Vaikų socialinės globos pertvarka Vilniuje: nuo institucijų prie šeimos modelio ir Antakalnio iniciatyvų

Daugybės žmonių svajonė gyventi šalyje, kurioje nėra vaikų globos namų, panašu, gali tapti realybe. Lietuva aktyviai vykdo vaikų globos sistemos pertvarką, siekdama užtikrinti, kad kiekvienas vaikas augtų šeimai artimoje aplinkoje. Ši reforma paliečia visus šalies regionus, įskaitant Vilnių, kur vyksta reikšmingi pokyčiai ir diegiami nauji, šeimyniniu principu grįsti globos modeliai. Vilniaus savivaldybė nusprendė iki 2020-ųjų atsisakyti globos įstaigų, o tai reiškia esminį požiūrio į vaikų priežiūrą pokytį, kuris paveikia ir tokias sostinės vietas kaip Antakalnis.

Vaikų globos institucijų ištakos ir evoliucija Lietuvoje

Profesorius emeritas habil. dr. Vytautas Karvelis (1933-2011 m.) rašė, kad Lietuvoje jau nuo seno buvo kuriamos įvairios religinės labdaros ir pasaulietinės organizacijos, kurios steigė kūdikių (pamestinukų) namus, vaikų globos prieglaudas, įvairaus tipo vaikų namus, bendrojo tipo ir specialiąsias mokyklas, vaikų sanatorijas bei kitas vaikų ir suaugusių asmenų ugdymo ir globos institucijas. Lietuvoje našlaičių ir pamestinukų globa pirmoji susirūpino Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė, kuri 1786 m. įkūrė pirmuosius vaikų namus. 1791 m. XIX a. Lietuvoje (Vilniuje, Kaune, Zarasuose, Šiauliuose, Raseiniuose ir kt.) pradėjo kurtis labdaros draugijos. Iki Pirmojo pasaulinio karo globos įstaigos veikė Vilniuje bei kituose miestuose ir miesteliuose. Tarpukario Lietuvoje buvo kuriamos nedidelės vaikų - našlaičių prieglaudos.

1940 m. birželio 15 d. Lietuvą okupavo Sovietų Sąjungos kariuomenė. Visų labdaros organizacijų veikla buvo nutraukta, suvalstybintos vaikų prieglaudos. 1941 m. daugelis jų buvo reorganizuotos į vaikų namus. V. Karvelis rašo: „1944 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje jau veikė 23 vaikų namai, kuriuose gyveno 1681 auklėtinis. Didelė dalis vaikų buvo našlaičiai. Kitą dalį sudarė vaikai, netekę per karą tėvų, ir vaikai, kurių tėvai negalėjo suteikti jiems reikiamos pagalbos.“ Vaikų namuose buvo apgyvendinami ir globojami ikimokyklinio, mokyklinio amžiaus vaikai, paaugliai ir išimties tvarka vaikai, kurie dėl susidariusių nepalankių aplinkybių negalėjo mokytis, gyvendami savo tėvų namuose, ar negalėjo gauti paramos iš savo tėvų.

Lietuvos vaikų globos institucijų raida: laiko juosta

Deinstitucionalizacija ir Vilniaus pertvarka

Straipsnyje nagrinėjama Vilniaus vaikų socialinės globos namų istorija, pertvarkos ir dabartinė veikla, atsižvelgiant į nacionalinę vaikų globos sistemos reformą ir siekį užtikrinti vaikams šeimai artimą aplinką. Iki 1991 metų Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namai veikė kaip ikimokyklinio amžiaus vaikų globos įstaiga, kurioje gyveno iki 100 vaikų. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, įstaiga pradėjo reorganizaciją, palaipsniui mažinant vaikų ir darbuotojų skaičių. Svarbu pažymėti, kad vaikai nebuvo perkeliami į internatines mokyklas, bet jiems buvo sudarytos sąlygos toliau gyventi globos namuose ir lankyti bendrojo lavinimo miesto mokyklas.

