uždegiminių ligų, persileidimų, miomų. Taip pat gali turėti įtakos moters amžius, nes vyresnės moterys dažniau susiduria su šia būkle. Pagrindinės pirmeigės placentos priežastys gali būti susijusios su ankstesniais nėštumais, gimdymo operacijomis, tokiomis kaip cezario pjūvis, arba gimdos struktūros anomalijomis.
Kas yra placentos pirmeiga ir jos tipai?
Placentos pirmeiga diagnozuojama, kai placenta yra prisitvirtinusi apatinėje gimdos dalyje taip arti vidinių gimdos kaklelio žiomenų (angos, vedančios į gimdą iš makšties) arba juos dengia, kad tai gali trukdyti normaliam gimdymui ir sukelti kraujavimo riziką.
Skiriami keli tipai pagal placentos padėtį gimdos kaklelio atžvilgiu:
- Visiška placentos pirmeiga: Placenta visiškai dengia vidinius gimdos kaklelio žiomenis.
- Dalinė placentos pirmeiga: Placentos kraštas iš dalies dengia vidinius gimdos kaklelio žiomenis.
- Kraštinė placentos pirmeiga: Placentos kraštas siekia vidinius gimdos kaklelio žiomenis, bet jų nedengia.
- Žemai prisitvirtinusi placenta: Placentos kraštas yra arti vidinių gimdos kaklelio žiomenų (paprastai ≤ 2 cm atstumu), bet jų nesiekia ir nedengia.
Svarbu: Jei žemai prisitvirtinusi placenta nustatoma ankstyvesniame nėštumo etape (pvz., per pirmąjį ar antrąjį trimestrą), dažnai nerimauti nereikia. Augant gimdai, apatinė jos dalis tempiasi, ir placenta kartu su ja „pakyla“ aukštyn nuo gimdos kaklelio. Todėl galutinė diagnozė paprastai nustatoma vėlesniu nėštumo laikotarpiu (pvz., apie 32-36 savaitę), atlikus pakartotinį ultragarsinį tyrimą. Tik nedideliam procentui moterų (apie 0,3-0,7%) placenta lieka žemai iki pat nėštumo pabaigos.
Beveik pusę visų placentos pirmeigos atvejų, vaisiaus padėtis gimdoje netaisyklinga.
Kaip ir kada ji nustatoma?
Ultragarsinis tyrimas: Tai pagrindinis ir patikimiausias būdas diagnozuoti placentos pirmeigą. Dažniausiai ji nustatoma planinio antrojo trimestro ultragarsinio tyrimo metu (apie 18-22 nėštumo savaitę). Tiksliausiai placentos padėtį leidžia įvertinti transvaginalinis ultragarsinis tyrimas (kai daviklis įvedamas į makštį) - jis yra saugus tiek mamai, tiek vaisiui.
Pats tiksliausias ir plačiausiai prieinamas diagnozavimo būdas - ultragarsinis tyrimas nuo apytiksliai 18 iki 22 nėštumo savaitės. Tiksliausiai patologija nustatoma, kai tiriama transvaginaliniu davikliu (t.y. tyrimas). Nėra vaisiaus hipoksijos požymių. Palpuojant gimda minkšta ir neskausminga.
Simptomai: Kartais placentos pirmeigą galima įtarti dėl atsiradusio neskausmingo kraujavimo iš makšties antroje nėštumo pusėje. Kraujavimas gali prasidėti staiga, be aiškios priežasties, kartais po lytinių santykių. Tai rimtas signalas, reikalaujantis skubios gydytojo apžiūros.
