Alkoholis ir nėštumas yra nesuderinami dalykai. Net menkiausia alkoholio dozė gali negrįžtamai pakenkti besivystančiam vaisiui, jo sveikatai ir ateičiai. Deja, nepaisant akivaizdžios rizikos, dalis moterų vis dar vartoja alkoholį laukdamasi, neįvertindamos visų galimų pasekmių.
Istoriškai alkoholio vartojimo nėštumo metu problema nėra nauja. Dar senovės graikų filosofas Aristotelis rašė, jog „girtos, kvailos ir lengvabūdės moterys gimdo vaikus niūrius ir išglebusius“. Biblijoje taip pat galima rasti patarimų nevartoti alkoholio nėštumo metu.
Siekiant įvertinti alkoholio vartojimo nėštumo metu situaciją Lietuvoje, buvo atliktas tyrimas, kurio metu analizuoti naujagimių kraujo mėginiai. Šiam tyrimui, kurio metu buvo ištirti 2086 naujagimių kraujo mėginiai iš visų Lietuvos regionų, buvo panaudotos Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo (VVSS) fondo lėšos.
Tyrimo rezultatai parodė, kad paskutinėmis nėštumo savaitėmis alkoholį vartojo apie 3 proc. moterų, o 0,15 proc. - dideliais kiekiais. Šie skaičiai patenka į Europos vidurkį, kuris svyruoja nuo 2 iki 7 proc. alkoholį vartojančių nėščiųjų.
Tiesa, tikslų alkoholio vartojimo nėštumo metu mastą nustatyti yra sudėtinga, nes moterys retai atvirai pripažįsta šį faktą ir dar rečiau kreipiasi pagalbos į specializuotas įstaigas. Apklausų metu gaunami duomenys gali būti ne visiškai tikslūs, nes žmonės linkę pagražinti ar nutylėti faktus.
Nors bendras suvartojamo alkoholio kiekis Lietuvoje mažėja, o moterys vis rečiau vartoja alkoholį, problema išlieka aktuali.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba atkreipia dėmesį, jog kasmet nuo 3 iki 8 kūdikių nustatomas vaisiaus alkoholinis sindromas (VAS), o daliai vaikų jis nustatomas vėliau, vyresniame amžiuje. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 60 vaikų, kuriems diagnozuotas VAS.

Išgėrus alkoholio, jis per 30 minučių rezorbuojamas į motinos kraują, per placentą patenka į vaisiaus kraujotaką, audinius bei vaisiaus vandenis. Besivystančio vaisiaus kraujyje alkoholio koncentracija gali labai išaugti ir net viršyti motinos kraujyje esančią, nes vaisiaus kepenys daug lėčiau metabolizuoja alkoholį nei suaugusiojo.
Be to, vaisius nuryja vaisiaus vandenų, o jei juose yra alkoholio, su kiekvienu gurkšniu vaisius gauna papildomą alkoholio dozę. Taip užsisuka žalingas ciklas.
Alkoholis kenkia vaisiui visą nėštumo laikotarpį, tačiau ypač jautrus metas, kai gali būti padaryta ryškiausia žala, yra nuo 3 iki 10 savaitės po apvaisinimo. Šiuo laikotarpiu vaisius vystosi labai sparčiai, formuojasi gyvybiškai svarbios jo sistemos ir organai. Smegenys pažeidimams jautrios visą nėštumo laikotarpį.

Vaisiaus alkoholinis sindromas (VAS) - tai būklė, sukelta motinos alkoholio vartojimo nėštumo metu. Šiam sindromui būdingi įvairūs simptomai, įskaitant:
Šių pažeidimų galėtume išvengti 100%, jei moterys besilaukdamos nevartotų alkoholio. Nors VAS nėra išgydomas, ankstyva diagnostika ir tinkamos intervencijos gali pagerinti vaiko sveikatą ir jo gyvenimo kokybę.
Moterys, nėštumo metu vartojusios alkoholį, dažniau pagimdo anksčiau laiko, o jų naujagimių kūno masė būna mažesnė. 1-3 naujagimiai iš 1000 gimsta su įgimtu alkoholiniu vaisiaus sindromu.

