Vaiko Užgaidų Vykdymo Apribojimai: Iššūkiai ir Sprendimai

Prievarta kaip fenomenas lydi visą žmonijos istoriją, ją aprašo įvairūs autoriai nuo pačių ankstyviausių rašytinių šaltinių- Biblijos, Egipto ar Babilono raštijos paminklų, Homero poemų ligi šių dienų. Tačiau toks universalus visai žmogaus būčiai fenomenas paradoksaliai praslydo pro filosofų akis, ir tik XIX- XX amžiais atsirado dvi filosofijos sistemos, aprašančios ir įprasminančios jį- tai marksizmas ir egzistencializmas. Marksizmui prievarta yra engiamųjų visuomenės klasių įrankis nuversti jas eksplotuojančius išnaudotojus, todėl ji pateisinama kaip ir bet kuris įrankis, galintis duoti pageidaujamą (be abejo, filosofijos autorių požiūriu) rezultatą. Tačiau tokio požiūrio moralinis poveikis visuomenei ir individui yra neabejotinai destruktyvus ir tos filosofijos diegimas Lietuvos kasdienybėn, trukęs penkiasdešimt metų, negalėjo nepalikti pėdsakų.

Šį poveikį rodo žmogaus kaip individo nuvertėjimas, kasdieninės moralės normų devalvavimas, trumpalaikio efekto pervertinimas- iš esmės krizinės situacijos ženklai. Tokiame kontekste fizinė, moralinė ar seksualinė prievarta prieš vaikus- tik vienas laiko dvasios požymis, ir vargu ar pavyks atskirai jį paveikti, tačiau šios pastangos yra vienas iš kelių pakeisti pragaištingos sistemos suformuotą homo sovietikus. Viena iš neabejotinų homo sovietikus savybių buvo izoliavimasis savo artimiausioje socialinėje aplinkoje, baimė kištis į svetimus reikalus ir dviguba moralė, kuomet svarbus tik išoriškai demonsruojamas veidas, bet ne kasdienis žmogaus elgesys, jei jis nepavojingas sistemai. Tarybinių laikų šventinės vaikų dainelės “Mes sotūs laimingi, gražiai aprengti” motyvas ironiškai dengė uždraustą temą.

Tokioje aplinkoje, kur agresijai dar padėdavo reikštis ir alkoholizmas, prievarta namuose, ypač prieš vaikus, tai tebuvo menka buities problema, tad jai skirti dėmesį “į komunizmą žengiančiai visuomenei” atrodė per menka. Atsisakyti šio požiūrio nelengva, nes per kelias kartas išugdytos vertybės labai sunkiai užleidžia vietą naujoms, reikalaujančioms pilietiškumo, asmeninės atsakomybės už savo sprendimus bei įgūdžius gyventi visuomenėje. Pasikeitus politinei situacijai Lietuvoje, vis dažniau pradėjo iškilti viešumon vaikų prievartos atvejų. Deja, bandymai išjudinti šios problemos sprendimą ilgą laiką buvo be atsako- valdžia ir visuomenė tarsi netikėjo, kad Lietuvos vaikai patiria prievartą (ypač seksualinę). Ir tik visai neseniai Lietuva pasekė kitų valstybių ir tautų pavyzdžiu, ir su liūdesiu konstatavo žiaurią tiesą, jog vaikų prievarta yra paplitęs reiškinys. Pripažino, kad:

• Vaikai turi teisę būti ginami nuo smurto ir prievartos.
• Save gerbianti valstybė bei visuomenė privalo ne tik įsipareigoti, bet ir vykdyti konkrečias prevencines smurto programas.
• Programų tikslas- kiek įmanoma apsaugoti vaikus nuo smurto ir prievartos.
• Nepavykus apsaugoti- mažinti skaudžias prievartos pasekmes.

I. Bendra Charakteristika

I.1. Smurtą Apibrėžiančios Sąvokos

Smurtas plačiąja prasme reiškia fizinę, psichologinę, seksualinę prievartą, nepriežiūrą. Fizinis smurtas siaurąja prasme- tai prievarta prieš asmenį: stumdymas, mušimas, sužeidimas, nužudymas. Psichologinis, emocinis smurtas dažnai susijęs su fizine prievarta. Įžeidžiančiais žodžiais, pastabomis, grasinimais, draudimais, gąsdinimais siekiama asmenį įskaudinti, įbauginti, priversti suvokti priklausomybę nuo skriaudėjo.

