Vaiko priežiūros atostogos ir darbas: ką svarbu žinoti tėvams
Nauja vaiko priežiūros išmokų tvarka įsigaliojo nuo 2023 m. sausio 1 d. gimusiems vaikams. Su šiais esminiais pokyčiais kyla ir daug aktualių klausimų, kadangi nauja tvarka tikrai labai skiriasi nuo tos, kurią turėjome iki 2023 metų. Vienas esminių dalykų, kas tėvams gali būti aktualu - ar galima dirbti ir uždirbti vaiko priežiūros atostogų (VPA) metu? Nors dirbti esant naujai tvarkai nėra oficialiai draudžiama, tačiau turite įsidėmėti keletą svarbių dalykų, nes situacija yra kitokia, nei buvo galiojant senai tvarkai. Įstatymas dirbti nedraudžia. Tiesiog su nauja vaiko priežiūros išmokų skyrimo tvarka, darbo galimybės nebėra skirstomos į „pirmuosius ir antruosius vaiko priežiūros atostogų metus“.
Visų pirma, aktualu atskirti, kad darbo formų gali būti įvairių, tad ir apmokėjimas bei teisinis reguliavimas skiriasi. Kad būtų paprasčiau suprasti, aptarkime keletą skirtingų pajamų gavimo formų.
Kam priklauso vaiko priežiūros atostogos?
Darbo kodeksas (DK) numato, jog į vaiko priežiūros atostogas teisę turi visi, faktiškai auginantys vaiką, - motina, įmotė, tėvas, įtėvis, senelis ir senelė. Vaiką prižiūrėti gali ir darbuotojas, paskirtas vaiko globėju. Visiems šiems asmenims suteikiamos atostogos vaiką prižiūrėti tol, kol jam sukanka treji metai. Kaip aiškina Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė, šias atostogas galima imti visas iš karto, dalimis ar pakaitomis. Pabrėžtina tai, kad tokių atostogų suteikimo ir pasinaudojimo tvarka abiems tėvams yra vienoda.
Specialistė taip pat atkreipia dėmesį, kad įstatymai nenumato termino, per kurį darbuotojas turėtų įspėti darbdavį apie nėštumą ir planuojamas vaiko priežiūros atostogas. Tačiau, derėtų pastebėti, kad darbuotojas turi teisę į nėštumo ir gimdymo atostogas - 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorines dienas po gimdymo. Komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų - 70 kalendorinių dienų. Apie šias atostogas darbdavys turi būti informuotas.
„Šios atostogos skaičiuojamos bendrai ir suteikiamos darbuotojai visos, nepaisant faktiškai iki gimdymo panaudotų dienų skaičiaus. Jeigu darbuotoja nesinaudoja nėštumo ir gimdymo atostogomis, darbdavys privalo suteikti keturiolikos dienų atostogų dalį iš karto po gimdymo, nepriklausomai nuo darbuotojos prašymo. Nėštumo ir gimdymo atostogų atveju, Įstatymo leidėjas nereglamentuoja įspėjimo termino, per kurį turėtų būti darbdavys įspėtas apie būsimas tikslines atostogas, todėl VDI specialistų nuomone, darbuotoja turėtų darbdavį įspėti per protingą laikotarpį. Atkreiptinas dėmesys, jog Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėse [...] 66 punkte numatyta, kad elektroniniai nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimai 126 kalendorinėms dienoms (70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinėms dienoms po gimdymo) išduodami moterims, suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių. Darbuotoja nėštumo ir gimdymo atostogomis naudojasi elektroninio nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo numatytais terminais“, - aiškina ji.
O apie planus grįžti į darbą po vaiko priežiūros atostogų, darbuotojas darbdavį privalo įspėti raštu. Tai reikėtų padaryti ne vėliau kaip prieš keturiolika kalendorinių dienų. Darbuotojui priėmus sprendimą grįžti, darbdavys privalo jam užtikrinti ne mažiau palankias sąlygas, nei darbuotojas turėjo prieš vaiko priežiūros atostogas.
