Vaikų vėmimas: priežastys, simptomai ir pagalba

Vaikus dažnai pykina ir šio negalavimo priežasčių yra nemažai. Vėmimas - tai refleksinis aktas, kai susitraukiant skrandžiui, jo turinys pašalinamas per burną. Daugeliu atvejų, vėmimas pasireiškia kaip organizmą apsaugantis reiškinys, pavyzdžiui, apsinuodijus. Taip vėmimu pašalinami kenksmingi mikrobai bei toksinai. Be to, jis yra vienas iš simptomų, padedančių įtarti įvairias ligas. Pykinimas ir vėmimas - dažnai pasitaikantis simptomas vaikams, o suaugusieji vemia, palyginti, rečiau. R. Molotkova pastebi, kad kūdikiams ir vaikams vėmimas pasitaiko dažniau nei suaugusiems, nes jų virškinamojo trakto sistema jautresnė įvairiems maisto produktams bei dirgikliams. Svarbu suprasti, kad vėmimas - tai apsauginė organizmo reakcija, padedanti pašalinti nuodingas medžiagas.

Vėmimo kilmė ir mechanizmas

Pagal kilmę, vėmimas būna centrinis ir refleksinis. Centrinio tipo vėmimas kyla, kuomet pažeidžiami ar dirginami galvos smegenyse esantys vėmimo centrai. Refleksinės kilmės vėmimas prasideda, kuomet su vėmimu susijusi smegenų zona dirginama nervinių impulsų, sklindančių iš kitų organizmo vietų (virškinamojo trakto, pusiausvyros aparato ir pan.).

Dažniausios vėmimo priežastys ir lydintys simptomai

Vėmimo priežastys gali būti įvairios, jos dažnai priklauso ir nuo vaiko amžiaus. Dėl įvairiausių priežasčių vemia bet kokio amžiaus vaikai. Naujagimystės ir kūdikystės periodu vyrauja vėmimas dėl įgimtų, vyresniame amžiuje - dėl įgytų priežasčių.

Infekcijos

• Staiga atsiradusio bet kurio amžiaus vaiko vėmimo dažniausia priežastis - infekcija. Tai gali būti gastroenterito, kitos žarnyno infekcijos požymis.
• Dažniausiai vaikai vemia ir viduriuoja dėl virusinių žarnyno ligų (rotavirusiniai, noravirusiniai, adenovirusiniai ir kitų virusų sukelti žarnyno uždegimai).
• Vemti gali gerklės, ausų, plaučių ar šlapimo takų uždegimu sergantis vaikas.
• Blogai besijaučiančio vaiko vėmimą ir galvos skausmą drauge taip pat dažniausiai sukelia infekcija, pavyzdžiui angina arba gripas.
• Infekcinis gastroenteritas: Sergant šia liga vėmimas dažniausiai prasideda staiga ir praeina per parą. Infekciniam gastroenteritui būdingi ir kiti simptomai - pykinimas, viduriavimas, karščiavimas, pilvo skausmas.
• Bakterinės ligos: Vėmimas gali būti vienas iš bakterinių ligų požymių: tonzilito, meningito, plaučių uždegimo, šlapimo organų infekcijų, šias ligas dažniausiai lydi karščiavimas.

Vėmimas kartu su pilvo skausmu ir galvos skausmu

• Vėmimas kartu su pilvo skausmu nėra dažnas negalavimas. Gastroenteritu sergančiam vaikui skausmo antplūdžiai atsiranda viršutinėje pilvo dalyje, nors gali skaudėti ir pilvo šonai ir apačia. Šiuo atveju vėmimo priepuoliai gali būti skausmingi, nes jie sukelia viršutinės pilvo dalies raumenų susitraukimus. Vaiką turėtų apžiūrėti gydytojas, nes toks skausmas gali būti rimtos ligos požymis, pavyzdžiui - apendicito.
• Bet vėmimas drauge su galvos skausmu gali būti ir meningito požymis.
• Paaugliams vėmimą taip pat gali sukelti ūmus apendicitas ar kasos uždegimas.