Hiperglobai būdingas prievartinis siekimas neatitinkančių amžiaus ar situacijos kontaktų su vaikais, pernelyg ilgas “vaikiško” auklėjimo periodas, bet kokio savarankiškumo slopinimas. Tai ir “kūdikiškos” 7-15 metų vaiko glamonės, motinos siekimas “uzurpuoti” visą vaiko laiką, dėmesį, jo izoliacija nuo bendraamžių. Tai ir jo aptarnavimas, užgaidų tenkinimas, saugojimas nuo bet kokių sunkumų, darbo, superpriežiūra ar ribojant kiekvieną vaiko žingsnį. Nepriežiūra- dėmesio asmeniui stoka, nesirūpinimas, draudimas lavintis, šviestis, fiziškai vystytis, marinimas badu ir t.t. yra fizinio ir psichologinio smurto dalis. Tai socialinis- pedagoginis vaikų apleistumas.

Lytinis (seksualinis) smurtas suprantamas keliomis prasmėmis. Tai seksualinis priekabiavimas. Tai aukos privertimas stebėti lytinį aktą; prievarta liesti kito lytinius organus; pasinaudojant aukos baime, fiziniu nebejėgiškumu, psichikos sutrikimais, liesti aukos lytinius organus, auką glamonėti. Tai prievartinis oralinis, analinis, genitalinis kontaktas. Finkelhor ir Korbin [2] apibrėžimas:”Vaikų seksualinė prievarta (VSP) - tai bet koks seksualinis kontaktas tarp suaugusiojo ir seksualiai (seksualinis subrendimas- tiek socialinis, tiek fiziologinis) nesubrendusio vaiko, suaugusiam siekiant seksualinio pasitenkinimo; ar bet koks seksualinis kontaktas su vaiku, naudojant jėgą, grasinimus, meluojant, jog vaiko dalyvavimas tame kontakte yra nekenksmingas vaikui; seksualinis kontaktas su vaiku, kuriam vaikas negali duoti informuoto sutikimo dėl amžiaus, jėgos skirtumo ar santykių su suaugusiuoju pobūdžio”.

I.2. Naudojamo Prieš Vaikus Smurto Priežastys

Tūkstančiai Lietuvos žmonių, paslydę ant labai trapaus ekonominio pagrindo ir neatsilaikę prieš pereinamojo laikotarpio skurdą bei vertybių krizę, palūžę praranda gebėjimą tinkamai atlikti tėvo ir motinos pareigas. Neretai tai pasireiškia nepakankama vaiko priežiūra, emocinės šilumos stoka, ir ne taip retai - tėvų elgesiu, sukeliančiu tiesioginį pavojų vaiko fizinei ir dvasinei sveikatai. Suaugusysis imasi prievartos prieš vaikus dėl įvairių priežasčių:

1. visų pirma, tai- skurdas. Skurdas gimdo neviltį, pažeminimą, pyktį, skurde gyvenantys žmonės nepajėgia mylėti ir gerbti savęs, vadinasi, ir kitų, o tai- geriausia terpė prievartai ir smurtui. 1998 m. atlikti namų ūkių biudžeto tyrimai rodo, jog šeimos su vaikais gyvena netgi blogiau negu pensininkai. 37,8 proc. tokių šeimų savo gyvenimo sąlygas vertina kaip gana blogas, o 49,3 proc. jų sunku susimokėti mokesčius už butą bei komunalines paslaugas. Tokių šeimų atžalos kartais net nelanko bendrojo lavinimo mokyklos.
2. norėdamas išlieti savo pyktį, neviltį ar bejėgiškumą, kilusį iš kitur;
3. siekidamas pakeisti vaiko elgesį;
4. nemokėdamas kitaip komunikuoti savo jausmais, pvz., agresija;
5. paradoksaliai reikšdamas vaikui savo meilę ar globą;
6. apskritai nerasdamas kitų priemonių artumui pasiekti;
7. alkoholizmas;
8. narkomanija;
9. nedarbas;
10. įkalinimas;
11. prostitucija;
12. nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimas;
13. chroniški neurotiniai tėvų susirgimai.

