Danijos ikimokyklinis ugdymas: lyginamoji analizė ir geriausios praktikos
Danijos švietimo sistema pasižymi ypatingu dėmesiu vaiko gerovei ir holistiniam ugdymui. Ankstyvasis vaikų ugdymas Danijoje yra svarbi švietimo sistemos dalis, kurioje pabrėžiamas žaidimas, socialiniai įgūdžiai ir individualus vaiko vystymasis.
Ankstyvojo ugdymo įstaigos Danijoje
Danijoje ankstyvojo ugdymo įstaigos yra įvairios ir skirtos skirtingoms amžiaus grupėms. Yra:
- Dienos priežiūros centrai (vuggestuer): skirti vaikams nuo 6 mėnesių iki 3 metų.
- Vaikų darželiai (børnehaver): skirti vaikams nuo 3 iki 6 metų.
- Integruotos įstaigos (integrerede institutioner): apima abi amžiaus grupes (nuo 6 mėnesių iki 6 metų).
- Žaidimų grupės (legestuer): skirtos trumpalaikei priežiūrai ir socialinei sąveikai.
Partnerių mokykla yra antra pagal dydį ir viena populiariausių regione. Mokykloje mokosi 731 mokiniai, dirba 44 mokytojai ir 16 pedagogų. Pedagogai ugdo mokinių socialinius įgūdžius, bendrauja su tėvais, padeda vaikams atlikti namų darbus.
Ankstyvojo ugdymo programos ir pedagogų vaidmuo
Danijos ankstyvojo ugdymo programos yra orientuotos į šiuos pagrindinius aspektus: žaidimą, socialinius įgūdžius, kalbos ugdymą, motorikos įgūdžius ir individualų vystymąsi. Pedagogai Danijos ankstyvojo ugdymo įstaigose atlieka svarbų vaidmenį. Jie yra apmokyti stebėti vaikus, suprasti jų poreikius ir kurti ugdymo aplinką, kuri skatintų jų vystymąsi. Pedagogai taip pat bendradarbiauja su tėvais, siekdami užtikrinti nuoseklų ir darnų ugdymą.
Mokiniai gali pasilikti mokykloje po pamokų ir atlikti namų darbus, kurie užduodami ne taip jau ir dažnai. Koncentro mokytojų komanda susirenka kartą per savaitę ir susiplanuoja darbą. Ugdymo veikla, temos, integracija yra planuojama trims mėnesiams.
Mokiniai neturi nei vadovėlių, nei pratybų sąsiuvinių, nes mokytojai turi visišką laisvę parinkdami mokymo turinį ir priemones, atsižvelgdami į nustatytus ugdymo standartus. Pastebėjome, kad mokiniai užduotis atlieka lapuose, kurie yra laikomi mokinių segtuvuose, rašo pieštukais. Penktadieniais mokytojai pateikia aprašą elektroninėje erdvėje (apie mokinių pasiekimus ir kitos savaitės ugdymo turinį), o kartą per mėnesį mokytojai su kiekvienu vaiku individualiai aptaria mokymosi pasiekimus, mokiniai užsibrėžia sau tikslus. Tam yra skirtos papildomos valandos. Pažymiais mokiniai pradedami vertinti tik nuo aštuntos klasės. Mokslo metų pabaigoje rašomi patikrinamieji testai, o aštuntoje ir devintoje klasėse yra rašomi nacionaliniai testai. Pamoka trunka valandą ir mokytojas pats sprendžia, kada daryti pertraukėles. Nuo 11 val. iki 12 val. mokiniai turi ilgąją pertrauką, kurios metu valgo, vaikšto kieme, renkasi patinkančias veiklas (leidžia laiką lauke, žaidimų, skaitymo kambariuose, žaidžia planšetiniais kompiuteriais). Danai neturi informacinių technologijų pamokos. Kompiuterių klasėje yra vedamos įvairių dalykų pamokos. Mokinių rūbinės yra prie kiekvienos mokinių klasės koridoriuose. Elgesio problemų turiniems mokiniams yra pasiūloma ramiai pasėdėti stebint žuveles akvariume arba yra išvedami mokytis į kitas erdves. Mokiniai niekada nėra šalinami iš mokyklos.
