GPM Deklaravimas ir Mokesčių Lengvatos: Aktuali Informacija Šeimoms ir Nauji Pasiūlymai Dėl Vaikų

Kai 2026 m. pavasarį prasidės pajamų deklaravimo laikotarpis, gyventojai galės deklaruoti 2025 metais gautas pajamas ir pasinaudoti įvairiomis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatomis. Šios lengvatos taikomos tik tiems gyventojams, kurie per metus faktiškai sumokėjo GPM, pavyzdžiui, dirbo pagal darbo sutartį ar vykdė individualią veiklą, kai taikomas kaupimo metodas.

Atsakymą į dažnai kylančius klausimus apie GPM lengvatas sukonkretina Doc. dr. Martynas Endrijaitis, mokesčių teisės ekspertas, VU Teisės fakulteto ir Verslo mokyklos docentas, įvairių nacionalinių ir tarptautinių mokslinių bei praktinių straipsnių mokesčių, teisės, finansų temomis komentarų autorius.

Kas gali pasinaudoti GPM lengvatomis?

Lengvatomis gali pasinaudoti nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Jei gyventojas dirbo pagal darbo sutartį ir nuo jo atlyginimo buvo išskaičiuojamas GPM, tikėtina, kad jis gali susigrąžinti mokesčių dalį. Tą gali padaryti ir individualią veiklą vykdantys asmenys, jei buvo sumokėtas GPM. Tačiau GPM lengvatos netaikomos tiems, kurių pajamos neapmokestinamos arba kurie nemokėjo šio mokesčio.

GPM lengvatos, kuriomis galima pasinaudoti deklaruojant 2025 m. pajamas

Įmokos į III pakopos pensijų fondus ir gyvybės draudimas

Vienas iš populiariausių būdų susigrąžinti dalį GPM yra savanoriškas kaupimas III pakopos pensijų fonduose. Tai galimybė patiems prisidėti prie būsimų pensijos pajamų ir tuo pačiu sumažinti mokestinę naštą. Ši lengvata galioja, jeigu sutartis yra ilgalaikė ir įmokos mokamos nuolat arba kartą per metus.

Įmokos į III pakopos fondus laikomos išlaidomis, nuo kurių gyventojas gali susigrąžinti iki 20 % sumokėtos sumos. Pavyzdžiui, jei per metus buvo sumokėta 600 Eur įmokų į III pakopos pensijų fondą, deklaruojant pajamas galima susigrąžinti iki 120 Eur.

Aktualu tai, kad ši lengvata yra bendra kartu su gyvybės draudimu. Lengvatoms taikoma maksimali suma, nuo kurios galima susigrąžinti GPM, aktualiais metais siekia 1500 Eur (ši riba gali būti atnaujinta 2025 m. priklausomai nuo teisės aktų pokyčių). Tai reiškia, kad jei gyventojas moka ir į III pakopą, ir pagal gyvybės draudimo sutartį, lengvata bus skaičiuojama nuo bendros sumos.

Kaip pažymi doc. dr. Martynas Endrijaitis: „Tokio tipo įmokos yra vienas stabiliausių ir lengviausiai administruojamų GPM lengvatų instrumentų, nes gyventojas gali aiškiai matyti, ką sumokėjo ir kokią dalį susigrąžins deklaravimo metu. Ši priemonė taip pat skatina ilgalaikį kaupimą ir mokesčių planavimą.“

Svarbu tai, kad III pakopos pensijų fondų sutartys dažnai numato ilgalaikį įsipareigojimą. Nutraukus sutartį per anksti, gali būti taikomi papildomi mokesčiai arba prarandama dalis lengvatos. Ekspertas išskiria ir planavimo naudą: „Kai gyventojas nuosekliai planuoja pensijų kaupimo įmokas, jis ne tik didina savo finansinį saugumą ateityje, bet ir gali kiekvienais metais optimizuoti GPM deklaraciją, susigrąžindamas dalį sumokėto mokesčio.“

Ši lengvata itin patogi tiems, kurie siekia finansiškai saugios ateities ir kartu nori nedelsiant gauti tiesioginę mokestinę naudą. Jei gyventojas moka įmokas nuosekliai, kasmet galima susigrąžinti dalį įmokų GPM forma. Tai tampa tarsi netiesiogine „valstybės paskata“ taupyti ilgalaikėms reikmėms.

