Vaiko globa yra ypatingos svarbos institutas, skirtas užtikrinti vaiko gerovę, kai tėvai dėl įvairių priežasčių negali tinkamai pasirūpinti savo vaiku. Deja, pasitaiko atvejų, kai tėvai dėl priklausomybių, sveikatos problemų, išvykimo į užsienį ar tiesiog abejingumo nesirūpina savo vaikais. Tokiais atvejais laikinoji globa yra viena iš globos formų, skirta operatyviai reaguoti į situacijas, kai vaikui skubiai reikalinga priežiūra ir apsauga.
Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, globa (rūpyba) - tai likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam arba juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems.
Vaikui nustatoma globa (rūpyba) tais atvejais, kai jo tėvai dėl įvairių nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių - priklausomybių, ligos, socialinių įgūdžių stokos, nesirūpinimo vaiku ar piktnaudžiavimo tėvų valdžia - negali patys auginti vaiko.
Vaiko globos (rūpybos) tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti.
Pagrindiniai globos (rūpybos) uždaviniai yra:
Vaikui iki 14 metų yra nustatoma globa ir skiriamas globėjas. Vyresniems negu 14 metų vaikams steigiama rūpyba ir skiriamas rūpintojas. Šios sąvokos siejamos su vaiko dalyvavimu priimant su juo susijusius sprendimus ar atstovaujant jo interesams, vaikui tenka daugiau atsakomybės.

Vaiko globos (rūpybos) nustatymo principai yra grindžiami vaiko interesų pirmumu ir siekiu užtikrinti jam saugią ir tinkamą aplinką. Pagrindiniai principai yra:
Nustatant ir naikinant vaiko globą (rūpybą), skiriant globėją (rūpintoją), vaikui, galinčiam išreikšti savo nuomonę, suteikiama galimybė būti išklausytam ir jo nuomonė yra svarbi priimant sprendimus.
Vaiko laikinoji globa (rūpyba) - tai laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Laikinoji globa (rūpyba) nustatoma savivaldybės mero potvarkiu.
Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas - grąžinti vaiką į šeimą. Globos trukmė paprastai yra iki 12 mėnesių, kol vaikas bus grąžintas į biologinę šeimą, jam bus nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) arba jis bus įvaikintas.
Laikinosios globos nustatymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (3.254 straipsnis) ir kiti teisės aktai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad Civilinio kodekso 3.254 straipsnis buvo keičiamas kelis kartus, pavyzdžiui, 2017 m. kovo 30 d. įstatymu Nr. XIII-343, 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. XIII-698, 2018 m. birželio 26 d. įstatymu Nr. XIII-1290 ir 2021 m. gruodžio 23 d. įstatymu Nr. XIV-888.
Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo pagrindai apima situacijas, kai:
Laikinoji globa (rūpyba) pasibaigia, kai:
Vaiko globa (rūpyba) gali būti įgyvendinama skirtingose formose, priklausomai nuo vaiko poreikių ir galimybių užtikrinti jam tinkamą aplinką.
Vaiko globos (rūpybos) dalyviai yra be tėvų globos likęs vaikas, jo biologinė šeima (tėvai ir vaiko giminaičiai) ir globėjas (rūpintojas). Ši globa (rūpyba) vykdoma kartu su Vaiko teisių apsaugos skyriais ir kitomis institucijomis, susijusiomis su vaiko teisių apsauga.
Globėjas (rūpintojas) - tai asmuo, kuriam yra paskirta vaiko laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba). Vaiko globėju (rūpintoju) gali būti fizinis arba juridinis asmuo.
Budintis globotojas - tai fizinis asmuo, kuris laikinai likusį be tėvų globos vaiką prižiūri savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje, užtikrindamas jam fizinį ir emocinį saugumą, ugdymąsi, auklėjimą, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą. Vaiko priežiūros trukmė - iki 12 mėnesių, kol vaikas bus grąžintas į biologinę šeimą, ar jam bus nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) arba jis bus įvaikintas. Vienu metu budintis globotojas gali prižiūrėti iki 3 vaikų. Bendras vaikų skaičius su savais vaikais - iki 6 vaikų. Svarbiausia budinčio globotojo pareiga - rūpintis vaiku fiziškai ir emociškai, suteikti jam saugią aplinką šeimoje. Budintis globotojas, vykdantis vaiko priežiūrą, gali vaiką globoti kriziniais atvejais (iki 3 mėn.), kai jį reikia skubiai, bet kuriuo paros metu apgyvendinti saugioje aplinkoje.