I.3. Prievartos Požymiai

Prievartą patyrę vaikai gali demonstruoti įvairius elgesio ir emocinius pokyčius. Tarp jų:

• apetito sumažėjimas ar staigus padidėjimas (ir kiti rimtesni valgymo sutrikimai, pvz., anoreksija);
• pakitęs miegas (šlapinimasis į lovą, vartymasis, košmarai, baimė miegoti vienam, nenoras miegoti tamsoje, nuovargis klasėje);
• neseniai atsiradę somatiniai negalavimai, ypač pilvo skausmai;
• emocijų ir nuotaikų svyravimas nuo vieno iki kito kraštutinumo;
• konkretaus asmens, vietos baimė arba fobija;
• staigus nusistatymas prieš ką nors, pvz., prieš vieną iš tėvų;
• nenustygimas vietoje;
• elgesys ne pagal amžių (kaip suaugusiojo);
• vaikiškas elgesys (kabinasi į suaugusius, čiulpia nykštį);
• dažnas bėgimas iš pamokų;
• užsisvajojimas, problemos mokykloje (pvz., pablogėję pažymiai);
• greitas susierzinimas, kantrybės stoka;
• priešiškumas ir agresyvumas suaugusiems arba nuolatiniai bandymai suaugusius pamaloninti;
• nepasitikėjimas: jis atsiranda dėl to, kad vaikas jaučiasi išduotas ne tik vieno iš tėvų, tapusio prievartautoju, bet ir kito, nesugebėjusio vaiko apginti. Šis išdavystės jausmas lengvai generalizuojasi, ir vaikas gali nepasitikėti kitais suaugusiaisiais, ypač - autoritetingais asmenimis (mokytoju, gydytoju);
• atsiribojimas, ypač nuo bendraamžių (vengimas tiesioginio kontakto, šalinimasis);
• mažai draugų;
• nepakankama savigarba ir savimonė;
• bėga iš namų, apima depresija, žalojasi, bando nusižudyti. Depresija gali kilti dėl pačios prievartos ar dėl kaltės jausmo, nepakankamo savęs vertinimo, krizės šeimoje ir tėvų skyrybų išaiškinus prievartą;
• sunkesnio seksualinės prievartos tipo atvejais gali būti stebimas potrauminis streso sutrikimas (PTSS). Tipiški PTSS požymiai - besikartojantys, įkyrūs prisiminimai apie įvykį (mažiems vaikams - besikartojantys žaidimai, paremti traumuojančiais įvykiais), besikartojantys jaudinantys sapnai apie įvykį, staigus įvykio kartojimosi pojūtis, padidėjęs dirglumas, fiziologinės reakcijos įvykių, kurie simbolizuoja ar primena buvusios traumos detales, metu;
• isterijos ir disociacijos simptomai: yra aprašytos prievartą patyrusių (ypač seksualinę) vaikų konversinės reakcijos. Konversiniai simptomai reiškia vaiko bandymą “pašalinti” traumuojančius prisiminimus naudojant išstūmimo, neigimo, afekto izoliacijos ir skilimo psichologinės gynybos mechanizmus. Vaikų ankstyvosios disociacijos požymiai yra įsivaizduojamas draugas, užmaršumas su amnezijos periodais, perdėtas fantazavimas ir svajojimas, vaikščiojimas miegant;
• Daugybinis asmenybės sutrikimas (DAS): gali kilti kaip kraštutinių disociacinių reakcijų pasekmė, kai dėl kraštutinio skilimo susikuria grupė atskirų asmenybių. DAS pagrindinis etiologinis faktorius yra sunki seksualinė prievarta, dažnai naudojant fizinę prievartą.

I.4. Pasekmės, Lydinčios Smurtą Patyrusius Vaikus

Prievarta prieš vaikus egzistavo amžiais. Jos supratimas ir vertinimas skyrėsi ir skiriasi priklausomai nuo laikmečio, kultūros ar socialinio ekonominio visuomenės lygmens. Tačiau akivaizdu, kad, nepriklausomai nuo mūsų nuostatų ir vertinimų, žala, kurią patiria ne tik pat skriaudžiamasis, bet ir visa visuomenė, tiek moralinė tiek ekonominė, yra akivaizdi ir didžiulė. Beveik 50 proc. emocinių ir elgesio sutrikimų slypi vaikystės patirtyje. Skriaudžiami vaikai vystosi tokiomis sąlygomis, kurios neskatina moralės, sąžinės, pilietiškumo vystymosi, neskatina gebėjimo laisvai galvoti, galvoti be baimės, neskatina gebėjimo mylėti.