Finansavimas ir prieinamumas
Danijos ankstyvojo ugdymo įstaigos yra subsidijuojamos valstybės, todėl užtikrinamas prieinamumas visiems vaikams. Tėvų įnašas yra diferencijuojamas, atsižvelgiant į šeimos pajamas, tačiau siekiama, kad finansinė padėtis nebūtų kliūtis vaikui dalyvauti ankstyvajame ugdyme. Vaikui gimus tėvai teikia prašymus dėl ugdymo įstaigos lankymo, vaikai užrašomi į eilę. Vaikai nuo šešių mėnesių iki dvejų metukų gali lankyti lopšelius arba yra prižiūrimi oficialiai dirbančių auklių, įdarbinamų savivaldybėse. Vaikai dažniausiai prižiūrimi pritaikytuose auklės namuose. Ji gali prižiūrėti ne daugiau nei penkis tokio amžiaus vaikus. Nuo dvejų metų amžiaus vaikai eina į darželius. Mažiausiai 75 proc. išlaidų tiek lopšelyje, tiek pas auklę ar darželyje padengia savivaldybė. Jei šeima neturi pakankamai lėšų, savivaldybė sumoka visą sumą. Taip prižiūrimi 86 proc. danų vaikų. Taip pat yra privačių lopšelių ir darželių, kur savivaldybė irgi padengia 75 proc. išlaidų.
Jei tėvams prireikia darželio anksčiau, o valstybinėse įstaigose vietų tuo metu nėra (tai būna labai retai), savivaldybė pati ieško būdų patenkinti tėvų poreikius - steigiamos globos paslaugas teikiančios grupės vaiko priežiūros dienos centruose ir pan. Kai ateina eilė, vaikai perkeliami į valstybinę ugdymo įstaigą.
Lankstumas ir ugdymo ypatumai
Danijos ikimokyklinio ugdymo teikiamoms paslaugoms būdingas didelis lankstumas atsižvelgiant į tėvų pageidavimus. Ikimokyklinių įstaigų darbo laikas diferencijuojamas, tėvai gali vaiką palikti nuo ankstaus ryto iki pietų arba nuo pietų iki vakaro. Ugdymo įstaigos dirba visą darbo dieną (nuo 6.45 iki 17.45 val.) arba nuo 8 iki 12 (15) val. Taip pat esama paros laiko darželių, skirtų tėvams, dirbantiems naktimis. Pažymėtina, kad ugdymo įstaigos dėl darbo laiko sprendžia kartu su tėvais, kurie labai aktyviai dalyvauja ugdymo įstaigų veikloje.
Danijos vaikų darželiuose nėra privalomo dienos miego, tačiau jei atsiranda vaikų, norinčių pamiegoti, jie tai gali daryti. Labai populiaru vaikus grupėse ir mokyklose „sudrauginti“, kviečiant bent po vieną skirtingą vaiką per savaitę į svečius. Tokiu būdu vaikai geriau pažįsta vienas kitą, mokosi bendrauti, bendradarbiauti. Draudžiama blogai kalbėti apie darželio pedagogus ir kitus vaikus - taip mažinama patyčių.
Mokestis už darželį Danijoje yra diferencijuojamas ir priklauso nuo išbūto įstaigoje laiko: jei vaikas būna pusę dienos - tėvai moka pusę kainos. Didesnis mokestis mokamas, jei įstaigoje teikiamos papildomos paslaugos: pailgintas ugdymo laikas, daugiau skiriama padėjėjų, organizuojami papildomi užsiėmimai ir pan.
