Kūdikių pilvo dieglių diagnostika, simptomai ir palengvinimo būdai

Kūdikių pilvo diegliai - tai smarkiai varginanti ir skausminga būklė, kurią būtina suvaldyti. Nors tai nėra liga, tačiau ji gali būti labai sunki tiek kūdikiui, tiek jo tėveliams. Gydytojai teigia, kad pilvo diegliai - normalus ir natūralus vaiko augimo etapas, kurį tenka išgyventi kone visiems. Tiesa, vieniems jis būna mažiau skausmingas, kitiems - labai sunkus, todėl reikalaujantis didelės tėvelių kantrybės ir žinių, kurios gali padėti palengvinti vaikelio būklę. Tik nedideliam skaičiui kūdikėlių dieglių priežastis yra kokia nors organinė liga. Apie antrą gyvenimo savaitę prasidėję pilvo diegliai kūdikiui, sulaukus 3-6 mėn., praeina.

Auginant kūdikį vienas didžiausių streso veiksnių tėvams yra pasikartojantis, stiprus vaiko verkimas. Tėvai vaiko verksmą gali suprasti kaip per menkos ar nekokybiškos jų globos ženklą arba kaip vieną galimos ligos požymių. Gana dažna kūdikių verkimo priežastis yra pilvo diegliai (kolika) - gerybinė, savaime praeinanti būklė, retėjanti ir išnykstanti su amžiumi.

Kaip atpažinti pilvo dieglius?

Visų pirma, vaikelis graudžiai verkia, dažniausiai tai būna vakarais ir naktį. Verkiant pilvukas būna kietas, išsipūtęs. Kojytes vaikutis riečia prie pilvuko, rankytes prispaudžia prie kūnelio. Veidelis parausta arba pabąla. Atrodo, tarsi jį kamuotų pilvo pūtimas. Kai dujos pasišalina, mamytės dažnai pastebi, kad vaikelis nustoja verkti. Šis verksmas yra garsesnis, aukštesnis, epizodo metu daugiau kinta, yra disfoniškesnis nei įprastas verksmas. Mamos kūdikių verksmą išsivysčius pilvo diegliams apibūdina kaip staigesnį, bauginantį, keliantį nerimą, dirginantį, erzinantį.

Kūdikių pilvo diegliams būdingas paroksizminis verkimo pobūdis: jie dažniausiai turi aiškią, staigią pradžią ir pabaigą, o pats epizodas nėra susijęs su tuo metu atliekama veikla. Išsivysčius pilvo diegliams, kūdikis gali būti linksmas, dirglus, gali valgyti ar miegoti. Pilvo diegliai prasideda dažniausiai vakare. Taip pat galima stebėti kūdikio hipertonuso požymius - parausta veidas, įsitempia pilvas, prie savęs pritraukiamos kojos, vaikas gali išriesti nugarą. Pilvo dieglių epizodą sunku palengvinti. Vis dėlto pastebėta, kad pilvo diegliai sumažėja po dujų ir / ar išmatų pasišalinimo. Minėti verksmo požymiai gali būti ir normalaus kūdikio verksmo metu. Laikoma, kad normalus verkimas yra trumpesnis ir retesnis, palyginti su verkimu varginant pilvo diegliams.

Visi kūdikiai, nesvarbu, ar juos vargina ar nevargina pilvo diegliai, daugiausiai verkia per pirmuosius 3 gyvenimo mėnesius, palyginti su kitais amžiaus tarpsniais. Išanalizavus 8 690 sveikų kūdikių, nustatyta, kad vidutinė verkimo per dieną trukmė 1-6 savaičių kūdikiams yra 117-133 min., 10-12 savaičių kūdikiams - 68 min. Ši informacija gali būti naudinga, kai vaiką prižiūrintis gydytojas turi paaiškinti ir nuraminti tėvus, kodėl jų kūdikis verkia, nors akivaizdžios priežasties ir nėra.

