Kaip paruošti vaiką darželiui ir palengvinti adaptaciją
Nusprendėte leisti mažylį į vaikų darželį. Svarbus etapas, laukiantis visos šeimos - mažylio adaptacija vaikų darželyje.
Adaptacijos laikotarpiu vaikai bando prisitaikyti prie naujos aplinkos, naujos rutinos, naujų žmonių, taisyklių bei socialinių sąlygų naujoje, nepažįstamoje aplinkoje. Šis laikotarpis meta iššūkį ir vaikams, ir jų tėvams, ypač, jei tai - pirmasis rugsėjis šeimai.
Vaikui pradėjus lankyti darželį, tėvams kyla didesnė baimė nei pačiam vaikui. Dažnu atveju tėvų baimė, kad vaikas nesugebės sėkmingai prisitaikyti, verks išsiskiriant, negalės pasilikti ir kt., veidrodinių neuronų pagalba sustiprina vaiko baimę ir nesaugumo jausmą. Pagalvokime, kaip turi jaustis vaikas, atsidūręs nepažįstamoje aplinkoje, tarp nepažįstamų žmonių ir dar matydamas, kad mamai ar tėčiui baisu. Tikriausiai nejaučia mūsų pasitikėjimo juo, kad jis viską gali įveikti pats. O tai būtina vaikui pajusti, kad galėtų sėkmingai įveikti iššūkius, su kuriais susiduria pradėjęs lankyti darželį. Vaikams reikia tėvų palaikymo ir paramos.
Vaikų adaptacija - tai procesas, kuris apima vaiko emocinį, socialinį, fizinį ir kognityvinį prisitaikymą prie naujos aplinkos. Sėkminga adaptacija darželyje padeda vaikams jaustis saugiai, ugdyti socialinius įgūdžius ir pasiruošti tolesniam mokymuisi.
Pasiruošimas darželiui
1. Miego režimas
Pirmiausia turite sureguliuoti vaiko miego režimą ir savo atžalą į darželį atvesti pedagogų nurodytu laiku. 1 metų ir 6 mėnesių vaikai per parą turi miegoti 14 val., 2 metų - 13 val., o 3 metų - 12 val. Jeigu vaikams nepakanka miego, jie būna irzlesni, o vakare tarsi atsiranda antras kvėpavimas ir jie negali nurimti, būna energingi ir veiklūs. Tai gali jus suklaidinti, todėl pamanysite, kad vaikas nenori miego. Bet taip gali nutikti dėl miego trūkumo. Tada turėtumėte ankstinti migdymo laiką, o ryte vaiką pažadinti laiku, kad jis spėtų į ryto užsiėmimus. Jeigu galite atvesti vaiką ryte vėliau, nepiktnaudžiaukite tuo. Jeigu ryte vaikas keliasi vėliau, iki pietų jis nespėja pavargti ir sunkiai užmiega pietų miegelio arba tai padaro, kai netrukus reikia keltis, tad lieka gerai nepailsėjęs. Taip išderinamas visas dienos režimas. Vaikas šiuo atveju yra priklausomas nuo jūsų, jūs reguliuojate jo miego režimą.
Reikėtų stengtis ir poilsio dienomis nenukrypti nuo įprastos dienotvarkės. Daugeliui vaikų sunkiausia darželyje miegoti, todėl tokiems vaikams patartina pradžioje darželyje likti iki miego. Apskritai vertėtų nedaryti spaudimo dėl miego, jei jam neramu.
Neretai vaikai tampa dirglesni, jautresni ar sunkiai sukalbami, gali neramiai miegoti, prasčiau valgyti, dažnai sirgti. Gali iškilti sunkumų atsiskirti nuo tėvų net ir gerai pažįstamoje aplinkoje. Todėl vaiką prie darželio aplinkos bei ritmo reikėtų pratinti palaipsniui, jautriai priimant jo išgyvenimus, nesistengiant skubinti šio prisitaikymo proceso, bet kantriai nuraminant, palaikant ir padrąsinant savo vaiką.
Anot specialistės, tai daryti galima skatinant vaiką užmigti kartu su savo minkštu žaisliuku, pleduku ar kitu mėgstamu „miego draugu ir pagalbininku“. Šiuos miego draugus galima bus pasiimti kartu į darželį, ruošiantis miegoti naujoje vietoje.
99,9 proc. mamų sako, kad pirmomis savaitėmis sutrinka vaiko miegas. Vaikas per miegus verkšlena, šneka, mano sūnus visą savaitę naktimis sapnuose žaidė lego, šūkavo: „atiduok mano kaladėlę“, „čia mano žmogeliukas“. Tai normalu, nes miego metu mūsų nervų sistema apdoroja dienos įspūdžius, o darželyje pirmomis dienomis vaikui įspūdžių net daugiau nei daug. Patariu vakare prieš miegą išsikalbėti su vaiku, kad papasakotų smulkiai (kiek sugeba) apie savo dieną darželyje. Tai padeda vaikui išnarplioti susiraizgiusį minčių kamuolį. Pirmomis savaitėmis prieš miegą bent 2 valandas laikykitės ramybės, o užvis geriau pirmomis savaitėmis vakarais ir savaitgaliais išvis neplanuoti jokios veiklos. Tėvai mąsto atvirkščiai - vargšas vaikelis kentėjo darželyje, užtat vakare jam duosiu pramogų. Darželio naujoko vakarai ir savaitgaliai turi būti ramūs ir skurdūs - ne kinas, prekybos centras, žaidimų kambarys, o namai. Vaikui reikia duoti tai, ką jis praranda. Miegą pagerina iki skausmo žinomi dalykai - pasivaikščiojimas gryname ore, maudynės šiltoje vonioje, pasaka prieš miegą. Galite duoti homeopatinių sirupų, gerinančių miegą. Labai ramina masažas, - visos mokės paglostyti rankytes kojytes, nugarą.
2. Vaiko emocinis nuteikimas
Vaikui turite pasakoti apie teigiamus dalykus, kurie nutiks darželyje, bei apie naujus draugus, su kuriais jis susipažins. Orientuokite vaiką į kūrybinę veiklą. Tik kūryba daro žmogų laimingą.
Pozityviai galvokite ir garsiai kalbėkite apie naują pradžią darželyje. Kuo daugiau ramių bei gražių žodžių bus ištarta darželio tema, tuo labiau džiugins nauja pradžia darželyje. Tai padeda įsisavinti informaciją bei tinkamai pasiruošti naujam, nepažįstamui etapui. Darželiui galite pasiruošti ir lankydami įvairius užsiėmimus, susipažindami su darželio aplinka, mokytojais. Žiūrėkite nuotraukas, vaizdo įrašus bei aptarkite, ką vaikai veikia darželyje ir kaip ten smagu!
Pasitikėkite savo vaikais. Tai vienintelis dalykas, kurio iš jūsų reikia vaikams. Vaikai viską pagal savo amžių gali įveikti patys, tik reikia, kad jais pasitikėtumėte. Jeigu ryte neskubėdami ir šypsodamiesi, džiaugsmingai ir pakylėtu balsu palydėsime vaiką sakydami „geros dienos“, „smagaus tau žaidimo“ ar „skanių pusryčių“, vaikas gaus patvirtinimą, kad darželis yra maloni ir saugi vieta. Būtent to vaikui ir reikia. Vaiko atsiskyrimą nuo jūsų apsunkins toks pasakymas: „Gaila, bet turiu eiti“, nes skamba vaikui kaip bausmė. Ar dažnai girdžiu iš tėvelių: „Atsiprašau, tai tavo darbas, turi čia likti.“ Taip tarsi perteikiame emociją, kad darželis - nemaloni vieta. Netinka sakyti „nebijok“. Jeigu vaikas bijo, siunčiame žinią, kad vis dėlto yra ko bijoti. Turime žinoti, kad vaiko ašaros - natūrali reakcija į pasikeitusią situaciją. Tai rodo, kad jūsų ryšys su vaiku yra stiprus. Daug geriau, jeigu vaikas stipriai ašaroja - jums reikia atsitūpti ir užtikrintai pasakyti, kad suprantate, jog jam dabar baisu, nes nieko čia nepažįsta, bet kai susipažins, jam čia patiks.
Vaikams turite pasakoti apie teigiamus dalykus, kurie nutiks darželyje, bei apie naujus draugus, su kuriais jis susipažins. Orientuokite vaiką į kūrybinę veiklą. Tik kūryba daro žmogų laimingą.
Pasakokite vaikui apie vaikų darželio dienos ritmą: kas, kada ir kaip ten daroma. Kuo aiškiau pasakosite, tuo ramiau ir tvirčiau jausis mažylis, pradėjęs lankyti darželį. Klauskite vaiko, ar jis atsimena, ką veiks darželyje, kai visi vaikai grįš iš pasivaikščiojimo lauke, kur pasidės savo daiktus, kas jam padės nusirengti ir ką veiks po pietų? Matysite, ar gerai vaikas suvokė, ar prisimena? Darželyje mažylį dažniausiai baugina nežinia.
KalBėkite su vaiku ir apie sunkumus, kurie gali iškilti vaikų darželyje. Aptarkite, ką tada reikia daryti. Pavyzdžiui: „Jei norėsi atsigerti, prieik prie auklėtojos ir pasakyk: „Aš noriu gerti“, auklėtoja įpils tau vandens. Jei norėsi į tualetą, pasakyk auklėtojai“. Nesudarykite vaikui iliuzijos, kad viską, ko jis užsinorės, auklėtoja išpildys. Paaiškinkite jam, kad grupėje bus daug vaikų ir kartais jam teks palaukti savo eilės. Galite vaikui pasakyti: „Auklėtoja negali padėti apsirengti iš karto visiems vaikams, todėl tau teks šiek tiek palaukti.“ Galima pažaisti darželį su lėlėmis.
Vaikai puikiausiai jaučia, jei tėvai abejoja darželio lankymo tikslingumu. Lengviau ir greičiau prie darželio pripranta tie vaikai, kurių tėveliams vaikų darželis - vienintelė išeitis.
Tėvų adaptacija darželyje yra ne mažiau svarbi nei vaikų. Kai vaikas pradeda lankyti darželį, tėvai irgi turi prisitaikyti prie naujos rutinos, kuri gali kelti emocinį stresą ir reikalauti naujų įgūdžių. Šis procesas apima tėvų emocinį pasirengimą, bendradarbiavimą su darželio mokytojais ir tinkamų sprendimų priėmimą, kad vaikas jaustųsi saugus bei palaikomas.
3. Atsisveikinimas turi būti greitas
Prieš kelias dienas parodykite vaikui veiksmais, koks bus atsisveikinimo ritualas. Iš vakaro džiugiai, ramiai ir kupini gerų emocijų priminkite atsisveikinimo ritualą, o ryte jo laikykitės. Nesakykite to, ko tikrai nepadarysite. Karantino laikotarpio sąlygos jautriems tėvams, kurie savo vaikus myli „per stipriai“, kelia siaubą, nes reikės vaiką „atplėšti“. Ilgi pašnekesiai nepadeda lengvai išsiskirti. Vaikai adaptacinius sunkumus gali įveikti ir įveiks patys. Ko jiems reikia iš tėvų? Tai pasitikėjimo, kad jie tai gali padaryti patys. Jeigu negalite palikti vaikų, leiskite į darželį vėliau, kai jūs ir jūsų vaikas bus tam pasiruošęs. Jeigu pasakėte, kad aš padėsiu tau nusirengti, pabučiuosiu į skruostą ir išeisiu, o tu prie lango man pamosi, taip ir turite daryti. Svarbu greitai išeiti. Taip jūs pradeda formuoti atsisveikinimo ritualą. Kuo greičiau sugebėsite atsisveikinti, tuo greičiau vaikas įpras prie šito ritualo ir pradės domėtis nauja aplinka, pedagogais ir vaikais. Vaikų adaptaciją apsunkina tai, kad tėveliai niekaip negali išeiti ir keletą kartų kartoja tuos pačius ritualus, ilgai kalbasi prieš vaikui įeinant į grupę. Noras padėti vaikui adaptuotis ar nepasitikėjimas pedagogais skatina tėvelius ilgai stovėti prie durų ir stebėti vaiką. Tai trukdo vaikui domėtis nauja aplinka, nes matydamas artimą žmogų jis vis dar palaiko santykius su juo ir negali pažinti bei tyrinėti naujos aplinkos. Neapsunkinkite vaiko padėties.
Sugalvokite trumpą atsisveikinimą su vaiku ir jį pasipraktikuokite. Atsisveikinimui reikėtų skirti atskirą ir ypatingą dėmesį, nes atsisveikinimo ritualas bus paskutinis momentas prieš išsiskiriant. Trumpas, aiškus ir pozityvus atsisveikinimas leidžia vaikui suprasti, jog pasitikite nauja vieta, kurioje jis liks be tėvelių. Jūsų elgesys atsisveikinimo metu padės vaikui pajusti Jūsų emocijas, kuriomis jis pasitiki. Pasipraktikavus atsisveikinimą, pavyzdžiui, išeinant į parduotuvę, jis taps lengviau priimamas, pažįstamas.
Prieš kelias dienas parodykite vaikui veiksmais, koks bus atsisveikinimo ritualas. Iš vakaro džiugiai, ramiai ir kupini gerų emocijų priminkite atsisveikinimo ritualą, o ryte jo laikykitės. Nesakykite to, ko tikrai nepadarysite. Ilgi pašnekesiai nepadeda lengvai išsiskirti.
Jeigu pasakėte, kad aš padėsiu tau nusirengti, pabučiuosiu į skruostą ir išeisiu, o tu prie lango man pamosi, taip ir turite daryti. Svarbu greitai išeiti. Taip jūs pradeda formuoti atsisveikinimo ritualą. Kuo greičiau sugebėsite atsisveikinti, tuo greičiau vaikas įpras prie šito ritualo ir pradės domėtis nauja aplinka, pedagogais ir vaikais.
Vaikų adaptaciją apsunkina tai, kad tėveliai niekaip negali išeiti ir keletą kartų kartoja tuos pačius ritualus, ilgai kalbasi prieš vaikui įeinant į grupę. Noras padėti vaikui adaptuotis ar nepasitikėjimas pedagogais skatina tėvelius ilgai stovėti prie durų ir stebėti vaiką. Tai trukdo vaikui domėtis nauja aplinka, nes matydamas artimą žmogų jis vis dar palaiko santykius su juo ir negali pažinti bei tyrinėti naujos aplinkos.
Atsisveikinimas - būtinas veiksmas lengvesnei atsiskyrimo pradžiai. Svarbu, kad jis būtų kuo trumpesnis.
Nepatartina rodyti vaikui gailesčio bei atsiprašinėti jo, kad turi likti darželyje. Tokiu atveju vaikas laiką darželyje ims suvokti kaip bausmę ir manys, kad tai yra blogai.
Visuomet atsisveikinkite! Tyliai išsmukę nepamatysite vaiko ašarų, tačiau neabejotinai sukelsite jam skausmo, nepasitikėjimo, vienišumo ir kitus negatyvius jausmus.
Jei vaikas jau pradėjo verkti, skirkite jam dėmesio arba pasirūpinkite, kad tai padarytų grupėje dirbantys suaugusieji. Verkiantiems vaikams reikia, kad kas nors dėmesingai ir su meile būtų kartu, kad žinotų, jog yra mylimi, kad ir ką jaučia. Verkdami vaikai dažnai siekia fizinio kontakto, jiems reikia, kad kas nors būtų šalia ir priimtų jų jausmus.
Atsisveikinant galima įvardinti vaiko jausmus, pasidalinti ir savaisiais. Pavyzdžiui, galite pasakyti, kad pasiilgsite ir apie jį galvosite darbe, o dabar turite išeiti, tačiau grįšite po vaiko miego, žaidimų lauke ar po kitos veiklos, numatytos dienotvarkėje.
Nerimą keliančią pasilikimo situaciją darželyje taip pat galima žaisti su vaiku namuose, pasitelkiant gyvūnus ar kitokius jo mėgstamus veikėjus. Kuriant scenarijų, reikėtų stengtis įvardinant galimus veikėjų jausmus ir poreikius.
4. Laikykitės ritualų ir susitarimų
Vaikams ritualai yra svarbūs ir būtini, jie suteikia saugumo jausmą. Kad ir susitarimas iš vakaro, kad bus bučkis, žaibas ir - į grupę. To ir turite laikytis. Taip pat ir pasiimant. Kalbėkite vaikui suprantamai, pasakykite, kokia bus dienotvarkė ir kada ateisite jo pasiimti. Jei pasakėte, kad tu pavalgysi, pažaisi, išeisi į lauką, pamiegosi ir kai atsikelsi, aš jau būsiu atėjęs, tai ir turite ateiti tada, kada pasakėte. Jeigu nesilaikysite žodžio, o vaikas lauks ir pergyvens, jausis nesaugus. Laikykitės rutinos ir stenkitės atvesti į darželį tuo pačiu laiku.
Pasiimkite vaiką sutartu laiku. Kelionės į darželį arba atsisveikinimo metu susitarkite, kada pasiimsite vaiką ir susitarimo būtinai laikykitės.
Vaikams ritualai yra svarbūs ir būtini, jie suteikia saugumo jausmą. Kad ir susitarimas iš vakaro, kad bus bučkis, žaibas ir - į grupę. To ir turite laikytis. Taip pat ir pasiimant.
KalBėkite vaikui suprantamai, pasakykite, kokia bus dienotvarkė ir kada ateisite jo pasiimti. Jei pasakėte, kad tu pavalgysi, pažaisi, išeisi į lauką, pamiegosi ir kai atsikelsi, aš jau būsiu atėjęs, tai ir turite ateiti tada, kada pasakėte. Jeigu nesilaikysite žodžio, o vaikas lauks ir pergyvens, jausis nesaugus.
Laikykitės rutinos ir stenkitės atvesti į darželį tuo pačiu laiku.
Nors gali atrodyti, kad vaikai daug ko nesupranta, iš tiesų jie supranta kur kas daugiau, negu mums gali pasirodyti. Tad nemeluokite ir neskubėkite, aiškiai pasakykite, kada atvyksite jo pasiimti;
Jums visada pasiruošę padėti profesionalūs pedagogai ir specialistai. Dažnai tokie tekstai pradedami moralizavimu, kad vaikas darželiui subrendęs tik nuo 3 metų, o išleisti į lopšelį metinuką - apskritai žvėriška. „Nesutinku, kad tik nuo 3 metų ir ne anksčiau vaikas subręsta darželiui, nes adaptacija yra visiškai individualus dalykas. Tai geriausia matyti mišriose grupėse, kur eina vaikai nuo 1 iki 6 metų. Užsukę pamatytumėte, kad pusantrųjų metų leliukas jaučiasi gerai, žaidžia ir valgo, o šešiametis verkia“, - sako Giedrė Veličkienė.
Niekada negąsdinkite vaiko darželiu!
5. Pasitikėkite savo vaikais
Tai vienintelis dalykas, kurio iš jūsų reikia vaikams. Vaikai viską pagal savo amžių gali įveikti patys, tik reikia, kad jais pasitikėtumėte. Jeigu ryte neskubėdami ir šypsodamiesi, džiaugsmingai ir pakylėtu balsu palydėsime vaiką sakydami „geros dienos“, „smagaus tau žaidimo“ ar „skanių pusryčių“, vaikas gaus patvirtinimą, kad darželis yra maloni ir saugi vieta. Būtent to vaikui ir reikia. Vaiko atsiskyrimą nuo jūsų apsunkins toks pasakymas: „Gaila, bet turiu eiti“, nes skamba vaikui kaip bausmė. Ar dažnai girdžiu iš tėvelių: „Atsiprašau, tai tėvo darbas, turi čia likti.“ Taip tarsi perteikiame emociją, kad darželis - nemaloni vieta. Netinka sakyti „nebijok“. Jeigu vaikas bijo, siunčiame žinią, kad vis dėlto yra ko bijoti. Turime žinoti, kad vaiko ašaros - natūrali reakcija į pasikeitusią situaciją. Tai rodo, kad jūsų ryšys su vaiku yra stiprus. Daug geriau, jeigu vaikas stipriai ašaroja - jums reikia atsitūpti ir užtikrintai pasakyti, kad suprantate, jog jam dabar baisu, nes nieko čia nepažįsta, bet kai susipažins, jam čia patiks.
Vaikai viską pagal savo amžių gali įveikti patys, tik reikia, kad jais pasitikėtumėte.
Jeigu ryte neskubėdami ir šypsodamiesi, džiaugsmingai ir pakylėtu balsu palydėsime vaiką sakydami „geros dienos“, „smagaus tau žaidimo“ ar „skanių pusryčių“, vaikas gaus patvirtinimą, kad darželis yra maloni ir saugi vieta. Būtent to vaikui ir reikia.
Vaiko atsiskyrimą nuo jūsų apsunkins toks pasakymas: „Gaila, bet turiu eiti“, nes skamba vaikui kaip bausmė.
Ar dažnai girdžiu iš tėvelių: „Atsiprašau, tai tėvo darbas, turi čia likti.“ Taip tarsi perteikiame emociją, kad darželis - nemaloni vieta.
Netinka sakyti „nebijok“. Jeigu vaikas bijo, siunčiame žinią, kad vis dėlto yra ko bijoti. Turime žinoti, kad vaiko ašaros - natūrali reakcija į pasikeitusią situaciją. Tai rodo, kad jūsų ryšys su vaiku yra stiprus.
Daug geriau, jeigu vaikas stipriai ašaroja - jums reikia atsitūpti ir užtikrintai pasakyti, kad suprantate, jog jam dabar baisu, nes nieko čia nepažįsta, bet kai susipažins, jam čia patiks.
Tėvų žinojimas ir tikėjimas, jog vaikas yra pajėgus užmegzti santykius su kitais žmonėmis ir sėkmingai gali išbūti be tėvų ilgesnį laiką, o darželyje dirbantys pedagogai pasirūpins jų vaiku profesionaliai ir tinkamai.
Vaikas - žmogus, turintis mažesnę gyvenimo patirtį. Ar paklausėme jo, kokiu tempu jis nori eiti į darželį? Pagrindiniai akcentai pateikiami atmintinėje. Jeigu susidursite su sunkumais, kurie jums asmeniškai bus neįveikiami, nebijokite pasikonsultuoti su pedagogais, o jeigu pedagogų ir jūsų resursų nepakaks, drąsiai kreipkitės pagalbos ir nelaukite, kol šios problemos išsispręs savaime.
Jeigu manote, kad Jūsų šeimos resursų nepakanka, kad padėtumėte sau ir savo vaikams tinkamai pasiruošti darželio lankymui, nebijokite ieškoti pagalbos už šeimos ribų.
Adaptacijos etapai ir sunkumai
Adaptacijos laikotarpiu vaikai bando prisitaikyti prie naujos aplinkos, naujos rutinos, naujų žmonių, taisyklių bei socialinių sąlygų naujoje, nepažįstamoje aplinkoje. Šis laikotarpis meta iššūkį ir vaikams, ir jų tėvams, ypač, jei tai - pirmasis rugsėjis šeimai.
1 fazė. Jautrumas ir padidėjusi emocinė reakcija
Vaikas gali neadekvačiai reaguoti į tai, į ką anksčiau visai nekreipdavo dėmesio. Jis gali verkti, nežaisti su kitais vaikais, nebendrauti su auklėtoja. Paimtas iš darželio, jis gali būti dirglus, įsitempęs, verkti išsigandęs lojančio šuns ar pravažiuojančios mašinos.
2 fazė. Intraversija ir stebėjimas
Intravesija - tai padidėjęs dėmesys sau, abejingumas aplinkai ir praktinei veiklai. Vaikas užima stebėtojo padėtį, gali visą dieną laikosi nuošalyje, nieko nevalgyti, nemiegoti, nesysioti, nežaisti. Ši fazė labai liūdna ir skaudina tėvus, todėl jie dažnai padaro klaidą ir atsiima vaiką iš darželio, nusprendę, kad jis dar nesubrendęs. Jeigu ši intraversija trunka savaitę ar dvi, skubotų išvadų daryti nereikia. Tačiau kartais vaikas užstringa šioje fazėje ir tikrai lieka viena išeitis - atsiimti iš darželio. Štai vienas berniukas, išleistas į darželį 2 metų, visą dieną darželyje supdavosi ant arkliuko žiūrėdamas per langą ir laukdavo mamytės. Jis nevalgė, nėjo į tualetą, nemiegojo, nežaidė, nekalbėjo. Tik laukdavo.
3 fazė. Nesaugumo jausmas
Vaikas labai nedrąsiai, auklėtojos paragintas, bando eiti į kontaktą su kitais vaikais.Vyksta eksperimentas „bandau-darau“, vaikas bando megzti ryšį, o jei nepasiseka, grįžta į stebėtojo padėtį. Šį fazė būdinga ir suaugusiųjų adaptacijai, prisiminkime, kaip jaučiamės, kai ateiname į naują darbovietę? Juk nepuolame pirmą dieną pasakoti savo buities naujienų.
4 fazė. Santykių ieškojimas
Vaikas pradeda ieškoti emocinių ryšių ir draugų. Kai vaikas susiranda bent vieną draugą, su kuriuo kad ir kartu atsisėdę verkia mamos, jau galima kelti nykštį į viršų, - vadinasi, vaiko adaptacija klostosi sėkmingai.
5 fazė. Savo vietos ieškojimas kolektyve
Kai prasideda ši fazė, jau keliame abu nykščius į viršų, o labiausiai reikia džiaugtis, kai prasideda… pirmieji konfliktai. Jei vaikas konfliktuoja su kitais vaikais, vadinasi, jis pasijuto saugus, išdrįso parodyti savo poziciją, nuomonę, nenusileisti. Nereikia panikuoti ir aiškintis su tėveliais, kuris vaikas kuriam įkando, pastūmė ar papešė plaukus. Reikia suprasti - kol vaikai neišmoks savo santykių išsiaiškinti žodžiais, jie viską spręs veiksmais. Savo vietos kolektyve 1,5-3 metų vaikai ieško primityviais būdais, ir protingiausia būtų leisti vaikams išsispręsti savo problemas patiems, žinoma, saugant nuo sužalojimų. Kiekvienas vaikas turi savo budelį ir savo auką. Taip pasakė Arvydo auklėtoja, ir ši frazė man labai patiko. Kiekvienas vaikas grupėje ras stipresnį ir silpnesnį už save. Vaikas, kuris skriaudžia, kada nors ir pats gaus, o tas, kuris yra auka, tikrai nuskriaus kitą. Todėl nereikia stipriai liūdėti, kai vaikas grįžta apibraižytas, nes negali žinoti - gal kitas vaikas namo grįžo gavęs nuo jūsiškio. Kad „natūralioji atranka“ nevyktų nevaldomai, yra auklėtojos, tos tikrai neleis visiems grupės vaikams pulti mažiausio silpniausio žvirbliuko. Šios fazės kiekvienam vaikui užtruks skirtingai, bus tokių, kurie per fazes prašuoliuos per kelias dienas, ir tėvai nė neatskirs, koks čia adaptacijos etapas. Deja, bus tokių, kurie kamuosis kurioje nors fazėje gana ilgai.
Sėkminga adaptacija darželyje yra ypač svarbi, nes tai padeda vaikui naujoje aplinkoje jaustis laimingam, saugiam, skatina jo socialinę, emocinę raidą bei užtikrina tėvų ramybę ir pasitikėjimą ugdymo įstaiga.
Ką daryti, jei vaikas nenoriai pasilieka darželyje?
Jei nepaisant tėvų pastangų pasiruošti, vaikas vis tiek nenoriai pasilieka darželyje, psichologė pataria dėmesį atkreipti į kelis dalykus.
„Pirmiausia, labai svarbu suprasti bei priimti vaiko jausmus - jam tiesiog sunku ir nesinori išsiskirti su tėvais bei pasilikti svetimoje aplinkoje, jis ilgisi namų ir artimųjų. Tuomet vaikai gali imti kovoti už poreikio saugiai būti kartu su tėvais patenkinimą taip, kaip gali: verkti, rodyti pyktį, priešintis pasilikimui darželyje tvirtai įsikimbant tėvų, kuriems taip pat kyla pasimetimas, bejėgiškumas, kaltė ir dvejonės, ar reikia palikti taip nerimaujantį vaiką darželyje“, - atkreipia dėmesį V. Kašubienė.
Kad šis kupinas emocijų laikotarpis neužsitęstų, ji pataria skirti laiko atsisveikinimui, tačiau ne per daug - šis turi būti trumpas ir ryžtingas. Tam puikiai tinka susikurtas trumpas atsisveikinimo ritualas, pavyzdžiui, piešinukas vaiko delne ir apsikabinimas. Anot specialistės, struktūra vaikui suteikia saugumo ir nuramina, o delsimas - priešingai, dar pastiprina nerimą.
„Jei vaikas jau pradėjo verkti, skirkite jam dėmesio arba pasirūpinkite, kad tai padarytų grupėje dirbantys suaugusieji. Verkiantiems vaikams reikia, kad kas nors dėmesingai ir su meile būtų kartu, kad žinotų, jog yra mylimi, kad ir ką jaučia. Verkdami vaikai dažnai siekia fizinio kontakto, jiems reikia, kad kas nors būtų šalia ir priimtų jų jausmus“, - dalinasi psichologė.
Ji priduria, jog atsisveikinant galima įvardinti vaiko jausmus, pasidalinti ir savaisiais. Pavyzdžiui, galite pasakyti, kad pasiilgsite ir apie jį galvosite darbe, o dabar turite išeiti, tačiau grįšite po vaiko miego, žaidimų lauke ar po kitos veiklos, numatytos dienotvarkėje. Nerimą keliančią pasilikimo situaciją darželyje taip pat galima žaisti su vaiku namuose, pasitelkiant gyvūnus ar kitokius jo mėgstamus veikėjus. Kuriant scenarijų, reikėtų stengtis įvardinant galimus veikėjų jausmus ir poreikius.