Perėjimas prie šeimyninio modelio

2014 metais, vykdant įstaigų deinstitucionalizaciją, dvi globotinių šeimynos buvo perkeltos gyventi į butus. Ši iniciatyva buvo skirta sukurti aplinką, artimą šeimai, ir sudaryti sąlygas vaikams geriau integruotis į visuomenę, skatinant jų savarankiškumą ir mažinant socialinę atskirtį. 2016 metais, perkėlus trečiąją šeimyną gyventi į naujai suremontuotą namą, globos namų pertvarkymas buvo baigtas ir veikla pradėta vykdyti šeimyniniu principu, teikiant alternatyvias institucinei globai šeimines paslaugas.

Vilniaus miesto savivaldybės Tarybai priėmus sprendimą reorganizuoti Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namus, 2017 m. gegužės 31 d. baigus reorganizaciją, visos uždarytos įstaigos teisės ir pareigos buvo perduotos Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namams. Šiuo metu Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namai administruoja 6 šeimynas, kuriose gyvena 40 vaikų, likusių be tėvų globos, iš socialiai remtinų šeimų, kuriose neužtikrinamos būtinos gyvenimo ir ugdymo sąlygos, ir našlaičiai. Globotiniai gyvena šeimynose, kuriose sukurta artima šeimai aplinka. Kaip ir kiekvienoje šeimoje, vaikai keliasi, eina į mokyklą, lanko būrelius. Su šeimynų darbuotojais perka maisto produktus, gamina valgyti, tvarkosi kambarius, skalbia rūbus - tiesiog gyvena kaip įprastos šeimynos.

Šeimyninio tipo vaikų globos namų interjeras

Socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai atsakingi už šeimynos buities organizavimą, maitinimą, ugdymą, laisvalaikį. Didelis dėmesys skiriamas vaikų užimtumui, laisvalaikiui, vaikų poilsio organizavimui atostogų metu. Laisvalaikiu vaikai lanko plaukimo, regbio, futbolo, dailiojo čiuožimo treniruotes, keramikos, gatvės šokių būrelius, vasarą ilsisi vaikų poilsio stovyklose, taip pat aktyviai dalyvauja bendruomenių organizuojamuose renginiuose.

Kokybės standartai ir palydėjimo paslaugos

Nuo 2022 m. įstaigai suteikta teisė teikti akredituotą palydėjimo paslaugą jaunuoliams, kurios tikslas - įgalinti jaunuolius patiems imtis aktyvaus vaidmens bei veiksmų, siekiant sėkmingo perėjimo į savarankišką gyvenimą. Siekdama išsikeltų tikslų ir įvertinti teikiamų paslaugų kokybę, įstaiga 2020 m. įsidiegė EQUASS Assurance kokybės standartą. EQUASS kokybės sistema atvėrė naujas galimybes kokybės vadybos sistemą paversti pridėtinę vertę kuriančiu įrankiu, padedančiu siekti įstaigos išsikelto tikslo: tobulinti teikiamas šeimines socialinės globos paslaugas ir siekti sėkmingos globotinių integracijos visuomenėje.

Iki 2020-ųjų Vilniuje neliks kūdikių ir vaikų globos namų

Kompleksinės paslaugos šeimoms ir Antakalnio iniciatyvos

Atsakingi specialistai teigia darantys viską, kad vaikų globos namuose būtų kuo mažiau, o į juos visgi patekę vaikai galėtų greičiau grįžti į savo šeimas, arba jiems būtų rasti nauji namai. Pagaliau Kėdainiuose, kaip ir visoje Lietuvoje, šeimoms pradėtos teikti kompleksinės paslaugos. Kėdainių vaikų globos namai „Saulutė“ jau kitais metais turėtų keisti savo pavadinimą, mat ši įstaiga nebėra tik vaikų namai - čia jau teikiama kur kas daugiau įvairių paslaugų šeimoms.