Privalo išsaugoti darbo vietą ir darbo sąlygas
Po šių tikslinių atostogų darbuotojas turi teisę grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą, pareigas ne mažiau palankiomis negu buvusios darbo sąlygos, įskaitant darbo užmokestį, ir naudotis visomis geresnėmis darbo sąlygomis, kartu su darbo užmokesčio padidėjimu, į kurias jis būtų turėjęs teisę, jei būtų dirbęs - nesinaudojęs vaiko priežiūros atostogų teise.
Paklausta, ar darbdavys darbuotojo sugrįžimui turėtų ruoštis papildomai, I. Piličiauskaitė-Dulkė aiškina, kad jokio atskiro pasiruošimo darbuotojo grįžimui nereikia, tačiau svarbu, kad darbdavys saugotų darbuotojo vietą. Tai - bene svarbiausia jo užduotis. O štai keisti darbo sutarties sąlygas ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavys gali tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu.
Darbuotojui atsisakius, darbo santykiai gali būti nutraukti darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės nustatyta tvarka, tačiau auginantys vaiką iki trejų metų nuo tokio sutarties nutraukimo yra apsaugoti įstatymo. „Todėl, grįžus po tikslinių atostogų, darbdavys gali siūlyti nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Pasiūlymas nutraukti darbo sutartį turi būti pateiktas raštu. Jame turi būti išdėstytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos: nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kita. Darbo sutarties nutraukimo sąlygos gali būti ribojamos tam tikrą veiklą reglamentuojančiais įstatymais. Jeigu kita darbo sutarties šalis sutinka su pasiūlymu, ji sutikimą išreiškia raštu. Jeigu darbo sutarties šalis per penkias darbo dienas neatsako į pasiūlymą, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį atmestas. Nesutarus dėl darbo santykių nutraukimo šalių susitarimu, darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas [...], turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų DK 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Jeigu darbo santykiai nenutraukiami DK 59 ar DK 54 straipsnio pagrindais, tuomet darbuotojo darbo santykiai tęsiasi darbo sutartyje nurodytomis sąlygomis“, - pabrėžia pašnekovė.
I. Piličiauskaitės-Dulkės teigimu, kai darbuotojo vaikui sueina 3 metai, o darbdavys nori nutraukti darbo santykius, darbuotoją jis turi įspėti prieš mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus - prieš dvi savaites. „Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki keturiolikos metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, nėščioms darbuotojoms, neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, pateikusiems išrašą dėl ligos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą sunkių ligų sąrašą, taip pat darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai. Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus, - pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka“, - sako ji.
Darbo, pamainų grafiko pokyčiai
Grįžusiam darbuotojui darbo ar pamainų grafikai turi būti sudaromi taip, kad per septynias dienas jis nedirbtų daugiau nei maksimalaus galimo laiko - 52 valandų. Ši taisyklė netaikoma susitarimams dėl papildomo darbo ir budėjimo. Be to, privaloma užtikrinti, kad darbuotojai pamainomis keistųsi tolygiai.
„Teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo turi asmenys, auginantys vaiką iki trejų metų, o asmenys, auginantys vaiką iki septynerių metų, jeigu yra tokia galimybė. Darbo, pamainų grafiko sąvoka suprantama kaip numatomas kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdieninio darbo, pamainos pradžia ir pabaiga. Darbo, pamainų grafikai sudaromi savaitei, mėnesiui ar ilgesniam laikotarpiui, nurodant, kiek valandų, kokioje pamainoje ir kokią dieną darbuotojas dirbs - darbo dienos pradžia ir darbo dienos pabaiga. Darbo pamainų grafikuose galima kiekvienam darbuotojui, jų grupei nustatyti skirtingą darbo dienų, pamainų per savaitę ar valandų per darbo dieną skaičių, tačiau darbo grafikai nėra darbo laiko apskaitos dokumentai. Jeigu pamainos nustatomos mėnesiui ir darbuotojui nustatoma dirbti visą mėnesį naktinėse pamainose, tai darbuotojas auginantis vaiką iki trejų metų turi teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo ir, pavyzdžiui, pereiti iš naktinės pamainos į dieninę ir atvirkščiai, arba jeigu nustatyta dirbti rytinėse pamainose, pereiti iš rytinės pamainos į vakarinę ir atvirkščiai. VDI Darbo teisės skyriaus specialistų nuomone, darbuotojas galėtų išreikšti norą pakeisti jam nustatytą pamainą tiek vienetinį atvejį, vieną kartą pakeitus jam nustatytą pamainą, tiek pakeičiant viso mėnesio grafiką, perkeliant jį į kitą šio mėnesio pamainą. Tiesa, jeigu darbas organizuojamas neišskiriant pamainų, t. y. vienas darbo laikas visiems, tuomet darbuotojas negali pasirinkti pamainos, nepaisant to, kad augina vaiką iki trejų metų“, - aiškina vyriausioji darbo inspektorė.