Šis deficitas pasireiškia prievartą patyrusių vaikų:

• Anti- socialiame ar agresyviame elgesyje: Agresyvumas- taip pat emocijų ir elgesio sutrikimas. Agresyvumo lygiai įvairūs: priešinimasis, kenkimas, smurtas prieš mažamečius ir silpnesnius, žiaurumas, sadizmas. Vaikystėje agresyvumas- tai vaiko protestas, gynyba, neigiamų emocijų iškrova. Vėliau ji tampa vaikystėje susikaupusios pagiežos, neapykantos, nepilnavertiškumo, bejėgiškumo išraiška. Viena svarbiausių agresyvumo priežasčių- vaikystėje patirta prievarta. Tiek fizinis, tiek psichinis smurtas prieš vaikus labai dažnai sukelia moralines- psichologines traumas, o pastarosios formuoja įvairaus pobūdžio ir laipsnio elgesio nukrypimus: negatyvizmą, protesto akcijas, piktumą, kerštingumą, pasireiškiantį priešinimusi, kenkimu, smurto perkėlimu į silpnesnius, žiaurumu, netgi sadizmu. Neretai jau ankstyvajame amžiuje vaikų žaidimuose stebima prievarta ir agresija. Vaikų žaidimai, imituojantys kovas, atrodo, turėtų slopinti nesąmoningą agresyvumą, tačiau kartu ugdo jėgos, brutalumo, neapykantos ir agresyvumo kultą. Prievartos ar smurto vaizdiniai išlieka pasąmonėje visą gyvenimą ir, atsidūrus kritinėje situacijoje, bet kuriuo momentu gali išsiveržti agresyviais jausmais. Jau vien dėl to reikia padėti vaikams emociškai teisingai įvertinti įvairius gyvenimo aspektus, kad vaikystės traumos nesužalotų viso gyvenimo.
• Dažna elgesio sutrikimų psichologinė priežastis yra įvairūs socialiniai apribojimai ( psichinė prievarta). Neretai vaikai patiria panieką, ignoravimą, priklausomybę nuo autokratiškų suaugusiųjų (tėvų ar pedagogų). Pastebėta, kad vaikams, kurių laisvė ir savarankiškumas yra pernelyg ribojami, turi fizinių ar sensorikos sutrikimų. Hiperglobą kartais sąlygoja tėvų vaikystės nepritekliai, patirtas skurdas, taip pat šeimos santykių problemos, kai motina, pavyzdžiui, siekia kompensuoti vaikystėje patirtas šeimos problemas.
• Perdėtai globojamo vaikai užauga labai problematiški. Jie turi bendravimo sunkumų, sunkiai adaptuojasi tarp bendraamžių, savo šeimoje, o visa tai- stresų priežastis. Superglobą vaikystėje patyrę jaunuoliai neretai išsiugdo nepilnavertiškumo kompleksą, būna išlepę, bet kartu ir įžūlūs, pasyvūs, priklausomi. Dažnai katastrofa baigiasi šeimyniniai santykiai, kai viena iš tėvų šeimoje siekia besąlygiškai dominuoti. Tokiais atvejais šeimoje vyrauja antagonizmas, prieštaringi reikalavimai, nepavyksta pasiekti bendrų sprendimų, dėl to kenčia vaikai. Statistiškai daugiau vaikų su emociniais ir elgesio sutrikimais yra tose šeimose, kur tėvai turi chroniškų neurotinių susirgimų. Jų vaikams būdingas panašus neurotiškumas. Pavyzdžiui, tėvų “baimės” persiduoda vaikams. Elgesio nukrypimai signalizuoja, kad vaikas turi psichologinių, socialinių problemų, jo gyvenime esama neigiamų situacijų, į kurias reaguoja protestu ar gynyba.
• Skurdžiame išsilavinime, dažnai dėl nesugebėjimo susikaupti, netinkamos priežiūros, pagalbos nebuvimo;
• Komplikuotuose nepilnaverčiuose santykiuose su bendraamžiais ir suaugusiais. Jų patirtis sako- suaugę yra priešai, pasitikėjimo neverti mokytojai ar globėjai, ir tada vyrauja maištingas, nepaklusnus ir impulsyvus elgesys. Suaugus šis deficitas nulemia prievartinio elgesio atkartojimą šeimose, kurias jie sukuria, arba bendruomenėse, kuriose jie gyvena.
• Lėtinis arba uždelstas PTSS: ši PTSS forma gali atsirasti vaikystėje prievartą patyrusiems suaugusiems, kurių prisiminimai apie patirtą traumą dažniausiai būna nuslopinti. Tokiems žmonėms susidūrus su pirminį traumuojantį įvykį primenančia situacija, prisiminimai sugrįžta kartu su skausmingomis afektinėmis būsenomis ir pojučiais, kad vėl išgyvenama patirta situacija;
• Piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis: piktnaudžiauti alkoholiu ir narkotikais vaikystėje prievartą patyrę žmonės dažniausiai pradeda paauglystėje ar jaunystėje. Klinikinių stebėjimų duomenys leidžia tvirtinti, kad narkotikai ar alkoholis padeda atsikratyti skausmingų prisiminimų ir jausmų, susijusių su vaikystėje patirta trauma;
• Valgymo sutrikimai, anoreksija ar bulimija, dažnai prasideda paauglystės metu ir paprastai atspindi gilesnes savęs pažinimo, identiškumo problemas;
• Ribinis asmenybės sutrikimas (RAS): gana dažnai pasitaiko tarp vaikystėje patyrusių incestą suaugusių žmonių, ypač moterų, tačiau gali prasidėti vaikystėje ar...