Apsilankėme vaikų lopšelyje-darželyje. Vaikai į darželį pradeda eiti nuo trijų metų ir jie iš karto yra mokomi spręsti problemas savarankiškai, mokomi socialinių įgūdžių. Vaikai nėra skirstomi pagal amžiaus grupes, jie laisvai renkasi veiklas ir erdves kur žaisti. Priešmokyklinis ugdymas trunka pusmetį. Tada ikimokyklinukai mokomi raidžių, skaičių, pristatyti save, mokosi skirti metų laikų požymius, orientuotis aplinkoje.
Įstaigų stambinimas ir valdymo ypatumai
Danijoje būdinga ugdymo įstaigas stambinti, nes tai leidžia taupyti žmogiškuosius ir materialinius resursus. Dėl šios priežasties šalyje didėja integruoto ugdymo institucijų skaičius, stengiamasi visas ugdymo paslaugas koncentruoti viename pastatų komplekse, todėl tėvai gali būti ramūs, kad po pamokų nereikės atsiprašyti iš darbo ir vaiko vežioti iš vienos įstaigos (mokyklos ar darželio) į kitą.
Reikia priminti, kad Danija - progresinių mokesčių šalis, persidirbti čia neapsimoka (galioja 37 savaitinių darbo valandų norma), todėl tėvai nėra linkę dirbti kelis darbus iki vėlumos ir turi galimybę pasiimti vaikus iš darželių anksčiau. Danijoje skatinamas šeimos ir darbo derinimas, kad tėvai kuo daugiau laiko skirtų vaikams.
Nagrinėjant Lietuvos ikimokyklinių įstaigų valdymo ypatumus, galima pastebėti, kad nepriklausomai nuo darželių grupių (vaikų) skaičiaus, vienai įstaigai vadovauja vienas vadovas. Galbūt vertėtų pasimokyti iš Danijos ir pasvarstyti apie įstaigų valdymo optimizavimą sujungiant kelių darželių valdymą, priklausomai nuo jų dydžio ir paslaugų. Žinia, Lietuvos ikimokyklinėse įstaigose beveik nerasite psichologų, socialinių ar spec. pedagogų, kurių poreikis nuolat auga. Sutaupytos lėšos galėtų būti skiriamos būtent šių specialistų etatams.
Tėvų įtaka ir dalyvavimas
Danijoje veikia tėvų atstovaujamoji/dalyvaujamoji organizacijų sistema: nuo grupių tėvų komitetų iki nacionalinės tėvų organizacijos. Visos organizacinės grandys bendradarbiauja ir veikia kaip vienas tinklas. Nors Lietuvoje turime kelias tėvų nevyriausybines organizacijas, tačiau jos nė kiek neprilygsta Danijos pavyzdžiui. Svarbu ir tai, kad Danijos ugdymo įstaigos ir jų personalas labai palankiai vertina tėvų dalyvavimą ir supranta, kad kokybiškas ugdymas pasiekiamas veikiant visiems ugdytojams kartu. Nacionalinė tėvų organizacija turi regionines atstovybes, o šios vienija ugdymo įstaigų tėvų atstovus.
Nordplus-eTwinning projekto „Mano Žemė priklauso man“ antrasis susitikimas vyko Danijoje, Aalborgo Gistrup devynmetėje mokykloje. Čia dalyvavo Latvijos, Estijos, Islandijos, Danijos ir Lietuvos mokytojai. Mūsų mokyklą atstovavo mokytojos Diana Gedminienė, Ingrida Karskienė ir Asta Butkienė.