Vis dėlto, tam tikros išlygos numatomos valstybinėms įstaigoms. Jų darbuotojams, „kurie augina vaikus iki trejų metų, nustatoma sutrumpinta trisdešimt dviejų valandų per savaitę darbo laiko norma, už nedirbtą darbo laiko normos dalį paliekant nustatytą darbo užmokestį. Ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu, iki vaikui sukanka treji metai“.
Darbas nuotoliu
Keičiantis laikams, vis daugiau darbdavių siūlo mišrų darbo pobūdį, kada darbuotojai gali dirbti ne tik fiziškai būdami darbo vietoje, bet ir nuotoliu. Vis dėlto, auginant mažamečius vaikus, toks darbo pobūdis gali būti sunkiai įgyvendinamas. Tad jei nutiktų tokia situacija, kad darbdavys reikalautų darbuotojo tam tikrą kiekį valandų ar visą darbo laiką dirbti iš namų, darbuotojas gali nesutikti. Kaip pabrėžia pašnekovė, tai negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį ar pakeisti darbo sąlygas.
Be to, tam tikros išlygos galioja ir darbuotojams, auginantiems vaikus ar laukiantiems šeimos pagausėjimo, pageidaujantiems dirbti iš namų, net jei tokia praktika darbovietėje nėra įprasta. „Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, kai to reikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja. Taip pat darbuotojas, auginantis vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, arba darbuotojas, pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pateikęs prašymą, pagrįstą sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti, prižiūrėti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį“, - teigia I. Piličiauskaitė-Dulkė.
Vaiko priežiūros išmokos ir darbas
Vaiko priežiūros išmoka mokama nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki vaikui sueis 18 arba 24 mėn. Sprendimą dėl 18 arba 24 mėn. išmokų varianto priima tėvai.
- 18 mėn. variantas: vaiko priežiūros išmokos dydis bus 60 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio (tai atitinka 77,34 proc. „į rankas“).
- 24 mėn. variantas: vaiko priežiūros išmokos dydis iki vaikui sueis 12 mėnesių bus 45 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio (58 proc. „į rankas“), o nuo 12 mėnesių iki vaikui sueis 24 mėnesiai - 30 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio (38,67 proc. „į rankas“).
Kompensuojamasis uždarbio dydis yra apskaičiuojamas pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 mėn. Vaiko priežiūros išmokų „grindys“: išmoka negali būti mažesnė nei 8 bazinės socialinės išmokos (2026 m. BSI dydis - 173 Eur).
Nuo 2023 m. abu vaiko tėvai (arba įtėviai) bent po 2 mėnesius (62 dienas) turi prižiūrėti vaiką - tai vadinama neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais. Neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais tėvui arba mamai yra mokama 100 proc. atlyginimo „į rankas“ dydžio išmoka. Tačiau svarbu žinoti, kad ir šiuo atveju galioja išmokų lubos, t.y. jos negali viršyti dviejų vidutinių darbo užmokesčių šalyje.
