Kaip prižiūrėti dantis ir dantenas
Norint išlaikyti gerą burnos sveikatą, yra būtina gerai prižiūrėti dantis ir dantenas. Prasta burnos sveikata gali išprovokuoti lėtinių ligų paūmėjimus ir pabloginti bendrą organizmo būklę. Tinkama burnos ertmės priežiūra nereikalauja pernelyg daug laiko ar brangių įrankių. Tereikia stengtis vartoti kuo mažiau cukraus, kiekvieną dieną, ryte ir vakare valyti švelniai dantis dantų šepetėliu ir tarpdančių siūlu, taip pat stengtis gerti daug vandens, nes kaip ir visam organizmui, dantims yra būtinas vanduo.
Dantų ėduonis yra opi problema tiek suaugusiems tiek vaikams. Negydomas ėduonis laikui bėgant vis didėja, pažeidžia kietąjį danties paviršių ir galiausiai virsta skylute. Dantų kariesui atsirasti būtinas cukrus, tačiau įtakos taip pat turi ir danties atsparumas, burnoje esančių bakterijų kiekis, seilių sudėtis ir vartojamo cukraus buvimo laikas burnoje. Dantų kariesas yra labiausiai paplitusi liga Pasaulyje. Ypač didelis pažeistų dantų skaičius diagnozuojamas vaikams, paaugliams ir senyvo amžiaus žmonėms. Neginčijama tiesa yra, kad cukraus vartojimas labiausiai skatina karieso atsiradimą. Labai svarbus yra saldžių produktų vartojimo laikas ir dažnis.
Kiti fermentuoti angliavandeniai, pavyzdžiui, duona, krekeriai, bananai ir javainiai taip pat nėra visiškai nekalti produktai. Tyrimai rodo, kad vartodami krakmolingą maitą ir šviežius vaisius taip pat rizikuojame susirgti kariesu, tačiau tai nėra patys pavojingiausi produktai. Kariesą stabilizuoja ir profilaktiškai veikia maistas, kuriame gausu fluoro. Jis, mažina ėduonies riziką, tačiau visiškai nepašalina dantų ėduonies. Vartodami įvairius, maistingųjų medžiagų prisotintus maisto produktus, ir vengdami cukraus bei krakmolo priartėsite prie sveikų dantų išsaugojimo.
Ant dantų paviršių esančių bakterijų išgyvenimui reikalingas cukrus, šis yra paverčiamas rūgštimi. Būtent ji ir veikia žalingai mūsų dantis. Kaskart į burną patekus cukraus, ar jo turinčio maisto, mūsų burnos pH stipriai mažėja, tampa rūgštiniu, ir yra sutrikdoma normali, šarminė, burnos aplinka.
Traškūs vaisiai ir daržovės, pavyzdžiui, obuoliai, kriaušės, salierai, morkos, yra puikus užkandis. Kramtymas skatina seilių išsiskyrimą, o šios natūraliai apvalo dantis ir taip juos apsaugo, nuo žalingo poveikio. Taip turite nepamiršti vandens! Jo vartoti pakankamai, apie 2-3l per dieną, tačiau nepakeisti jo vaisių sultimis ar gazuotais gaiviaisiais gėrimais. Dauguma jų savo sudėtyje turi fosforo rūgšties, kuri trukdo organizmui įsisavinti kalcį. Vaisių sultys taip pat savo sudėtyje turi cukraus. Gerdami šiuos gėrimus per šiaudelį galite sumažinti kenksmingų medžiagų buvimo laiką burnoje.
Becukrė kramtomoji guma, kurioje nėra sorbitolio ar ksilitolio, kramtoma po valgio ar užkandžių taip pat mažina ėduonies atsiradimo riziką. Kramtymo proceso metu padidėja seilių kiekis burnoje, jos padeda dantis išlaikyti sveikus.