Projekto dalyviai ne tik susipažino su Danijos švietimo sistema, bet ir vykdė bei aptarė projektines veiklas. Vizito metu aplankėme tris įstaigas. Šio projekto partnerius - Nacionalinį socialinių paslaugų departamentą, kuriame bendravome su specialistais apie projekto „Daugiau paramos šeimoms, auginančioms vaikus su negalia“ įgyvendinimą ir rezultatus. Šio projekto metu pagal „Steping Stones Triple P“ pozityvios tėvystės programą, skirtą specialiai tėvams, auginantiems neįgalius vaikus, buvo apmokyta 20 specialistų iš 5 Danijos savivaldybių, kurie dabar sėkmingai veda mokymus tėvams. Vienoje iš šių savivaldybių, Kolundborge, apsilankėme ir mes. Turėjome galimybę pamatyti kaip vykdomas specialiųjų poreikių vaikų priežiūra ir ugdymas, diskutavome apie tokių vaikų integracijos galimybes. Sužinojome, kad Danijoje į bendrojo lavinimo mokyklas šiuo metu integruojami tik vaikai su fizine negalia, žmonėms su protine negalia kiekvienoje savivaldybėje yra atskiri centrai, kuriuos sudaro slaugos darželis, specialiųjų poreikių vaikų mokykla ir centras suaugusiesiems su negalia. Taip pat pabendravome su savivaldybės specialistais, kurie veda tėvystės įgūdžių mokymus - kaip organizuojami mokymai, motyvuojami tėvai, kokia pagalba jiems teikiama. Trečią vizito Danijoje dieną aplankėme VIA Family komandą Kopenhagoje. Tai psichologų ir socialinių darbuotojų komanda, kuri teikia pagalbą šeimoms, vaikams, kurių vienas iš tėvų yra su protine negalia. Vizitų metu supratome, kad Danijoje vedamų tėvystės mokymų programos kruopščiai atrinktos, pagrindžiant pasirinkimą moksliniais tyrimais.
Tai buvo naudinga ir informatyvi kelionė. Gavome galimybę susipažinti ne tik su organizuojamais tėvystės įgūdžių mokymais Danijoje, bet ir su specialiųjų poreikių vaikų ugdymo sistema, teikiama įvairia pagalba šeimoms, kurios augina neįgalius vaikus.
Valdorfo darželis - „Børneøen Munkholm“ , išvertus “Vaikų sala Munkholm“. Kas labiausiai įstrigo iš stažuotės ir kuo labiausiai norisi pasidalinti tai - ypač gilus ne tik suvokimas, bet ir patyrimas, kaip natūrali gamta ir buvimas joje veikia pedagoginį procesą. Čia vaikai didžiąją dalį laiko praleidžia lauke. Kiemas erdvus, su daugybe natūralių užkaborių, galimybių įvairiai judėti, laipioti, balansuoti. Vaikams nuolat prieinama įvairių tekstūrų žemė, purvas, skiedrų danga, natūraliai randamos gamtinės medžiagos ir vanduo. Vaikai, net ir patys mažiausieji, kasdien eina į žygį. Ten jie patiria nuo jūros pučiantį vėją, nuostabu jūros aromatą, visą gausybę floros ir faunos. Visas darželio gyvenimas teka lyg upė. Tai srauniai: kai vyksta linksmas rato žaidimas kieme, ar vaikai bėgioja ir ritasi nuo kalno inspiruoti stipraus vėjo, tai tykiai: kai vaikai nuščiūva visu kūnu gerdami sekamą ir rodomą (mažas spektakliukas) pasaką, ar kai susikaupę tyrinėja gamtą ir jos dėsnius, ramiai ir harmoningai žaidžia tarpusavyje. Pedagogai kuria tos upės vagą. Pagrindinės pedagoginės priemonės - tikras, nuoširdus domėjimasis kiekvienu vaiku, buvimas vertu mėgdžioti pavyzdžiu ir daug, daug dainavimo. Dainavimas naudojamas visiems dienos ritmo perėjimams, norint vaikus sukviesti