Ruduo - tai ypatingas metas, kupinas spalvų, pokyčių ir nuotaikų. Šis metų laikas įkvepia poetus ir rašytojus, o jo grožis žavi kiekvieną. Vaikams ruduo gali tapti ne tik laiku, kai gamta ruošiasi žiemos miegui, bet ir galimybe pažinti gamtos ciklus, grožėtis spalvų įvairove ir suprasti pokyčių svarbą.
Ruduo visuomet buvo mano mėgstamiausias metų laikas. Tai laikas, kai viskas sprogsta visu gražumu, tarsi gamta būtų visa tai laikiusi visus metus didžiajam finalui. Nei pavasario, nei vasaros grožis neprilygsta tam, ką mačiau rudens veide. Ruduo…metų paskutinė, mieliausia šypsena. Ruduo savo kišenėse turi daugiau aukso nei visi kiti metai. Šlovingi miškai pasipuošę auksu ir raudoniu, o mūsų gluosniai vis dar su žaliuojančiais lapais. Ruduo - tai antrasis pavasaris, kai kiekvienas lapas - gėlė. Ruduo turtingiausias iš visų metų laikų: jo kišenės prikimštos aukso. Spalis moka rengti išleistuves. Lapams - raudonai auksinį rūbą, medžiams - sidabrinę pilnatį, įsimylėjėliams - didžiulius chrizantemų žiedus.
Ruduo savo spalvomis gali priminti tikrą menininko paletę. Geltoni, rudi, raudoni lapai, dangus, kartais pilkas, kartais žydras, su baltomis debesų skiautėmis - visa tai sukuria nepakartojamą reginį.

Ruduo mus moko nuolankumo. Tam, kad ateitų kažkas naujo, tenka paleisti visa, kas buvo. O be lietaus kartais tai neimanoma. Ruduo tai metas, kai norime ilgiau laikyti ranką rankoje, stipriau apsikabinti, karščiau pabučiuoti… Liūdėti dera rudenį. Kasmet, kai krinta nuo medžių lapai ir vėjas linguoja nuogas jų šakas šaltoje žiemiškoje šviesoje, miršta ir dalelė tavęs. Bet tu žinai, kad būtinai ateis pavasaris, taip pat kaip žinai, kad upė, sukaustyta ledų, ir vėl tekės.
Ruduo primena apie gamtos ciklus ir neišvengiamus pokyčius. Tai metas, kai gamta ruošiasi poilsiui, o mes galime pamąstyti apie tai, ką norime paleisti, kad užleistume vietą naujam.

Ruduo yra tarsi visų metų laikų mozaika. Žiema yra kaip graviūra, pavasaris kaip akvarelė, vasara kaip nutapytas paveikslas, o ruduo kaip visų jų mozaika. Vasara baigiasi, ateina ruduo, ir jei būtų kitaip, bangos visada ristųsi didelės ir naktimis šviestų vien pilnatis - ir mes niekada nepajustume, kaip plaka gyvenimo širdis. Ypač tada, kai per darbų gausybę niekam nelieka laiko, trumpam atsisėskite ir pažvelkite į krentančius lapus. Jei įsiklausysite, išgirsite… Tas garsas, kai krenta lapai - tai žiemos žingsniai. Klausei, ką man atsiųsti, kol būsiu išvykęs. Prašau, atsiųsk man rudenį. Pripildyk dėžutę tos ypatingos vėsos, kuri vakarais pranašauja šaltą žiemą. Ir rudens spalvas: geltonus, rudus ir raudonus lapus, kurie jau atsisveikina su gyvenimu.
Ruduo taip pat neatsiejamas nuo laukimo. Tai laikas, kai gamta ruošiasi žiemos miegui, o mes galime laukti švenčių, šilumos ir jaukesnių vakarų.
Man patinka ruduo. Dievas matyt jį sukūrė vien dėl grožio. Aš tokia laiminga, kad gyvenu pasaulyje, kuriame yra spaliai.