Paprasčiausias būdas pašalinti dantų apnašą - kasdien valyti dantis dantų šepetėliu ir pasta su fluoru. Amerikos burnos higienistu asociacija pataria tai daryti du kartus per dieną ir valymas turėtų trukti ne trumpiau kaip dvi minutes. Tinkamai valydami dantis pašalinsite apnašas ne tik nuo dantų paviršiaus, bet ir nuo dantenų. Norėdami nepakenkti dantų emaliui derėtų naudoti minkštą dantų šepetėlį. Dantų šepetėlis turi būti nukreipiamas į danties paviršių taip, kad sudarytų 45˚ kampą su dantenų linija. Judindami dantų šepetėlį pirmyn-atgal bei naudodami sukamuosius judesius kruopščiai nuvalomas kiekvienas dantis. Nepamirštame liežuvio! Šis taip pat turi būti švelniai valomas tuo pačiu dantų šepetėliu ar specialiu liežuvio valikliu du kartus dienoje. Išsivalius dantis patartina 30min nevalgyti.
Kasdienis tarpdančių valymas siūlu padeda pašalinti apnašas ir maisto likučius iš tų vietų, kurių negali pasiekti dantų šepetukas. Vietos po dantenomis arba siauri tarpdančiai puiki vieta apnašoms kauptis ir dantų akmenims formuotis.
Kasdienė individualioji burnos higiena padeda išlaikyti dantis švarius ir pašalina didžiąją dalį apnašų, tačiau vis tiek dalis jų lieka nepaliestų. Tik burnos higienistas gali pašalinti dantų akmenis. Nepašalinti dantų akmenys ir apnašos sukelia ne tik kariesą, bet ir dantenų ligas. Negydant jų, uždegimas tampa toks stiprus, kad vienintelė išeitis - danties šalinimas. Įsisenėjusios dantų ir dantenų ligos pakenkia ne vien burnos sveikatai, bet gali sutrikdyti ir gyvybiškai svarbių organų veiklą.
Profilaktinių vizitų pas odontologą metu atliekamos rentgenogramos tam, kad būtų galima tiksliai diagnozuoti sunkiai matomų paviršių kariesą. Tokių apsilankymų metu taip pat pacientai mokomi tinkamos individualiosios burnos higienos, kartu su burnos higienistu gydytojas duoda rekomendacijas kaip išlaikyti dantis sveikus ir patikslina komplikuotas vietas, į kurias reikia atkreipti didesnį dėmesį. Kadangi dantų gydymas reikalauja nemažai finansinių išlaidų, pastovūs pasitikrinimai gali padėti sutaupyti.
Rūkymas, saldus maistas, nepakankama dantų ir dantenų priežiūra sąlygoja ne tik ankstyvą karieso atsiradimą ir dantų netekimą, bet ir prastą viso organizmo būklę. Tinkama dantų ir dantenų priežiūra reikalauja minimalių laiko sąnaudų, o reguliarūs apsilankymai pas gydytoją - odontologą ir burnos higienistą garantuoja jūsų dantų ir dantenų puikią būklę.
Dantukų priežiūra nuo mažens
2b klasės mokiniams vyko įdomios pamokos pavadinimu „Ką žinau apie dantukų priežiūrą“. Jų tikslas buvo supažindinti mažuosius su burnos higienos svarba ir formuoti teisingus dantų priežiūros įgūdžius. Pamokos prasidėdavo pokalbiu apie tai, kaip svarbu prižiūrėti dantukus, kokią įtaką jie turi sveikatai ir kaip juos tinkamai valyti. Vaikai aktyviai dalyvavo diskusijoje: kalbėjosi, kam žmogui reikalingi dantys ir kokias funkcijas jie atlieka.
Pamokų metu buvo naudojamas dantų modelis, kuris padėjo vaikams aiškiau suprasti, kaip taisyklingai valyti dantukus. Jie galėjo praktiškai valyti „krokodilo“ dantis, naudodami didelį šepetuką. Tai suteikė daug džiaugsmo ir smagaus juoko. Vaikai atliko įvairių užduočių apie dantukus, o jų darbeliuose tikrai netrūko kūrybiškumo. Šios pamokos suteikė vaikams ne tik naujų žinių, bet ir paskatino rūpintis savo burnos higiena linksmai ir kūrybingai.
