Daugiavaisis nėštumas yra būklė, kai moteris vienu metu laukiasi daugiau nei vieno vaisiaus. Tai yra terminas, naudojamas apibūdinti nėštumą, kai vienu metu gimsta 2 ar daugiau kūdikių, dažniausiai pasireiškiantis dvynių ar trynukų pavidalu. Ši būklė įvyksta, kai apvaisintas kiaušinėlis (embrionas) dėl skirtingų priežasčių skyla į dvi dalis arba kai vienu metu apvaisinamas daugiau nei vienas kiaušinėlis. Daugiavaisis nėštumas yra sudėtingas ir retesnis negu viengubas nėštumas, tačiau jis gali turėti didelį poveikį tiek motinos, tiek vaisių sveikatai.
Nėštumas įvyksta, kai vyro sperma apvaisina moters kiaušinėlį. Apvaisinimas vyksta daugiausia po vieną, o kai vienas kiaušinis apvaisinamas, kiti kiaušinėliai praranda gebėjimą apvaisinti patys. Tai yra kūno mechanizmo, skirto apsaugoti embrioną, susiformavusį dėl apvaisinto kiaušinėlio, dalis. Kai kuriais atvejais tai įvyksta, kai apvaisintas kiaušinėlis (embrionas) dėl įvairių priežasčių skyla į dvi dalis arba kai daugiau nei vienas kiaušinis apvaisinamas daugiau nei vienu spermatozoidu. Daugiavaisis nėštumas gali būti dvyniai, tryniai ar net daugiau embrionų.

Daugiavaisio nėštumo simptomai dažniausiai yra tokie patys kaip ir vieno nėštumo simptomai. Tačiau jie gali būti intensyvesni. Pagrindiniai simptomai gali apimti didesnį pilvo apimtį, stipresnius pykinimus, didesnį nuovargį ir svorio augimą. Nors simptomai, tokie kaip pykinimas, galvos svaigimas ir silpnumas, pastebėti ankstyvose nėštumo stadijose, yra sunkesni daugiavaisio nėštumo metu nei vienkartinio nėštumo atveju, ne visada įmanoma suprasti, kad šią būklę sukelia daugiavaisis nėštumas. Moterys, kurios patiria pirmąjį nėštumą, gali nepastebėti daugiavaisio nėštumo, nes nežino vieno nėštumo simptomų sunkumo. Labai sunku nustatyti daugiavaisį nėštumą, ypač ankstyvose nėštumo stadijose, nenaudojant ultragarso ar doplerio prietaisų.
Keletas veiksnių gali padidinti jūsų tikimybę susirgti daugiavaisio nėštumo, nors rizikos veiksnių turėjimas nereiškia, kad jūs tikrai susirgsite šia liga. Pagrindinės daugiavaisio nėštumo priežastys gali būti genetiniai veiksniai, hormoniniai pokyčiai ir moters amžius.
Atliekant IVF gydymą, dar žinomą kaip apvaisinimas mėgintuvėlyje, iš motinos paimtas kiaušialąstė apvaisinama už kūno ribų su sperma, paimta iš tėvo ir perduodama motinai. Nėra tikras, kad apvaisinimas, atliktas laboratorinėje aplinkoje, sukels nėštumą. Todėl IVF specialistai stengiasi surinkti ir apvaisinti kuo daugiau kiaušinėlių, kad padidėtų mamos tikimybė pastoti. Kuo daugiau kiaušinėlių surenkama ir apvaisinama iš motinos IVF gydymo metu, tuo didesnė nėštumo tikimybė. Po to, kai apvaisintos kiaušialąstės yra perkeltos į motinos gimdą, reikia laukti, kad pamatytumėte, ar procesas pasiteisino. Kai kurioms besilaukiančioms mamoms nė vienas apvaisintas kiaušinėlis nepasitvirtina ir nėštumas neįvyksta. Kai kuriais atvejais į motinos gimdą reikia perkelti daugiau nei vieną embrioną, o tai padidina daugiavaisio nėštumo tikimybę.

