Kiaušinis, simbolizuojantis gyvybę ir naują pradžią, nuo seno užima svarbią vietą įvairiose kultūrose ir tradicijose. Jis naudojamas tiek baltojoje, tiek juodojoje magijoje, liaudies medicinoje, sodininkystėje ir netgi prietaruose. Šiame straipsnyje panagrinėsime įvairius kiaušinio panaudojimo būdus, nuo senovinių ritualų iki šiuolaikinių sodininkystės praktikų, ir pasiaiškinsime, kodėl šis paprastas produktas vis dar kelia tiek daug susidomėjimo.
Kiaušinis, kaip gyvybės simbolis, nuo seno naudojamas įvairiuose magijos ritualuose. Indėnų šamanai naudojo žalią kiaušinį ir smilkalus, kad išvalytų asmens aurą nuo neigiamo poveikio. Ritualo metu kūnas apsmilkomas ir per jį ridenamas kiaušinis, nepamirštant nė vienos kūno dalies. Po ritualo kiaušinis sudaužomas į vandenį ir stebima trynio forma, pagal kurią šamanai nustato fizinius, emocinius ir psichologinius sutrikimus.
Kai kurie krikščionys tiki magiškomis kiaušinio savybėmis. Ritualo metu jie kiaušiniu ant žmogaus kūno „piešia“ kryžiaus ženklą. Vienas netradicinės medicinos gydytojas pasakojo išgydęs berniuką nuo karštinės ne trindamas kiaušiniu sergantį kūną, o tiesiog laikydamas kiaušinį dešinėje rankoje virš ligonio, o kaire brėždamas ore kryžiaus ženklą. Jis virš vaiko energijos centrų ilgiau palaikydavo kiaušinį, ore brėždavo kryžiaus ženklus ir prašydavo Dievo pagalbos, kad liga praeitų. Energijos centrai buvo galva, nosis, lūpos, širdis, pažastys, pilvas, keliai ir padai.
Netradiciniam gydymo būdui tinka bet kokių paukščių kiaušiniai, tačiau, manoma, kad kai kurių paukščių kiaušiniai yra galingesni, pavyzdžiui, juodųjų vištų, juodųjų garbanotųjų vištų arba kitų paukščių su garbanotomis plunksnomis. Jei burtininkas gyvena mieste, jis paprašo į seansą atsinešti naminio paukščio kiaušinį.

Nuo seno juodosios vištos naudojamos juodojoje magijoje. Kiaušiniai naudojami, siekiant prišaukti nelaimę priešui. Juodosios vištos su garbanotomis plunksnomis, kurios tokios tapo dėl genetinės mutacijos, naudojamos burtuose, skirtuose panaikinti prakeiksmus. Šeima, kuriai burtais užtraukta nelaimė, turi pasiskolinti juodą vištą su garbanotomis plunksnomis, kad iš jų kiemo būtų išvarytas prakeiksmas. Kartais būrėjai juodų vištų plunksnomis, sutrintomis į miltelius, ištrina savo klientus nuo galvos iki kojų ir apsmilko valančias smilkalais, kad išvytų iš jų velnią.
Yra įvairių būdų apsisaugoti nuo neigiamos energijos ir prakeiksmų:

Kiaušiniai gali būti naudingi ne tik ritualuose, bet ir sodininkystėje. Patyrę sodininkai tręšia augalus ne tik kiaušinių lukštais, bet ir pačiais kiaušiniais. Šios medžiagos stimuliuoja greitą sėklų ir sodinukų augimą.