Pilvo dieglių terminologija ir diagnostikos kriterijai

Pilvo diegliai - terminas, apibūdinantis kūdikio verkimą be jokios akivaizdžios priežasties. Kūdikių pilvo diegliams būdingas verksmo epizodas trunka ≥3 val./d. ≥3 dienas per savaitę. Ši būklė yra būdinga sveikiems, jaunesniems nei 3 mėnesių kūdikiams.

Griežtesnė pilvo dieglių terminologija, ypač naudojama klinikinių studijų metu, gali apimti ne tik verksmo trukmę, dažnį, jo kartotinumą, bet ir tam tikrus klinikinius požymius. Pavyzdžiui, Romos IV kriterijai kūdikių pilvo dieglius klasifikuoja kaip funkcinį virškinimo trakto sutrikimą naujagimiams ir kūdikiams iki 5 mėnesių, kuris atitinka visus šiuos kriterijus:

• simptomai pasireiškia ir dingsta iki 5 mėnesių amžiaus;
• pasikartojantys ir užsitęsę verkimo, irzlumo, dirglumo epizodai, kurie atsiranda ir dingsta be akivaizdžios priežasties; šių epizodų neveikia profilaktinės priemonės ar priemonės varginant pilvo diegliams;
• nėra nepakankamo svorio augimo, karščiavimo, ligos požymių;
• tėvų teigimu, epizodai kartojasi ≥3 val./d. ≥3 dienas per savaitę;
• ≥3 val./d. trunkantis verkimas yra patvirtinamas fiksuojant epizodus kūdikio stebėsenos žurnale ne trumpiau kaip 24 val.

Kita naudojama kūdikių pilvo dieglių klasifikacija yra Wesselio kriterijai, arba trejeto taisyklė, apibūdinanti kūdikių pilvo dieglius kaip verkimo epizodus, kurie:

• trunka ≥3 val./d.;
• kartojasi ≥3 dienas per savaitę;
• persistuoja ≥3 savaites.

Preliminari pilvo dieglių diagnozė yra nustatoma pagal vaiko verkimo dažnį, jo trukmę ir kartotinumą, atmetus kitas verksmo priežastis. Pilvo dieglių galutinė diagnozė patvirtinama retrospektyviai, išnykus jų epizodams ir neišryškėjus patologijai, lėmusiai kūdikio verkimą.

Pilvo dieglių etiologija ir priežastys

Pilvo dieglių etiologija nėra žinoma. Žinomos kelios galimos priežastys, prisidedančios prie kūdikių pilvo dieglių išsivystymo.

Anksčiau buvo daug kalbama apie pilvo dieglių psichologinius ar socialinius veiksnius, taip pat apie ne mažiau svarbius biologinius komponentus: alergiją sukeliantį maistą ir žarnyno motorikos sutrikimus, galinčius būti kūdikių pilvo dieglių simptomų priežastimi. Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama žarnyno mikrobiotai.

Manoma, kad pilvuko diegliai - tai naujagimio organizmo reakcija į naują maisto patekimo būdą (įsčiose vaisius maitinosi per virkštelę) ir į iki tol sterilaus jo žarnyno apgyvendinimą įvairia mikrobiota. Kūdikiui gimus, jo žarnyno mikrobiota yra nebrandi, todėl ir atsiranda pilvo diegliai. Manoma, kad jie ypač vargina gimusius po cezario pjūvio operacijos. Tinkama mityba padeda bręsti žarnyno mikrobiotai. Motinos pienas, maitinimas krūtimi - svarbūs veiksniai, kurie nuo pat pradžių padeda formuoti sveiką žarnyno mikrobiotą.

