Kultūrinis pulsas Kudirkos Naumiestyje: spektaklio premjera, knygynų atgimimas ir žinomų veidų projektai

Lietuvos mažoji kultūros sostinė Kudirkos Naumiestis šiuo metu išgyvena tikrą kultūrinį atgimimą, pritraukdama dėmesį tiek naujais meniniais projektais, tiek bendruomenės iniciatyvomis. Šiame istoriniame mieste kultūra tampa gyvybės šaltiniu, skatinančiu bendrystę ir įprasminančiu praeities paveldą, kurį puoselėjo tokios asmenybės kaip Vincas Kudirka.

Spektaklio „Aš buvau namuose ir laukiau, kol lietus ateis“ premjera

Šį penktadienį, birželio 27 d., senajame Linų fabrike Kudirkos Naumiestyje įvyks premjera - naujai pastatytas spektaklis „Aš buvau namuose ir laukiau, kol lietus ateis“ (aut. Jean‑Luc Lagarce`o pjesė).

Naujam gyvenimui Jean‑Luco Lagarce`o pjesę prikėlusi režisierė Lina Inga Stankaitytė teigia: „Laukimas spektaklyje - tai alegorija į šeimos sistemos traumą, perduodamą iš kartos į kartą ir nulemiančią moterų gyvenimus. Tai didelė, sunki našta, kurią perkeliame į rytojų. Kiek drąsos ir sąmoningumo reikia, norint peržengti stereotipus, įkvėpti gryno oro ir naštą paversti sparnais.“

Laukimo išgyvenimai scenoje ir gyvenime

Spektaklyje vaidina penkios skirtingų kartų aktorės: Skaidra Jančaitė, Jelena Kirejeva, Gabija Siurbytė, Marija Petravičiūtė, Guoda Žukauskaitė, atskleisdamos, kaip ilgalaikis laukimas ir netekties išgyvenimai gręžiasi į moters psichikos sveikatą. Penkios moterys laukia trūkstamo šeimos nario: brolio, sūnaus, vyro, anūko, mylimojo. Laukimo įtampa prasiveržia - kiekvienai skirtingai, kiekvienai skaudžiai ir savaip.

Aktorės, laukimą išgyvenančios ne tik scenoje, bet ir gyvenime, atvirai dalijasi savo patyrimais ir įžvalgomis. Jelenai Kirejevai laukimas persipina su viltimi ir troškimais: „Peržengusi tam tikrą amžiaus ribą, supratau, kad daugelio dalykų gyvenime aš jau niekada nesulauksiu, taigi nustojau laukusi ir pradėjau nelaukti. Nelaukti, kad artimi žmonės neišduos. Nelaukti, kad mano aktorės karjera bus kupina išskirtinių išsvajotų vaidmenų, nelaukti žiūrovų ovacijų, studentų dėkingumo. Tiesiog gyvenu, repetuoju, vaidinu, dėstau.“

Aktorė Guoda Žukauskaitė laukimą prilygina iliuzijai, kuri trukdo gyventi čia ir dabar: „Lengva patikėti iliuzija, kad reikia tik dar truputį palaukti ir kažkas pasikeis. Bet kuo stipriau laukiu, tuo labiau stingstu vietoje, kol laukiu pokyčio, tol jį stabdau. Kuo laukiu tapti, galiu rinktis būti kiekvieną momentą.“

Marija Petravičiūtė pasakoja, kad šiandien laukimas jai ne tik būsena, bet gyvenimo dalis. Ji išmoko su laukimu ne kovoti, o jame būti: „Laukimų mano gyvenime buvo įvairių ir, tikiu, dar bus. Laukiau pirmos meilės, pirmųjų savo namų, įdomių vaidmenų, naujų patirčių, poilsio...“

Bendruomenės įsitraukimas ir kūrybinė komanda

Šis spektaklis - tai bendras kūrybinės komandos ir Kudirkos Naumiesčio bendruomenės projektas, kuriame dalyvauja vietos moterys - nuo paauglės iki fabriko siuvėjos, per patyriminius užsiėmimus išjautusios savo patirtis ir paversdamos premjerą bendru gijimu viešoje erdvėje. Spektaklio metu skambės lietuvių sąmonėje ypatingą vietą užimančios sutartinės - simbolinė jungtis tarp moters vidinio balso ir kolektyvinės atminties. Pasak režisierės, „kai moterys dainuoja sutartinę, skausminga atskirtis, virsta gydančia bendryste. Lietus ne tik ateina - jis plauna atmintyje įstrigusį karą.“

Kūrybinė komanda:

• Režisierė - Lina Inga Stankaitytė, aktorė, sisteminės psichoterapijos praktikė ir socialiai angažuotų projektų kūrėja.
• Šviesų ir projekcijų autorius - Mindaugas Suchockas.
• Kompozitorius - Ramūnas Peršonis (Sovijus).
• Dailininkė - Indrė Siaurusevičiūtė.
• Kostiumų dizainerė - Vaida Ribinskaitė.
• Choreografė - Aistė Kriukelytė.
• Videomenininkas - Jonas Urvakis.

Spektaklis yra nemokamas, tačiau vietų skaičius ribotas.