Vienam iš tėvų nusprendus nesinaudoti savo neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, nepriklausomai nuo VPA varianto, atitinkamai sutrumpėja išmokų gavimo trukmė, t.y. išmokos mokamos 16 arba 22 mėn. Vienas vaiką auginantis tėvas turės teisę pats rinktis 2 neperleidžiamus VPA mėnesius, taip pat už papildomą VPA dalį gaus išmokas. Iš viso 4 mėn. jam bus mokama 100 proc. atlyginimo.
Nors seneliai gali imti vaiko priežiūros atostogas ir gauti išmoką, tačiau jie negali pasinaudoti neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais.
T. y. Mama nusprendžia eiti vaiko priežiūros atostogų ir pasirenka 24 mėn. VPA variantą. Ji iškart pasinaudoja savo neperleidiamais mėnesiais, t.y. 1 ir 2 mėn. Tėtis savo neperleidiamais mėnesiais nusprendžia pasinaudoti mamos VPA jau einant į pabaigą, t.y. 23 ir 24 mėn. Pavyzdyje įvardintas neperleidžiamų vaiko priežiūros mėnesių variantas yra standartinis, tačiau neprivalomas. Neperleidžiamus mėnesius galima imti lanksčiai, t.y. bet kuriuo VPA laikotarpiu ir juos galima skaidyti dalimis.
Svarbiausia žinoti, kad kuomet vienas iš tėvų naudojasi neperleidžiamais mėnesiais, kitas negali tiesiog nedirbti, o privalo atšaukti VPA ir oficialiai grįžti į darbą. Žinoma, praktiškai tai gali būti sunkiai įgyvendinama, nes gali būti sudėtinga su pertrūkiais vis įsilieti į darbą, darbdaviui gali kilti keblumų perskirstant užduotis ir kt.
Vaiko priežiūros išmoka didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių, tačiau bendra išmokų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. Jeigu mama, gaunanti vaiko priežiūros išmoką, įgyja teisę gauti motinystės išmoką dėl kito vaiko gimimo, jai mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra jų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. Jeigu vaiko priežiūros išmoką gaunanti mama arba tėtis įgyja teisę gauti vaiko priežiūros išmoką kitam vaikui, mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra jų suma negali būti didesnė kaip 78 proc.
Vaiko priežiūros išmokos mokamos neatsižvelgiant į tai, kurio vaiko priežiūrai suteiktos vaiko priežiūros atostogos (t. y. Norint gauti išmokas už vaiko priežiūros atostogas, privalote susitvarkyti reikiamus dokumentus ir pateikti prašymą „Sodrai“).
Jeigu VPA metu turėsite darbinių ir jų esmę atitinkančių pajamų (pavyzdžiui, jeigu dirbsite pagal darbo sutartį ir gausite atlyginimą arba gausite ligos išmoką) išmoka nebus mažinama, bet ir tuo atveju, jeigu išmokos ir papildomų pajamų suma neviršija 100 proc. buvusio vidutinio darbo užmokesčio. Jeigu jūsų pajamos drauge su išmoka viršys buvusį atlyginimą, išmoka atitinkamai bus mažinama. Jeigu dirbsite neperleidiamais vaiko priežiūros mėnesiais, vaiko priežiūros išmoka bus mažinama. T. y. jeigu papildomai gautų pajamų dydis yra mažesnis už vaiko priežiūros išmoką, mokamas išmokos ir pajamų skirtumas, o jeigu pajamų dydis yra didesnis arba lygus išmokai, išmoka nemokama.
Nuo 2024 m. įsigalioja didesnes pajamas gaunantiems tėvams svarbi išimtis, susijusi su uždarbiu neperleidžiamų vaiko priežiūros mėnesių metu. Neperleidžiamų mėnesių metu mokama išmoka negali būti didesnė nei 2 vidutiniai darbo užmokesčiai. Savarankiškai dirbantiems asmenims, gaunantiems vaiko priežiūros išmoką, jos dydis nemažinamas, jei asmuo išmokos gavimo laikotarpiu turi savarankiškos veiklos pajamų. T.y. galite uždirbti pinigus iš individualios veiklos ir išmoka nesumažės.
Nuo 2026 m. birželio 1 d. nelieka apribojimo, kad išmoką gali gauti tik besimokantys ar studijuojantys. Ši išmoka vaiko priežiūrai bus mokama platesniam gavėjų ratui, t.y.
Vaiko priežiūros atostogos ir darbas
Nauja vaiko priežiūros išmokų tvarka įsigaliojo nuo 2023 m. sausio 1 d. gimusiems vaikams. Su šiais esminiais pokyčiais kyla ir daug aktualių klausimų, kadangi nauja tvarka tikrai labai skiriasi nuo tos, kurią turėjome iki 2023 metų. Vienas esminių dalykų, kas tėvams gali būti aktualu - ar galima dirbti ir uždirbti vaiko priežiūros atostogų (VPA) metu? Nors dirbti esant naujai tvarkai nėra oficialiai draudžiama, tačiau turite įsidėmėti keletą svarbių dalykų, nes situacija yra kitokia, nei buvo galiojant senai tvarkai.
Pagal naują tvarką galima derinti išmokų ir darbo užmokesčio gavimą, jei paskirtos vaiko priežiūros išmokos ir atitinkamą mėnesį apskaičiuotų pajamų suma (bendros šių išmokų sumos) ir (ar) išmokų suma kartu neviršija asmens vidutinio mėnesinio kompensuojamojo uždarbio (VDU), kuris buvo apskaičiuotas VPA išmokų dydžiui nustatyti arba yra jam lygi. Pavyzdys: Asmuo uždirba 2000 EUR „ant popieriaus“. Tad nuo jo apskaičiuoto VDU 2000 EUR, VPA išmokos sumai perleidžiamais mėnesiais (kai pasirenkame gauti iki vaikui sukanka 18 mėn.) taikomas 60 % išmokos tarifas, ir tai yra apie = 1200 EUR.
Darbo užmokestis nėštumo ir gimdymo atostogų metu - NGA išmoka iš karto mažinama. Darbo užmokestis tėvystės atostogų metu - TA išmoka iš karto mažinama.
Kada išmoka NEBUS mažinama?
VPA išmoka nemažinama, gaunant DU perleidžiamų mėnesių metu, jeigu paskirta VPA išmokos ir gaunamo darbo užmokesčio bendra suma neviršija buvusio apskaičiuoto asmens vidutinio darbo užmokesčio. Trumpai tariant - galima užsidirbti skirtumą, ko negauname su išmokomis. Jei mokama viso dydžio išmoka, 78 % ar 77,58 % - tuomet išmoka yra iš karto mažinama gavus papildomų pajamų.
Individuali veikla, verslo liudijimas
Dirbant savarankiškai, situacija yra labai teigiama ir paprasta - papildomas pajamas iš savarankiškos veiklos galite gauti visų šių išmokų laikotarpiu: Nėštumo ir gimdymo atostogų metu. Vaiko priežiūros atostogų metu (tiek perleidžiamais, tiek neperleidiamais mėnesiais). Tėvystės atostogų metu. Šioms gautoms pajamoms NĖRA taikomas apribojimas kaip dirbant su Darbo Sutartimi, kai galima papildomai užsidirbti tik tiek, kad bendra išmokų suma ir gauto darbo užmokesčio suma neviršytų prieš tai buvusio VDU. Tad galite savęs neriboti ir generuoti pajamas iš savarankiškos veiklos, jeigu tik pavyksta viską suderinti vaikučių auginimo metu. Tiesa, verslo liudijimas, nors ir gali būti puiki veiklos forma, tačiau akcentuosiu, kad tik iš VL gaunamos pajamos nėra apmokestinamos pilnu VSD draudimu, dėl to nėra kaupiamos tokios pat socialinės garantijos kaip dirbant su IDV.