Daugelis medikų yra įsitikinę, kad daugiavaisis nėštumas yra rizikingesnis už vienvaisį. Didelė dalis nėštumo metu patiriamų sunkumų kyla dėl kūdikio fizinio svorio ir mitybos poreikių. Dėl šios priežasties daugiavaisis nėštumas yra sunkesnis nei pavienis nėštumas. Daugiavaisis nėštumas kelia didesnę riziką komplikacijoms, tokioms kaip priešlaikinis gimdymas, mažas gimimo svoris ir nėštumo hipertenzija. Svarbiausia iš šių pavojų yra gestacinis diabetas ir nėštumo sukelta hipertenzija.

Daugiavaisis nėštumas, atsirandantis apvaisinimo in vitro būdu, gali būti rizikingesnis nei natūralus. Pagrindinė to priežastis - netinkamos motinos sveikatos rizika. Kitaip tariant, daugiavaisio nėštumo rizika po IVF gali kilti ne dėl pačios procedūros, o dėl motinos kūno problemų, dėl kurių procedūra yra būtina. Kai kurios daugiavaisio nėštumo rizikos, kylančios atliekant IVF, yra šios:
Nepaisant galimų rizikų, dvynių nėštumas savaime nėra rizikinga situacija. Daugelis moterų patiria dvynius nėštumus natūraliai arba apvaisinimo mėgintuvėlyje būdu ir sveiko nėštumo pabaigoje susilaukia dviejų kūdikių. Tačiau dėl įvairių motinos sveikatos punktų dvynių nėštumas gali būti pavojingas motinai ir kūdikiams. Ypač per pirmąsias 12 savaičių, vadinamų rizikingomis dvynių nėštumo savaitėmis, mamai rekomenduojama atkreipti dėmesį į savo mitybą, poilsį ir vartojamus vaistus. Pirmąsias 12 savaites mažyliai praleidžia bandydami įsikibti į kūną, o menkiausia klaida šio proceso metu gali baigtis mažylių netektimi. Dėl šios priežasties besilaukiančioms mamoms rekomenduojama vengti edemą sukeliančio maisto ir gėrimų, daug ilsėtis, vengti veiklos, kuri vargins kūną, ir reguliariai lankytis pas gydytojus pirmąsias 12 savaičių, dar vadinamų pirmuoju trimestru.
Daugiavaisis nėštumas diagnozuojamas naudojant ultragarso tyrimus, kurie leidžia vizualizuoti embrionus gimdoje. Paprastai pirmasis ultragarso tyrimas atliekamas per pirmąjį trimestrą, ir jis gali atskleisti, kiek embrionų vystosi. Jūsų gydytojas greičiausiai pirmą kartą įtars daugiavaisį nėštumą per įprastą priešgimdyminį vizitą, jei jūsų pilvas matuojamas didesnis nei tikėtasi jūsų nėštumo stadijai. Ultragarsas yra pagrindinė priemonė, naudojama daugiavaisio nėštumo diagnozavimui. Todėl daugiavaisis nėštumas dažniausiai nustatomas po to, kai ultragarsu aptinkami du embrionai ir doplerio prietaisu išgirstami du skirtingi širdies garsai.
Laukiantis identiškų dvynių, prireikia daugiau ir išsamesnių tyrimų: pavyzdžiui, jau 16-ąją nėštumo savaitę nėščiajai skiriama konsultacija, nuodugnūs tyrimai, taip pat ir ultragarsinis ištyrimas. Tyrimų metu patikslinama, ar dvyniai vienodai auga, ar nematyti pirmųjų dvynių transfuzijos sindromo požymių. Jei daugiavaisis nėštumas patvirtinamas, jūsų gydytojas gali rekomenduoti papildomus tyrimus, kad būtų galima nustatyti galimas priežastis. Kartais jūsų gydytojas gali pasiūlyti amniocentezę, kai nedidelis vaisiaus vandenų mėginys pašalinamas tyrimams.