Apsinuodijimai ir vaistai

• Vėmimas - organizmo apsauginė reakcija apsinuodijus, taip pat šią reakcija gali sukelti kai kurie vaistai.
• Taip pat apsinuodijimas maistu ar medikamentais gali sukelti vėmimą.
• Paaugliams vėmimą dažniausiai sukelia apsinuodijimas maistu ar cheminėmis medžiagomis (pavyzdžiui, alkoholiu).
• Vėmimas taip pat gali būti natūrali reakcija į vaistus, ypač jei jie labai neskanūs, kartūs.
• Jeigu vaikas apsinuodijo medikamentais ar chemikalais, vėmimą reikia skatinti, kad išsivalytų organizmas.

Kūdikių vėmimas

• Pavyzdžiui, 2-6 savaičių kūdikiai gali sirgti pilorostenoze, kurios vienas iš simptomų yra vėmimas.
• Kūdikiai gali vemti pavalgę mišinukų. Kai kūdikis alergiškas karvės pienui (jo baltymams), tėveliai duoda jam dirbtinio maistelio. Tačiau reiktų atkreipti dėmesį į jo kokybę, o ypač į paruošimo bei laikymo sąlygas.
• Dar viena pavojinga kūdikių liga - rotavirozė. Ligos metu vaikas intensyviai vemia, viduriuoja ir karščiuoja.
• Kūdikiai serga ir kitomis ligomis, kurių vienas iš simptomų taip pat gali būti vėmimas. Tai - žarnų nepraeinamumas dėl susisukimo, apendicitas, meningitas, smegenų augliai, galvos smegenų vandenė, pankreatitas ir kt.
• „Naujagimių ir kūdikių vėmimas - gali būti grėsmingos būklės simptomas, todėl vemiantį mažylį visada būtina nuodugniai ištirti. Naujagimiai ir kūdikiai gali vemti dėl skrandžio pyliorinės dalies susiaurėjimo ar dėl žarnyno obstrukcijos“, - sako „Eurovaistinės“ vaistininkė Regina Molotkova.

Kitos ligos ir būklės

• Kitos ligos, dėl kurių vaikas vemia, gali būti visai nesusijusios su virškinamuoju traktu. Pavyzdžiui, angina ar skarlatina, nes aukšta temperatūra gali išprovokuoti vėmimą.
• Netgi atkaklus kosulys gali baigtis vėmimu.
• Viena iš retesnių ligų, anot pediatrės, apie kurią Lietuvoje dar mažai kalbama, - „supurtyto vaiko“ sindromas, atsiradęs po galvos smegenų traumos.

Judėjimo liga (jūrligė)

Vyresni vaikai dažnai vemia važiuodami automobiliu ar nulipę nuo sūpuoklių. Taip nutinka dėl ausyje esančių labirintų kanalų stimuliacijos. Tai nėra liga, ir iš to „išaugama”. Jūrligės požymius dažniau jaučia jautresni, pavargę, greitai susijaudinantys vaikai. Vemiant būna bloga savijauta, sumažėjęs apetitas, jaučiamas blogas kvapas iš burnos. Pastarąjį veiksnį lemia organizme išsiskiriantis acetonas.

Ciklinis (acetoneminis) vėmimas

Vaikams kartais būna ciklinis vėmimas. Tai tam tikras sindromas, kai 3-7 metų vaikui kartojasi vėmimo periodai, trunkantys nuo kelių valandų iki poros parų. Tarp tų periodų vaikas jaučiasi gerai, nėra jokių ligų simptomų. Šio sindromo priežastys iki šiol dar nėra išaiškintos. Šis negalavimas kitaip dar vadinamas periodiniu arba acetoneminiu vėmimu. Bendrosios praktikos gydytoja Birutė Grybauskienė teigia, jog tai ne liga, o simptomas. Periodinis acetoneminis vėmimas būdingas iki mokyklinio amžiaus (dažniausiai 2-4 metų) vaikams. Šis vėmimas pasireiškia periodiškai. Jį gali išprovokuoti bet kokia nespecifinė priežastis. Pasak B. Grybauskienės, priežastys gali būti tokios kaip stiprios emocijos ar infekcijos. Gausesnis riebalų vartojimas, glaistyti sūreliai, desertinės varškės, riebus pienas taip pat gali sukelti periodinį vėmimą.