Gastrointestinaliniai veiksniai

Manoma, kad pilvo diegliai išsivysto dėl virškinimo trakto sutrikimo. Veiksniai, galintys prisidėti prie pilvo dieglių išsivystymo, yra:

• susiję su maitinimu: nepakankamas maisto kiekis, permaitinimas, retas atsirūgimas, oro nurijimas;
• karvės pieno baltymų netoleravimas;
• laktozės netoleravimas;
• virškinimo trakto funkcinis nebrandumas, dėl kurio žarnyne kaupiasi per didelis dujų kiekis;
• žarnyno hipermobilumas;
• žarnyno mikrofloros pokyčiai.

Biologiniai veiksniai

• padidėjusi serotonino koncentracija kūdikio organizme;
• tabako dūmų ar nikotino ekspozicija;
• manoma, kad pilvo diegliai yra ankstyva migrenos forma.

Psichosocialiniai faktoriai

• kūdikio temperamentas;
• padidėjęs jautrumas;
• stresas šeimoje, motinos nerimo sutrikimai;
• tėvų tarpusavio santykiai, didelis stresas šeimoje, nepakankamas pasitikėjimas tėviškais įgūdžiais nėštumo metu, nepasitenkinimas per gimdymą.

Pilvo dieglių epidemiologija ir padariniai

Kūdikių pilvo dieglių dažnis varijuoja nuo 8 iki 40 proc. - gana platų paplitimo intervalą lemia skirtingi tyrimuose taikyti diagnostiniai kriterijai, tyrimo modelių, populiacijų skirtumai, skirtingas tėvų supratimas, kas yra užsitęsęs ir intensyvus kūdikio verkimas. Pavyzdžiui, viename tyrime tik 35 proc. kūdikių, kurių motinos skundėsi vaiko pilvo diegliais ir pildė stebėsenos žurnalą, atitiko vadinamąją trejeto taisyklę.

Pastebėta, kad pilvo dieglių dažnis mažėja su amžiumi. Remiantis susistemintų klinikinių tyrimų, kuriuose buvo tiriami 8 690 kūdikių, pilvo diegliai pasireiškė 17-25 proc. kūdikių iki 6 savaičių, 11 proc. - 8-9 savaičių, 0,6 proc. - 10-12 savaičių kūdikiams. Pilvo dieglių paplitimui neturi įtakos lytis, maitinimo būdas (motinos pienas ar mišinys), išnešiotumo lygis.

Kūdikių pilvo diegliai nėra pavojingi kūdikio sveikatai. Tiesa, pilvo diegliai padidina streso ir nuovargio lygį šeimoje, sukelia kaltės pojūtį ar nuotaikos sutrikimus tėvams. Stebimųjų tyrimų duomenimis, siūloma asociacija tarp pilvo dieglių ir depresijos po gimdymo išsivystymo mamai ir ankstyvo maitinimo motinos pienu nutraukimo. Atlikus anoniminę 3 259 kūdikių tėvų apklausą buvo nustatyta 3 proc. smurto atvejų prieš vaiką, kuriuos išprovokavo kūdikių, varginamų pilvo dieglių, verkimas.

Diferencinė pilvo dieglių diagnostika

Esant stipriam, užsitęsusiam kūdikio verkimo epizodui, svarbu atmesti galimas sveikatai pavojingas patologijas, reikalaujančias skubių diagnostikos veiksmų ir specifinio gydymo. Jas atmetus ir likus prie pilvo dieglių diagnozės, vaiką prižiūrintis gydytojas turėtų nuraminti tėvus, paaiškinti, kas yra pilvo diegliai, pasiūlyti galimas šios būklės palengvinimo priemones.

Kūdikių pilvo dieglius reikia diferencijuoti nuo kitų dirglumą ir stiprų verkimą sukeliančių priežasčių, reikalaujančių specifinio gydymo. Stebėjimui dažniausiai pakanka anamnezės ir klinikinės apžiūros duomenų.

Esant patologijai, intensyvų kūdikio verksmą gali lydėti įvairi simptomatika:

• tachikardija, tachipnėja, blyškumas, hipoperfuzijos požymiai (širdies patologija, sepsis);
• bėrimai odoje (infekcijos, trauma);
• hipotonija (neuroraumeninė liga, centrinės nervų sistemos, metabolinės sistemos sutrikimas);
• išpūstas momenėlis (padidėjusio intrakranijinio spaudimo požymis, būdingas centrinės nervų sistemos patologijai, pavyzdžiui, meningitui);
• nepakankamas svorio prieaugis gali būti neprimaitinimo, sutrikusio gastrointestinalinio trakto, padidėjusio maisto medžiagų poreikio ar netekimo požymis;
• profuzinis vėmimas ar vėmimas tulžimi yra pilorostenozės, žarnų apsisukimo požymis;
• išmatos su kraujo priemaišomis gali būti dėl karvių pieno baltymų sukelto hemokolito, išangės įplėšos, invaginacijos.

Kaip palengvinti pilvo dieglius?

Vieno specifinio ir efektyvaus pilvo dieglių gydymo metodo nėra. Pagrindinės kūdikių pilvo dieglius ir jų padarinius galinčios palengvinti priemonės yra parama tėvams ir jų mokymas, maitinimo technikos keitimas, mitybos korekcija, probiotikai ir medikamentinis gydymas.

Parama tėvams ir mokymas

Vertėtų paminėti, kad labai svarbi emocinė parama tėvams. Jie turėtų būti mokami atpažinti pilvo dieglius. Sunkumus patiriantiems tėvams būtina žinoti, kad tai praeinanti būklė. Kasdienybę galima palengvinti pasitelkiant tam tikras streso malšinimo technikas, pakeičiant vienam kitą, ieškant pagalbos iš kitų asmenų.

Maitinimo technikos keitimas

Reikėtų žindyti/maitinti dažniau: alkani kūdikiai valgydami skuba ir taip prisigaudo oro. Vertėtų įsitikinti, ar kūdikis žindomas ir (arba) iš buteliuko maitinamas taisyklingai. Po maitinimo būtina panešioti mažylį vertikaliai ir leisti jam atsirūgti. Po maitinimo 15-20 min. palaikyti kūdikį stačią. 10 minučių prieš maitinimą naudinga mažylį paguldyti ant pilvo. Jei kūdikis maitinamas iš buteliuko, reikia naudoti specialius buteliukus su vožtuvais, mažinančiais kolikų tikimybę.

Žindymo rekomendacijos

Reikia žinoti, kad pilvuko diegliai jokiu būdu nereiškia, kad reikia nutraukti maitinimą krūtimi. Žindymas yra nuostabi gamtos dovana moteriai. Tai dovana tiek kūdikiui, tiek pačiai mamai. Tad svarbu žindyti kaip įmanoma ilgiau. Sėkmingai žindymo pradžiai jums prireiks pasitikėjimo savimi, kantrybės, mylimų žmonių paramos ir baimę bei abejones išsklaidančių naudingų patarimų.

• Žindyvei, kad ji nepavargtų, svarbu atrasti patogią padėtį (atsigulus ant šono, atsisėdus).
• Laikant krūtį keturiais pirštais iš apačios, nykščiu iš viršaus (krūties laikymas C būdu), speneliu dirginamos naujagimio lūpos tol, kol jis išsižios, tada pridedamas mažylis prie krūties.
• Duodant krūtį labai svarbu, kad spenelis būtų nukreiptas į mažylio viršutinę lūpą, o ne į burnos vidurį.
• Žindymo metu abi vaiko lūpytės turi būti išvirtę į išorę. Spenelis turi būti giliai burnytėje (prie minkštojo gomurio).
• Baigiant žindyti, į mažylio burną lūpų kampe įkišamas mažasis pirštas.
• Krūtų paruošimas maitinimui: krūtis nuplaukite vandeniu porą kartų per dieną, įprasto prausimosi po dušu metu. Muilas sausina spenelius, jie greičiau sutrūkinėja, todėl jį naudokite ne dažniau kaip kartą per dieną.
• Apatiniai drabužiai turi būti švarūs. Prieš maitinimą su muilu nusiplaukite rankas.
• Po maitinimo išspauskite kelis pieno lašus ir palikite išdžiūti ant spenelio.
• Mažylis iš vienos krūties maitinamas tol, kol ji visiškai ištuštėja, paskui, jei mažylis nori, siūloma antroji.
• Žindant kūdikį, reikėtų vengti bet kokio jaudinimosi.
• Dažnai dieglius sukelia iš krūties per greitai tekantis pienas. Kūdikis godžiai geria, gali užspringti ir nuryja daug oro. Galite prieš maitinimą nusitraukti šiek tiek pieno pientraukiu, kad sumažintumėte jo tekėjimo greitį, o kūdikiui būtų lengviau apžioti krūtį. Pamėginkite prieš siūlydama krūtį kūdikiui atvėsinti spenelį ledo kubeliu - tai taip pat turėtų sulėtinti pieno tekėjimą. Naudingas gali būti dažnas žindymas: kai kūdikis nėra labai išalkęs, jis ne taip godžiai ieško spenelio, o krūtis nėra tokia pilna.

Kūdikio ir motinos mitybos korekcija

Be abejo, visada reikia pasitarti su gydytoja, ji rekomenduos, kaip mamytei sureguliuoti savo mitybą, kokių produktų vengti, nes jie irgi gali skatinti dieglių atsiradimą. Jei jūsų kūdikį kankina diegliai, atsisakykite sunkaus ir riebaus maisto, pilvą pučiančių vaisių ir daržovių bei aštrių prieskonių. Venkite slyvų, vyšnių, kriaušių, kopūstų, pupelių, pupų, brokolių, žiedinių kopūstų, porų, česnakų ir svogūnų. Yra daug karvės pieno baltymui alergiškų vaikų, tad jei jūsų mažylis kenčia nuo nuolat pasikartojančių dieglių, apsilankykite pas pediatrą.

Nėra visiškai žinoma, ar maitinančios motinos mityba daro įtaką kūdikio pilvo diegliams ar ne. Jei įtariama, kad mažylis gali būti alergiškas karvės pieno baltymui arba laktozei, žindanti mama kuriam laikui galėtų atsisakyti pieno produktų ir stebėti vaikelio savijautą. Pradinio maitinimo mišiniais maitinamiems kūdikiams vertėtų duoti iš hidrolizuotų baltymų pagamintų pieno mišinių.

Medikamentinis gydymas ir probiotikai

Pastaruoju metu itin perspektyviu metodu, padedančiu šalinti dieglius, laikomas probiotikų skyrimas. Klinikiniuose tyrimuose pateikiama nuomonė, kad kūdikių, kenčiančių nuo pilvo dieglių, žarnyne pieno rūgšties bakterijų yra du kartus mažiau nei tų, kuriems šis sindromas nenustatytas. Todėl buvo prieita prie išvados, kad šios bakterijos gali padėti sumažinti dieglius.

Probiotikai

Lactobacillus reuteri (L. reuteri) gali būti skiriama esant kolikai ir pilvo diegliams. Kadangi skirtinga kūdikių žarnyno mikrobiota nulemia skirtingus fermentinius procesus, kurie sukelia skirtingo laipsnio pilvo pūtimą, iškelta hipotezė, kad tam tikros laktobacilų padermės gali sumažinti kolorektalinę distensiją ir jos sukeliamą diskomfortą. Kūdikių pilvo pūtimas iš esmės yra natūrali kolorektalinė distensija.

