Pagalbinis apvaisinimas moterims yra sudėtingas sprendimas ne tik dėl eilės procedūrų jos kūne, bet finansiškai tai didelis iššūkis, ypač neturinčioms sutuoktinio. Šiuo metu Lietuvoje pagalbinį apvaisinimą gali pasidaryti tik susituokusi moteris, o spermos banko naudojimas galimas tik, jeigu sutuoktinio lytinių ląstelių nepakanka arba jis gali pernešti sunkias ligas vaikeliui. Tačiau Lietuva išgyvena demografinę krizę ir turėtų būti suinteresuota mažinti įstatyminius barjerus ir plėsti pagalbinio apvaisinimo paslaugų gavėjų skaičių, taip didinat naujagimių skaičių ir siekiant demografinio stabilumo.

Gydytojos akušerės ginekologės G. Bogdanskienės teigimu, pagalbinis apvaisinimas dažniausiai lietuvėms atsieina apie 3,5 tūkstančio eurų, nes privalomos procedūros kainuoja apie 2 tūkstančius eurų, o vaistai dar tūkstantį arba pusantro tūkstančio eurų. Gydytojos teigimu, 50 proc. pacienčių išvažiuoja į kaimynines šalis dėl šios procedūros, nes Lietuvoje tai nelegalu. Žmonėms pasunkinam gyvenimą ir, taip sakant, pinigus iš Lietuvos ekonomikos išvežam. Apie pusantro tūkstančio išvažiuoja į Latviją ar Estiją.
Šiuo metu Lietuvoje vienišas moteris klinikos apgręžia atgal. „Gražinos Bogdanskienės vaisingumo centro“ vadovė tikina, kad kasmet klinikose apsilanko apie 10-20 neištekėjusių moterų, norinčių procedūros dėl įvairiausių priežasčių. Moterys pasirenka gyventi vienos ir tai populiarėja, žinoma, amžius kartais spaudžia, kai kurios tiesiog neranda tinkamo partnerio, bet nori auginti vaiką.
Europoje praktika yra gerokai liberalesnė: 2021 metų duomenimis, 16-oje Europos šalių pagalbinio apvaisinimo procedūros gali būti atliekamos ir vienišoms moterims. Štai keletas pavyzdžių:
| Šalis | Prieinamumas vienišoms moterims | Svarbi pastaba |
|---|---|---|
| Belgija | Taip | Valstybės finansuojama iki 6 ciklų |
| Švedija | Taip | Finansuojama ribotam ciklų skaičiui |
| Jungtinė Karalystė | Taip | Prieinamumas skiriasi pagal regioną |
| Vokietija | Ne | Leidžiama tik susituokusioms poroms |
Šiuo metu šioms Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisoms renkami parlamentarų parašai. Priėmus įstatymą, pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslaugomis bus galima neatsižvelgiant į asmenų civilinį statusą. Jame taip pat teigiama, kad Lietuva išgyvena demografinę krizę ir turėtų būti suinteresuota mažinti įstatyminius barjerus ir plėsti pagalbinio apvaisinimo paslaugų gavėjų skaičių.

Esant tokioms demografinėms aplinkybėms ir mokslo pažangos teikiamoms galimybėms, yra akivaizdu, kad valstybė privalo sudaryti sąlygas susilaukti vaikų visoms to pageidaujančioms nevaisingoms partnerystėje gyvenančioms poroms ir vienišoms moterims. Visgi šios iniciatyvos susiduria su skirtingais vertinimais politiniame lauke. Mažumos narė, Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė jau sukritikavo iniciatyvą, nurodydama, kad tai yra dalis platesnių diskusijų apie šeimos politikos reglamentavimą.
tags: #lenkija #dirbtinis #apvaisinimas #vienisoms #moterims