„Socialinės priežiūros paslaugas mamoms ir vaikams teikiame laikino apgyvendinimo namuose. Turime 20 vietų, ir visada pas mus gyventojų būna pilna. Kita paslauga, įeinanti į paslaugų šeimai paketą - vaikų dienos centre teikiamos socialinės ir ugdymo paslaugos vaikams iš pačių įvairiausių šeimų. Vėlgi, nebūtinai vaikas turi būti iš nepasiturinčios šeimos ar iš socialinės rizikos grupei priklausančios šeimos. Dirba pas mus psichologas, neformaliojo ugdymo pedagogė, vaikams yra skiriama įvairiapusiška veikla“, - vardija vaikų globos namų „Saulutė“ vadovė Sandra Sagatienė, atkreipdama dėmesį, kad jau teikiamos paslaugos šeimoms yra populiarios ir duodančios daug naudos.

Šeimos palaikymo ir konsultavimo centras

Vilniuje, be savivaldybės ir valstybinių įstaigų, veikia ir nevyriausybinės organizacijos bei viešosios įstaigos, kurios prisideda prie vaikų socialinės globos sistemos tobulinimo. Viena iš tokių iniciatyvų yra „Programa „Šv. Jono vaikai“, įsikūrusi Antakalnio g., kuri, kaip ir kitos alternatyvios globos formos, siekia suteikti vaikams saugią ir mylinčią aplinką. Vilniaus VGN "Gilė", įsikūręs Lakštingalų g., taip pat Žirmūnų g. esantys mergaičių globos namai yra svarbūs socialinės pagalbos centrai, teikiantys pastogę ir priežiūrą vaikams, likusiems be tėvų globos.

SOS vaikų kaimai yra viena iš alternatyvių globos formų, kurioje vaikai auga šeimyninėje aplinkoje. Vilniaus SOS vaikų kaime veikiančiuose laikinosios globos nameliuose auga vaikai, kurių tėvai dėl įvairių priežasčių laikinai negali jais pasirūpinti. Čia vaikai gyvena iki metų, kol situacija šeimoje išsisprendžia ir jie gali sugrįžti atgal į savo šeimą. Jei tėvai nesugeba atsitiesti, ieškoma kitų alternatyvų. SOS vaikų kaimų darbuotojai dirba su tėvais ir nedingsta iš vaikų gyvenimo. Jie skatina tėvus bendrauti su vaikais, teikia jiems pagalbą ir stebi, kaip plėtojamas ryšys su jų atžalomis.

Globėjų ir įtėvių vaidmuo bei iššūkiai

Minint globos sistemos pertvarkos dešimtmetį, per 1 000 vaikų vis dar gyvena bendruomeniniuose globos namuose, o sunkiausiai šeimas randa vyresni nei 10 metų vaikai. „2017-2020 metų laikotarpiu atsiras galimybė daliai mūsų vaikų iškeliauti ir apsigyventi bendruomenėse, Bendruomeniniuose globos namuose. Be to, mūsų institucijai yra priskirta funkcija „Globėjų ir įtėvių mokymas ir konsultavimas“. Šiemet jau turėtume startuoti su globėjų ir įtėvių mokymu. Svarbu tai, kad šeimos, ketinančios globoti vaikus, galėtų šia paslauga pasinaudoti Kėdainiuose, kad jiems nereikėtų kažkur važiuoti į mokymus. Be to, vėliau tie globėjų ir įtėvių mokytojai turėtų padėti ir jau globotinius priėmusias šeimas, nes išties yra susiduriama su įvairiausiomis problemomis, iškyla įvairių sunkumų tiek auginant savo, tiek globojant svetimus vaikus.“

Šeima su globojamais vaikais

Jau 20 metų vaikus globojanti Eglė Vaitkevičienė užaugino 15 vaikų, dar 5 šeimoje auga. Sako, kai vieni globojami vaikai užauga - į namus priima kitus. „Jiems ypač reikia namų. Netgi tie 18-mečiai, kurie laikomi jau tie suaugusiais žmonėmis, jiems irgi labai labai reikia to saugaus suaugusio šalia.“ „Tikrai nesibaigia ta globa sulig 18 metų, aš manau, kad tai turėtų būti įsipareigojimas visam gyvenimui. Jeigu tu tapai vaiko namais, tai vaikas turi turėti namus.“ Lietuvoje šiandien jau globojama daugiau nei 5 tūkst. vaikų. Tačiau dar tūkstantis gyvena bendruomeniniuose globos namuose ir laukia šeimos. Rasti šeimą vaikui, vyresniam nei 10-ies, sunku.