Iš pirmo žvilgsnio - keistas vaizdas: žmogus prie kiekvieno daigo duobutės deda po nevirtą kiaušinį. Tačiau kiaušinis darže - tai ne atsitiktinumas, o senas, žemdirbių patikrintas triukas. Kiaušinis dirvožemyje suyra lėtai, išskirdamas vertingas medžiagas tiesiai į šaknų zoną. Tinkamai įkastas nevirtas kiaušinis po daigu - tai tarsi lėtai veikiantis, bet labai turtingas maisto šaltinis augalo šaknims. Jam yrant dirvožemyje, išsiskiria azotas, fosforas, kalcis ir kiti mikroelementai, reikalingi stipriam augimui. Skirtingai nei dirbtinės trąšos, kiaušinis darže nesukelia pertręšimo rizikos ir nedegina šaknų. Jis veikia tyliai ir ilgai - tarsi maitintų augalą iš vidaus.
Kiaušinis dirvoje suyra palaipsniui, o suirimo metu išskiria visą spektrą naudingų medžiagų: baltymai tampa azoto šaltiniu, trynys - fosforu ir riebalais, o lukštas - kalciu. Šis procesas taip pat prisideda prie mikroorganizmų aktyvumo. Kai dirvoje yra natūralių, irti gebančių medžiagų, suaktyvėja žemės gyvenimas - tai pagerina bendrą dirvos struktūrą, leidžia geriau laikyti drėgmę ir orą.
Svarbu žinoti, kaip ir kada kiaušinis darže duoda geriausią rezultatą. Rekomenduojama rinktis šviežius, nesutrūkusius kiaušinius. Jie įdedami į vagą ar daigo duobutę ir užpilami nedideliu žemės sluoksniu - tik tada sodinamas daigas. Svarbu stebėti, ar dirva neužlaiko per daug drėgmės - kitaip kiaušinis gali pradėti skleisti nemalonų kvapą. Geriausias metas - sodinimo pradžia, kai ruošiamas dirvožemis ir formuojamos duobutės ar vagos daigams. Svarbu vengti tiesioginio kontakto su šaknimis - taip išvengsite puvimo kvapo ir galimų šaknų pažeidimų. Naudojant šį metodą saikingai ir tinkamai, galima pasiekti labai gerų rezultatų net be papildomų trąšų.
Kiaušinių lukštai nuo seno naudojami darže. Ne vienas esame išmokyti juos naudoti dirvožemiui šarminti arba kaip natūralią trąšą. Kalcis - tai pagrindinė priežastis, dėl kurios kiaušinių lukštų nauda nuo seno žinoma sodininkystėje. Kaip žinia, šis mineralas reikalingas visiems gyviems organizmams, įskaitant ir augalus, o kiaušinių lukštai jo turi labai daug. Įdomu tai, kad lukštuose dar galima rasti ir organinių medžiagų, apie kurias literatūriniai šaltiniai retai kada užsimena. Dar kiaušinių lukštuose yra po truputį fosforo, kalio, magnio ir natrio.
Mokslininkai JAV atliko tyrimus, kurie parodė, kad rankomis sutraiškyti kiaušinių lukštai nepakeičia kalcio lygio dirvožemyje. Kiaušinių lukštai visą savo gėrį dirvožemiui gali perduoti, tačiau būtina išpildyti vieną sąlygą - juos labai smulkiai sumalti. Manoma, kad kiaušinių lukštai šarmina dirvožemiį. Kalcio karbonatas ištirpsta rūgštyje, o šarminėje terpėje ši reakcija nevyksta. Todėl sumalti kiaušinių lukštai rūgščiame dirvožemyje atiduoda kalcį augalams ir keičia dirvožemio pH. Kuo smulkiau sumalti kiaušinių lukštai, tuo didesnė tikimybė, kad jie atiduos į dirvą savo gerąsias medžiagas.
Kaip naudoti kiaušinių lukštus auginant pomidorus? Prevencijai dažnas sodininkas deda kiaušinių lukštų į duobę daigų sodinimo metu. Atkreipkite dėmesį - miltus. Kai jau matote kalcio trūkumą, kiaušinio lukštai čia nebepadės. Pomidorams kalcio gali trūkti net ir tuomet, jeigu jo dirvoje pakanka. Pomidorai gali neįsisavinti kalcio esant sudėtingoms augimo sąlygoms - pavyzdžiui, dėl per aukštos temperatūros šiltnamyje. Tokiu atveju rekomenduojama trąšas su kalciu purkšti, kad augalas pasisavintų per lapus.