Psichologinės priežastys

Vėmimas dar gali būti susijęs ir su emocine būkle. Psichologinės priežastys gali apimti didelį susijaudinimą, tėvų dėmesio stoką. Paauglystėje vaikai gali sirgti nervine anoreksija ar bulimija. Pasak vaistininkės, paauglystėje gana dažnai pasitaikanti vėmimo priežastis - bulimija.

Vėmimo simptomai ir požymiai

Priklausomai nuo vėmimo kilmės, simptomai skiriasi. Vemiantis vaikas jaučia silpnumą, nevalgo, verkia, nenori žaisti. Be vėmimo, pasireiškia kiti jį sukėlusios ligos simptomai - pilvo skausmas, karščiavimas, viduriavimas, odos bėrimas, mieguistumas.

Vėmimas su kraujo priemaiša

Vemia su kraujo priemaiša dažniau vyresni vaikai, ypač jeigu vėmimo priepuoliai (ir atsirūgimai) dažnai kartojasi. Kraujo priežastis paprastai yra skrandžio gleivinės plyšimas, kurį sukelia nuolatinė pilvo raumenų įtampa. Dėl šios priežasties kraujo netekimo rizika nedidelė ir kraujavimas greitai liaujasi.

Centrinės kilmės vėmimo ypatumai

Centrinės kilmės vėmimui būdinga, jog jis atsiranda staiga, be pykinimo, išsivėmus nepalengvėja.

Dehidratacija - pavojingiausia vėmimo komplikacija

Vemdamas vaikas netenka daug skysčių, o drauge ir druskų bei kitų medžiagų. Vaikas viduriuodamas ir vemdamas netenka labai daug skysčių ir druskų, laiku nepradėjus vaiko girdyti skysčiais, vaikas gali dehidratuoti. Sunkia dehidratacija yra pavojinga gyvybei, nes išbalansuoją visą vaiko vidinę terpę, sutrikdo organų veiklą. Dehidratacija (didelis skysčių ir druskų netekimas) nėra normali organizmo reakcija, tad mūsų pagrindinis tikslas gydant vaiką - išvengti dehidratacijos, o ne stabdyti viduriavimą ar vėmimą.

Dehidratacijos požymiai

• Pirmasis dehidratacijos požymis - išsausėjusi burna.
• Kitas požymis - mažas šlapimo kiekis (iki 6 mėnesių kūdikiui per 4-6 val., vyresniam nei 6 mėnesių vaikui per 6-8 val. sausas sauskelnės).
• Stipresnės dehidratacijos požymiai - įdubusios akys, o kūdikiams - įdubęs momenėlis, prarandanti elastingumą oda.
• Timptelkite vaiko pilvuko ar rankos odą ir greitai atleiskite suimtą odos raukšlę. Sveiko vaiko oda tuojau pat grįš į ankstesnę būklę, o esant dehidratacijai, oda labai lėtai lyginsis ir kurį laiką bus matomas anksčiau suimtas jos plotelis.
• Labai daug skysčių netekusio vaiko pulsas ir kvėpavimas padažnėja, oda pabąla, jis labai mieguistas, jį gali ištikti koma (sąmonės netekimas).
• Kiti požymiai: neįprastas mieguistumas, didelis troškulys, verkimas be ašarų, oda pilkšvo atspalvio.

Fiziologinis skysčių poreikis vaikui

Fiziologinis skysčių poreikis skaičiuojamas pagal vaiko svorį. Šį skaičių turėtų žinoti visi tėvai, nes labai dažnai vaikai netenka daug skysčių ir nesirgdami. Štai orientacinis vaiko paros skysčių poreikis pagal vaiko svorį, kai vaikas sveikas. Tai yra visi skysčiai, kuriuos jis gauna dienos bėgyje: vanduo, arbata, sriuba, sultys, sultingi vaisiai.

Pastaba: Lentelėje pateikiamas orientacinis skysčių poreikis sveikam vaikui. Vemiančiam ar viduriuojančiam vaikui skysčių reikia daugiau.

Pirmoji pagalba vemiančiam vaikui

Apie vėmimą pirmiausiai įspėja vaikui prasidėjęs pykinimas, pablyškimas. Jeigu vaikui išsivėmus palengvėja, tai gal nėra jau taip blogai. Pirmiausia tėveliai turėtų paguldyti vaiką ant šono ramioje aplinkoje ir atidžiai stebėti. Vėmimas vaiką labai nuvargina, todėl jo nekalbinkite, nelinksminkite, o jei verkia - nuraminkite.

Ką daryti iškart

• Prasidėjus vėmimui pasodinkite vaiką (jeigu jis jau gali sėdėti) ir švariu vystyklu arba paklode pridengti kaklą ir krūtinę.
• Jei kūdikis dar nesėdi arba jo negalima paimti ant rankų ir palaikyti palenkto į priekį, paguldykite jį ant šono, o galvą palenkite žemyn.
• Vaistininkė įspėja, kad vieną kartą vėmęs kūdikis gali greitai vemti ir kitą kartą, todėl vėmusį vaiką reikėtų guldyti tik ant šono, jeigu vaikas gali sėdėti, jį vertėtų pasodinti, o vemiant prilaikyti galvą ir pečius.
• Nepalikite vaiko vieno.
• Vėmimui praėjus, vaiko burnytę patariama išvalyti vatos ar marlės tamponu (jei leidžiasi) ir duoti gurkšnį vandens, jei vaikas sugeba, po vėmimo paprašykite praskalauti burną kambario temperatūros virintu vandeniu.
• „2-4 minutes išsivėmusiam bet kurio amžiaus vaikui yra labai silpna, todėl jo nekalbinkite, nedarykite varginančių higienos procedūrų“, - sako R. Molotkova.

Skysčių vartojimas

• Pirmiausia reikia užtikrinti pakankamą skysčių ir druskų kiekį, kad vaiko būklė nesikomplikuotų ir jis nedehidratuotų. Skysčiai yra pati svarbiausia pirmosios pagalbos ir gydymo priemonė vemiant ir viduriuojant tiek vaikui, tiek suaugusiajam.
• Vaikui reikia duoti daug gerti. Ligoniuko gėrimams tinka sultys arba paprastas vanduo.
• Gerti vaikui geriausia duoti po keletą gurkšnių kas 5-10 minučių, užuot kelis kartus išgėrus didelį skysčio kiekį, kurį jis gali tuojau pat išvemti.
• Vaikui geriau neduoti pieno, nes jis sunkiai virškinamas ir sukelia dar didesnį viduriavimą. Jokiu būdu nesiūlyti pieno, jei vaikui bloga. Nes pienas turi riebalų, gali sukelti alergiją. Net jei vaikas prieš ligą nebuvo alergiškas karvės pienui, esant virškinamojo trakto sudirginimui, pablogėja kai kurių medžiagų pasisavinimas, ir liga gali paūmėti.
• Svarbu naudoti skysčius (paprastas nesaldintas arbatžolių arbatas, netinka sultys, pienas, sultiniai).
• Vaistinėse galima įsigyti druskų tirpalų miltelių pavidalu, pvz., rehidrono, gastrolito. Jie ištirpinami vandenyje ir geriami nedideliais kiekiais po vėmimo ar netgi vėmimo metu.
• Po kiekvieno vėmimo ir paviduriavimo vaikas turi išgerti tam tikrą kiekį druskinių tirpalų, tinkamų vaikų amžiui, pvz. „Rehydron optim“, „Hydral plus“, „Hipp ORS 200“, „Gastrolit“ ir pan. Kiekvieną kartą paviduriavus, reikia išgerti 10 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio. Kiekvieną kartą pavėmus reikia išgerti 5 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio.
• Skysčius reikėtų pradėti girdyti praėjus dviem valandom po vėmimo. Skysčių nereikėtų duoti iškarto labai daug, nes vaikas gali juos išvemt. Reikėtų duoti po truputį: po šaukštelį kas 5-10 minutes, taip pat galima vaikui po truputį skysčių įlašinti į burną su vienkartiniu švirkštu (be adatos), duoti atsigerti jų per šiaudelį. Galima skysčių gėrimą padaryti ir pakankamai linksmu - šiaudeliai su ūsais, piešimas ant vienkartinių puodelių, kad vaikui būtų smagu gerti ir pan.
• Krūtimi maitinamiems kūdikiams, kurie vemia ir viduriuoja reikėtų dažniau pasiūlyti krūtį. Šiuo atveju labai svarbu, kad mama (žindyvė) gertų labai daug skysčių. Tai netinka mamos pienui: jei kūdikis maitinamas mamos pienu, beveik visų ligų atvejais (jei tik vaikas gali valgyti) mamos pienas - pats tinkamiausias maistas, gėrimas ir vaistas.