Šiai hipotezei įrodyti atliktas atsitiktinės atrankos, kontroliuojamas klinikinis tyrimas, kuriame motinos pienu maitinamiems kūdikiams, sergantiems pilvo diegliais, skirta L. reuteri 10e8kfv/5 lašų 1 k./d. 28 dienas. Kontrolinės grupės kūdikiai gaudavo simetikoną. Paaiškėjo, kad L. reuteri grupėje verkimo laikas buvo 65 proc. trumpesnis negu simetikono grupėje jau po 2 savaičių ir išliko statistiškai reikšmingai trumpesnis per visą tyrimo laikotarpį. Skiriant šiuos probiotikus neišnešiotiems kūdikiams, verkimo trukmė taip pat tapo reikšmingai trumpesnė po 30-ties gydymo L. reuteri dienų, palyginti su placebo grupe.

Atliktas dvigubai aklas, placebu kontroliuojamas tyrimas su 46 kūdikių kolika sergančiais ligoniais, kurie maitinti motinos pienu. Probiotikas L. reuteri DSM 17 938 (108 ksv/p.) buvo duotas 21 dieną 25 kūdikiams, o 21 duota placebo. Po gydymo L. reuteri DSM 17 938 grupėje verkimo laikas sutrumpėjo iki 35 min./p., o placebo grupėje buvo 90 min./p. Be to, dirbtinai maitinamiems kūdikiams su pieno mišiniu skiriant L. reuteri, sumažėja atpylinėjimas, padažnėja tuštinimasis, pagreitėja skrandžio išsituštinimas. Po gydymo tik L. reuteri grupėje ryškiai padaugėjo laktobakterijų išmatose ir sumažėjo Escherichia coli bei amoniako. Padidėjęs E. coli kiekis rastas kūdikių kolika sergantiems ligoniams. Šalutinio poveikio reiškinių, t. y. tuštinimosi, atsirūgimo, svorio pokyčių, nebuvo. Padaryta išvada, kad L. reuteri DSM 17938 (108 ksv/p.) gali būti skiriamas kūdikių kolikai gydyti.

Naujausias tyrimas, atliktas su 80 natūraliai maitinamų iki 5 mėnesių kūdikių, kurie sirgo kūdikių kolika, patvirtino šiuos duomenis. Jie buvo suskirstyti į 2 grupes po 40 vaikų. Pirmosios grupės kūdikiai gavo L. reuteri DSM 17938 10 x 8 ksv/p., o kontrolinėje grupėje - placebo. Paaiškėjo, kad verkimas labiau sumažėjo probiotikų grupėje tiek po 7-ių, tiek po 14-os, 21-os ir 28-ių gydymo dienų. Viso tyrimo metu vidutinis verkimo laikas buvo mažesnis probiotikų grupėje nei placebo. L. reuteri DSM 17938 efektyvumą gydant kūdikių koliką patvirtino ir atlikta mokslinių tyrimų sisteminė analizė.

Naujausias perspektyvinis, atsitiktinės imties, dvigubai aklas, placebu kontroliuojamas daugiacentris tyrimas tyrė L. reuteri (DSM 17938) įtaką kolikos profilaktikai. Tyrime dalyvavo 468 kūdikiai. Po gydymo L. reuteri DSM 17938 grupėje verkimo laikas sutrumpėjo 53 proc., palyginti su placebo, padažnėjo tuštinimasis. Padaryta išvada, kad L. reuteri DSM 17938 (108 ksv/p.) gali būti skiriamas kūdikių kolikos profilaktikai. Bakterija L. reuteri yra vienintelis šiuolaikiniais moksliniais metodais įrodytas, už placebą efektyvesnis gydymo metodas vaikams, sergantiems pilvo diegliais.