Lengvata taikoma ir gyvybės draudimo įmokoms, jeigu sutartis yra ilgalaikė (dažniausiai ne trumpesnė nei 10 metų - VMI). Tokiu atveju galima susigrąžinti dalį GPM nuo sumokėtų įmokų. Šios lengvatos netaikomos trumpalaikėms draudimo sutartims, kurios skirtos tik rizikos draudimo daliai.

Praeitais metais buvo priimti GPMĮ pakeitimai, kuriais numatomas pereinamasis 10 metų laikotarpis, kuriam praėjus gyventojai apmokestinamųjų pajamų nebegalės mažinti sumokėtomis investicinio gyvybės draudimo ir (ar) III pakopos pensijų kaupimo įmokomis. Pagal priimtą pakeitimą, gyventojai, kurie iki 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė pensijų kaupimo sutartis ar gyvybės draudimo sutartis, GPMĮ 21 straipsnyje nustatyta tvarka galės mažinti savo apmokestinamąsias pajamas iki 2034 m. gruodžio 31 d. sumokėtomis įmokomis.

Taigi, iki 2024 m. gruodžio 31 d. sutartis sudarę gyventojai aptarta galimybe mažinti mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas galės pasinaudoti, iš pajamų atskaitydami iki 2034 m. pabaigos sumokėtas įmokas. Jeigu investicinio gyvybės draudimo ar III pakopos pensijų kaupimo sutartis bus sudaryta po 2024 m. gruodžio 31 d., šioms įmokoms lengvata nebebus taikoma. Mokesčių administratorius atnaujino GPMĮ 21 straipsnio 1 dalies komentarą, kuris nustato, kad gyventojas, mokestiniu laikotarpiu gavęs pajamų (išskyrus nustatytas išimtis), turi galimybę sumažinti savo metines apmokestinamąsias pajamas atėmęs išlaidas, išvardytas GPMĮ 21 straipsnyje.

Duomenis apie gyventojų mokamas gyvybės draudimo ir pensijų įmokas, kurios gali būti atimamos iš pajamų, mokesčių administratorius gauna iš Lietuvos Respublikoje įregistruotų veiklą vykdančių bendrovių. Šiuos duomenis bendrovės renka jų pačių nusistatyta tvarka. Tuo atveju, kai mokesčių administratorius neturi duomenų apie gyventojo sumokėtas įmokas, teisę į lengvatą turi įrodyti pats gyventojas, pateikdamas dokumentus, iš kurių turinio matyti, kad jos atitinka GPMĮ 21 str. 1 d. nustatytas sąlygas.

Studijų ir profesinio mokymo išlaidų grąžinimas

VMI informuoja, kad GPM galima susigrąžinti ir už sumokėtas studijų arba profesinio mokymo įmokas, jei jos buvo skirtos pirminei kvalifikacijai įgyti. Ši lengvata taikoma tiek mokančiajam už savo studijas, tiek tėvams, kurie moka už vaikų mokslą (tam turi būti sudaryta išlaidų kompensavimo sutartis).

Iš metinių pajamų už studijas ar profesinį mokymą sumokėtas įmokas gali atimti pats besimokantysis ar studijuojantysis. Jei studijuojantysis ar besimokantysis negavo ar gavo mažai apmokestinamųjų pajamų ir neturi galimybės pasinaudoti šia teise, tai už studijas sumokėtas įmokas gali atimti ir jo tėvai (įtėviai), globėjai, rūpintojai, ir (arba) sutuoktinis. Aukščiau minėti asmenys, galintys pasinaudoti lengvata, patirtas išlaidas turėtų nurodyti savo teikiamoje deklaracijoje, o studijuojantysis ar besimokantysis, tokiu atveju, patirtų išlaidų neturi nurodyti savo deklaracijoje.