Dažnai nustebinu šeimas, kuomet pasakau, kad bebūnant VPA vienoje darbovietėje, galima sudaryti darbo sutartį su kita ir darbas vaiko priežiūros atostogų metu yra įmanomas. Juk dažnai žmonės jau seniau planuoja keisti darbą, bet dėl norimo stabilumo planuojant šeimos pagausėjimą, ne visuomet tam yra pasiryžtama. Kitas svarbus momentas, jeigu darbuotojas su savo darboviete nėra pasirašęs nekonkuravimo susitarimo, kliūčių sudaryti darbo sutartį su kita darboviete, bebūnant vaiko priežiūros atostose kitoje - nėra ir darbas vaiko priežiūros atostogų metu neturės kliūčių. Žinoma, konfidencialumo reikėtų laikytis, ypatingai jeigu yra pasirašyti ir konfidencialumo susitarimai. Tai reiškiasi, įsidarbinus kitoje darbovietėje, nereikėtų atskleisti informacijos, tokios kaip pavyzdžiui, klientų duomenis, apskaitos informacijos, „know - how“ informacijos kitai įmonei, kurioje įsidarbinome.
Taip pat, turint pasirašytą nekonkuravimo susitarimą su darboviete, galimybės VPA metu gali būti apribojamos, kadangi nekonkuravimo susitarimas yra pasirašomas tam, kad darbuotojas būtų įpareigotas darbo santykių metu ir (ar) jiems pasibaigus nekonkuruoti su savo darbdaviu. Kadangi konkuravimas gali vykti tik toje pačioje veiklos srityje, pasirašant tokį susitarimą turi būti aiškiai nurodoma kokia būtent veikla darbuotojas negali užsiimti. Dar svarbu paminėti, kad pasirašius nekonkuravimo susitarimą, darbdavys turi mokėti darbuotojui kompensaciją. Kompensacijos dydis yra nustatomas susitarime, bet negali būti mažesnis kaip 40 proc. Tiesa, praktikoje, pasitaiko ir tokių atvejų, kai tokie nekonkuravimo apribojimai būna numatyti kitose su darbuotoju pasirašomuose dokumentuose, bet ne atskirame nekonkuravimo susitarime. Pasitaiko ir kai nekonkuravimo sąlyga yra numatyta, bet jokia kompensacija nėra mokama arba pasitelkiama gudrybių, kaip ne va ta kompensacija yra įskaitoma į darbo užmokestį.
Kitas dažnas klausimas, kuomet tėvai, grįžę į darbą nori dirbti mažiau nei numatyta pagrindinėje sutartyje, sumažinto etato numatymas. T. y. svarbu žinoti, ne tik kokio dydžio darbo užmokestį tėvai gali, kad nesumažėtų VPA išmokos, bet išsiaiškinti, kokiam etatui šį suma galėtų būti prilyginama.
Neperleidžiami mėnesiai
Visų pirma, tai yra tie patys VPA mėnesiai, tiesiog kiekvienas iš tėvų gauna po du mėnesius, kurių negali niekam perleisti: nei vienas kitam, nei seneliams, o jei pats nenaudoja - vadinasi, ir išmokos kitam perleisti taip pat negali.
Jei pamenate, per prieš tai galiojusią motinystės išmokų tvarką buvo galima pasirinkti, kad visą vaiko priežiūros išmokų gavimo laikotarpį išmoka yra skiriama vienam asmeniui. Dažnu atveju tai būdavo mama. Vadinasi, jei buvo pasirenkama gauti išmoką, iki kol vaikui sukaks 24 mėnesiai, tai mama iki pat vaiko 2-ojo gimtadienio ir gaudavo išmoką. Na, o įsigaliojus naujai tvarkai , situacija yra kiek kitokia, nes jos tikslas - įtraukti ir tėčius. Taigi, galime numanyti, kad dėl to šie mėnesiai ir yra vadinami „neperleidžiami mėnesiai“, nes jų nenaudojant - jų negalima perleisti kitam, bet dėl šios priežasties, kaip paskata, mokama didesnė išmoka, kuri siekia 78 % kompensuojamojo darbo užmokesčio (bet su apribojimais, nes taikomos išmokų „lubos“, šiuo metu jos taikomos gaunant 4194,60 Eur darbo užmokestį „ant popieriaus“ ir daugiau).