Probiotikų yra įvairių, todėl tėveliai turėtų neapsigauti - tikrai ne visi probiotikai numalšins pilvo diegliukus. Probiotikuose „Biogaia“ esanti Lactobacillus reuteri Protectis (DSM 17938) yra natūrali pieno rūgšties bakterija, išskirta iš motinos pieno. Šios bakterijos naudingos, nes gali padėti kūdikio mikrobiotos formavimuisi ir taip padėti sumažinti dieglių simptomus. Nesvarbu, ar kūdikis maitinamas krūtimi, ar mišinukais, probiotikas tinka visais atvejais. Svarbu ir tai, kad ši bakterija ilgai išgyvena virškinamajame trakte. Klinikiniuose tyrimuose pateikiama nuomonė, kad L. reuteri Protectis (DSM 17938) išlieka žmogaus virškinamajame trakte keletą savaičių, palyginti su tuo, kad daugelis probiotikų išsilaiko tik keletą dienų. Probiotikų „Biogaia“ lašai - tai Lactobacillus reuteri Protectis (DSM 17938) suspensija aliejuje. Kadangi šių lašų galima įlašinti į nekarštą maistą ar gėrimą, vartoti lašinant į šaukštelį, ant čiulptuko ar ant krūties prieš maitinimą, jie puikiai tinka kūdikiams ir mažiems vaikams.

Simetikonas

Kalbant apie medikamentinę pagalbą varginant pilvo diegliams, pabrėžiamas simetikono vaidmuo. Vienas galimų etiologinių kūdikių pilvo dieglių veiksnių - tai virškinimo trakto nebrandumo išprovokuotas per didelis dujų kiekio kaupimasis žarnyne. Taigi vienas pagalbos būdų nuo pilvo dieglių yra pernelyg didelio dujų kiekio žarnyne mažinimas. Tam kūdikiams skiriamas simetikonas - medikamentas, kuris sumažina žarnyne besikaupiančių oro burbulų paviršiaus įtempimą, sukeldamas jų subliuškimą. Toks laisvas oras yra efektyviau pašalinimas iš žarnyno. Simetikonas veikia fiziologiškai, yra puikiai toleruojamas ir nėra absorbuojamas - medikamentas veikia vietiškai.

Kūdikiams skiriamas simetikonas yra geriamųjų lašų formos, todėl yra lengvai vartojamas. Simetikono veikimo galimybės nustatytos tyrimuose: stebimajame tyrime ištyrus 489 kūdikius, kuriuos vargino pilvo diegliai, nustatyta, kad simetikonas sumažino pilvo dieglių dažnį per dieną nuo 6 kartų per dieną iki 2,7 karto, sutrumpino verksmo epizodus nuo 31 min. iki 13,8 min. Kitame dvigubai aklame, atsitiktinių imčių, placebu kontroliuojamame tyrime nustatyta, kad simetikonas mažina pilvo pūtimo sukelto verksmo intensyvumą. Yra duomenų, kad simetikonas padėjo pagerinti miegą ne tik kūdikiams, bet ir tėvams. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Kitų tėvų išbandyti metodai

Kūdikio vežimas automobiliu, sūpavimas, išmaudymas šilto vandens vonelėje, žinduko čiulpimas, pilvuko glostymas, kojų lankstymas, vadinamojo baltojo triukšmo metodas, įvertinus veiksmingumą, turėtų būti taikomi individualiai. Šiluma palengvins jūsų kūdikio būklę. Jei kūdikis mėgsta maudytis, atsargiai pilkite jam ant pilvelio šiltą vandenį. Geras dieglius įveikti padedantis metodas yra reguliarus kelis kartus per dieną atliekamas masažas. Galite pradėti masažą pirmojo kūdikio gyvenimo mėnesio pabaigoje. Nemasažuokite kūdikio iš karto po maitinimo, palaukite bent pusvalandį. Taip pat nepradėkite masažo, kai kūdikis jau verkia. Tinkamas laikas tam yra, pavyzdžiui, keičiant sauskelnes. Užpilkite aliejaus ant šiltų savo rankų. Masažuokite vis kita ranka braukdama nuo kūdikio pilvo viršaus žemyn. Pakartojusi kelis kartus, sulenkite kūdikio kojas prie pilvuko, tada švelniai jas ištieskite. Įsivaizduokite, kad kūdikio pilvas yra laikrodis, ir viena ranka sukite pusę apskritimo nuo 12 iki 6 valandos, kita ranka sukite visą apskritimą nuo 6 iki 6 valandos. Rankas judinkite laikrodžio rodyklės kryptimi.