Maistas po vėmimo

• Po vėmimo vaikui patartina duoti džiūvėsėlių, krekerių. Taip pat tinka vandenyje virta košė (ją galima lengvai pasaldinti) ar makaronai (tik turi būti be riebalų).
• O toliau grįžtama prie įprastinio maisto. Badauti nepatariama.
• Vaikui pradėjus gerti, po 2-3val. galima duoti džiūvėsių, ryžių košės. Antrąją dieną tinka kruopų ir makaronų košės, miltiniai gaminiai, trečiąją - sultinys, mėsa, bet be aštrių prieskonių.
• Krūtimi maitinamiems kūdikiams, kurie vemia ir viduriuoja reikėtų dažniau pasiūlyti krūtį. Jeigu kūdikis maitinamas krūtimi, tai jis ir toliau turi būti taip maitinamas. Jokiu būdu negalima leisti jam badauti.
• Rotavirusine ar kita žarnyno infekcija sergantis vaikas gali nenorėti valgyti, lygiai taip pat kaip ir mes suaugusieji nenorime valgyti kai vemiame ar viduriuojame. Tokiu atveju nereikėtų vaiko versti valgyti, svarbiausia, kad jis gautų pakankamai skysčių ir druskų, kurių netenka viduriuodamas. Vaikas gali savaitę nevalgyti arba valgyti labai mažai (trapučių, duoniukų, barankų kramsnojimas idealiai tinka šiuo atveju) ir jam nieko nenutiks. Pasveikęs vaikas atsigriebs dvigubai.
• R. Molotkova rekomenduoja vengti didelio kiekio saldumynų ar riebaus maisto.
• Vaikas viduriuodamas ir vemdamas jis valgyti gali ne bet ką, nes šie simptomai rodo, kad serga žarnynas, jis yra daugiau ar mažiau pažeistas. Šiuo atveju netinkamas yra aštrus, keptas, riebus, daug prieskonių turintis maistas, taip pat pienas ir pieno produktai, termiškai neapdoroti (žali) vaisiai ir daržovės, bei jų sultys, saldumynai, picos, gazuoti gėrimai.
• Po vaiko vėmimo būtina pamažu atstatyti jo organizmą.

Medikamentai

• Vaistai stabdantys viduriavimą ar vėmimą gali padaryti nemažai žalos. Vienas dažniausių medikamentų naudojamas šiuo atveju - tai baltojo molio preparatai, kurie gerai sustabdo viduriavimą, tačiau sustabdo ir virusų šalinimąsi lauk.
• „Niekuomet neduokite vėmimą slopinančių vaistų savo vaikui prieš tai nepasikonsultavę su gydytoju. Kai kuriais atvejais gali prireikti ir chirurginio gydymo, jei vėmimas kyla dėl skrandžio pyliorinės dalies susiaurėjimo ar žarnyno obstrukcijos“, - informuoja vaistininkė.
• Gerosios žarnyno bakterijos: Yra pakankamai klinikinių įrodymų apie gerųjų žarnyno bakterijų naudą žarnyno infekcijų atveju.
• Šiuo metu vieni iš populiariausių vaistų - smekta. Anksčiau taip populiaraus medikamento - anglies - vartoti nerekomenduočiau.

Poilsis ir ramybė

Žarnyno infekcija sergančiam vaikui yra labai svarbus poilsis ir ramybė, nes liga vaiką labai išsekina, net ir sveikstantis vaikas gali būti irzlesnis, tad idealiausia aplinka tokiam vaikui yra namų aplinka, o geriausias vaistas tėvų dėmesys, supratingumas ir globa. Miegas yra svarbus bet kokia liga sergančiam vaikui, tad ir šiuo atveju vaikui reiktų leisti miegoti tiek kiek jis nori, nes miegodamas vaikas sveiksta.

