1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimta Vaiko teisių konvencija yra svarbiausias tarptautinis dokumentas, skirtas vaiko teisių apsaugai. Šiuo metu prie šios konvencijos yra prisijungusios 196 šalys, o Lietuvos Respublikos Seimas ją ratifikavo 1995 metais.
Konvencijoje suformuluotas bendras vaiko apibrėžimas: vaiku laikomas kiekvienas žmogus iki 18 metų, jeigu pagal nacionalinį įstatymą jo pilnametystė nėra pripažįstama anksčiau. Šis dokumentas išplėtoja 1959 m. Generalinės Asamblėjos Vaiko teisių deklaracijoje įtvirtintus principus ir formalizuoja valstybių teisinius įsipareigojimus vaiko teisių apsaugos srityje.

Konvencija numato užtikrinti kiekvieno vaiko teises neatsižvelgiant į jo, jo tėvų ar teisėtų globėjų rasę, odos spalvą, lytį, kalbą, religiją, politines ar kitas pažiūras, tautybę, etninę ar socialinę kilmę, turtą, sveikatą, luomą ar kitas aplinkybes. Valstybės dalyvės įsipareigoja teikti vaiko gerovei reikalingą apsaugą ir globą. Pagal Konvenciją, valstybinėms ar privačioms socialinės rūpybos įstaigoms, teismams, administracijos ir įstatymų leidybos institucijoms svarbiausi turi būti vaiko interesai.
Nė vienas vaikas neturi patirti savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį, šeimos gyvenimą, buto neliečiamybę, susirašinėjimo paslaptį arba neteisėto kėsinimosi į jo garbę ir reputaciją.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją ratifikavusi valstybė prisiima įsipareigojimą ją įgyvendinti, t. y. imtis veiksmų, siekiant užtikrinti visas Konvencijoje numatytas teises visiems jų jurisdikcijai priklausantiems vaikams. Valstybės narės imasi visų reikiamų teisinių, administracinių ir kitų priemonių šioje Konvencijoje pripažintoms teisėms įgyvendinti. Ekonominėms, socialinėms ir kultūrinėms teisėms įgyvendinti valstybės narės naudoja savo turimus išteklius, prireikus gali pasitelkti ir tarptautinį bendradarbiavimą.
Pagal Konvenciją valstybės narės turi sukurti nepriklausomą Konvencijos garantuojamų teisių įgyvendinimo stebėsenos mechanizmą.
Prie Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos yra 3 fakultatyviniai protokolai:
Ratifikavus ir įgyvendinus Fakultatyvinį protokolą dėl pranešimų procedūros, vaikams sudaromos sąlygos pateikti skundus dėl konkrečių jų teisių pagal Konvenciją ir jos pirmuosius du fakultatyvinius protokolus pažeidimų.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatų įgyvendinimą kontroliuoja 1989 m. įsteigtas Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas. Tai nepriklausomų ekspertų institucija, stebinti, kaip kiekvienoje šalyje yra įgyvendinama Konvencija ir jos papildomi protokolai. Komitetas nagrinėja valstybių konvencijos dalyvių pranešimus apie priemones konvencijoje nustatytoms vaiko teisėms įtvirtinti ir pažangą šių teisių apsaugos srityje.
Komitetas gali teikti Generalinei Asamblėjai ir valstybėms narėms siūlymus ir rekomendacijas dėl Konvencijos tikslų pasiekimo. Jo nariai renkami slaptu balsavimu iš valstybių dalyvių pasiūlytų asmenų. Komitetas posėdžiauja 3 savaitines sesijas per metus Jungtinių Tautų būstinėje Ženevoje.
Siekiant kokybiškesnės vaiko teisių apsaugos ir siekiant padėti valstybėms narėms įgyvendinti jų prisiimtus įsipareigojimus, Komitetas leidžia aiškinamuosius Konvencijos nuostatų dokumentus, vadinamus bendraisiais komentarais.
*Pastaba: Jungtinės Amerikos Valstijos yra vienintelė Jungtinių Tautų narė, kuri neprisijungė prie Vaiko teisių konvencijos.