Motyvacija vartoti alkoholį nėštumo metu gali būti įvairi:
Svarbu suprasti, kad nėra saugaus alkoholio kiekio nėštumo metu. Net nedidelis kiekis gali turėti neigiamų pasekmių.
Pagrindiniai žingsniai šios problemos sprendimo link yra šie:
Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondas skiria lėšas prevenciniams projektams, informacinėms kampanijoms ir moksliniams tyrimams, siekiant stiprinti visuomenės sveikatą ir skatinti sveiką gyvenseną.
Didėjantis alkoholio vartojimo paplitimas - viena iš didžiausių mūsų visuomenės sveikatos ir socialinių problemų. Dar didesnį specialistų nerimą kelia augantis moterų ir jaunų merginų - būsimų mamų - alkoholio vartojimas.
Alkoholio vartojimas nėštumo metu veikia nėščiosios sveikatą: sąlygoja nepakankamą mitybą, kepenų ar širdies pažeidimus. Besivystančiam vaisiui alkoholis kenksmingiausias 6-10 nėštumo savaitėmis, bet alkoholio sukelti pažeidimai galimi visą nėštumą.
Priklausomai nuo to, kaip motinos vartoja alkoholį, yra išskiriamos įvairios alkoholio pakenkimo vaikui formos ir sunkumo laipsniai. Sunkiais atvejais pasitaiko ne tik širdies, lyties organų ar inkstų vystymosi sutrikimų, bet ir smegenų pakenkimų.
Nėščiosios ar moterys, kurios dar tik planuoja turėti vaikelį, privalo apriboti alkoholio vartojimą arba geriausiai visai jo atsisakyti. Dažniausiai moterys tai žino ir atitinkamai elgiasi.
Vaisiaus alkoholinis sindromas (VAS, kitaip - alkoholinė embriopatija) - tai mamos įsčiose besivystančio kūdikio būklė, kurią sukelia gausus ir reguliarus alkoholio vartojimas nėštumo metu. Sindromui būdinga įvairių simptomų grupė.
Statistikos duomenimis, JAV ir Vakarų Europos šalyse vaisiaus alkoholinis sindromas yra paveikęs 1-5 proc. gyventojų. Nėščiosios dažnai teigia, kad išgers tik vieną taurę vyno ar šampano arba nedidelį bokalą alaus, nuo tokio kiekio neapsvaigs ir vaikeliui nieko neatsitiks.
Prielaidos vystytis vaisiaus alkoholiniam sindromui sudaromos, kai nėštumo metu moteris gausiai ir dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, įskaitant vyną, sidrą, alų ar stipriuosius gėrimus. Viena iš priežasčių, kodėl alkoholis pavojingas nėštumo metu - jog jis per virkštelę su krauju patenka ir į vaisiaus organizmą. Sutrikdo normalų vystymąsi. Organizmui skaidant alkoholį, susidaro toksiški šalutiniai produktai.
Nors bendras suvartojamo alkoholio kiekis Lietuvoje mažėja, o moterys vis rečiau vartoja alkoholį, problema išlieka aktuali. Šiemet Lietuvos mokslininkai publikavo tyrimą, kurio rezultatai patvirtino 1995-2016 m. laikotarpiu Lietuvoje pastebimą naujagimių, kurių motinos nėštumo metu vartojo alkoholį, skaičiaus mažėjimo tendenciją (1995 m. - 0,3 proc., 2016 m. - 0,08 proc. naujagimių).
Mokslininkų teigimu, nors stebimi teigiami pokyčiai, skaičiai vis dar kelia nerimą. 22,2 proc. tokių naujagimių gimė neišnešioti (reikšmingai daugiau, palyginti su neišnešiotų naujagimių dalimi tarp visų gimusiųjų). 27,2 proc. tirtų naujagimių buvo perkelti tolesniam gydymui, dažniausiai dėl hipoksinio centrinės nervų sistemos pažeidimo (13,3 proc.), įgimtų formavimosi ydų (9,2 proc.), o 2,2 proc. šių naujagimių mirė. Vaisiaus alkoholinis sindromas buvo nustatytas 3,6 proc. naujagimių, kurių motinos nėštumo metu vartojo alkoholį.
Lyginant su bendrąja populiacija, alkoholį nėštumo metu vartojusios moterys dažniau buvo žemesnio išsilavinimo (45,6 proc. jų turėjo nebaigtą vidurinį išsilavinimą) ir nurodė esančios vienišos (43,3 proc.).
Nėra laboratorinio tyrimo, padedančio nustatyti, kad kūdikis ar vaikas turi įgimtą vaisiaus alkoholinį sindromą. Siekdami diagnozuoti sutrikimą, gydytojai stebi, ar vaikas neturi neprastų veido bruožų, ar jo ūgis ir svoris nėra mažesni negu įprasta, ar galvos apimtis atitinka normas, ar nepasireiškė dėmesio koncentravimo ir hiperaktyvumo problemos, prasta koordinacija.
Įrodyta, kad didžiausią pavojų alkoholis kelia nuo trečios iki dešimtos nėštumo savaitės. Patekęs į motinos organizmą alkoholis greitai prasiskverbia per placentą ir patenka į vaisiaus audinius. Dėl to vaisiaus audiniai gauna per mažai deguonies, kuris ypač svarbus besiformuojančioms smegenims.
Prof. A. Utkus laikosi griežtos pozicijos „nulis alkoholio - nulis rizikos“. Anot jo, pavojingiausia yra tai, kad alkoholis ir jo metabolitai veikia besivystančias embriono smegenis. Kartais tyrimai nerodo ryškių struktūrinių embriono smegenų ar kitų organų pakitimų, tačiau alkoholis gali paveikti normalią smegenų raidą negrįžtamai ir gimęs vaikas turės įvairių sveikatos problemų.
Jeigu besilaukianti moteris kiekvieną dieną suvartoja apie 42 gramus gryno spirito (bokalas alaus ar taurė vyno), tai atsiranda iki 50 proc. rizikos susilaukti vaiko su vaisiaus alkoholiniu sindromu.
Vaisiaus smegenų raida tęsiasi per visą nėštumą, todėl alkoholio vartojimas yra netinkamas viso nėštumo metu, ne tik kritiniu laikotarpiu iki 10 savaitės.
Alkoholis toksiškai veikia vaisingumą, didina persileidimų, vaisiaus mirties, priešlaikinio gimdymo riziką ir turi įtakos naujagimio svoriui ir ūgiui gimimo metu.
Alkoholis veikia ne tik apvaisintą kiaušinėlį, bet ir dar prieš apvaisinimą - vyriškas bei moteriškas lytines ląsteles. Todėl alkoholiniam vaisiaus sindromui įtakos turi ir abiejų tėvų alkoholio vartojimas dar prieš moteriai pastojant. Moteriška lytinė ląstelė bręsta dešimtmečiais, todėl moteriai vartoti alkoholį išvis pavojinga.
Jeigu vyras yra priklausomas nuo alkoholio, tai gali lemti vyro nevaisingumo problemas ir epigenetinius pokyčius. Tai reiškia, kad paties geno struktūra nepakinta, bet gali pakisti jo funkcija ir ta pakitusi geno funkcija gali būti perduota palikuoniui.