Kada būtina kreiptis į gydytoją

Dažniausiai vaikų vėmimas praeina negydomas, tačiau konsultacijos su specialistais svarbios visais atvejais. Į gydytoją taip pat būtina kreiptis, kai yra per didelio skysčių netekimo požymių: sausa burna, verkiant mažai ašarų, rečiau šlapinasi.

• Jeigu vaikui negerėja ir kartojasi vėmimas su priemaišomis - tulžies ar kraujo, reikia kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
• Kiekvieno vaiko kiekviena liga yra skirtinga, ir konkrečiai teigti, po kelinto vėmimo būtina kreiptis į gydytoją, sunku.
• Nedelsiant į gydytoją reikėtų kreiptis, jeigu mažylis pradėjo karščiuoti, jo temperatūra pakilo iki 38°C ar daugiau ir kartu prasidėjo vėmimas.
• Jei mažylis vemia dažnai ir kasdien, pablogėja jo sveikata - nedelsiant parodykite jį vaikų gydytojui.
• Jei dėl kokių nors priežasčių vaikas pats negali gerti, tuomet jį reikia vežti į ligoninę, kurioje į veną bus lašinami skysčiai.
• Netekus daug skysčių, taikomos lašinės skysčių infuzijos.

Vėmimo prevencija

Kadangi vėmimą dažniausiai sukelia įvairios į organizmą patekusios infekcijos, todėl patariama daugiau dėmesio skirti profilaktikai. Pagrindinė nespecifinė žarnyno infekcijų ir kitų virusinių infekcijų profilaktika yra kruopštus rankų plovimas, pasinaudojus tualetu, grįžus iš lauko, parduotuvės, poliklinikos, kitos viešos įstaigos, prieš valgant.

Higiena ir mityba

• Kruopščiai plauti rankas, ypač prie ir po valgio, pasinaudojus tualetu, grįžus iš lauko.
• Jie yra jautresni apsinuodijimui maistu, todėl jiems reikėtų atidžiau ir atsakingiau rinktis maisto produktus.
• Neskubėkite vaiko sirgusio žarnyno infekcija leisti į kolektyvą, nes viduriuodamas vaikas netenka labai didelės savo organizmo apsaugos - gerųjų žarnyno bakterijų, mineralų, nusilpsta vaiko imunitetas. Todėl vaikas darželyje ar mokykloje labai greitai gali „pasigauti“ kitą, pvz. kvėpavimo takų virusą. Taip pat reikia turėti omenyje, kad vaikas persirgęs virusine žarnyno infekcija (rota-, adeno-, noravirusine) virusą su išmatomis išskiria dar apie savaitę.
• Jeigu vaikas vemia, tėvai turėtų neleisti jo į mokyklą ar darželį, o jeigu žinoma, kad vaikų kolektyve yra vemiantis vaikas, turėtų būti kuo labiau mažinamas kontaktas su tuo vaiku.

Judėjimo ligos prevencija

Vaistininkė R. Molotkova taip pat pataria vengti veiksmų, kurie gali išprovokuoti vėmimą, pavyzdžiui, važiuojant automobilyje vaiką geriausiai sodinti taip, kad jis žiūrėtų tiesiai į kelią, o ne pro šalį greitai lekiančius objektus. „Žaidžiant žaidimus ar skaitant knygą automobilyje, galima išprovokuoti judesio sukeliamą pykinimą ir vėmimą. Taip pat rekomenduojama važiuojant automobiliu neleisti vaikui ir valgyti“, - pataria specialistė. Jei ketinate vykti automobiliu į ilgesnę kelionę, reikėtų pasirūpinti, jog vaikas prieš ją pailsėtų ir per daug neprisivalgytų. Kelionės metu pasistenkite nukreipti vaiko dėmesį į pro langą matomus vaizdus ar pažaiskite su juo. Taip pat kartais sustokite ir pasivaikščiokite gryname ore.

Skiepai

Pagrindinė specifinė rotavirusinės infekcijos profilaktika yra skiepai.

tags: #del #ko #gali #vemti #vaikas

• Apie Vaido Čeponio gyvenimo pokyčius
• patarimai renkant saldumynus vaikams
• Etiniai iššūkiai dirbtinio apvaisinimo JAV
• Laisvės paieškos sovietmečio Kaune
• Vidutinės priežiūros priemonės pagal Vaiko gerovės įstatymą