žygyje ir net norint sudrausminti. Drausminimo, kaip ir konfliktų, tiesą pasakius, beveik visai nėra. Šiame darželyje yra trys grupės, suskirstytos pagal vaikų amžių: lopšelio grupė, kurią lanko vaikai nuo 11 mėnesių iki 3 metų; vidurinio amžiaus grupė, ją lanko vaikai nuo 3 metų iki 4,5 metų; vyresniųjų grupė kurią lanko vaikai nuo 4,5 metų iki 6 metų. Iš viso darželį lanko 32 vaikai. Augdami vaikai tiesiog keičia grupes. Mažųjų vaikų grupės auklėtojos sako, kad šiame darželyje vaikai auga tarsi didelėje šeimoje. Būdami kieme arba keliaudami į žygius jie visur susitinka kitus darželio vaikus ir auklėtojas, todėl visi vieni kitus gerai pažįsta. Darželio patalpos - tai sena ūkininko sodybos troba. Viduje įrengtos nedidelės grupės, pagalbinės patalpos, visko tik tiek, kiek reikia. Kiekvienoje grupėje yra židinys, šalia jo padėtos malkos. Mūsų lietuviškuose darželiuose buitis yra pritaikyta pagal vaiko ūgį, fizinius poreikius. Danijos darželiuose buitis yra tokia, kokia yra mūsų visų namuose: didelis, suaugusiems skirtas stalas, normalaus dydžio kėdės, kriauklės ir tualetai standartinio dydžio. Darželio steigėja ir savininkė Linda Storgaard, vaikystėje pati lankiusi Valdorfo darželį, bei baigusi Valdorfo mokyklą o po jos įgijusi Valdorfo mokytojos profesiją, puikiai išmano vaikų ir pedagogų poreikius. Stažuotės metu mums pavyko trumpai aplankyti ir kitą Valdorfo darželį Kirsebaergaarden, kuris yra kardinaliai priešingas Munkholmo salos darželiui. Šis darželis įsikūręs prestižiniame Kopenhagos rajone, sename fabriko pastate. Nors šio darželio erdvės tikrai labai ribotos, o vaikų ten labai daug, net 130, viskas sukurta be galo išmaniai, kiek įmanoma labiau atliepiant Valdorfo pedagogikos principus ir vaikų poreikius. Covid karantino metu, ant stogo pastačius porą naujų grupių, taip pat ant stogo buvo sukurtos ir vaikų lauko aikštelės, kuriose yra smėlio, vandens, lentų statyboms ir dar gi vištų ir bičių avilių! Viskas maksimaliai apsodinta ir apželdinta įvairiausiais augalais. Todėl erdvės, nors ir labai nedidelės, atrodo gyvos ir jaukios. Kiekviena grupė kartą per savaitę keliauja į žygį: parką, ar pajūrį. Viešnagė tokiuose skirtinguose darželiuose leido ypač ryškiai pajusti kaip aplinka įtakoja pedagoginį procesą. Miesto darželyje, kurio aplinka ir daiktai žymiai labiau išpuoselėti nei salos darželio, reikia daug daugiau struktūros ir tiesioginio suaugusiojo dalyvavimo vaikų veikloje, žaidimuose ir santykiuose, nei gamtos padiktuotoje aplinkoje. Iš stažuotės parsivežiau be galo aktualia tapusią temą apmąstymams ir pokyčiams: kaip miesto darželyje puoselėti aplinką ir ugdymą taip, kad jame būtų kuo daugiau tokios ugdymo proceso tėkmės kokią inspiruoja gamta ir jos elementai.
Danijos švietimo sistema yra viena pažangiausių pasaulyje, ypatingą dėmesį skirianti vaiko individualybei, jo socialinių įgūdžių ugdymui ir visapusiškai gerovei. Ši sistema, paremta lankstumu, tėvų įtraukimu ir kokybišku ankstyvuoju ugdymu, gali tapti puikiu pavyzdžiu kitoms šalims, siekiančioms užtikrinti geriausias sąlygas vaikų raidai.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