Knygynų atgimimo viltis Kudirkos Naumiestyje

Kudirkos Naumiestis turi gilias knygos platinimo tradicijas. Daugiau nei prieš 120 metų vietos knygnešio Antano Baltrušaičio iniciatyva čia buvo atidarytas vienas pirmųjų legalių knygynų šalyje. „Koks reikšmingas yra Kudirkos Naumiestis visai Lietuvai! Tai čia buvo parašyta „Tautiška giesmė“. Iš čia ji paplito po visą Lietuvą. Čia buvo atidarytas vienas iš pirmųjų knygynų. Bandome daryti tokią tąsą, simbolinę gal šiek tiek. Galvojame, kad Vincas Kudirka džiaugtųsi, kad Kudirkos Naumiestyje būtų knygynas. Jis dėl to dirbo ir gyveno. Mūsų privilegija ir laimė skaityti, rašyti ir kalbėti lietuvių kalba“, - teigia V.

Pastaraisiais metais knygynų šalyje mažėja. Vienos pagrindinių priežasčių - galimybės leidinių įsigyti internete ar prekybos centruose. Šakių rajone paskutinis veikęs knygynas duris užvėrė prieš keletą metų. Tačiau Kudirkos Naumiestyje atsiranda vilties. „Pajutome tokį poreikį, nes nėra erdvės, kur tu gali nueiti, knygą pavartyti, pasitarti su žmogumi, kuris ją parduoda, žino, apie ką ji yra. Ir paskui pasižiūrėjome, kad mes patys pardavinėjame knygas. Bet pardavinėjome tik Lietuvos nacionalinio muziejaus leidinius“, - pasakojo V.

Knygynas kaip kultūrinė erdvė

Nauja iniciatyva - tai ne tik knygų prekybos vieta, bet ir bandymas atgaivinti kultūrinį gyvenimą. „Bandymas, sakykime, toks eksperimentas yra daugiau simbolinis. Keturios lentynos - tikrai nėra daug. Ir aš galvoju, kad tai būtų gal daugiau paskatinimas žmonėms. Savaime suprantama, tai dėmesys kultūrai, kuri regione yra ir kitokia, ir jos prieinamumas yra kitoks. Knygynas yra tos kultūros atnešimas ir dar labiau siekis suaktyvinti šito krašto žmonių kultūrinį gyvenimą“, - teigia V.

Miestelyje, kur gyvena vyresnio amžiaus žmonės, kuriuos lanko anūkai ir jaunimas, knygynas siūlo įvairų asortimentą. „Dabar mes tiesiog bandome žiūrėti, kas būtų aktualiausia ir ko labiausiai norėtų mūsų lankytojas. Gal tai nustebins šiame kontekste, nes šalia solidžių Lietuvos nacionalinio muziejaus leidinių mes turime vaikišką asortimentą. Čia yra toks momentas, kad „aš pats rinkau nuėjęs iš lentynos ir būtent tau išrinkau šitą knygą“, - pasakoja V.

„Visada smagu, kai gali knygą rinkdamasis pavartyti. Ir poligrafiją, ir popierių, ir turinį įvertinti čia ir dabar. Aišku, yra daug galimybių internetu pirkti, bet man visada mieliau, kai aš galiu rankose palaikyti knygą ją rinkdamasi“, - tikina G. Pašnekovės tiki, knygynas - kur kas daugiau nei tik vieta įsigyti leidinį.

„Turime minčių, planų, kad erdvė gal netgi bus labai patogi susitikti su rašytojais. Mes tikimės, kad viešinimas pritrauks leidėjų, leidyklų, autorių, galų gale, paskatins pačius ieškoti priėjimo prie skaitytojų, surasti skaitytoją iš naujo, su juo pasikalbėti, susitikti. O mes esame tikrai, manau, puiki erdvė“, - pažymi V.

Inga Jankauskaitė ir „Šokiai ant ledo“

Kultūros naujienos neapsiriboja vien regioniniais įvykiais. Jau vasario mėnesį LNK eteryje startuos naujas šou „Šokiai ant ledo“, kurio metu dailiojo čiuožimo įgūdžius demonstruos žinomų žmonių poros. Portalo Žmonės.lt žiniomis, naują laidą ves netikėta vedėjų pora - aktorė Inga Jankauskaitė ir šokėjas Andrius Butkus.

Žinią, kad „Šokių ant ledo“ šou ves I. Jankauskaitė ir A. Butkus, Žmonės.lt patvirtino ir šios laidos prodiuseris Laurynas Šeškus. „Inga pasirinkome, nes ji - žaviausia, nuostabiausia ir pati tinkamiausia tokiam projektui. Ji jaučia aplinką, yra charizmatiška, muzikali“, - sakė L. Šeškus.

Prodiuseris neslėpė, kad derybos su I. Jankauskaite nebuvo trumpos. „Iš mūsų pusės nebuvo abejonių. Tačiau Inga norėjo ilgėliau pasvarstyti. Ji yra labai reikli - reikalavo garantijų, kad projektas bus vertas jos dalyvavimo“, - Žmonės.lt sakė L. Šeškus.

tags: #jankauskaites #dvynukes #is #kudirkos #naumiestis

• Eilėraščiai mažiesiems apie gimtinę
• Krikštynų sveikinimai ir palinkėjimai
• Kodėl verta rinktis merino vilną kūdikio drabužiams?
• Kodėl svarbu mokėti pirmąją pagalbą vaikams?
• Šventė skirta meilei