V. Kašubienės teigimu, kai kurie vaikai nepaprastai stipriai ir atkakliai priešinasi atsiskyrimui, nes jaučia tėvų nerimą. Tuomet, anot jos, svarbu patyrinėti savo pačių jausmus išsiskiriant ir ieškoti tinkamų sprendimų jiems sumažinti. „Rekomenduojama, kad vaiką atvestų tas žmogus, su kuriuo vaikas įprastai lengviau gali atsiskirti, ir kuris iš tėvų pats jaučiasi ramiau“, - siūlo psichologė.
Rytinį atsisveikinimą gali palengvinti ir pozityvus tėvų požiūris bei geri atsiliepimai apie vaiko darželį.
V. Kašubienė atkreipia dėmesį, jog kol vaikui dar nėra aiškus išsiskyrimo ir susitikimo ciklas, visada svarbus patikinimas, kad tėvai ateis ir pasiims jį namo: „Pasakykite vaikui, kada ateisite jo pasiimti, o atėję pasidžiaukite, kad vaikas buvo kantrus ir sugebėjo laukti.“ Taip pat psichologė pataria skirti vaikui daugiau individualaus dėmesio vakare, kad būtų kompensuotas jo poreikis pabūti su tėvais.
„Svarbu suprasti, jog sunkumų kyla ir vaikams, ir suaugusiems. Jeigu pradėjus lankyti darželį vaiko savijauta keletą mėnesių blogėja, gali būti, kad jis darželio lankymui ir atsiskyrimui nuo artimųjų dar nėra pasiruošęs. Kartais net nežinome, kaip reaguoti, tačiau visada galima pasitarti su vaiko pedagogais ar psichologu“, - apibendrina V. Kašubienė.
Dažniausiai pasitaikantys sunkumai
Miego sutrikimai
Vaikas per miegus verkšlena, šneka. Tai normalu, nes miego metu mūsų nervų sistema apdoroja dienos įspūdžius, o darželyje pirmomis dienomis vaikui įspūdžių net daugiau nei daug.
Šlapinimasis į lovą ar kelnes
Tai pasitaiko tikrai neretai. Inkstų ir šlapimo šalinimo sistema susijusi su baime. Juk sakome - „iš baimės kelnes prišlapino“, arba norėdami pasakyti „ko čia bijai“, sakome „ko myžčioji?“. Kadangi vaikas jaučiasi nesaugus, jis tikrąja to žodžio prasme myžčioja.
Regresas arba sugrįžimas į kūdikystę
Vaikas gali prašytis ant rankų, norėti čiulptuko ir buteliuko, pradėt leliukiškai kalbėti. Tokiu elgesiu vaikas nori parodyti, kad jis mažas, dar nenori eiti į darželį. Taip dažniau atsitinka vaikui, kuris buvo auginamas be aiškios dienotvarkės. Darželyje tokiems vaikams itin sunku.
Ligos ligelės
Jos ne visada susijusios su svetimais virusais ar bakterijomis. Vaikas jaučia įtampą, o ją sudeginti lengviausia karščiuojant. Jeigu norite, kad vaikas nepradėtų manipuliuoti ligomis (jis tai darys nesąmoningai), skirkite jam laisvadienius nuo darželio, bet nesusijusius su sveikata. Leiskite neiti į darželį šiaip sau, pavyzdžiui, kartą per mėnesį.
Pyktis ir agresija
Auklėtojos gali sakyti, kad vaikas darželyje auksinis, o parsivestas namo, jis tampa tikru ežiu, būna piktas, atsikalbinėja, neklauso. O kaip elgiamės mes? Juk savo tikrąjį veidą irgi parodome tik namie, tik artimiausiems žmonėms. Vaikui tas pats, darželyje jis laikosi, bet jo emocijos niekur nedingsta, jos turi kažkur išsiveržti, o namai tam - pati tinkamiausias vieta.
Jeigu vaikas 3 mėnesius kasdien darželyje verkia (ir ne tik 3 minutes, kol mama išeina, o visą laiką), jei jis liūdnas ir neieško kontakto su kitais vaikais, nevalgo, nemiega ir nieko nenori, jei prieš eidamas į darželį iš įtampos vemia ir viduriuoja, jei ilgai laikosi neaukšta temperatūra be priežasties, jei namuose vaikas tapo apatiškas, - pasiimkite iš TO darželio. Kartais pakeitus darželį visos problemos išsisprendžia.
Adaptacija darželyje
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
