Darbas pirmaisiais metais po vaiko gimimo: teisės, išmokos ir garantijos Lietuvoje

Nėštumas ir vaiko gimimas - tai ypatingas laikotarpis kiekvienos moters gyvenime. Tačiau kartu tai gali būti ir iššūkis, ypač derinant darbą ir motinystę. Lietuvoje yra numatytos įvairios garantijos ir išmokos, skirtos padėti būsimoms ir esamoms mamoms, taip pat ir tėčiams, užtikrinant jų teises ir darbo sąlygas.

Nėštumo ir gimdymo atostogos

Maždaug 7 nėštumo mėnesį nėščioji gali išeiti nėštumo ir gimdymo atostogų. Šios atostogos trunka maždaug 70 dienų iki numatomo gimdymo ir 56 dienos po jo. Jeigu gimdymas komplikuotas ar gimsta du ar daugiau vaikų, po gimdymo atostogos gali trukti 70 kalendorinių dienų.

Jeigu darbuotoja nesinaudoja nėštumo ir gimdymo atostogomis, darbdavys privalo suteikti 14 dienų atostogų dalį iš karto po gimdymo, nepriklausomai nuo darbuotojos prašymo.

Per nėštumo ir gimdymo atostogas mokama motinystės išmoka, kuri siekia 77,58 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. Ši išmoka skiriama ir mokama už visą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį.

Motinystės išmoka priklauso, jeigu nėščioji yra apdrausta motinystės socialiniu draudimu ir iki pirmosios nėštumo bei gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius.

Jei nėščioji neturi teisės gauti motinystės socialinio draudimo išmokos, ji gali gauti vienkartinę išmoką nėščiajai siekiančią 257 eurus. Ji mokama, kai iki numatomos gimdymo datos lieka 70 kalendorinių dienų. Taip pat, gimus vaikui, priklauso 440 eurų vienkartinė išmoka.

Tėvystės išmoka ir atostogos

Tėvystės išmoka mokama apdraustam motinystės socialiniu draudimu tėčiui ar įtėviui, kuris dirbdamas mokėjo įmokas ir iki pirmosios tėvystės atostogų dienos sukaupė ne trumpesnį nei 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius, jei gimus vaikui jam suteiktos 30 kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės tėvystės atostogos.

Konkretų tėvystės atostogų laiką asmuo gali rinktis, tačiau pasinaudoti apmokamomis atostogomis galima iki vaikui sukanka vieneri metai.

Tėvystės išmokų dydis siekia 77,58 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Minimali tėvystės išmoka negali būti mažesnė nei 234 eurai, o maksimali negali viršyti 2 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių.

Vaiko priežiūros atostogos ir darbas jų metu

Vaiko priežiūros atostogos gali prasidėti vos pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms. Vaiko priežiūros atostogos gali trukti iki trejų metų, tačiau vaiko priežiūros išmoka gavėjo pasirinkimu mokama metus arba dvejus.

Pasirinkus gauti išmoką iki vaikui sukaks vieneri, kas mėnesį mokama 77,58 proc. nuo buvusio atlyginimo „ant popieriaus“, o pasirinkus išmoką gauti iki vaikui sukaks dveji, pirmais metais ji siekia 54,31 proc. nuo buvusio atlyginimo „ant popieriaus“, antrais metais - 31,03 proc. nuo buvusio atlyginimo „ant popieriaus“ (išmoka nemažėja įsidarbinus).

Vaiko priežiūros išmoką turi teisę gauti vienas iš tėvų ar globėjų ar kuris nors iš senelių. Išmoka priklauso, jeigu einantis atostogų žmogus yra apdraustas motinystės socialiniu draudimu ir iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius.

Jeigu vaiko tėvai neturi reikiamo stažo, nes mokosi ar studijuoja, mokymosi ar studijų laikotarpiu ir 12 mėnesių po mokymosi baigimo dienos vienam jų gali būti mokama 234 eurų per mėnesį išmoka studijuojančio ar besimokančio asmens vaiko priežiūrai. Išmoka ilgiausiai gali būti mokama, kol vaikui sukaks 2 metai.

Darbas vaiko priežiūros atostogų metu

Jeigu apdraustasis asmuo, kuriam yra paskirta vaiko priežiūros išmoka, pirmaisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis vieni metai) turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos motinystės socialinio draudimo įmokos, ar gauna ligos ar profesinės reabilitacijos išmokas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokas, ir jų dydis mažesnis už vaiko priežiūros išmoką, jam mokamas vaiko priežiūros išmokos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų pajamų ir (ar) išmokų skirtumas. Jeigu minėtų darbinių pajamų ir (ar) išmokų dydis yra didesnis už vaiko priežiūros išmoką arba jai lygus, vaiko priežiūros išmoka nemokama.

Antraisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis 2 metai) vaiko priežiūros išmoka mokama nepriklausomai nuo tuo metu gautų pajamų ir (ar) išmokų. Antraisiais vaiko priežiūros atostogų metais, gaunamos pajamos nebuvo ribojamos.

Matematika atrodo paprasta: iš paskaičiuoto VDU minusuojama gaunama išmoka ir likusi suma yra ta, kurią galima užsidirbti papildomai, kad nebūtų mažinamos paskirtos išmokos. Lubos negali viršyti dviejų vidutinių darbo užmokesčių šalyje. Pavyzdžiui, jei išmokos dydis yra 60%, asmeniui, uždirbančiam 5000 eurų ji yra mažesnė dėl taikomų lubų. Ktaip tariant, 1.622,60 Eur suma, kurią bus galima užsidirbti, bus taikoma tiek 3.700 Eur, tiek 5.000 Eur, tiek 7.000 Eur ir t.t. gaunantiems asmenims.

Dažnai nustebinu šeimas, kuomet pasakau, kad bebūnant VPA vienoje darbovietėje, galima sudaryti darbo sutartį su kita ir darbas vaiko priežiūros atostogų metu yra įmanomas. Juk dažnai žmonės jau seniau planuoja keisti darbą, bet dėl norimo stabilumo planuojant šeimos pagausėjimą, ne visuomet tam yra pasiryžtama.

Dar vienas svarbus momentas, jeigu darbuotojas su savo darboviete nėra pasirašęs nekonkuravimo susitarimo, kliūčių sudaryti darbo sutartį su kita darboviete, bebūnant vaiko priežiūros atostogose kitoje - nėra ir darbas vaiko priežiūros atostogų metu neturės kliūčių. Žinoma, konfidencialumo reikėtų laikytis, ypatingai jeigu yra pasirašyti ir konfidencialumo susitarimai.

Pasirašius nekonkuravimo susitarimą, darbdavys turi mokėti darbuotojui kompensaciją. Kompensacijos dydis yra nustatomas susitarime, bet negali būti mažesnis kaip 40 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Tiesa, praktikoje, pasitaiko ir tokių atvejų, kai tokie nekonkuravimo apribojimai būna numatyti kitose su darbuotoju pasirašomuose dokumentuose, bet ne atskirame nekonkuravimo susitarime.

Gautose Sodros sprendimuose informacijos yra tikrai nemažai, tad gali tapti nelengva atsirinkti, kuri informacija šiuo klausimu yra svarbi, o kuri ne. Norint, kad nereikėtų užsiiminėti matematikos uždavinių sprendimu, su savo komanda pristatėme naują skaičiuoklę “Kiek galima uždirbti VPA metu, kad VPA išmoka nemažėtų”.

Kitas dažnas klausimas, kuomet tėvai, grįžę į darbą nori dirbti mažiau nei numatyta pagrindinėje sutartyje, sumažinto etato numatytmas. Svarbu žinoti, ne tik kokio dydžio darbo užmokestį tėvai gali gauti, kad nesumažėtų VPA išmokos, bet išsiaiškinti, kokiam etatui ši suma galėtų būti prilyginama.

Išmokų dydžiai ir trukmė

Kaip informuoti darbdavį ir SODRĄ

Norint išeiti bet kurių su vaiko priežiūra susijusių atostogų, reikia atitinkamai informuoti darbdavį bei SODRĄ.

Prižiūrinčiam gydytojui nustačius atostogų pradžios datą (ne anksčiau nei suėjus 30 pilnų nėštumo savaičių), gydytojas išduoda elektroninį nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą. Gydytojui išdavus pažymėjimą, darbdavys bus informuotas automatiškai.

Prašymą darbdaviui dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo būtina pateikti ne vėliau kaip 14 dienų iki nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos. Įvaikinimo atveju - ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Prašymą SODRAI dėl išmokos skyrimo būtina pateikti ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo vaiko priežiūros išmokų pabaigos.

Darbuotojas, ketinantis grįžti į darbą iš vaiko priežiūros atostogų joms nepasibaigus, t.y. anksčiau, nei buvo iš pradžių planavęs ir teikęs prašymą, apie tai raštu privalo įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika kalendorinių dienų.