Būsto kredito palūkanų grąžinimas

Jei būsto paskola buvo paimta iki 2009 m. sausio 1 d., sumokėtos palūkanos gali būti įtraukiamos į GPM lengvatą. Naujoms paskoloms dažniausiai ši lengvata nebetaikoma, nebent taikomos specifinės GPMĮ numatytos išimtys (pavyzdžiui, jaunos šeimos laikotarpiu galiojančios priemonės, jei jos bus išplėstos 2025 m.).

Investicinė sąskaita - naujas mokesčių planavimo būdas

Viena iš naujesnių ir reikšmingų lengvatų yra investicinės sąskaitos režimas. Kaip aiškina doc. dr. Martynas Endrijaitis, mokesčių teisės ekspertas:

„Viena iš aktualiausių - tai GPM įstatyme nurodoma investicinė sąskaita. Tai nuolatinio Lietuvos gyventojo turima sąskaita finansų įstaigoje, kurios lėšos naudojamos tik investicijoms į GPM įstatymo 12¹ straipsnyje nurodytus finansinius produktus.“

Svarbu tai, kad ne kiekviena sąskaita gali būti laikoma investicine: „Indėlių ar taupomosios sąskaitos negalės būti deklaruojamos kaip investicinės. Investicinė sąskaita suteikia lengvatą tik tada, kai lėšos naudojamos išskirtinai investicijoms ir sąskaita yra deklaruota gyventojo vardu.“

Šios sąskaitos esmė - investicijų pajamos (pvz., palūkanos ar finansinių priemonių pardavimo grąža) apmokestinamos ne pajamų gavimo momentu, o tik tada, kai gyventojas išsigrynina lėšas.

Kitos neapmokestinamos pajamos pagal GPMĮ

GPM lengvatos apima ne tik išlaidų kompensavimą, bet ir tam tikrų pajamų atleidimą nuo mokesčio. Doc. dr. Martynas Endrijaitis pažymi, kad aktualios ir kitos GPM neapmokestinamos pajamos, tarp jų:

• Gyvybės draudimo išmokos, jei sutartis truko bent 10 metų ir išmokos gavėjas yra jaunesnis nei 26 metų.
• Paveldėjimo būdu gautos pajamos.
• Dovanos iš artimų giminaičių.
• Iki 2500 Eur dovanų per metus iš kitų asmenų.
• Pajamos iš būsto pardavimo neapmokestinamos, jei jame deklaruota gyvenamoji vieta bent 2 metus.
• Pajamos taip pat gali būti neapmokestinamos, jei reinvestuojamos į naują būstą per 1 metus.

Ekspertas papildo: „GPMĮ 17 straipsnyje išvardijama ir daugiau lengvatų, kuriomis verta pasidomėti atskirai, vertinant individualią situaciją.“

Prezidento siūlymas dėl 0% GPM lengvatos šeimoms su vaikais

Naujagimių gimstamumui skatinti: 0% GPM už antrą ir paskesnius vaikus

Prezidentas G. Nausėda siūlys Seimui įstatymų pataisas, numatančias laikiną 0 proc. GPM tarifą šeimoms, kuriose gimtų antras ir trečias ar paskesnis(-i) vaikas(-ai). Lengvata būtų taikoma terminuotai - 5 metus. Jei Seimas šioms įstatymui pataisoms pritartų šiemet, lengvata galiotų už naujagimius, gimusius preliminariai nuo dabar (kai iškeliama idėja, ir jeigu priimamas įstatymas) iki 2032 metų imtinai, o ja pasinaudoti būtų galima iki 2040 m.

„Gimstamumui paskatinti skirta GPM lengvata galiotų už naujagimius, gimusius preliminariai nuo dabar (kai iškeliama idėja, ir jeigu priimamas įstatymas) iki 2032 metų imtinai, o šios lengvatos nauda, kaip sąlyginiu mokesčių kreditu, vienas iš naujagimių tėvų galėtų pasinaudoti kur kas ilgesniu periodu - nuo 2030 iki 2040 m. (tėvai pasinaudotų lengvata kada jiems palankiausia ir tinkama)“, - komentare portalui tv3.lt nurodė Prezidentūra. Vadinasi, tėvai įgytų teisę pasinaudoti GPM lengvata nepriklausomai nuo to, ar antras, trečias ar vėlesnis vaikas gimtų 2027 m., ar 2032 m. Susigrąžinti metinį GPM naujagimio(-ių) tėtis ar mama galėtų iki 2040 m. Tačiau jei antras ar paskesnis vaikas gimtų vėliau nei 2032 m., tėvai šia lengvata pasinaudoti negalėtų, nebent valdžia šios lengvatos galiojimo laiką prailgintų.

