Kiekvienas tėvas siekia užtikrinti geriausią savo vaiko raidą ir gerovę. Šiais laikais, kai vaiko gyvenime apstu medijų, triukšmo ir kitų iššūkių kokybiškai vaikystei, fizinė raida yra neatsiejamai susijusi su intelektine ir psichine raida. Kokybiškas judėjimas gali neutralizuoti daugelį pavojų ir suteikti mūsų vaikams geresnes sąlygas vystytis.
Fiziniai pratimai ir tiesiog laisvas judėjimas (be gultukų, vaikštukų ir kitų judėjimą ribojančių priemonių) - tai vienas iš pagrindinių vaiko vystymosi komponentų. Jie stimuliuoja raumenų, kaulų, vidinių organų, smegenų ir psichikos vystymąsi.

Ar žinojote, kad trimečio vaiko smegenyse veikia 1000 trilijonų neuronų jungčių? Knygoje „Vaiko smegenų mankšta. Nuo gimimo iki 3 metų“ aprašyti smagūs, juokingi, nuotaikingi žaidimai su mažyliais. Tai ne tik žaidimai - tai vaiko kelias į ateitį. Kiekvienas knygoje aprašytas žaidimas suteikia galimybę kasdien skatinti vaiko smegenų vystymąsi itin svarbiu laikotarpiu nuo gimimo iki 36 mėnesių.
Jei jums rūpi jūsų vaiko ateitis - nepadėkite šios knygos „Vaiko smegenų mankšta“ į šalį. Pateikiami žaidimai skatina spartesnį kūdikio protinį vystymąsi svarbiausiu jo gyvenimo periodu - pirmaisiais metais. Šios knygos autorė Jackie Silberg - žinoma JAV vaikų raidos ir ugdymo specialistė, televizijos laidų mažų vaikų tėvams vedėja.

Dinaminė mankšta - tai aktyvi fizinė veikla, gerokai besiskirianti nuo tradicinės, statinės ar pasyviosios mankštos. Pagrindinis dinaminės mankštos skirtumas nuo tradicinės - daugiau judėjimo, dinamikos. Jos metu suaugusysis su vaiku atlieka tam tikrus aktyvius judesius, o vaikas neguli, bet būna įvairiose pozicijose - pakabintas, verčiasi, „skraido“.
Akušeris ir ginekologas Romualdas Šemeta pritaria, kad dinaminė mankšta - puikus vaiko ugdymo būdas. Jis rašo, kad mankštos metu kūdikiai patiria gana daug įvairių pojūčių, į jo nervų sistemą eina signalai, būtini organizmo sistemų darbo koordinavimui, kintančių krūvių sąlygomis.
Renata Lazdin teigia, kad būtent akušerio Romualdo Šemetos dėka ji sužinojo apie šios mankštos naudą. Jos žodžiais: „Buvau tiesiog priblokšta tuo, koks išties gali būti stiprus vaikas, jei tik padedi jam sustiprėti.“ Ji priduria, kad žinojimas, jog dėl šios mankštos, kuri išties iš jos pareikalauja nemažai pastangų ir fizinių jėgų, dukrelė yra ne tik labai stipri, bet ir daug greičiau vystosi jos intelektiniai, socialiniai gebėjimai, yra didžiulis įkvėpimas.