Taigi, kalbant žmonių kalba, neperleidžiami mėnesiai yra vaiko priežiūros atostogų dalis, iš kurių 2 mėnesiai priklauso tik mamai ir 2 mėnesiai priklauso tik tėčiui bei negali būti perleista nei vaiko seneliams, nei gali būti apsikeičiama tarp vaiko tėvų. Visus kitus VPA išmokų gavimo mėnesius galima perleisti vienas kitam ir/ar vaiko seneliams, bet jų metu jau mokama mažesnė mėnesinė išmoka, kurios tarifas priklauso nuo to, koks bendras vaiko priežiūros išmokos gavimo laikotarpis yra pasirenkamas - gauti išmoką, iki kol vaikui sukaks 18 mėnesių ar iki kol sukaks 24 mėnesiai.
Ar neperleidžiami mėnesiai yra privalomi?
Kaip bebūtų, šie mėnesiai nėra ir negali būti laikomi kaip prievolė. Niekas neverčia jais naudotis ir baudų už nepasinaudojimą išduoti niekas neplanuoja. Tačiau turima omenyje, kad jeigu mama ar tėtis šiais neperleidiamais mėnesiais nepasinaudos, išmokos dalis kitam iš tėvų negalės pereiti, tokiu atveju, tiesiog pats bendras vaiko priežiūros išmokų laikotarpis sutrumpės tais 2 mėnesiais (jeigu vienas iš tėvų nepasinaudos) arba 4 mėnesiais (jeigu abu iš tėvų nepasinaudos).
Kas atsitinka nepasinaudojus neperleidiamais mėnesiais?
Tiesa, kad nepasinaudojus jais - tiesiog nėra gaunama išmoka. Ir dar iš visos išdėstytos informacijos galime daryti išvadą, kad šiais neperleidiamais mėnesiais galima pasinaudoti TIK vaiko priežiūros išmokos gavimo laikotarpiu.
Ar kaupiasi kasmetinės atostogos motinystės išmokų gavimo metu?
Dažnas ir aktualus klausimas. Kalbant apie motinystės išmokas, galima išskirti 3 išmokų tipus: Nėštumo ir gimdymo atostogų metu. Vaiko priežiūros atostogų metu (tiek perleidžiamais, tiek neperleidiamais mėnesiais).
Darbuotojo teisės grįžus iš motinystės ar tėvystės atostogų
Buvusios darbo vietos neliko
„Dveji metai - ilgas laiko tarpas ne tik šeimos, bet ir įmonės gyvenime. Natūralu, kad per šį periodą komandoje vyksta pokyčiai, tam tikrų pozicijų gali išties nebelikti. Kartais jas užima kiti, nauji darbuotojai, kurie demonstruoja aukštesnes kompetencijas ar tiesiog geriau sutaria su darbdaviu“, - primena darbo teisės advokatė Evelina Trukšinienė.
Tačiau mamai, grįžusiai po vaiko priežiūros atostogų, darbdavys įsipareigoja suteikti tą pačią arba lygiavertę darbo vietą nepaisant pokyčių įmonėje. Advokatė pažymi: „Nutinka ir taip, kad moterys, sužinojusios, jog tos pačios pozicijos darbe užimti nebegalės, jį palieka savanoriškai. Pats darbdavys po VPA grįžusios mamos negali atleisti dėl pareigybės naikinimo, netenkinančių darbo rezultatų ar tuo atveju, kai darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. Kai darbdavio galimybės apribotos, dažnai prasideda spaudimas iš jo pusės: darbuotoja skatinama išeiti iš darbo savanoriškai, formuojamas įspūdis, kad ji nebėra laukiama ar reikalinga komandoje. Bet čia reikėtų prisiminti teises, priklausančias po VPA grįžtančiam darbuotojui į darbą ir dėl jų kovoti.“
Lygiavertę darbo vietą pasiūlė
Mamos, grįžusios po VPA, ir auginančios vaiką iki 3 metų, darbo vietos nelieka, o siūloma kita pozicija netenkina. Darbuotoja turi teisę tokio pasiūlymo atsisakyti. Ar tokiu laukia atleidimas iš darbo? Kaip minėta anksčiau, šioje situacijoje darbdavio galimybės atleisti darbuotoją apribotos, tad ji turėtų būti išleidžiama į prastovas. Prastovų laikotarpiu jai mokama 40 proc. darbo užmokesčio, bet ne mažiau nei viena minimali mėnesinė alga už vieną kalendorinį mėnesį. Tik tada, kai vaikui sukanka treji, darbdavys jau gali atleisti darbuotoją pagal darbo kodekso 57 straipsnį.