Sėkmės istorijos ir iššūkiai

Eglė Čerkauskienė, psichologė, pasidalino savo patirtimi apie globojamą aklą ir cerebriniu paralyžiumi sergantį jaunuolį Arnoldą. Ji pasakojo, kad Arnoldas gyveno Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namuose, kai jie susipažino. Eglė tapo Arnoldo globėja, o vėliau ir rūpintoja. Ši istorija iliustruoja, kaip svarbu suteikti vaikams, likusiems be tėvų globos, šeimai artimą aplinką ir galimybę integruotis į visuomenę. Arnoldui žiemą suėjo 18 metų, tad dabar jau nebesu jo globėja. Teismui priėmus sprendimą tapau jo rūpintoja. Arnoldas yra visiškai aklas ir kenčia nuo cerebrinio paralyžiaus. Eglė pasakojo, kad Arnoldas puikiai rašo, domisi muzika, turi susikūręs savo radijo stotį, lanko didžėjų kursus. Jis visą gyvenimą svajojo būti didžėjumi, o kai apsigyveno pas ją, atsirado ši galimybė, kai ji pamatė skelbimą apie didžėjų kursus. Eglė taip pat padėjo Arnoldui susisiekti su jo šeima, įskaitant brolį dvynį Martyną, kuris irgi gimė aklas. Ji supažindino Arnoldą su jo mama ir kitais giminaičiais.

Ši istorija parodo, kad globėjai gali padėti vaikams, likusiems be tėvų globos, atrasti savo talentus, susisiekti su savo šeima ir integruotis į visuomenę. Tačiau egzistuoja ir skaudžių realijų. „Turbūt pats skaudžiausias momentas, su kuriuo mes vis dar susiduriam, tai yra, kiek kartų tą vaiką galima paimti iš tos pačios šeimos. Kitaip sakant, institucijos įvertina pokytį tėvų šeimoje, bet tėvų šeima nebūtinai pasikeičia arba labai greit atkrinta ir vaiko antrinis, tretinis paėmimas iš šeimos - labai skausmingas“, - sako E. Straipsnyje. Prieš dešimtmetį Švėkšnos vaikų globos namuose dirbęs vaikų psichiatras Linas Slušnys pasidalino savo patirtimi apie tai, ką jam pasakodavo vaikai. Anot jo, vaikai pasakodavo apie seksualinį išnaudojimą ir patyčias tarpusavyje.

Savanorių indėlis į vaikų globos namų gyvenimą

Savanorių indėlis į vaikų globos namų gyvenimą yra neįkainojamas. Projektas "Ne imti, bet duoti", susikūręs 2005 m., suburia savanorius, kurie lankosi vaikų globos namuose ir padeda vaikams ruošti namų darbus, mokyti įvairių dalykų ir tiesiog būti draugais. Simona Burbulytė, projekto vadovė, teigia, kad savanoriai yra ne tik mokytojai, korepetitoriai, bet ir vaikų draugai. Kartu jie leidžia laisvalaikį: vyksta į miestą, čiuožinėja ant ledo ar žiūri kokį filmą.

Projektas sudarytas iš dviejų dalių: viena pusė - mokslas, o kita - buvimas vaikų vyresniais draugais. Abi pusės turi savo žavesio. Labai smagu, kai vaikas pasigiria, kad šiandien gavo devintuką ar dešimtuką. Gera, kai vaikas su tavo pagalba pagerina pažymius. O kita pusė irgi suteikia daug džiaugsmo: labai gera bendraujant su vaikais prisiminti savo vaikystę, paauglystę ir tuo pačiu, užmegzti tvirtus ryšius.

Iki 2020-ųjų Vilniuje neliks kūdikių ir vaikų globos namų

tags: #antakalnio #vaiku #socialines #globos #namai #ivykiai



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems