Socialinė kompetencija: nuo ankstyvosios vaikystės iki pasirengimo mokyklai

Vaiko socialinė kompetencija yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių jo sėkmę visuose gyvenimo etapuose. Socialinė kompetencija lemia vaiko, kaip pilnateisės ir savimi pasitikinčios asmenybės, sėkmę kitose ugdymosi srityse bei tolimesniame gyvenime. Tai yra gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje. Empiriniai įrodymai ir patirtis rodo, kad socialinius ir emocinius įgūdžius turintys žmonės geriau priima kasdienio gyvenimo iššūkius.

Daugelyje šalių pripažįstama, kad socialinės ir emocinės kompetencijos turi būti pradedamos ugdyti šeimoje nuo gimimo, vėliau ikimokykliniame amžiuje, priešmokykliniame ugdyme ir tęsiamos mokykliniame amžiuje. Tai reiškia, kad socialinės emocinės kompetencijos pasireiškia daugybėje kasdienių situacijų ir yra svarbios visais gyvenimo etapais. Pavyzdžiui, kontroliuojamos emocijos gali padėti išvengti klasės darbo sutrikdymo arba draugo praradimo. Asmenys, kurie turi kantrybės sunkiam darbui, dažniau sulaukia sėkmės šiais laikais labai dinamiškoje ir kompetencijų reikalaujančioje darbo rinkoje.

Ankstyvoji socialinės kompetencijos pradžia ir ikimokyklinis ugdymas

Socialinės ir emocinės kompetencijos ugdymas prasideda ankstyvoje vaikystėje, šeimoje, ir toliau plėtojamas ikimokyklinio ugdymo metu. Ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinės kompetencijos ugdymo tikslas - supažindinti ugdytinius su įvairiomis vertybėmis ir visuomenei priimtinu elgesiu, kad ugdytiniai gebėtų orientuotis aplinkoje, tinkamai joje elgtis, bendrautų ir bendradarbiautų su kitais, kontroliuotų savo elgesį bei emocijas. Ikimokyklinio ugdymo metu vaikai mokosi pagrindinių kasdienių gyvenimo, socialinių, emocinių ir kalbos įgūdžių.

Šiame amžiaus tarpsnyje itin svarbu kuriama ugdomoji aplinka. Ugdomoji aplinka yra erdvė, kurioje ugdytinis gyvena nuolatos, ir kuri skatina vaiko ugdymosi pasiekimus, jo individualų tobulėjimą. Ikimokyklinio amžiaus vaikas aplinkoje ne tik susipažįsta su įvairiais daiktais ir jų funkcijomis, tačiau kartu vaikas patiria įvairių įspūdžių, įgyja naujas patirtis, tyrinėja, eksperimentuoja ir atranda. Svarbu, kad aplinka būtų saugi, rami ir jauki.

Tėvai yra patenkinti savo vaikų ugdomąja aplinka darželyje, domisi vaikų socialinės kompetencijos ugdymu, supranta socialinės kompetencijos svarbą vaikų gyvenime ir sutinka, kad ugdomosios aplinkos kūrimas yra svarbus ne tik darželyje, bet ir namuose.

Priešmokyklinis ugdymas: pagrindinis socialinės kompetencijos ugdymo etapas

Priešmokyklinio ugdymo paskirtis ir esmė

Nuo rugsėjo 1-osios visi šešiamečiai privalo lankyti priešmokyklines grupes darželiuose ir mokyklose. Šiemet priešmokyklinis ugdymas tapo privalomas visiems vaikams, kuriems liko metai iki mokyklos. Specialistai pabrėžia, kad prieš pirmąją klasę vaikams svarbiausia ne išmokti rašyti ar skaityti, bet pasirengti psichologiškai.

Priešmokyklinio ugdymo paskirtis - padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis pradinėse klasėse. Priešmokyklinis ugdymas vis labiau suprantamas kaip labai svarbi didaktinė terpė, kurioje, iš vienos pusės, pasirengimo mokyklai etapas, o iš kitos - asmenybės ugdymo(si) erdvė.