Už kiekvieną naujagimį (išskyrus pirmagimį) vienas iš tėvų metinį GPM susigrąžintų 5 kartus. Per minėtą laikotarpį gimus dar vienam vaikui - 10 kartų. Prezidentūra akcentavo: „Gyventojas mokesčio lengvata pasinaudotų pateikęs metinę pajamų mokesčio deklaraciją (GPM grąžinimas) - ši lengvata už vieną vaiką lemtų penkis metinius GPM grąžinimus. Jeigu laikotarpiu iki 2032 m. gimtų du vaikai (antras ir trečias ar paskesni) - vienas iš tėvų galėtų gauti 10 metinių GPM grąžinimų, taikant juos nuo 2030 iki 2040 m. Arba tėvai galėtų išsidalinti po 5 metinius GPM grąžinimus.“

Kuris iš tėvų pasinaudotų GPM lengvata už naujagimį, galėtų pasirinktų patys tėvai. Per metus už vieną vaiką mama ar tėtis galėtų susigrąžinti 4-5 tūkst. eurų GPM mokesčio. „Tai jeigu per 5 metus būtų virš 20 tūkst. eurų, tai būtų gana ženkli paskata būtent šioje srityje“, - per spaudos konferenciją sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius. Jei 4-5 tūkst. eurų išskaidytume mėnesiais, už vieną vaiką vienas iš tėvų gautų maždaug virš 400 eurų per mėnesį.

Tačiau yra svarbi finansinė siūlomos lengvatos išlyga - nulinis GPM būtų taikomas atlyginimo daliai iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Prezidentūra nurodė: „Daugiau nei 1 VDU uždirbančiam ir GPM lengvatos kriterijus atitinkančiam asmeniui sugrąžinama maksimali suma siejama su nuo 1 VDU sumokėtu GPM (jis sugrąžinamas).“

Prezidentūra pabrėžia, kad įsigaliojus nuliniam GPM tėvai, kuriems iki 2032 m. gimtų antras ir trečias (ar paskesnis) vaikas, toliau galėtų naudotis kitomis paramos tėvams priemonėmis, net jei tuo pat metu susigrąžintų GPM. „Įsigaliojus Prezidento siūlomai GPM lengvatai, per laikotarpį iki 2032 m. augsiančioms šeimoms, jose gimus antram ir trečiam (ar paskesniam) vaikui, Lietuvoje ir toliau veiktų šiuo metu galiojančios ilgalaikės valstybės paramos priemonės tėvams, auginantiems vaikus, nepaisant kokio jie amžiaus ir kada jie gimė - pvz., vaiko pinigai, nuo kitų metų įsigaliosiantis Prezidento inicijuotas papildomas neapmokestinamas pajamų dydis (PNPD) už vaikus, plečiamos viešosios paslaugos ir kt.“, - paaiškino Prezidentūra.

Kodėl siūloma 0% GPM? Demografinės priežastys ir efektyvumo argumentai

Apklausos rodo, kad lietuviai vaikų nesusilaukia ar juos atideda ne tik dėl finansinio nestabilumo. „Spinter tyrimai“ atlikta apklausė parodė, kad antra dažniausia priežastis yra noras turėti daugiau laisvės (keliauti, siekti asmeninių tikslų ir pan.). Kitos gyventojų įvardytos priežastys: globalios grėsmės (pandemija, karas, klimato kaita) ir pasikeitęs požiūris į šeimą.