Tačiau net ir tokiu atveju darbuotoja neišleidžiama tuščiomis - įspėti apie atleidimą iš darbo privaloma ne mažiau nei prieš 3 mėnesius iki darbo sutarties nutraukimo, taip pat turi būti sumokama ir 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinė kompensacija (jeigu darbo santykiai tęsėsi ilgiau nei vienerius metus).
Jei kolegos uždirba daugiau
Drauge su ta pačia (arba lygiaverte) darbo vieta, iš vaiko priežiūros atostogų grįžtanti darbuotoja pretenduoja ir į visus darbo sąlygų pokyčius, įsigalėjusius per atostogų metus. Tiesa, anot advokatės, svarbu įrodyti darbo sąlygų pagerėjimą: „Pirmiausia reikėtų pasidomėti, ar apskritai kito ir kiek kito panašias darbo funkcijas atliekančių kolegų atlygis ir kitos sąlygos. Tik turėdami aiškų argumentą, galime keliauti pas darbdavį ir prašyti atitinkamų darbo sąlygų pokyčių.“
Geresnės darbo sąlygos, beje, išreiškiamos ne tik pinigine suma. Kartu tai ir darbo grafikas, visi darbui naudojami įrenginiai, programinė įranga ar bet kokia kita priemonė, dėl kurios sugrįžusios darbuotojos darbo sąlygos gali tapti prastesnėmis nei kitų kolegų, dirbusių jos vaiko priežiūros atostogų metu.
Papildomi privalumai
Nors esminė darbuotojos, sugrįžtančios po VPA, teisė - dirbti toje pačioje ar lygiavertėje pozicijoje, verta susipažinti ir su kitomis sąlygomis, kurių gali reikalauti mažylį auginanti mama. Privalumų sąrašas sužavės toli gražu ne visus darbdavius. Jame - ir pertraukėlės žindančioms mamoms, ir teisė į individualų darbo grafiką ar net nuotolinį darbą.
„Pavyzdžiui, gydytojo pažymą gavusi krūtimi maitinanti mama gali prašyti pertraukos, kurią darbdavys privalo suteikti ne mažiau nei pusvalandžiui ir ne rečiau nei kas tris valandas. Jei krūtimi maitinančiai ar neseniai pagimdžiusiai moteriai darbo metu prireikia pasitikrinti sveikatą, ji nuo darbo atleidžiama, o už šį laiką mokamas darbo užmokestis“, - advokatė primena apie sąlygas maitinančioms krūtimi.
„O tėvams, auginantiems vaikus iki aštuonerių metų, siūloma net teisė keisti darbo laiko režimą ar dirbti tik nuotoliniu būdu, jei tai leidžia darbo specifika.“
Dirbanti mama: kliūtis ar vertybė?
Nors vaiko gimimas - džiugus įvykis asmeniniame gyvenime, grįžimas į darbo rinką po vaiko priežiūros atostogų išties gali kelti nerimą. Advokatė drąsina: „Deja, praktikoje vis dar tenka susidurti su nesąžiningu darbdavių elgesiu mamų atžvilgiu. Tačiau darbuotojai, prašančiai jai priklausančių teisių, nemaloniai jaustis nereikėtų. Galima sutikti su darbdavio siūlomais, bet mamai dažnai nepalankiais sprendimais, arba galima kovoti dėl savo teisių.“
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