Priešmokyklinio ugdymo grupė labai skiriasi nuo pirmos klasės. Čia vaikai ugdosi žaisdami ir laisvai bendraudami. Priešmokykliniame ugdyme pamokų nėra, o ugdymo standartai neteigia, kad būsimas pirmokas turi mokėti skaityti ar skaičiuoti. Pagrindinė veiklos forma - žaidimas. Žaisdami vaikai mokosi kalbėti, mąstyti, tirti pasaulį, klausti, tinkamais žodžiais reikšti mintis. Vaikai ugdo loginį mąstymą, gebėjimą spręsti problemas, judesių koordinaciją, klausą, ritmo pojūtį, nesunkiai išmoksta pažinti raides, dėlioti žodžius, lavina atmintį. Vaikai pajunta grupinio darbo džiaugsmą, kartu su draugais atlikdami bendrus darbus. Be to, stiprina pasitikėjimą savimi žaisdami, pažindami, kurdami. Įgyta patirtis leidžia vaikams saugiai jaustis naujoje aplinkoje (mokykloje), greičiau adaptuotis pirmoje klasėje.

Socialinės kompetencijos ugdymas priešmokyklinėje grupėje

Priešmokyklinėje grupėje ugdomi vaiko gebėjimai, kurie jam bus svarbūs pradėjus lankyti mokyklą, ir ypač - socialinė kompetencija. Tai yra tokie vaiko gebėjimai, kuriuos jis gali įgyti kartu su bendraamžiais priešmokyklinėje grupėje:

• Užsiimti bendra veikla su kitais
• Bendrauti ir bendradarbiauti
• Dirbti komandoje
• Tartis ir susitarti dėl bendrų taisyklių
• Išmokti taikiai ir pagarbiai spręsti konfliktus
• Gebėti išgirsti draugus ir suaugusiuosius
• Rasti savo vietą bendruomenėje
• Būti empatiškam
• Padėti kitiems

Atnaujinta Priešmokyklinio ugdymo programa ir kompetencijos

Atnaujintoje Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje siekiama atitikties šiuolaikiniam požiūriui į vaiką ir jo ugdymąsi, į 5-6 m. vaiko amžiaus tarpsnio ypatumus. Suformuluota programos paskirtis, tikslas, uždaviniai, prie kurių derinamos kompetencijos, pasiekimų sritys, pasiekimai, mokymosi turinys ir pasiekimų lygių požymiai. Programa orientuoja į kompetencijomis grįstą ugdymą(si). Taigi priešmokyklinis ugdymas svarbus socialinei, kultūrinei patirčiai kaupti, jo adaptavimui puoselėti, netolygumams lyginti.

Bendrosiose nuostatose apibrėžtos kompetencijos, kurias turi įgyti vaikas priešmokyklinėje grupėje:

• Socialinė kompetencija - gyventi ir būti greta, kartu.
• Sveikatos saugojimo kompetencija - sveikai gyventi, saugiai judėti ir veikti.
• Pažinimo kompetencija - tyrinėti ir atrasti pasaulį.
• Komunikavimo kompetencija - klausytis, kalbėti, bandyti skaityti, rašyti išreiškiant save ir bendraujant su kitais.
• Meninė kompetencija - įsivaizduoti, pajausti, kurti, grožėtis.

Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Visos kompetencijos tarpusavyje susijusios, jos ugdomos integraliai. Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Programoje kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse ir visose veiklose, kuriose vaikas dalyvauja, siekiant užtikrinti visų kompetencijų ugdymo pusiausvyrą ir dermę. Visos ugdymosi sritys yra lygiavertės ir ugdomos integraliai su kompetencijomis.

Išsamiau apie ugdomas kompetencijas:

Socialinės emocinės kompetencijos apima:

• Savivertė ir pagarba kitam
• Gebėjimas susirasti draugų ir puoselėti draugystę
• Sėkmingas įsitraukimas į grupę
• Inicijuoti pokalbį ir išklausyti
• Atskleisti save
• Drąsiai pasipriešinti skriaudėjams
• Atjausti kitus
• Įveikti sunkumus
• Išspręsti konfliktus
• Būti savikritiškam
• Motyvuoti save sudėtingomis aplinkybėmis
• Drąsiai žvelgti į sunkumus
• Nesidrovėti artimumo

Socialinio ir emocinio ugdymo integravimas bei aplinkos įtaka

Kaip pasiekiama socialinio ir emocinio ugdymo sėkmė mokykloje

Socialinis emocinis ugdymas organizuojamas taip, kad vaikai ir suaugusieji dalyvautų procese, apimančiame žinių, nuostatų bei įsitikinimų, susijusių su pagrindinėmis kompetencijomis, formavimą ir ugdymą. Nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo programos reikšmingai prisideda prie vaikų ir jaunimo socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymo, tačiau maksimalus rezultatas pasiekiamas integruojant socialinius ir emocinius įgūdžius ugdančius elementus į visą ugdymo procesą. Kad būtų aiški ugdymo kryptis ir tikslai, rekomenduojama organizuojant ugdymą remtis socialinio ir emocinio kompetencijų aprašu.

Lietuvoje ateityje pedagogai turės galimybę pasinaudoti Socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos kompetencijos aprašu. Atlikus mokslinės literatūros ir sėkmingos praktikos analizę rekomenduojami trys integravimo lygiai:

1. 1 LYGMUO. Kiekvienoje pamokoje turi būti sukurta saugi mokymosi aplinka, kurioje aiškiai išsakomi aiškūs ir pamatuojami lūkesčiai, sutarta dėl taisyklių ir bendrųjų susitarimų, bendravimas turi būti įtraukus, mokytojas ir klasė - jautrūs kiekvieno patirtims ir išgyvenimams. Kiekvienoje pamokoje mokytojas renkasi į mokymo/si procesą įtraukiančius metodus, įvertindamas, kad mokiniai mokosi skirtingai, kad mokymasis yra darbas, reikalaujantis dėmesio sutelkimo, o mokymosi motyvacija įgyjama siejant mokymosi patirtį su pritaikymu realiame gyvenime.
2. 2 LYGMUO. Kiekvienas mokinys turi ugdyti įgūdžius nuosekliai, bent kartą per savaitę. Tyrimai patvirtina, kad daugiausiai naudos teikia tyrimais grįstos, nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo programos. Kad programa pasiektų jai keliamus tikslus, ji turi būti parengta ir realizuojama vadovaujantis NAKA principu: socialinio ir emocinio ugdymo užsiėmimai vykdomi NUOSEKLIAI, gilinant tai, ką mokiniai jau supranta ir moka, atsižvelgiant į jų raidą; veiklos reikalauja AKTYVAUS mokinių dalyvavimo; socialiniams ir emociniams įgūdžiams ugdyti būtinas KONCENTRUOTUMAS ir specialus laikas; veiklų tikslai ir tikėtini rezultatai yra AIŠKIAI įvardijami ir aptariami.
3. 3 LYGMUO. Socialinio ir emocinio ugdymo temų integravimas į visų dalykų turinį. Nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo pamokos ugdo specifinius vaikų ir jaunimo įgūdžius, kuriems susiformuoti reikia laiko. Ugdant ir gilinant juos svarbu sudaryti sąlygas pritaikyti ir panaudoti įvairiuose kontekstuose. Dėl to labai svarbu, kad kitų dalykų pamokose būtų atkreiptas dėmesys į šių įgūdžių ugdymą ne tik taikant mokymo metodus ar strategijas, bet ir integruojant juos į pamokų turinį. Pavyzdžiui, literatūros pamokose atkreipti dėmesį į kūrinių veikėjų išgyvenamas emocijas ir jų atpažinimą. Istorijos pamokose analizuoti ne tik asmenybių biografinius faktus, bet jų charakterio ypatybes ir konkrečius gebėjimus.

Nuoseklus socialinis ir emocinis ugdymas, jo tvarumas pasiekiamas planuojant jo įgyvendinimą ne vieneriems metams. Priklausomai nuo turimos mokyklos patirties, tai procesas, kuriam gali prireikti kantrybės, lankstumo ir nusiteikimo, kad į procesą teks įtraukti visus mokyklos bendruomenės narius. Sėkmės elementas yra tinkamas požiūris į socialinį ir emocinį ugdymą: supratimas, kad SEU = mokinių sėkmė mokykloje ir gyvenime.

Ugdomoji aplinka ir jos svarba

Pedagogai kuria vaikams palankią ugdomąją aplinką, tačiau kartais iškyla sunkumų, pavyzdžiui, trūksta lėšų priemonėms, per daug vaikų grupėje. Nepaisant to, pedagogai sutinka, kad ugdomoji aplinka, jos tinkamas paruošimas, pritaikymas konkrečioms situacijoms ir veikloms turi didelę įtaką vaikų socialinės kompetencijos ugdymui.

Mokytojo ir bendruomenės vaidmuo ugdant socialinę ir emocinę kompetenciją

Pedagogų ir tėvų indėlis

Svarbu pažymėti, jog pedagogų ir tėvų socialinio emocinio intelekto ugdymui didinant jų socialines emocines kompetencijas reikalinga sisteminė pagalba ir parama. Pačios geriausios socialinio emocinio ugdymo programos vaikams gali būti neefektyvios vien todėl, kad, pedagogo asmenybės elgesys ir asmenininės vertybės kontrastuos su programos nuostatomis, jei kalbėdamas apie empatiją, jis pats jos nejaus, jei mokydamas vaikus pagarbos jiems nerodys savo elgesiu. Ne veltui yra sakoma, jog vaikai pirmiausia mokosi iš pavyzdžio. Galime stebėti, kaip skiriasi klasės vaikų elgesys ir tarpusavio santykiai priklausomai nuo mokytojo santykio su jais. To negalime išugdyti teorinėmis žiniomis, reikalinga patyriminė praktika, kurios rezultatu bus žinojimas ir patyrimas tapęs asmenybės savastimi.

Gero mokytojo bruožai, lemiantys socialines emocines kompetencijas:

• Patinka mokyti vaikus - daug džiaugsmo ir pasitenkinimo savo darbu teikianti profesinės karjeros sritis, nors drauge tai taip pat daug pastangų reikalaujanti bei sekinanti veikla.
• Nulemia pokyčius - leidžia vaikams pasijusti klasėje ypatingiems, saugiems ir užtikrintiems. Mokytojai gali daryti teigiamą įtaką savo mokinių gyvenime.
• Skleidžia pozityvią energiją - stengiasi nuolatos būti teigiamai nusiteikę, laimingi ir besišypsantys. Teigiama energija užkrečiama, todėl ja dalinasi su klase.
• Geba megzti ir palaikyti asmeninius ryšius - pažįsta savo mokinius, žino, kuo jie domisi ir užmezga su jais ryšį. Taip pat vaikams atskleidžia, kuo domisi patys. Išsiaiškina, kaip vaikams patinka mokytis, stengiasi pažinti savo mokinių tėvus.
• Dirba su šimtaprocentiniu atsidavimu - dirba tobulėdami patys ir įkvepia kitus. Atiduoda visą save patiems sau, mokiniams, jų tėvams, mokyklai ir kiekvienam jais tikinčiam žmogui.
• Geba organizuotai dirbti - paskirsto darbus.
• Neturi išankstinio nusistatymo - mokytojus, kartas nuo karto stebi ir vertina, tiek formaliai, tiek ir neformaliai.
• Kelia reikalavimus - pats mokytojas elgiasi taip, kaip moko kitus.
• Ieško įkvėpimo ir jį randa - nestokoja kūrybiškumo.
• Nevengia pokyčių - yra lankstūs, nesiskundžia dėl pasikeitimų mokykloje.
• Reflektuoja - siekia tobulėti kaip specialistas, apmąsto, kaip jis dirba mokytojo darbą - kas pavyko, o ką reikėtų kitą kartą pakeisti.

Į mokyklą ateinantis neramus, baimingas ar besijaučiantis svetimas mokyklai vaikas - tai vaikas, kurio gebėjimas mokytis yra sumažėjęs. Mokykla, kurioje patyčios yra kasdienis reiškinys, nėra ta vieta, kurioje vaikai jaučiasi skatinami mokytis ir bręsti.

Visos bendruomenės įsitraukimas

Socialinis ir emocinis ugdymas veiksmingiausias tada, kai esminių kompetencijų ugdymas tampa sistema, kurioje veikia visa bendruomenė. Tai kai į nuoseklų procesą įsitraukia:

• Mokiniai
• Mokytojai
• Administracija
• Pagalbos mokiniui specialistai
• Techninis personalas
• Tėvai / šeima
• Steigėjas
• Mokyklos kaimynystėje esančios bendruomenės
• Autoritetai ir partneriai ir kt.

Įsitraukus visai bendruomenei į šį procesą naudos gauna visi: vaikai ir suaugusieji. Nuosekliai stiprinant kompetencijas, kartu integruojant bendruomeniškumo, pilietiškumo ugdymo metodus, tokius kaip mokymasis tarnaujant, pilietis, bendruomenės dalyvavimas savanorystės projektuose ar pilietinėse akcijose, stiprina pilietinę savimonę, įgalina veikti ir siekti pozityvių pokyčių šalyje.

Vaikų pasiekimų vertinimas

Siekiant padėti vaikui sėkmingai augti, tobulėti, bręsti, mokytis, vertinama priešmokyklinio amžiaus vaikų daroma pažanga ir pasiekimai. Vertinimas atliekamas pasirenkant vertinimo būdus ir metodus: stebėjimą, pokalbį, diskusiją, vaiko pasakojimus, jo darbelių ir veiklos analizę, garso, vaizdo įrašus ir kt.

Vertinami konkretaus vaiko pasiekimai ir jo daroma pažanga, lyginant ankstesnius vaiko pasiekimus su dabartiniais. Vaikų pasiekimai viešai tarpusavyje nelyginami. Vaikų pasiekimai ir pažanga su tėvais (globėjais) aptariami individualiai, esant poreikiui, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Pokalbiuose prireikus dalyvauja Vaiko gerovės komisijos, administracijos atstovai, kiti specialistai.

Baigus programą, priešmokyklinio ugdymo mokytojas pateikia mokyklai, vykdančiai pradinio ugdymo programą, ar kitam švietimo teikėjui, kuris vykdys pradinio ugdymo programą, rekomendaciją apie vaiko pasiekimus. Rekomendacija parengiama pagal Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašo priede pateiktą formą. Rekomendacija turi būti pasirašyta priešmokyklinio ugdymo mokytojo ir patvirtinta mokyklos vadovo.

Jei vaikas pagal priešmokyklinio ugdymo programą pradėjo ugdytis, kai jam tais kalendoriniais metais buvo 5 metai, tai vadovaujantis Vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikių, pažangos įvertinimo tvarkos aprašu, įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikių, pažangą, priešmokyklinis ugdymas gali trukti dvejus metus.

Svarbi informacija tėvams ir dažnai užduodami klausimai

Tėvams dažnai kyla klausimų dėl priešmokyklinio ugdymo tvarkos, kainos, ugdymo įstaigos pasirinkimo, skirtumo nuo ikimokyklinio ugdymo. Priešmokyklinio ugdymo programa atliepia kiekvieno vaiko individualius poreikius ir atsižvelgia į vaiko interesus.

• Priešmokyklinio ugdymo grupes nuo šio rugsėjo 1 d. privaloma lankyti visiems vaikams, kuriems tais kalendoriniais metais (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.) sukanka šešeri ir iki pirmos klasės lieka vieneri metai.
• Valstybė finansuoja 4 ugdymo valandas per dieną arba 20 valandų per savaitę.
• Mokesčiai - tokie patys, kaip ir už darželį. Tėvai moka tik už vaikų maitinimą.
• Savivaldybės nustatyta tvarka mokestis už vaikų išlaikymą priešmokyklinio ugdymo grupėse gali būti sumažintas 30, 50, 60 ar 80 proc., o kai kurios šeimos nuo jo gali būti atleidžiamos.
• Vaikams, turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, priešmokyklinio ugdymo programa yra pritaikoma.
• Priešmokyklinio ugdymo grupę gali lankyti vaikai, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 6 metai.
• Nuo 2016 metų priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje yra privalomas.
• Prašymą priimti į valstybinės įstaigos priešmokyklinio ugdymo programą galima pateikti elektroniniu būdu per sukurtas savivaldybių sistemas. Prašymą galima pateikti visus metus iki kovo-balandžio mėnesio.

tags: #dvieju #metu #vaiko #socialine #kompetencija

• Silpnumo priepuoliai nėštumo metu: viskas, ką reikia žinoti
• Išsamus gidas naudotiems elektriniams keturračiams
• Procedūros besilaukiančioms Druskininkuose
• Vaikiškų vežimėlių evoliucija
• Sužinokite Elvyros Monginienės požiūrį į COVID-19