Prezidentūra pripažįsta, kad nėra vieningos priežasties, dėl kurios krenta gimstamumo lygis, kaip ir nėra vienos stebuklingos priemonės, kuri pagerintų situaciją. Vis dėlto, demografijos politika, derinant papildomas finansines ir ne finansines paskatas tėvams, gali būti sukurta, sako Prezidentūra. Ji įvardija tris priežastis, kodėl 0 proc. GPM lengvata būtų veiksminga:

1. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija teigia, kad skaičiuojant išplėstinį gimstamumo rodiklį, Lietuvoje ir dar keturiose šios organizacijos šalyse stebimas gimstamumo rodiklio sumažėjimas gali būti siejamas su tik laikinai atidėtais sprendimais susilaukti vaikų. Politiškai tai suponuoja, kad laikas atsirasti papildomoms paskatoms nebeatidėti sprendimo susilaukti vaikų, dabar yra itin tinkamas.
2. Lietuvos ir Lenkijos retrospektyvūs atvejai rodo - žymios finansinės paskatos bent jau kurį laiką padeda padidinti gimstamumo rodiklius. Lietuvoje taip buvo 2008 m. dėl itin dosnių motinystės išmokų, Lenkijoje - 2016 m. žymiai padidinus finansinę paramą šeimoms su vaikais.
3. Dalies demografų išvados sufleruoja, kad jau bendrine tapusi išvada, jog augant šalių išsivystymo lygiui jose krenta gimstamumas, visgi nėra absoliuti. Tai patvirtina ir Lietuvos atvejo analizė: iki 2002 m. šalies ekonomikai augant gimstamumas mažėjo, o po to - tendencija pasikeitė, tada, po 2015 m. - tendencija pasikeitė dar kartą. Taigi, ekonomikos augimas nėra „nuosprendis“ gimstamumo augimui.

G. Nausėda ketina siūlyti ne tik nulinį GPM daugiavaikiams tėvams. Tarp prezidento idėjų - lengvatos daugiavaikius tėvus įdarbinantiems darbdaviams ir kiti pasiūlymai. „Prezidento nuomone svarbu parengti detalių siūlymų paketą, kuris apimtų ir finansines paskatas tėvams, ir paslaugų šeimoms plėtrą, ir sąmoningumo skatinimą. Panašių kompleksiniu priemonių pagalba Prancūzijoje ilgą laikotarpį buvo pasiekti aukšti gimstamumo rodikliai“, - nurodė Prezidentūra. Kurį laiką mažėjęs gimstamumas Prancūzijoje nuo 1990-ųjų ėmė kilti, o iki maždaug 2014 m. buvo artimas demografinio atsinaujinimo lygiui.

Finansų ministerijos ir tėvų atstovų pozicija

Lietuva pasuko Lenkijos keliu, kur dar pernai prezidentas Karolis Nawrockis pasirašė įstatymą, kad šeimoms, auginančioms du ir daugiau vaikų, bus taikomas 0 proc. GPM tarifas. Pagal šį įstatymą daugiavaikės šeimos turės atitikti dar vieną sąlygą - uždirbti iki 140 tūkst. zlotų (iki maždaug 33 tūkst. eurų) per metus arba maždaug iki 2,7 tūkst. Eur/mėn. Tada jos galėtų nebemokėti jokio pajamų mokesčio.

Verslas tokią iniciatyvą sveikina, tik kelia klausimą, ar sutaupyti mokesčiai nebus užkrauti ant kitų gyventojų. „Vienas vienintelis klausimas ir yra - ar nebus tie mokesčiai, kurie bus sutaupyti ta kryptimi, uždėti papildomai ant kitų? Jeigu ne, tada reikia žiūrėti, iš kur jie bus“, - kalbėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius. „Šiaip pati priemonė yra sveikintina“, - pridūrė jis.

Visgi Finansų ministerija dar gruodį pažymėjo, kad Lietuvoje vietoje GPM lengvatos tėvams yra taikoma alternatyvi finansinės paramos priemonė - vaiko pinigai. „Kiekvienam vaikui iš valstybės biudžeto šiemet mokama 122,5 euro išmoka per mėnesį. Šiam tikslui 2025 m. numatyta 864,3 mln. eurų. Nuo 2026 m. sausio 1 d. išmoką vaikui numatoma padidinti iki 129,5 euro, tam planuojama išleisti 907,8 mln. eurų“, - portalui tv3.lt vardijo ministerija. Ji priminė, kad nuo 2027 m. bus taikomas papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) gaunantiems darbo pajamas arba papildomas pajamų mokesčio kreditas gaunantiems individualios veiklos pajamas, tėvams, auginantiems vaikus. Pasak ministerijos, papildomas NPD bus 1 044 eurų dydžio, o papildomas pajamų mokesčio kreditas sudarys 208,8 euro už kiekvieną auginamą vaiką metams. Dėl šių priemonių taikymo tėvams, auginantiems vaikus, GPM pajamų į biudžetą bus gauta 87,9 mln. eurų mažiau.