II. Pasaulio Valstybių Patirties, Tarptautinių Dokumentų Rekomendacijų Įvertinimas

Nors šioje dalyje pateikiama medžiaga nėra tiesiogiai susijusi su vaiko užgaidų vykdymo apribojimais, ji parodo bendrą požiūrį į vaiko teisių apsaugą ir smurto prevenciją, kas yra svarbus kontekstas nagrinėjamai temai.

Vaikų apsauga nuo smurto ir prievartos yra viena svarbiausių tarptautinės bendruomenės prioritetų. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, kurią ratifikavo beveik visos pasaulio valstybės, įtvirtina vaiko teisę į apsaugą nuo visų formų fizinio ar psichinio smurto, seksualinės prievartos ar seksualinio išnaudojimo, nepriežiūros ar aplaidumo, žiauraus elgesio ar išnaudojimo, įskaitant seksualinį ar kitokį išnaudojimą. Konvencija įpareigoja valstybes nares imtis visų tinkamų įstatymų, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apsaugoti vaikus nuo smurto.

Daugelis šalių yra sukūrusios įvairias sistemas ir programas, skirtas kovoti su smurtu prieš vaikus. Tai apima įstatymų, reglamentuojančių vaiko teisių apsaugą, stiprinimą, prevencinių programų įgyvendinimą švietimo įstaigose, socialinių tarnybų stiprinimą, taip pat aukų paramos ir reabilitacijos paslaugų teikimą. Pasaulio patirtis rodo, kad efektyviausia kovos su smurtu prieš vaikus strategija yra kompleksinis požiūris, apimantis tiek prevenciją, tiek intervenciją, tiek aukų reabilitaciją.

III. Situacijos Lietuvoje Analizė

III.1. Pirmieji Žingsniai Problemų Sprendimo Link

Pasikeitus politinei situacijai Lietuvoje, vis dažniau pradėjo iškilti viešumon vaikų prievartos atvejų. Deja, bandymai išjudinti šios problemos sprendimą ilgą laiką buvo be atsako- valdžia ir visuomenė tarsi netikėjo, kad Lietuvos vaikai patiria prievartą (ypač seksualinę). Ir tik visai neseniai Lietuva pasekė kitų valstybių ir tautų pavyzdžiu, ir su liūdesiu konstatavo žiaurią tiesą, jog vaikų prievarta yra paplitęs reiškinys.

III.2. Šių Dienų Lietuvos Situacija

III.2.1. UNESKO Projekto Metu Atlikti Tyrimai

Šiuo metu Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama smurto prieš vaikus prevencijai ir intervencijai. Nors konkretūs UNESKO projekto metu atliktų tyrimų rezultatai nėra pateikiami, galima daryti prielaidą, kad jie apėmė įvairius smurto prieš vaikus aspektus, tokius kaip jo paplitimas, priežastys, pasekmės ir galimos prevencijos strategijos. Tokie tyrimai yra itin svarbūs, nes jie padeda geriau suprasti problemos mastą ir parengti efektyvesnes kovos priemones.