Dantų apnašų modelis paskatins susimąstyti apie taisyklingus burnos higienos įpročius: tinkamą šepetėlio bei dantų siūlo naudojimą. Puikiai tinka dantų higienos ir dantų priežiūros įgūdžių lavinimui. Pridedamas dantų šepetėlis. Šio milžiniško dantų modelio pagalba demonstruojama teisingo dantų valymo svarba. Lankstūs vyriai pritvirtinti prie viršutinio ir apatinio žandikaulių, todėl mokyti teisingos burnos higienos yra paprasta. Šis atveriamas modelis parduodamas su padidintu dantų šepetėliu (36,5 cm.).
Atverčiamas vaikiškos burnos išlajos modelis parodo, kokį poveikį burnos sveikatai sukelia saldintų gėrimų girdymas nakties metu, o dar blogiau, kai kūdikis miega su buteliuku - žinduku burnoje. Modelis „Švari burna” („Mr. Puiki priemonė mokyti taisyklingo dantų valymo šepetėliu ir dantų siūlu. Šis modelis yra tokio paties dydžio ir formos kaip ir populiarusis Mr.
Pirmieji dantukai ima dygti apie 6-ąjį gyvenimo mėnesį ir turėtų būti išdygę vaikams iki 3 metų. Kiekvieno vaiko dantų dygimo laikas skiriasi. Buteliuko ir čiulptuko reikėtų atsisakyti vėliausiai maždaug iki 1,5 - 2,5 metų. Pirmasis vizitas pas vaikų gydytoją odontologą turėtų būti išdygus pirmajam dantukui. Stebėkite vaiko dantis, o jiems išdygus ir atsiradus baltoms dėmėms, kreipkitės į gydytoją odontologą.
Dantų valymo įpročiai formuojami nuo kūdikystės. Prieš išdygstant ir tik pradėjus dygti dantims vertėtų pradėti dantenas valyti sterilia marle, apvyniojus ją aplink pirštą, arba silikoniniu antpirščiu. vaikišką dantų pastą su 1000 ppm fluoridų (geriausiai gali rekomenduoti gydytojas odontologas). Suaugęs asmuo turi valyti vaikui dantis du kartus per dieną, sukamaisiais ir šluojamaisiais judesiais.
Retai susimąstome, kad iš pradžių atrodantys sveikuoliški kukurūzai, trapučiai, riestainiai, javainiai ir natūralios sultys nėra naudingi vaikų dantims.
Krokodilų dantys ir jų reikšmė stomatologijai
Krokodilų sukandimo jėga yra viena stipresnių visame gyvūnijos pasaulyje - tokios jėgos jiems prireikia, kad galėtų traiškyti vėžlių kiautus, nepaleisti įsikandus antilopių gnu bei kito stambaus grobio. Dėl šios priežasties ypač stebina Misūrio universiteto mokslininkų nustatytas faktas, kad krokodilai - ir net jų žolėdžiai protėviai - turėjo ploną emalį, dengiantį dantis. Šis faktas kertasi su žiniomis apie kitų rūšių - žmonių ar kitų plėšrūnų - dantų emalį, kurio sluoksnis yra pakankamai storas. Tuo pačiu, šis atradimas gali atverti naujas galimybes stomatologijoje.
„Supratę genetinius mechanizmus, veikiančius pas krokodilus bei kitus ne žinduoliams priklausančius gyvūnus, galbūt sugebėsime bioinžineriškai pasitobulinti ir savo dantis. Galbūt ateityje nebereikės karūnėlių, nes žmonės galės tiesiog „užsiauginti“ naujus dantis vietoje nudėvėtų“, - sako Brianne Schmiegelow iš Misūrio universiteto. Tyrimą atlikę mokslininkai naudojo trimatį rentgeno spindulių skenerį, kuriuo išmatavo krokodilų dantų emalio storį. Matavimai parodė, kad nepaisant dantų tipo, gyvūno amžiaus ar dietos, visi dantys turi gana ploną emalio sluoksnį. Vėliau tyrėjai šiuos duomenis palygino su priešistorinių roplių - dinozaurų - dantų emalio storiu ir mokslininkų nuostabai rezultatai sutapo. Pavyzdžiui, netgi gigantiškas plėšrūnas tiranozauras, apie kurio legendinį sukandimą kuriami filmai, turėjo dantų emalio sluoksnį, panašų į šiandienos krokodilų.
Mokslininkai šį nuostabą keliantį faktą bando aiškinti tuo, kad krokodilai sugeba pakeisti pažeistus dantis - per gyvenimą krokodilas kiekvieną iš vidutiniškai 80 dantų gali pakeisti apie 50 kartų. Tai reiškia, kad vidutiniškai krokodilas užsiaugina apie 4000 naujų dantų. Misūrio universiteto mokslininkai ruošiasi tyrinėti šią savybę, turėdami omenyje duomenis apie emalio storį - toliau bus aiškinamasi, kada tiksliai krokodilai keičia dantis ir kaip veikia šis mechanizmas. Visi šie duomenys bus lyginami su kitų gyvūnų ir netgi dinozaurų dantų specifika - bandant išsiaiškinti genetinį mechanizmą, lemiantį šią įdomią savybę.
Pasak anatomijos profesoriaus Casey Holliday iš Misūrio universiteto medicinos mokyklos, emalio sluoksniui susidaryti prireikia gan daug laiko ir resursų. Todėl natūralu, kad gamta renkasi arba ploną sluoksnį ir keičiamus dantis, arba storą sluoksnį ant dantis visam gyvenimui. Bet kokiu atveju, šie tyrimai galbūt jau netrukus atvers kelią revoliucijai stomatologijoje.
Burnos sveikatos svarba ir profilaktika
Burnos sveikata yra neatsiejama kiekvieno žmogaus kokybiško gyvenimo dalis. Anksti ir tinkamai pradėta burnos ir dantų priežiūra gali padėti išvengti daugelio ne tik burnos, bet ir bendros sveikatos problemų ateityje. Teisingų įpročių formavimas taip pat ne ką mažiau svarbus - tai yra pamatas gerai ir ilgalaikei burnos sveikatai!
Pirmieji vaikų dantukai, vadinamieji pieniniai, yra laikini, todėl, deja, dar vis dažnai visuomenėje susiduriama su nuomone, kad pieniniais dantukais nėra būtinybės tinkamai rūpintis - „juk vis tiek iškris”. Tačiau šių dantukų svarba yra neišmatuojama. Pieniniai dantys ne tik atlieka kramtymo funkciją - jie taip pat padeda kalbos raidai, formuoja vietą nuolatiniams dantims. Vaikystėje įgyti įpročiai daro ilgalaikį poveikį sveikatai. Jei nuo mažumės formuosime vaikams tinkamus burnos higienos įpročius, jiems suaugus tai daryti bus dar paprasčiau.
Burnos ertmės higiena turėtų prasidėti dar iki išdygstant pirmajam dantukui. Net ir kūdikiui, dar neturinčiam išdygusių dantų, burnoje gali kauptis ir daugintis bakterijos, kurios ilgainiui gali sukelti problemų. Dar prieš pradedant dygti pirmiesiems dantukams, kasdien švelniai nuvalykite vaikučio dantenas švaria, vandeniu sudrėkinta marline šluoste arba silikoniniu antpirščiu su švelniais šereliais, kad blogosios bakterijos neužsilaikytų ir neturėtų progos daugintis burnos ertmėje. Išdygus pirmajam dantukui pradėkite valyti vaikams skirtu šepetėliu minkštais šereliais tik su vandeniu ar labai labai nedideliu kiekiu pastos be fluoro. Kūdikio dantų higienos ritualas turėtų būti švelnus ir neilgas tam, kad vaikutis priprastų prie proceso. Kai vaikas išmoks išspjauti pastos likučius iš burnos (tai paprastai nutinka sulaukus maždaug 2-3 metų), tuomet rekomenduojama pradėti naudoti pastą su fluoru (apie fluoro dozavimą pagal amžių skaitykite čia (nuoroda į straipsnį apie fluorą), tačiau svarbu įsitikinti, kad vaikas pastos neprarytų. Vaikai žymiai geriau priima dantų valymo procesą, kai jis yra paverčiamas linksma veikla. Maži vaikai mėgsta žaidimus, todėl dantų priežiūrą puikiai galima įtraukti ir į kasdienines pramogas. Kartu išsirinkite gražiausią dantų šepetėlį - leiskite mažyliui apsispręsti dėl spalvos pačiam. Motyvacija taip pat yra labai svarbi. Galima sukurti lipdukų sistemą - pavyzdžiui, už kiekvieną kartą išvalytus dantis vaikas gauna lipduką, kurį klijuoja ant atskiro lapo ar sąsiuvinyje.
