Kai vaikas parėjęs iš darželio su ašaromis akyse negali paaiškinti, kas nutiko, suprantame, kad gebėjimas atpažinti ir įvardyti savo jausmus - tai įgūdis, kurio reikia mokytis nuo mažų dienų. Emocinis intelektas (EQ) - tai gebėjimas suvokti savo ir kitų emocijas, jas įvardyti ir pagal tai atitinkamai valdyti savo poelgius. Šiandienos mokslo bendruomenė neabejoja jo svarba: aukštu emociniu intelektu pasižymintys žmonės geba greitai reaguoti ir spręsti problemas, prisitaikyti prie pokyčių, bendradarbiauti, yra empatiški.

Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie anksti išmoksta atpažinti savo jausmus, vėliau lengviau susidoroja su gyvenimo iššūkiais, geriau mokosi ir užmezga kokybiškesnius santykius. Viena pagrindinių ikimokyklinio ugdymo įstaigos misijų - mokyti vaiką tinkamai reikšti mintis, suvokti savo jausmus ir emocijas, suprasti, kad visos emocijos yra geros, tik jas reikia gebėti tinkamai valdyti. Ugdant vaikų socialinius emocinius gebėjimus suaugusiesiems vertėtų vengti stereotipų, pavyzdžiui, kad berniukams gėda verkti, o mergaitės visada turi būti gražios.
Emocinis intelektas vystosi nuosekliai, tad jį būtina pradėti ugdyti jau ikimokykliniame amžiuje. Šiuolaikiniame pasaulyje, kur vaikų dėmesį trikdo daugybė dirgiklių, ypatingai svarbu mokėti susikaupti ir tinkamai reaguoti į stresines situacijas.
Lietuvos darželiuose taikomi įvairūs inovatyvūs metodai, padedantys vaikams pažinti savo vidinį pasaulį:
| Metodas | Pagrindinis tikslas |
|---|---|
| Emocijų kortelės | Atpažinti ir įvardinti emocijas |
| Mindfulness pratimai | Dėmesio koncentracija ir streso valdymas |
| Naratyvinis žaidimas | Individualus požiūris ir empatija |
Emocinio intelekto ugdymas neapsiriboja vien darželio sienomis - tęstinumas namuose yra būtinas. Svarbu, kad vaikas jaustųsi saugus reikšdamas emocijas ir jausmus namuose. Tėvai turėtų ne tik būti draugiški, bet ir ugdyti vaiko atsakomybę. Modeliuokite emocinę išraišką, dalindamiesi jausmais su savo vaiku, ir leiskite jam žinoti, kad visos emocijos yra organiška patirties dalis. Kai vaikas įsisąmonina savo emocijas ir mokosi su jomis susitvarkyti, jis tampa labiau pasitikintis savimi, empatiškas ir atsparus stresui.
Kiekvienas momentas, kai padedame vaikui pavadinti tai, ką jis jaučia, kai mokomės kartu kvėpuoti giliai susidūrus su frustracija, kai švenčiame empatiją ir gerumą - tai nėra tik emocinio intelekto pamokos. Tai investicija į visuomenės ateitį, primenanti sodininko darbą - kantriai ir nuosekliai puoselėjant jaunus daigus, vieną dieną jie išaugs į tvirtus medžius.