Daugiavaisio nėštumo gydymas priklauso nuo nėštumo eigos ir galimų komplikacijų. Paprastai gydymas apima reguliarų stebėjimą ir konsultacijas su specialistais. Priklausomai nuo situacijos, gali būti rekomenduojama hospitalizacija, ypač jei kyla komplikacijų. Gydymas gali apimti ir vaistus, skirtus kontroliuoti hipertenziją ar kitus simptomus. Taip pat svarbu užtikrinti, kad motina gautų tinkamą mitybą ir poilsį.
Polihidramnionas, arba per didelis vaisiaus vandenų kiekis, yra būklė, kai nėštumo metu aplink jūsų kūdikį yra per daug vaisiaus vandenų. Vaisiaus vandenys veikia kaip apsauginė pagalvė jūsų augančiam kūdikiui. Paprastai jūsų kūdikis praryja šį skystį ir išskiria jį šlapinantis, išlaikydamas pusiausvyrą. Šie simptomai atsiranda todėl, kad papildomas skystis užima daugiau vietos jūsų pilve, spaudžia diafragmą ir kitus organus.
Gydytojai klasifikuoja polihidramnioną pagal tai, kiek yra perteklinio skysčio:
| Polihidramniono tipas | Skysčio lygis | Simptomai |
|---|---|---|
| Lengvas | Tik šiek tiek padidėjęs | Daugelis moterų nejaučia jokių simptomų. |
| Vidutinio sunkumo | Labiau pastebimai padidėjęs | Didesnė tikimybė patirti simptomus, tokius kaip kvėpavimo sunkumai arba pilvo diskomfortas. |
| Sunkus | Žymiai padidėjęs | Kelia didesnę riziką tiek jums, tiek jūsų kūdikiui, įskaitant priešlaikinį gimdymą ir gimdymo komplikacijas. |

Tiksli šios būklės priežastis ne visada gali būti nustatyta, ir tai atsitinka maždaug pusėje visų atvejų. Kartais ši būklė išsivysto, kai jūsų kūdikiui sunku ryti vaisiaus vandenis dėl tokių būklių kaip stuburo išvarža arba kiti nervinio vamzdelio defektai. Ultragarsas yra pagrindinė priemonė, naudojama polihidramniono diagnozavimui. Per šį neskausmingą tyrimą jūsų gydytojas išmatuoja vaisiaus vandenis įvairiose kišenėse aplink jūsų kūdikį.
Jei diabetas sukelia per didelį vaisiaus vandenų kiekį, kraujo cukraus lygio valdymas dažnai padeda sumažinti skysčių gamybą. Sunkiais atvejais gali prireikti procedūros, vadinamos amnioredukcija. Svarbu žinoti: skysčių vartojimo ribojimas nepadės sumažinti vaisiaus vandenų lygio ir iš tikrųjų gali pakenkti jums ir jūsų kūdikiui. Vaisiaus vandenų gamybą reguliuoja sudėtingi biologiniai procesai, o ne tai, kiek vandens geriate.
Vaisiaus judesiai yra svarbus rodiklis, rodantis vaiko gerovę. Nėra jokių griežtų normų ar lentelių, kiek ir kaip intensyviai turėtų judėti vaikelis, nes kiekvienas vaisius turi savitą ramybės ir budrumo ciklą, kuris gali keistis skirtingais nėštumo tarpsniais. Paprastai sakoma, kad vaikelis turėtų judėti taip pat dažnai, kaip judėjo paskutines kelias savaites. Kol jaučiate, kad vaikelio judesių dažnumas ir intensyvumas iš esmės nepasikeitė, galite manyti, kad jam viskas gerai. Pagal vaisiaus judesių dažnį ir pobūdį bei pokyčius galima spręsti apie tai, kaip vaikutis jaučiasi gimdoje, ar neiškilo pavojus jo gyvybei. Pakankami judesiai rodo, kad vaisius pakankamai aprūpinta krauju. Kūdikio judesių skaičiavimo tikslas - laiku nustatyti vaisiaus hipoksiją, t.y. VAISIAUS JUDESIŲ SKAIČIAVIMAS IR REGISTRAVIMAS - tai paprasčiausias vaisiaus būklės tyrimo metodas, kurį nuolat turi atlikti pati nėščioji.