Pagrindiniai ligos simptomai apima neskausmingą kraujavimą iš makšties, ypač vėlesniais nėštumo trimestrais. Taip pat gali pasireikšti skausmai pilvo apačioje, tačiau tai nėra visada. Vaisiaus ir naujagimio patologija dėl placentos pirmeigos yra būklė, kai placenta yra per žemai gimdoje, dažnai dalinai ar visiškai uždengiant gimdos kaklelį. Ši patologija gali sukelti rimtų komplikacijų tiek nėštumo metu, tiek gimdymo metu, nes gali pasireikšti kraujavimas, vaisiaus deguonies trūkumas ir netgi ankstyvas gimdymas. Pagrindinis simptomas yra kraujavimas. Kraujoplūdis gali prasidėti bet kada nėštumo metu, tačiau dažniausiai kraujuojama antroje nėštumo pusėje bei gimdymui prasidėjus. Kraujuoti nėščioji dažniausiai pradeda netikėtai (pavyzdžiui, naktį ar po lytinių santykių). Kraujavimas gali kartotis, tačiau gali būti ir vienkartinis. Tačiau pasitaiko atvejų, kad nėščiosios ir visai nekraujuoja.
Vaisiaus padėtis: Kartais įtarimą gali sukelti neįprasta vaisiaus padėtis gimdoje (pvz., sėdmeninė ar skersinė), nes žemai esanti placenta gali trukdyti vaisiui įsistatyti galvute žemyn.
Kodėl placentos pirmeiga kelia susirūpinimą?
Pagrindinis pavojus, susijęs su placentos pirmeiga - tai staigaus ir gausaus kraujavimo iš makšties rizika, ypač vėlesniuoju nėštumo laikotarpiu ar prasidėjus gimdymo veiklai. Kai gimdos kaklelis pradeda trumpėti ir vertis, gali atsiskirti dalis žemai prisitvirtinusios placentos, pažeidžiant kraujagysles. Toks kraujavimas gali būti pavojingas tiek motinos, tiek vaisiaus gyvybei.
Placentos pirmeiga gali būti susijusi su keliais veiksniais. Pagrindinės priežasties apima netinkamą placentos implantaciją, kuri gali sukelti jos per žemą padėtį gimdoje.
Kai placentos pirmeiga atsiranda gimdymo metu, kraujuojama smarkiau. Vaisiaus ir naujagimio patologija dėl placentos pirmeigos yra liga, susijusi su placentos padėtimi ir funkcija. Jei placenta yra per žemai gimdoje, ji gali blokuoti arba trukdyti normaliam vaisiaus vystymuisi ir sukelti komplikacijų, tokių kaip kraujavimas ar vaisiaus hipoksija.
Vaisiaus ir naujagimio patologija dėl placentos pirmeigos yra būklė, kai placenta yra per žemai gimdoje, dažnai dalinai ar visiškai uždengiant gimdos kaklelį. Ši patologija gali sukelti rimtų komplikacijų tiek nėštumo metu, tiek gimdymo metu, nes gali pasireikšti kraujavimas, vaisiaus deguonies trūkumas ir netgi ankstyvas gimdymas.
Gimdymo metu kraujuoja smarkiau. Kraujavimas gali liautis savaime, bet po kelių dienų ar savaičių jis vėl kartojasi. Artėjant gimdymo terminui, prasideda nesmarkūs sąrėmiai, per kuriuos apatinė gimdos dalis įsitempia, o placenta pradeda po truputį atsiskirti nuo gimdos sienelės. Deja, tokių vidinių sąrėmių moteris nejaučia. Kraujavimas nėštumo metu. Visų pirma placentos pirmeigos pagrindinis simptomas yra kraujavimas. Jį sukelia nuo gimdos sienos atsiskyrusi dalis placentos.
Nėštumo priežiūra ir rekomendacijos
Jei Jums diagnozuota placentos pirmeiga ar žemai prisitvirtinusi placenta, Jūsų nėštumo priežiūra bus atidesnė:
- Reguliarus stebėjimas: Bus atliekami pakartotiniai ultragarsiniai tyrimai, siekiant stebėti placentos padėtį ir vaisiaus būklę.
- Dubens ramybė („Pelvic Rest“): Siekiant sumažinti kraujavimo riziką, gydytojai paprastai rekomenduoja vengti lytinių santykių pro makštį viso likusio nėštumo metu. Taip pat gali būti rekomenduojama vengti sunkaus fizinio krūvio, sunkių daiktų kėlimo, vidurių užkietėjimo (svarbi pakankama skysčių ir skaidulų mityba).
- Kelionių ribojimas: Ypač vėlesniame nėštumo etape patariama vengti ilgų kelionių ir būti arčiau gydymo įstaigos, galinčios suteikti pagalbą kraujavimo atveju.
- Anemijos gydymas: Kadangi yra kraujavimo rizika, svarbu palaikyti normalų hemoglobino kiekį kraujyje. Jei nustatoma mažakraujystė, skiriamas gydymas geležies preparatais.
- Pasiruošimas galimam kraujavimui: Gydytojas aptars su Jumis galimą kraujavimo riziką ir veiksmų planą, jei taip nutiktų. Kartais, esant didelei rizikai ar pasikartojantiems kraujavimams, gali būti rekomenduojama hospitalizacija stebėjimui.
Jei Jums diagnozuota placentos pirmeiga ir pradėjote kraujuoti, pajutote sąrėmius arba maudžia pilvą, turite kuo skubiau vykti į artimiausią gimdymo skyrių arba kviesti greitąją pagalbą.
Gimdymo būdas esant placentos pirmeigai
Gimdymo būdas priklauso nuo placentos padėties nėštumo pabaigoje:
- Planinė Cezario pjūvio operacija: Jei placenta visiškai, dalinai ar kraštu dengia gimdos kaklelį, gimdymas natūraliais takais yra neįmanomas dėl itin didelės gyvybei pavojingo kraujavimo rizikos. Tokiu atveju planuojama Cezario pjūvio operacija, kuri paprastai atliekama šiek tiek anksčiau nei numatyta gimdymo data (pvz., apie 36-38 nėštumo savaitę), kad būtų išvengta savaiminės gimdymo veiklos pradžios.
- Gimdymo būdo svarstymas (esant žemai prisitvirtinusiai placentai): Jei placenta yra tik arti gimdos kaklelio (pvz., >2 cm atstumu), bet jo nedengia, kartais galima bandyti gimdyti natūraliai, tačiau sprendimas priimamas labai individualiai, įvertinus atstumą, kraujavimo riziką ir kitus veiksnius. Toks gimdymas turi vykti ligoninėje, kur yra galimybė bet kada skubiai atlikti Cezario pjūvio operaciją.
Ligoninės lygis: Dėl padidėjusios kraujavimo rizikos, moterims su placentos pirmeiga dažniausiai rekomenduojama gimdyti aukščiausio (tretinio) lygio ligoninėje (Lietuvoje - LSMUL Kauno klinikose arba Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose), kur užtikrinama visapusė pagalba ir yra kraujo bankas.
Cezario pjūvio operacijos saugumas ir rizikos| gyd. Eglė Savukynė
Kada skubiai kreiptis pagalbos?
Jei Jums diagnozuota placentos pirmeiga ar žemai prisitvirtinusi placenta, nedelsdami vykite į artimiausią akušerijos stacionarą, jei:
- Prasidėjo bet koks kraujavimas iš makšties (net jei jis negausus ir neskausmingas).
- Prasidėjo reguliarūs sąrėmiai.
- Atsirado maudžiantis ar aštrus pilvo skausmas.
Nors placentos pirmeigos diagnozė gali kelti nerimą, svarbu žinoti, kad su šiuolaikine medicinos priežiūra dauguma moterų sėkmingai išnešioja ir pagimdo sveikus kūdikius. Svarbiausia - reguliari gydytojo priežiūra, nurodymų laikymasis ir savalaikis kreipimasis pagalbos, jei atsiranda nerimą keliančių simptomų.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