Nuolatinis globotojas - fizinis asmuo, kuris prižiūri likusį be tėvų globos vaiką, su kuriuo nėra susijęs giminystės ryšiais ir kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra arba turi būti nustatyta nuolatinė globa. Asmuo, norintis tapti nuolatiniu globotoju, turi atitikti globėjams keliamus reikalavimus, būti įgijęs ne žemesnį nei vidurinį išsilavinimą bei turėti bent vienerių metų vaikų globos ar budinčio globotojo veiklos patirtį. Nuolatinis globotojas veiklą vykdo pagal individualios veiklos pažymą, su globos centru sudaro tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį ir savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje prižiūri, auklėja, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą vaikui iki jam sukanka pilnametystė.
Norint oficialiai prisiimti atsakomybę už vaiką, neužtenka vien tik gerų norų - tam, kad globa būtų pripažinta teisiškai, būtina kreiptis į atitinkamas institucijas. Tapti globėju reiškia ne tik suteikti vaikui namus, bet ir prisiimti rimtą atsakomybę už jo gerovę. Norint tapti vaiko globėju, svarbiausia, kad žmogus būtų atsakingas, patikimas ir galintis užtikrinti vaikui saugią aplinką.
Mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros, policijos ir kitokių institucijų darbuotojai, taip pat kiti asmenys, turintys duomenų apie nepilnamečius, likusius be tėvų globos, privalo apie tai nedelsdami informuoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją pagal vaiko ar savo gyvenamąją vietą. Vaikus, kuriems reikalinga globa (rūpyba), nustato ir tokių vaikų apskaitą tvarko ir užtikrina valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.
Pasirengimą vaiko globai (rūpybai) organizuoja ir koordinuoja rajonų (miestų) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos, kitos šio darbo patirtį turinčios organizacijos ir institucijos. Štai pagrindiniai žingsniai:
Asmuo, norintis tapti vaiko globėju (rūpintoju), rajono (miesto) valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai pateikia šiuos dokumentus:
Vaiko globėju gali būti ne kiekvienas norintis. Įstatymai numato aiškius reikalavimus, kad būtų užtikrinta vaiko gerovė. Paprastai globėju gali būti asmuo nuo 21 metų. 👉 Įdomu tai, kad Konstitucinis Teismas yra panaikinęs viršutinės amžiaus ribos taikymą. Tai reiškia, kad vyresnis žmogus gali tapti globėju, jei jo sveikata ir gyvenimo sąlygos leidžia tinkamai pasirūpinti vaiku. Svarbiausia - atsižvelgiama į asmenines savybes, sveikatos būklę, sugebėjimą būti globėju (rūpintoju), jo santykius su netekusiu tėvų globos vaiku bei vaiko interesus. Seneliai paprastai turi pirmenybę globoti anūką, nes siekiama, kad vaikas liktų artimiausioje šeimos aplinkoje.
Vaiko globėju (rūpintoju) negali būti skiriamas asmuo, kuris:
Tapus vaiko globėju (rūpintoju), per visą globos laikotarpį Jus lydės globos koordinatorius ir kiti globos centro specialistai, kurie teiks įvairiapusę pagalbą, paramą, kvies Jus aktyviai įsilieti į globėjų (rūpintojų) bendruomenę, dalyvauti susitikimuose, renginiuose. Jums bus suteikta galimybė tobulinti savo gebėjimus vaikų auginimo srityje.

Kiekviena savivaldybė budinčiam globotojui per globos centrą, taip pat globėjui (rūpintojui) gali tiesiogiai skirti ir mokėti pagalbos pinigus Socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka, taip pat skirti vienkartinę materialinę pagalbą (įsikurti, gydytis ir pan.) ar kitas išmokas. Taip, globėjams yra skiriama finansinė parama iš valstybės biudžeto. Globos centras koordinuoja pagalbos teikimą šeimoms, kuriose yra globojamų (rūpinamų), įvaikintų vaikų.
Globėjas (rūpintojas) yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Jis privalo:
Vaiko globėjas (rūpintojas) turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai. Taip pat globėjas (rūpintojas) už vaiko padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka, bei už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų atlikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Globojamojo vaiko šeimoje, šeimynoje ir nevyriausybinėje globos institucijoje išlaikymą reglamentuoja įstatymai. Globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) ir tik vaiko interesais šio kodekso ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad globojamas vaikas neįgyja turtinių teisių į savo globėjo (rūpintojo) turtą, o vaiko globėjas (rūpintojas) neįgyja turtinių teisių į globojamam vaikui nuosavybės teise priklausantį turtą.
Net jei vaikas paimamas iš šeimos ir auga pas globėjus ar globos įstaigoje, ryšiai su tėvais nenutraukiami (išskyrus įvaikinimo atvejus). Tėvams suteikiama pagalba, skatinamas bendravimas. Institucijos ir teismas nuolat tikrina, ar šeimos padėtis pasikeitė. Vaiko interesai svarbiausi. Jei grįžimas pas tėvus yra naudingas vaikui, jis vykdomas kuo greičiau.
Įvaikinimas - tai galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariais. Įvaikinimo dalyviai - vaikas ir įtėvių šeima. Biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką, įvaikinimo procesas yra konfidencialus. Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė, keičiamas vardas. Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas - tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas.
tags: #laikinos #globos #skatinimas