Finansų ministerija skaičiavo: „Pažymime, kad priemonės, kokią įsivedė Lenkija, taikymas Lietuvoje sąlygotų reikšmingą pajamų iš GPM netekimą. Preliminariu vertinimu, jei Lietuvoje asmenims, auginantiems 2 ir daugiau vaikų, pajamoms iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (2 VDU šeimai) būtų taikomas nulinis GPM tarifas, per metus GPM netekimai galėtų sudaryti apie 981 mln. eurų (1,1 proc. bendrojo vidaus produkto).“

Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos vadovė Violeta Vasiliauskienė prezidento iniciatyvą vertina teigiamai. Anot jos, finansinė pagalba tėvams visuomet veikia jų naudai. „Manau, reikėtų imtis visų priemonių, kad šeimoms būtų palengvinta ta finansinė našta, kurią jos turi auginant vaikus, ir paskatinti juos susilaukti galbūt daugiau vaikų. Tos priemonės iš tikrųjų turi tam tikrą poveikį“, - sakė ji. Tiesa, galima ginčytis, ar tikslinga lengvatą taikyti tik 5-iems metams. Todėl, anot pašnekovės, svarbu išlaikyti balansą tarp paramos, kuri nepriklauso nuo darbo pajamų (pavyzdžiui, vaiko pinigų), ir mokestinių lengvatų dirbantiems tėvams. „Vaikų poreikiai vaikams augant juk ne mažėja, o kaip tik didėja. Aišku, reikia svarstyti ir biudžeto galimybes“, - komentavo V. Vasiliauskienė.

Raginu imtis kultūrinio pokyčio

Vis dėlto, nors finansinės priemonės kai kuriems tėvams padeda apsispręsti, ar susilaukti dar vieno vaiko, V. Vasiliauskienės manymu, reikia ir kultūrinio pokyčio. Pašnekovės teigimu, svarbu skatinti tradicinės šeimos vertybes. Pirmiausia - per ugdymą. „Pirmas dalykas, dėl ko mes labai apgailestaujame - mokyklose neliko rengimo šeimai programos. Naujojoje gyvenimo įgūdžių programoje nebėra nuostatų apie šeimą, vyro ir moters rengimąsi šeimos santykiams. Tai pradėkime nuo mokyklos, ar ne? Mokykloje, manau reikėtų, nuoseklios, į vyro ir moters šeimą orientuotos programos. Mes nė vienas negimstame tobuloje šeimoje, tai tas pasirengimas, mąstymas apie šeimą galbūt nors kiek nusvertų socialinių medijų ir kitų įtaką, kurią patiria vaikai“, - kalbėjo V. Vasiliauskienė.

Jos žiniomis, per gyvenimo įgūdžių pamokas kalbama tik apie seksualinius santykius: sutikimą santykiauti, kontracepciją ir panašiai. Esą mokytojai nepasakoja apie šeimos kūrimą ir prasmę. „Tai suvedama į kontracepciją, apsisaugojimą nuo lytinių ligų vietoje to, kad skatintų atidėti lytinius santykius ir palikti juos šeimai, ir aiškintų, kad lytiniai santykiai natūraliai veda į šeimos pagausėjimą“, - tikino V. Vasiliauskienė. „Vyrai ir moterys bei jų skirtumai irgi nelabai minimi. O ką kalbėti apie tai, kaip reikėtų įsipareigoti, kokie iššūkiai kyla šeimoje ir panašiai. Šito iš viso turinio neliko“, - pridūrė ji.

Gyvenimo įgūdžių programoje nurodyta, kad 7-8 klasių moksleiviai turi mokėti paaiškinti, kaip stereotipai daro įtaką santykiams, taip pat žinoti, kaip užtikrinti lytinę ir reprodukcinę sveikatą, paaiškinti, kas yra nėštumas, jo planavimas, suprasti, kas yra planuotas ir neplanuotas nėštumas, kokios nutrūkusio nėštumo pasekmės. Pernai Lietuvoje gimė rekordiškai mažai naujagimių - vos 17,5 tūkst.

GPM deklaravimo procesas: terminai, būdai ir svarbūs aspektai

Kada ir kaip deklaruoti pajamas?

Deklaravimo procesas už 2025 m. gaunamas pajamas prasidės 2026 m. pavasarį ir paprastai truks iki gegužės pradžios. Deklaracija turi būti pateikta pasibaigus metams, iki kitų metų gegužės 1 d. (už 2025 metus iki 2026 metų gegužės 4 d.). Gyventojai, kurie deklaruos investicinę sąskaitą, deklaraciją gali teikti iki birželio 1 d.

Yra ir išimčių: fizinio asmens, tapusio nuolatiniu Lietuvos gyventoju dėl Lietuvoje išbūtų dienų skaičiaus per du mokestinius laikotarpius, deklaracija turi būti pateikta iki kitų po atvykimo metų gruodžio 31 dienos (GPMĮ 28 straipsnis). Fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, deklaracija turi būti pateikta iki išvykimo dienos (GPMĮ 29 straipsnis).

Apskaičiuotas pajamų mokestis turi būti sumokėtas iki 2026 m. gegužės 4 dienos (gyventojai, deklaruojantys investicinę sąskaitą, turi sumokėti iki 2026 m. birželio 1 dienos). Pavėlavus sumokėti mokestį, skaičiuojami delspinigiai.

Deklaracija su priedais VMI gali būti pateikta tokiais būdais: elektroniniu būdu, naudojantis elektroninio deklaravimo sistema (EDS), atsiųsta paštu arba pristatyta į bet kurią apskrities valstybinę mokesčių inspekciją (atvykti į aptarnavimo padalinius galite tik iš anksto užsiregistravę).

Teikiama metinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 forma.

Svarbu: mokesčių permokos grąžinimas ir NPD perskaičiavimas

Mokesčio mokėtojui (gyventojui) yra grąžinama ta permokėto pajamų mokesčio suma, kurią jis sumokėjo savo lėšomis arba kurią mokestį išskaičiuojantis asmuo išskaičiavo nuo jam išmokamos išmokos. Tačiau mokesčio permokos dalis, kuri susidarė dėl kito asmens savomis lėšomis sumokėto mokesčio, gyventojui negrąžinama. Pavyzdžiui, jei 2025 m. gyventojo metinėje pajamų deklaracijoje apskaičiuota 1 000 Eur pajamų mokesčio permoka, bet dalį šios mokesčio sumos - 600 Eur nuo gyventojo natūra gautų pajamų (pvz., dovanos) už šį gyventoją sumokėjo kitas asmuo, gyventojui grąžintina mokesčio suma yra lygi 400 Eur (1 000 - 600).

Pareiga perskaičiuoti taikytiną metinį neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ir sumokėti pajamų mokestį atsiranda tuo atveju, kai su darbo santykiais susijusių pajamų gavimo vietoje pritaikyto NPD suma yra didesnė už taikytiną metinį NPD, apskaičiuotą pagal metinio NPD formulę. Mėnesio NPD yra apskaičiuojamas, atsižvelgiant tik į darbo užmokesčio (su priedais bei priemokomis) bei ligos išmokos už dvi pirmąsias ligos dienas sumą, o metinis NPD įvertinus metines apmokestinamas pajamas.

Pareiga perskaičiuoti metinį NPD gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, ligos pašalpą gavusiam darbuotojui, jeigu pašalpa buvo išmokėta ne už visą kalendorinį mėnesį, darbuotojui, tą patį mėnesį gavusiam pajamų iš skirtingų darbdavių, darbuotojui, kurio darbo užmokestis mokestiniu laikotarpiu smarkiai keitėsi, dėl kitų pajamų gavimo, dėl gautų vienkartinių premijų ir pan. atvejais. Jeigu 2025 m. pajamos yra didesnės nei 34 370,67 Eur ar šiai sumai lygios, o darbdavys, išmokėdamas darbo užmokestį, taikė NPD, tai gyventojas turės sumokėti pajamų mokestį (GPM) nuo darbo užmokesčio sumos, atitinkančios darbdavio pritaikytą NPD sumą.

Progresinių GPM tarifų taikymas

Gyventojas turi perskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį (GPM), taikant progresinius mokesčio tarifus, kai:

1. 2025 m. gautų šių pajamų bendra suma yra didesnė nei 60 VDU* suma − 126 532,80 Eur:
   • su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų;
   • tantjemų ar atlygio už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete;
   • iš darbdavio gautų autorinių atlyginimų;
   • mažosios bendrijos vadovo (ne nario) pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimą mažajai bendrijai.
   Nuo 126 532,80 Eur viršijančios tokių pajamų sumos, taikant 32 proc. GPM tarifą, gyventojas privalo sumokėti pajamų mokesčio deklaracijoje apskaičiuotą GPM. *Vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžio suma, taikoma apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti. 1 VDU 2025 m. − 2 108,88 Eur.
2. Gautų šių pajamų suma yra didesnė nei 120 VDU suma − 253 065,60 Eur:
   • autorinių atlyginimų (gautų ne iš darbdavio);
   • honorarų;
   • turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;
   • turto nuomos;
   • mažosios bendrijos vadovo (nario) pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimą mažajai bendrijai;
   • kitų pajamų ne iš darbo santykių (išskyrus paminėtas 1 punkte, taip pat pajamas iš paskirstytojo pelno, individualios veiklos pajamas, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas).
   Nuo šią sumą viršijančių pajamų taikomas 20 % GPM tarifas.

Deklaracijos formos ir priedai (GPM311)

Metinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą sudaro pagrindinė dalis ir priedai, skirti įvairių rūšių pajamoms ir išlaidoms deklaruoti. Žemiau esančioje lentelėje pateikta deklaracijos priedų naudojimo paskirtis:

Kaip efektyviai pasiruošti GPM deklaravimui?

Norint maksimaliai išnaudoti GPM lengvatas deklaruojant 2025 metų pajamas, verta metų eigoje kaupti sąskaitas už remonto paslaugas, fiksuoti investicijas ir žinoti, ar gyvybės draudimo ar pensijų fondų įmokos jau pasiekė lengvatų ribą. Nors deklaruoti GPM lengvatas galima tik metų pabaigoje, realiai lengvatos uždirbamos metų eigoje - tada, kai žmogus moka už studijas, pensijų kaupimą, gyvybės draudimą ar kitas išlaidas. Todėl svarbu šias išlaidas ne tik patirti, bet ir tinkamai užfiksuoti, kad deklaracijos metu jų nereikėtų ieškoti tarp kvitų ar pamirštų pavedimų.

Tai ypač aktualu tiems, kurie dirba savarankiškai pagal individualią veiklą ar vykdo mažą verslą. Tokiais atvejais dažnai sumokamas GPM, tačiau dalies jo neatgaunama vien todėl, kad nebūna tiksliai suregistruotos su lengvatomis susijusios išlaidos. Kaip ne kartą akcentuoja finansų ekspertai, tie, kurie metų eigoje seka savo pajamas ir mokesčius, deklaravimo metu dažniau susigrąžina didesnę GPM sumą.

Būtent čia praverčia šiuolaikiniai finansų valdymo įrankiai. Pavyzdžiui, tokios platformos kaip „Sąskaita123“ padeda freelanceriams ir mažų verslų savininkams sistemingai registruoti pajamas ir išlaidas, lengvai susirasti mokėjimus už pensijų kaupimą ar studijas, matyti, kiek GPM faktiškai sumokėta, ir metų pabaigoje greičiau pasiruošti deklaracijai.

tags: #deklaracija #mokesciu #lengvata #vaikai

• Įdomūs faktai apie Afrikos gyvūnus
• Kaip išsirinkti geriausią kalnų dviratį vaikui
• patogūs vežimėliai augančiai šeimai
• Normalios ir nerimą keliančios išskyros nėštumo metu
• Grįžimas į darbą po vaiko priežiūros atostogų: teisiniai aspektai