Teisinė apsauga ir garantijos dirbantiems tėvams

Garantijos nėščiosioms ir tėvams su mažais vaikais

Nėščioji gali pasirinkti dirbti ne visą darbo laiką, o vėliau sugrįžti dirbti visą darbo laiką. Tuo gali pasinaudoti ir darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos, taip pat darbuotojai pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą dėl jų sveikatos būklės, neįgalumo ar būtinybės slaugyti sergantį šeimos narį.

Šie asmenys ne viso darbo laiko režimu gali naudotis tiek, kiek jiems reikia, o grįžimas į viso darbo laiko režimą yra nepriklausomas nuo darbdavio valios - įspėjus darbdavį prieš dvi savaites, o darbdaviui sutikus - ir anksčiau.

Nėščioji gali dirbti nuotoliniu būdu. Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų nuotolinis darbas sukeltų per dideles sąnaudas, jis turi tenkinti nėščiosios prašymą dirbti nuotoliniu būdu bent penktadalį visos darbo laiko normos.

Jeigu darbas iš namų įmanomas, o darbdavys jo nesuteikia, galima kreiptis į darbo ginčų komisiją. Suteikti galimybę dirbti nuotoliniu būdu darbdavys taip pat turi neseniai pagimdžiusiai, krūtimi maitinančiai darbuotojai, auginantiems vaiką iki trejų metų ar vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų.

Nėščiosios atostogų gali eiti anksčiau ir turi pirmumą. Darbdavys privalo tenkinti nėščios darbuotojos prašymą suteikti kasmetines atostogas prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų - net ir tais atvejais, kai darbuotoja dirba mažiau nei 6 mėnesius. Taip pat nėščiosios turi pirmumo teisę pasirinkti kasmetinių atostogų eilę.

Saugos ir sveikatos užtikrinimas

Darbdavys turi įvertinti riziką. Tiek apie nėštumą, tiek apie neseniai įvykusį gimdymą ar apie maitinimą krūtimi darbdaviui reikia pranešti pateikiant sveikatos priežiūros įstaigos pažymą. Ją gavęs darbdavys vertina profesinę riziką šių darbuotojų sveikatai. Apie vertinimo rezultatus ir kokų veiksmų bus imtasi, informuoja pačias darbuotojas, supažindina su vertinimo dokumentais.

Pavojingoms darbo sąlygoms priskiriamas darbas su medžiagomis, kurios sukelia vėžį, fizinis darbas, galintis pažeisti vaisių ar placentą, smūgiai, vibracija, sunkių krovinių kilnojimas, triukšmas, jonizuojanti spinduliuotė, elektromagnetiniai laukai, labai didelis šaltis ar karštis, keliavimas, nepalanki darbo poza, protinis ir fizinis nuovargis, kiti fiziniai sunkumai.

Nėščiosioms draudžiama dirbti esant pertekliniam slėgiui, pavyzdžiui, darbai aukšto slėgio patalpose ar povandeninio nardymo darbai; darbai su toksoplazmos ir raudonukės virusais, nebent darbuotojos imunizuotos; darbai su švinu ir jo junginiais ir kt.

Jeigu pakeitus darbo sąlygas neigiamo poveikio neįmanoma pašalinti, darbdavys privalo perkelti tokią darbuotoją jos sutikimu į kitą darbo vietą toje pačioje įmonėje. Čia darbuotojai turi būti mokamas ne mažesnis kaip anksčiau gautas darbo užmokestis.

Kai nėra galimybės nėščią darbuotoją perkelti į kitą darbo vietą, kur nebūtų neigiamo poveikio, darbuotojai jos sutikimu suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų. Jų metu mokamas jai priklausantis mėnesinis darbo užmokestis.

Kai nėra galimybės į neigiamo poveikio neturinčią darbo vietą perkelti neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos, jai jos sutikimu suteikiamos vaiko priežiūros atostogos, iki vaikui sueis vieni metai, ir jai per tą laikotarpį mokamos įstatymų nustatytos motinystės socialinio draudimo išmokos.

Viršvalandžiai, darbas naktį, poilsio ir švenčių dienomis ir komandiruotės - tik darbuotojos sutikimu. Jeigu šios darbuotojos nesutinka dirbti naktį arba pateikia pažymą, kad toks darbas pakenktų jų saugai ir sveikatai, jos perkeliamos dirbti dieną.

Pasyvus budėjimas ar budėjimas namuose galimas tik nėščiosios sutikimu. Krūtimi maitinančiai darbuotojai, be bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti, ne rečiau kaip kas trys valandos suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui krūtimi maitinti. Darbuotojos pageidavimu pertraukas kūdikiui krūtimi maitinti galima sujungti ar pridėti prie pertraukos pailsėti ir pavalgyti arba perkelti į darbo dienos pabaigą, atitinkamai sutrumpinant darbo dieną. Pertraukos kūdikiui krūtimi maitinti apmokamos pagal darbuotojos darbo užmokestį.

Kai nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai darbo metu reikia pasitikrinti sveikatą, ji privalo būti atleidžiama nuo darbo ir už tą laiką mokamas darbo užmokestis.

Apsauga nuo atleidimo

Darbdavys negali atleisti nėščiosios. Kai nėščioji informuoja darbdavį įteikdama jam gydytojo pažymą apie nėštumą, darbuotojos nėštumo faktas laikomas oficialiai patvirtintu. Nuo darbdavio sužinojimo apie darbuotojos nėštumą iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, darbdavys negali įspėti nėščios darbuotojos apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ar priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį kitais, negu nurodyta aukščiau, pagrindais. Jeigu šiuo laikotarpiu atsirado pagrindas nutraukti darbo sutartį, nėščia darbuotoja gali būti įspėta apie darbo sutarties nutraukimą ar sprendimas nutraukti darbo sutartį gali būti priimtas tik šiam laikotarpiui pasibaigus.

Jeigu darbuotojai yra suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos arba atostogos vaikui prižiūrėti, darbo sutartį galima nutraukti tik šioms atostogoms pasibaigus. Su darbuotojais, esančiais nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio valia.

Su darbuotojais, auginančiais vaiką (įvaikį) iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės. Šie negali būti atleisti darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės.

Darbuotojai, auginantys vaiką iki 14 metų, yra apdrausti ir tris kartus ilgesniu įspėjimo terminu, palyginus su kitais darbuotojais. Jiems, kaip ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki 18 m., įspėjimo terminai nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės yra trigubai ilgesni nei kitų darbuotojų (įspėjimas prieš 3 mėnesius, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vieni metai - prieš 1,5 mėnesio (6 savaitės)).

Grįžimas į darbą po atostogų

Darbdavys turi užtikrinti darbuotojos teisę po nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogų grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą ne mažiau palankiomis nei buvusios darbo sąlygomis, įskaitant darbo užmokestį. Taip pat turi užtikrinta iš šių atostogų grįžusio darbuotojo teisė naudotis visomis geresnėmis darbo sąlygomis, į kurias darbuotojas būtų turėjęs teisę, jeigu būtų dirbęs, įskaitant ir teisę į darbo užmokesčio padidėjimą.

Per nėštumo ir gimdymo atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti ir kitų atostogų laikotarpį darbuotojui turi būti paliekama darbo vieta (pareigos).

Ką daryti, jei darbo vietos neliko?

Nepaisant to, vis pasitaiko atvejų, kai mamai ar tėčiui, grįžus po ilgesnių vaiko priežiūros atostogų, neišlaikoma darbo vieta arba siūlomos kitos prastesnės pareigos. Tokiu atveju darbdavys grįžtančiam darbuotojui turėtų siūlyti kitas lygiavertes pareigas (šalims susitarus, gali būti siūlomos ir kitos pareigos). Darbuotojui sutikus su kitomis siūlomomis pareigomis, turėtų būti pakeičiama darbo sutartis, nustatytos darbo sąlygų keitimo darbdavio iniciatyva tvarkos.

Jei darbuotojas nesutiktų su šiuo siūlymu ar tokių pareigų nebūtų, darbo sutarties nutraukimas su tokiu darbuotoju būtų galimas tik tuo atveju, jeigu grįžusio darbuotojo vaikui jau būtų 3 metai. Jeigu darbuotojas augintų vaiką iki 3 metų, darbo sutarties nutraukimas nėra galimas ir tokiam darbuotojui iki to laiko, kol vaikui sueis treji metai ir bus galima jį atleisti, turėtų būti skelbiama prastova ir už ją mokama nustatyta tvarka.

Prastovų laikotarpiu jai mokama 40 proc. darbo užmokesčio, bet ne mažiau nei viena minimali mėnesinė alga už vieną kalendorinį mėnesį. Tik tada, kai vaikui sukanka treji, darbdavys jau gali atleisti darbuotoją pagal Darbo kodekso 57 straipsnį. Tačiau net ir tokiu atveju darbuotoja neišleidžiama tuščiomis - įspėti apie atleidimą iš darbo privaloma ne mažiau nei prieš 3 mėnesius iki darbo sutarties nutraukimo, taip pat turi būti sumokama ir 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinė kompensacija (jeigu darbo santykiai tęsėsi ilgiau nei vienerius metus).

Darbo sąlygų pakeitimas ir atlyginimas

Darbo sutartyje sutartos darbo sąlygos (tarp jų ir darbo laiko trukmė) gali būti pakeistos tik abiejų šalių sutarimu. Yra numatyta darbo sąlygų keitimo darbdavio iniciatyva tvarka - pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu.

Darbuotojo atsisakymas dirbti pasiūlytomis pakeistomis sąlygomis, gali būti laikomas priežastimi nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Darbuotojo atsisakymas dirbti už sumažintą darbo užmokestį negali būti laikomas teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį.

Drauge su ta pačia (arba lygiaverte) darbo vieta, iš vaiko priežiūros atostogų grįžtanti darbuotoja pretenduoja ir į visus darbo sąlygų pokyčius, įsigalėjusius per atostogų metus. Pirmiausia reikėtų pasidomėti, ar apskritai kito ir kiek kito panašias darbo funkcijas atliekančių kolegų atlygis ir kitos sąlygos. Tik turėdami aiškų argumentą, galime keliauti pas darbdavį ir prašyti atitinkamų darbo sąlygų pokyčių.

Geresnės darbo sąlygos, beje, išreiškiamos ne tik pinigine suma. Kartu tai ir darbo grafikas, visi darbui naudojami įrenginiai, programinė įranga ar bet kokia kita priemonė, dėl kurios sugrįžusios darbuotojos darbo sąlygos gali tapti prastesnėmis nei kitų kolegų, dirbusių jos vaiko priežiūros atostogų metu.

Papildomi privalumai grįžtantiems darbuotojams

Darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus. Todėl darbuotojui priklauso šios lengvatos:

• Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų - dvi dienos per mėnesį (arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.
• Teisės į nustatytas papildomas poilsio dienas neturintiems darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas, suteikiama ne mažiau kaip pusė darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmąją mokslo metų dieną, mokant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį.
• Darbo kodekse yra numatyti penki darbo laiko režimai, kurie darbuotojams leidžia lengviau derinti šeiminius ir darbinius įsipareigojimus.
• Galimybė sulygti su darbdaviu dėl darbo ne visu darbo laiku, sugrįžti į visą darbo laiką.
• Galimybė susitarti dėl nuotolinio darbo.
• Teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo turi asmenys, auginantys vaiką iki trejų metų amžiaus, o asmenys, auginantys vaiką iki septynerių metų amžiaus, jei yra tokia galimybė.
• Ilgesnės trukmės atostogos darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 m. arba neįgalų vaiką iki 18 m. - suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 5 d. per savaitę).
• Kasmetinių atostogų suteikimo eilė darbovietėje sudaroma, atsižvelgiant į šių darbuotojų pageidavimus (prioriteto tvarka): nėščios darbuotojos ir darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki trejų metų amžiaus; darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki keturiolikos metų amžiaus ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų; darbuotojai, auginantys du ir daugiau vaikų.
• Teisė į nemokamas atostogas (ne trumpesnes nei 14 dienų trukmės nemokamas atostogas darbdavys privalo suteikti darbuotojui, auginančiam vaiką iki keturiolikos metų), nemokamą laisvą laiką šeimos poreikiams - darbo dienos (pamainos) metu darbuotojo prašymu ir darbdavio sutikimu suteikiamas nemokamas laisvas laikas darbuotojo asmeniniams poreikiams tenkinti. Šalys gali susitarti dėl darbo laiko perkėlimo į kitą darbo dieną (pamainą), nepažeidžiant maksimalaus darbo laiko ir minimalaus poilsio laiko reikalavimų.

tags: #darbas #pirmaisiais #dekreto #metais

• Išsamus vadovas apie vaikiškus baseinus
• Kokybės užtikrinimas globos centre
• Kaip paruošti putpelių kiaušinius
• Procesas po gimdymo: placentos šalinimas
• Anat: Vaisingumo, karo ir medžioklės deivė