Ankstyvieji judesiai iki 8-ojo mėnesio - atkreipti dėmesį. Iki 30 nėštumo savaitės nėščiosioms tik atkreipti dėmesį į vaikučio judesius kasdien. To pakanka. Iki 30-osios nėštumo savaitės pakanka kasdien atkreipti dėmesį, ar jaučiate vaikelio judesius. Nei judesių kiekis, nei jų pobūdis šiuo laikotarpiu neparodo vaisiaus būklės. Nuo 30 nėštumo savaičių galima aiškiai išskirti vaisiaus ramaus miego, aktyvaus miego ir pabudimo (būdravimo) būsenas, kurios nepriklauso nuo motinos aktyvumo. Ramus vaisiaus miegas trunka 20 - 40 min., išnešioto vaisiaus - 50 - 75 min., tačiau retai būna ilgesnis nei 90 min.
Paskutinį trimestrą gydytojai pataria (tačiau tai nėra būtina) nėščiosioms skaičiuoti judesius trečiąjį trimestrą tam, kad suvoktų vaikelio ritmą, jo ramius ir aktyvius periodus, judėjimo dažnį, intensyvumą. Judesiai būna labai įvairūs: vaisius spardosi, verčiasi, sukasi, rąžosi, žagsi ir kt. Tyrimai rodo, kadnėščiosios junta nuo 37 iki 88 proc. tai ritmiškas žagsėjimas.
Vaisiaus būklė gera, jei būdama aktyvi, nėščioji pajunta ne mažiau kaip 10 judesių per 12 val. Kai vaikutis sujuda be pertraukos kelis kartus iš eilės, tai reikia vertinti kaip vieną judesių seriją. Pavyzdžiui, pradedate 8 val. ryto, gyvenate įprastu ritmu ir stebite judesius.
Pasirinkite jums patogų laiką, tik pageidautina, kad kasdien tai darytumėte panašiu laiku ir ne trumpiau kaip 30 minučių. Optimalus vaisiaus judesių skaičiavimo metas - popietė ir vakaras. Vaisiaus judesius stebėkite atsipalaidavusi, gulėdama ant kairiojo šono, nes būtent taip gulint pagerėja vaikelio kraujo apykaita. Vaisiaus būklė gera, kai vaisius sujuda ne mažiau kaip 4 kartus per valandą arba 10 kartų per 2 val. Jei pajutote 4 ar daugiau judesių, tą dieną galite daugiau nebeskaičiuoti, tačiau jeigu mažiau nei 4, tyrimą pratęskite papildomai.
Esant didesnės rizikos nėštumui ar užsitęsus nėštumui, judesius skaičiuoja ir gydytojai.
Kasdien stebėkite savo kūdikio judesius ir praneškite savo gydytojui apie bet kokius reikšmingus pokyčius. Sumažėjęs vaisiaus judėjimas gali būti normalus turint daugiavaisį nėštumą, nes jūsų kūdikiui yra daugiau vietos judėti. Tačiau jūs vis tiek turėtumėte jausti reguliarius judėjimo modelius.
Susisiekite su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju, jei pastebite, kad jūsų pilvas auga daug greičiau nei tikėtasi, arba jei jaučiate didelį diskomfortą. Kreipkitės į gydytoją, jei jaučiate stiprų dusulį, ypač gulėdami, arba jei pastebite staigų jūsų kūdikio judesių sumažėjimą. Nedelsdami skambinkite savo gydytojui, jei turite priešlaikinio gimdymo požymių, tokių kaip reguliarūs susitraukimai, dubens spaudimas arba skysčių nutekėjimas iš makšties. Atkreipkite dėmesį į priešlaikinio gimdymo požymius, tokius kaip reguliarūs susitraukimai, dubens spaudimas arba makšties išskyrų pokyčiai.
Rekomendacijos:
Atminkite, kad daugiavaisis nėštumas nereiškia, kad kažkas negerai su jumis arba kad jūs kažką padarėte, kad tai sukeltumėte. Pasitikėkite savo instinktais dėl pokyčių jūsų kūne ir nedvejodami susisiekite su savo gydytoju, jei turite klausimų ar rūpesčių.
tags: #daugiavaisis #nestumas #judesiai