Pagrindinė tėvų užduotis pradedant šią mankštą - įtikinti mažylį, kad su juo visi atliekami judesiai yra saugūs, kad čia yra patrauklus, įvairiapusiškas, linksmas žaidimas. Svarbu sudominti mažylį atliekamais judesiais.
Renata Lazdin pabrėžia, kad pirmiausiai reikėtų suvokti, jog tai daryti reikia tik su sistemą išmanančio žmogaus priežiūra! Mankšta gali palydėti kiekvieną kūdikio ar mažo vaiko prabudimo atkarpą. Tačiau reikėtų prižiūrėti, kad liktų pakankamai jėgų ir visiems kitiems svarbiems potyriams - spardytis ant kilimėlio, guguoti, žvalgytis, čiupinėti, lavinti rankeles, myluotis su tėveliais. Priklausomai nuo mažylio savijautos, galima reguliuoti trukmę, intensyvumą. Po mankštos vaikas būna atsipalaidavęs, linksmas, nusiteikęs bendravimui ir paprastai mielai atsigeria mamos pieno ar ragauja kito jo amžiui būtino maisto.
Nors dinaminė mankšta turi daug šalininkų, dalis medikų išlieka atsargūs. Santarų klinikų kineziterapeutas Tomas Balčius, Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas prof. Rimantas Kėvalas ir Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos Vaikų ortopedijos traumatologijos skyriaus vadovas prof. Emilis Čekanauskas naudos tokioje mankštoje neįžvelgia ir siūlo rinktis konservatyvesnius mankštos metodus. „Kalbant apie dinamines mankštas, manau, kad galima žala yra didesnė už naudą,“ - teigia Tomas Balčius.
Kineziterapeuto teigimu, jo praktikoje teko matyti ne vieną atvejį, kuomet pagal šią programą mankštinti vaikai pateko į medikų rankas dėl patologinio sąnarių laisvumo ar net peties, klubo, alkūnės sąnarių išnirimų. „Gaila, jog tik susidūrę su tokiomis pasekmėmis, tėvai nutraukia šias mankštas.“
Renata Lazdin pripažįsta, kad, kaip ir kiekvienas didesnio intensyvumo sportas, dinaminė mankšta yra susijusi su didesne rizika, kaip slidinėjimas ar sportinė gimnastika. Tad siekiant apsaugoti vaiką, ją reikėtų daryti tik su priežiūra, įsitikinus, kad pratimą mokate labai gerai. Jei bent kiek dvejojate, ar tinkamai paėmėte jį tam tikram supimui į rankas - jokiu būdu nedarykite. Dinaminė mankšta nerekomenduojama daryti vaikams su padidintu sąnarių mobilumu, antsvorį turintiems vaikams, tačiau šias diagnozes gali nustatyti tik medikai.
Kita vertus, žinoma daugybė atvejų, kai mažas vaikas nukrenta nuo sofos, spintelės, nusiverčia nuo vystymo stalo dėl tėvų nepriežiūros arba menkos koordinacijos. „Dinaminiai" vaikai rečiau patiria traumas, nes yra ne tik stipresni, bet ir, vaizdžiai tariant, moka kristi.
Ieškantiems konservatyvesnių, bet patikrintų mankštos metodų, puikiai tiks knyga „Kūdikių ir vaikų kineziterapija. Mankšta vandenyje“. Ši knyga skirta tėvams, auginantiems mažamečius vaikus, įvairių specialybių studentams, gydytojams, kineziterapeutams. Knygoje rasite daug paveikslų, kuriais vadovaujantis galėsite sportuoti kartu su kūdikiu.

Visada rekomenduojama pasidomėti tema plačiau. Galima paskaityti tinklaraščius, profesoriaus Aršavskio ar Nikitinų šeimos knygų apie maksimalias mažų vaikų galimybes ir milžinišką jų fizinį, intelektinį, daugumoje šeimų net nežinomą, potencialą. Jei visa ši literatūra įkvėps, jei neliks abejonių, tuomet derėtų susirasti trenerį ir susitikti su juo pasikalbėti. Treneris, kuris mato šeimos dvejones, niekada nesiims jų treniruoti.
Yra ir nuomonių skirtumų, pavyzdžiui, logopedė savo internetinėje svetainėje straipsnyje aiškino, kad reikia palaikyti pokalbį su kūdikiu pamėgdžiojant jo kalbą tik raiškiau ir keletą kartų pakartoti tai, ką jis sako (taip bus lavinami bendravimo, socialiniai įgūdžiai), o gyd. Šemetos straipsnyje "po trijų jau vėlu" rašoma, kad nebeždžioniauti ir nepamėgdžioti kūdikio kalbos (kad formuotųsi taisyklingi kalbos įgūdžiai). Tačiau teiginiai nėra prieštaringi, tiesiog vaiko amžius imamas apskritai - kūdikis. Jei 3 mėn. mažyliui atkartosime jo tariamus garsus, tai normalu, bet jei 1 metų vaikui šuniuką įvardinsime kaip „au au“, tai jis iki 3 metų jį taip ir vadins. Svarbiausia - nuolat stebėti savo kūdikį ir kliautis intuicija.
Mankšta tokiam vaikui dovanoja judėjimo džiaugsmą, atpalaiduoja, padeda pajusti savo kūną. Viena mama pasidalino patirtimi, kad jos sūnus, kuriam buvo taikoma dinaminė mankšta ir nardymas, užaugo labai stiprus, empatiškas, stabilios psichikos, sumanus ir greitai besiorientuojantis. Maža to - bet kokia fizinė veikla jam sekasi ypač lengvai. Juk bent priartėti prie maksimalių mažylio galimybių yra mūsų kaip tėvų pareiga.
| Aspektas | Šalininkų nuomonė (pvz., R. Šemeta, R. Lazdin) | Kritikų nuomonė (pvz., T. Balčius) |
|---|---|---|
| Nauda kūdikiui | Stiprina nervų sistemą, psichiką, raumenis, sąnarius, koordinaciją, vidaus organų veiklą. | Gali sukelti patologinį sąnarių laisvumą, išnirimus. |
| Saugumas | Būtina specialisto priežiūra, palaipsniui didinti intensyvumą. | Žala gali būti didesnė už naudą. Kelia sukrėsto vaiko sindromo riziką. |
| Tėvų vaidmuo | Visiškas pasitikėjimas, dialogas su kūdikiu, mankšta kaip žaidimas. | Tėvai ne visada suvokia kūno padėčių poveikį smegenims. Pervertina savo galimybes. |
| Kada neatlikti | Kai kūdikis protestuoja. Nerekomenduojama esant padidintam sąnarių mobilumui, antsvoriui. | Pirmo mėnesio kūdikiams nerekomenduojama dėl fiziologinio tonuso. |