Kiaušinių lukštai darže dažnai naudojami netikslingai. Dažnai pasitaiko mitas, kad išdygusį augaliuką vėliau galima tiesiai su visu lukštu persodinti į dirvą, o šis irdamas tuo pačiu pamaitins jį kalciu bei kitomis reikalingomis medžiagomis. Tačiau nesmulkinti kiaušinio lukštai labai lėtai suyra. Taip pat paplitęs mitas, kad kiaušinių lukštai padeda apsisaugoti nuo šliužų. Jeigu kada nors šį triuką bandėte savo darže, tikriausiai jau žinote, kad šie „baubai“ kiaušinių lukštų tikrai nebijo.

Visose tautose, taip pat ir mūsų, yra labai daug negatyvių, perspėjančių ir apsaugančių nuo įvairių bėdų ir nelaimių ženklų ir prietarų. Tačiau juk taip norisi, kad mūsų gyvenime būtų kuo daugiau optimizmo. Todėl čia pabandysiu surinkti kuo daugiau LAIMĖS IR SĖKMĖS ŽENKLŲ IR PRIETARŲ.

Jei jūsų darže ar kapavietėje randate užkastą kiaušinį, natūralu, kad kyla nerimas ir klausimai. Štai keletas galimų paaiškinimų:
Libertas Klimka pasakojo, kad jis yra girdėjęs tik tiek, jog velykinio margučio lukštus užkasinėjo žmonės, esą tai geras dalykas. Tačiau lietuviai turėjo paprotį, susijusį su užkasamu kiaušiniu. Kaip tik per Jurgines, kurios yra balandžio 23-iąją, buvo laikomasi tam tikro ritualo. Per Jurgines rugių lauke tėvas eidavo užkasti duonos riekę su dviem įkeptais kiaušiniais. Tai būdavo Jurginių paprotys. Dažniausiai į lauką eidavo šeimos vyriausias vyras, kartu pasiimdavo anūkus. Buvo sakoma, kad tėvas eina paklausyti, kaip rugiai auga. Jei varnų nematyti rugiuose, vadinasi, jie gerai auga. Rugiai turėjo būti peraugę varnos ūgį. Tai buvo gerų Jurginių požymis.
Pasak L. Klimkos, jei per Jurgines nematyti varnų, tai reiškia, kad visas pavasaris bus su kontrastais. Tikėtina, kad gilių šalnų nebus, bet orų pokyčių galima sulaukti ir gegužę. Normali bus gal tik vasaros antra pusė. Pagal liaudiškus požymius, pirmoji bus su siurprizais. Jei pernai sakėme, kad vasara prasidės po Joninių, tai šiemet panašu, kad ji gali prasidėti tik po Žolinės.
Jei jūsų darže randate užkastą kiaušinį, nepulkite į paniką. Pabandykite įvertinti situaciją: pagalvokite, kas galėjo užkasti kiaušinį. Ar turite priešų? Ar kas nors iš jūsų pažįstamų užsiima magija? Ar jūsų šeima laikosi senovinių tradicijų? Jei jaučiatės nesaugūs, galite imtis priemonių apsisaugoti nuo galimos neigiamos energijos. Atsargiai iškaskite kiaušinį ir jį sunaikinkite. Galite jį sudeginti, užkasti giliai žemėje arba išmesti į tekančio vandens telkinį.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į realius pavojus, susijusius su kiaušiniais, ypač jei jie yra užteršti parazitais. Vilniaus visuomenės sveikatos centras yra užregistravęs echinokokozės atvejų, kurią sukelia parazitiniai kirminai - Echinococcus genties kaspinuočiai.