III.2.2. Šeima

Šeima yra pirmoji ir svarbiausia vaiko socializacijos institucija. Tačiau, deja, būtent šeimoje vaikai neretai susiduria su įvairiomis prievartos formomis. Kaip minėta, skurdas, tėvų alkoholizmas, narkomanija, psichikos sutrikimai, taip pat nepakankami bendravimo įgūdžiai ir krizinės situacijos šeimoje gali tapti tiesioginės prievartos ar nepriežiūros priežastimis. Tai, kad 1998 m. atlikti namų ūkių biudžeto tyrimai rodė, jog šeimos su vaikais gyvena netgi blogiau negu pensininkai, ir 37,8 proc. tokių šeimų savo gyvenimo sąlygas vertino kaip gana blogas, o 49,3 proc. jų turėjo sunkumų su mokesčių apmokėjimu, leidžia manyti, kad socialinė ir ekonominė atskirtis yra reikšmingas rizikos veiksnys.

III.2.3. Mokykla

Mokykla taip pat gali būti vieta, kur vaikai patiria smurtą ar prievartą, tiek iš bendraamžių (patyčios), tiek iš suaugusiųjų. Be to, mokykla yra svarbi prevencijos grandis. Vaikų elgesio nukrypimai, tokie kaip dažnas bėgimas iš pamokų, užsisvajojimas, problemos mokykloje (pvz., pablogėję pažymiai), greitas susierzinimas, kantrybės stoka, priešiškumas ir agresyvumas suaugusiems arba nuolatiniai bandymai suaugusius pamaloninti, gali signalizuoti apie sunkumus, su kuriais vaikas susiduria ne tik mokykloje, bet ir namuose.

III.2.4. Visuomenė

Visuomenės požiūris į smurtą prieš vaikus ir jo prevenciją yra itin svarbus. Ilgą laiką Lietuvoje ši problema buvo nepakankamai vertinama, o visuomenė ir valdžia tarsi netikėjo, kad vaikai gali patirti prievartą. Šis požiūris, kurį formavo ir sovietmečio palikimas su jo dviguba morale ir izoliacija, lėmė, kad problema ilgai liko nematoma ir neišspręsta. Tik pastaruoju metu, sekant tarptautine praktika, situacija pradeda keistis, tačiau dar laukia ilgas kelias, siekiant sukurti visuomenę, kurioje kiekvienas vaikas jaustųsi saugus ir gerbiamas.

IV. Išvados, Galimi Problemos Sprendimo Keliai

Prievarta prieš vaikus yra sudėtinga ir daugialypė problema, turinti gilias socialines, ekonomines ir psichologines šaknis. Jos pasekmės ne tik vaikui, bet ir visai visuomenei yra akivaizdžios ir didžiulės. Norint efektyviai spręsti šią problemą, būtinas kompleksinis požiūris, apimantis:

• Prevenciją: Stiprinti šeimas, teikiant joms socialinę, psichologinę ir materialinę pagalbą. Vykdyti švietėjiškas programas mokyklose ir visuomenėje, didinant informuotumą apie smurto prieš vaikus formas, jo pasekmes ir prevencijos būdus. Ugdyti vaikų savigarbą, pasitikėjimą savimi ir gebėjimą atsispirti smurtui.
• Intervenciją: Užtikrinti greitą ir efektyvų reagavimą į smurto atvejus. Stiprinti vaiko teisių apsaugos tarnybas, policiją ir kitas institucijas, kurios dirba su nukentėjusiais vaikais.
• Aukų reabilitaciją: Teikti kompleksinę pagalbą vaikams, patyrusiems smurtą, įskaitant psichologinę terapiją, medicininę pagalbą ir socialinę reabilitaciją.

Galimi problemos sprendimo keliai taip pat apima teisinių normų tobulinimą, socialinės paramos sistemų stiprinimą ir visuomenės sąmoningumo kėlimą. Pavyzdžiui, įstatymai, reglamentuojantys tėvų valdžios apribojimą, turi būti taikomi atsižvelgiant į vaiko interesus. 13 straipsnyje numatyti minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių pratęsimo mechanizmai, taip pat galimybė skirti kitas priemones ar kreiptis į teismą dėl vidutinės priežiūros priemonės skyrimo, rodo, kad teisinė bazė bandoma adaptuoti prie kintančių aplinkybių. Taip pat svarbu užtikrinti, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, nebent tai prieštarauja vaiko interesams.

Būtina tęsti dialogą tarp institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir visuomenės, siekiant bendromis jėgomis sukurti saugią aplinką kiekvienam vaikui.

tags: #del #ko #negalima #tevams #vykdyti #vaiku

• Medela pientraukiai
• Išmokos vaikui Lietuvoje
• Kaip veikia organų prekybos verslas Egipte
• Saugūs ir funkcionalūs baldai darželiams
• Globos namų istorija