Didelėje, įvairių vaikams skirtų priemonių gausoje pasimesti nesunku. Bet jei žinosite, į ką atkreipti dėmesį renkantis, ši užduotis taps kur kas lengvesnė. Pirmiausia įsitikinkite, kad priemonės yra saugios ir tinkamos jūsų vaikui pagal amžių. Dantų šepetėlis turėtų būti minkštais šereliais, mažesne galvute tam, kad pasiektų visus dantis. Dantų pasta su fluoru ar alternatyviais remineralizuojančiais elementais sudėtyje. Taip pat nepamirškite dantų priežiūros rutinos, priklausomai nuo amžiaus, papildyti vieno danties šepetėliu, tarpdančių bei liežuvio valymo priemonėmis.
Vienareikšmiškai - tinkama, subalansuota mityba yra ne tik sveikų dantukų, bet ir viso organizmo pagrindas. Labai svarbu riboti suvartojamo cukraus kiekį - tai yra viena pagrindinių karieso priežasčių. Tam, kad dantys augtų sveiki ir stiprūs, svarbu papildyti organizmą vitaminais ir mineralais. Didelę dalį jų galima gauti iš maisto, tad įtraukite į racioną pieno produktus, kuriuose gausu kalcio, žuvį, kurioje yra vitamino D (beje, ar žinojote, kad vitaminas D padeda geriau įsisavinti kalcį?), citrusinius vaisius, kiaušinius bei lapines daržoves, gausius vitaminais C, A ir K2.
Pirmasis vizitas pas odontologą idealiu atveju turėtų įvykti apie pirmuosius vaiko gyvenimo metus. Prieš vizitą pas odontologą, nepriklausomai nuo amžiaus, verta paaiškinti vaikui, kas jo laukia, o vyresniam vaikučiui galbūt netgi parodyti edukacinių vaizdelių apie dantų priežiūrą. Apibendrinant - anksti pradėta praktikuoti burnos higiena ir geri įpročiai yra būtini, norint užtikrinti gerą vaiko burnos sveikatą. Kuo anksčiau pradėsite rūpintis vaiko dantimis ir rodysite tinkamą pavyzdį, tuo lengviau vaikas įsisavins šiuos įpročius ir išlaikys juos ateityje.
Dantų šepetėlį keiskite ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius arba kai pasirodo pirmieji nusidėvėjimo požymiai (dažniausiai išsiklaipę šepetėlio šereliai). Jei dantų šepetėlis nusidėvi labai greitai, galbūt per stipriai jį spaudžiate. Taip pat dantų šepetėlį keiskite po infekcinių viršutinių kvėpavimo takų ligų (gripo, peršalimo, gerklės ar burnos ertmės infekcijų).
Burnos higienos procesą turėtų sudaryti keli žingsniai: dantų valymas šepetėliu porą kartų per dieną, vieną kartą - tarpdančių šepetėliu, vieną ar daugiau kartų - tarpdančių siūlu ir liežuvio gramdymas rytais. Būtinai atsižvelkite į savo burnos ir dantų situaciją, nes nuo jos priklauso ir jos priežiūra. Pavyzdžiui, jei turite implantų, nenaudokite dantų pastos su fluoru, nes jis pažeidžia jautrų titano paviršių ar nenaudokite metalinių dantų priežiūros priemonių (pvz., paprastų tarpdančių šepetėlių, t.y.
Kaip valytis dantis animacijoje (MCM)
tags: #dantuku #prieziuros #krokodilas
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