Jūsų švelnus prisilietimas ir šiluma nuramins kūdikį, o nešant jaučiami judesiai masažuos pilvuką ir padės išeiti susikaupusioms dujoms. Galite nešioti kūdikį ant peties, jo rankoms laisvai kabant jums už nugaros, tokioje padėtyje, lyg padėtumėte vaikui atsirūgti. Galite paguldyti kūdikį sau ant dilbio pilvu žemyn: laikykite jo krūtinę delnu, kojoms ir rankoms leiskite laisvai kabėti.

Vystymas ramina kūdikius ir mažina dieglius. Suvystytas kūdikis jaučiasi lyg mamos pilve, jo rankos arti kūno, o kojos gali gan laisvai judėti. Pasitarusi su gydytoju, galite pasiūlyti kūdikiui žolelių arbatos, skatinančios žarnyno veiklą ir mažinančios dirglumą, pvz., pankolių ar vaistinių melisų. Mažylius, kuriuos vargina pilvo pūtimas ir kūdikių diegliai, jei jie jau gerai laiko galvą, rekomenduojama kasdien guldyti ant pilvuko ir leisti jiems kurį laiką taip pabūti, skatinant judėti šioje padėtyje, šliaužti. Gydytojai dažnai pataria neramų dėl pilvo skausmo ir dieglių kūdikį pasiimti į automobilį ir pasivažinėti. Manoma, kad lengvas supimas, lingavimas važiuojant juos ramina, padeda atsipalaiduoti. Pakankamas poilsis, ramybė ir aiškesnė dienotvarkė.

Kada kreiptis į gydytoją?

Svarbiausias iššūkis kūdikį prižiūrinčiam gydytojui - diferencinė verksmo diagnostika ir patarimai tėvams, susidūrusiems su pilvo diegliais. Su gydytojais pasikonsultuoti reikėtų, kai pilvo diegliai kartojasi dažnai, o rekomenduojamos priemonės nepadeda jų palengvinti, kai kūdikis nepriauga pakankamai svorio, pakinta jo tuštinimasis.

Tėvams svarbu žinoti, kada dėl vaiko pilvo skausmo reikia skubiai kreiptis į gydytojus, o kada gydymą galima atidėti ir planuoti. Neuždelskite kreiptis į gydymo įstaigą, jeigu vaikui pilvo skausmas nepraeina, o tik stiprėja, yra nuolatinis ir trunka daugiau nei 6 val., migruoja į kitą kūno vietą, sustiprėja judesių metu - lipant laiptais, kosint ar čiaudint, priepuoliai dažnėja, nepraeina nuo skausmą malšinančių vaistų, taip pat, jeigu pilvas tampa kietas, įtemptas. Svarbūs ir kiti pilvo skausmą lydintys simptomai - karščiavimas, daug kartų pasikartojantis žalsvu turiniu (tulžimi) ar krauju vėmimas, viduriavimas, išmatose ar šlapime pastebimas kraujas, kirkšnyje ar pilvo sienoje atsiradęs guzas ar darinys, odos pageltimas, kapšelio skausmas berniukams, ar kiti nerimą keliantys požymiai. Vizito pas gydytoją metu, diagnostiką palengvinti ir pagreitinti gali tiksli bei išsami paciento ligos istorija. Jeigu vaiko pilvo skausmo priežastys žinomos, pavyzdžiui, svetimkūnio prarijimas, žaizda pilvo srityje, pilvo trauma - nedelsiant vykite į skubios pagalbos priėmimo skyrių.

tags: #deagnoze #colica #abdominalis

• idėjos gamtos pažinimui su vaikais
• sužinokite daugiau apie Mindaugą Povilaitį
• Sužinokite, kaip efektyviai palengvinti kūdikio pilvo dieglius
• Prieskonių vartojimas besilaukiant
• Kaip sukurti nepamirštamą šventę su herojų kostiumais