Šakniavaisiniai augalai yra tie augalai, kurie auginami dėl valgomų, pašarui ar techninėms reikmėms naudojamų šakniavaisių. Šie augalai pasižymi unikaliomis savybėmis ir yra svarbi daugelio virtuvių bei žemės ūkio sektorių dalis.
Šakniavaisis - tai sustorėjusi, sandėliuojamąją funkciją atliekanti augalo pagrindinė šaknis. Šakniavaisiai būdingi dvimečiams augalams, pavyzdžiui, morkoms, burokams ir panašiems augalams.
Šakniavaisio viršuje yra trumpaūglis, vadinamas kerpe, iš kurio auga lapų skrotelė. Šakniavaisio viršutinė dalis be šoninių šaknų kilusi iš hipokotilio (pamatinės stiebo dalies). Likusią dalį sudaro tikroji šaknis, iš kurios šakojasi šoninės šaknys.

Dauguma šakniavaisinių augalų priklauso kelioms pagrindinėms šeimoms. Tarp jų išskiriamos:
Kartais ūkiniais tikslais prie šakniavaisinių augalų priskiriami ir kiti augalai, išauginantys valgomus požeminius gumbus (stiebagumbius, šakniagumbius, šakniastiebius). Tai apima tokius augalus kaip batatai, bulvės ir maniokai, nors botaniškai jie ir nėra tikri šakniavaisiai.

Šakniavaisiniai augalai auginami vidutinio šilto klimato srityse, kur jie veikia kaip kaupiamieji augalai. Kad jie sėkmingai augtų ir vystytųsi, jiems reikia gerai įdirbto trąšaus dirvožemio bei gana daug drėgmės.
Dauguma šakniavaisinių augalų yra dvimečiai, tai reiškia, kad jų gyvavimo ciklas trunka du metus. Pirmąjį sezoną jie sukaupia maistines medžiagas šakniavaisyje, o antrąjį - išleidžia žiedyną ir brandina sėklas. Retais atvejais pasitaiko ir daugiamečių šakniavaisinių augalų, tokių kaip gelteklės.
Šakniavaisių cheminė sudėtis yra labai naudinga ir primena vaisių sudėtį. Juose gausu tirpių angliavandenių, kurie suteikia energijos. Taip pat šakniavaisiai yra puikus vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis, svarbus žmogaus organizmo gerai veiklai ir imuniteto palaikymui.

tags: #darzu #augalas #apskrituar #pailgusakniavaisiu