Dabartiniai lietuvių rašytojai vaikams: tendencijos ir naujovės
Nostalgija vaikystės knygoms, tokioms kaip Justino Marcinkevičiaus „Grybų karas“, Vytautės Žilinskaitės „Robotas ir peteliškė“ ar Vytės Nemunėlio „Meškiukas Rudnosiukas“, visada sugrįžta prisiminus ankstesnes kartas. Praėjusiais metais buvo sudarytas 500 vaikų, paauglių ir jaunimo knygų, išleistų nuo XIX a. vidurio iki šių dienų, sąrašas. Šis sąrašas, paremtas beveik 2000 žmonių balsavimu ir šešiolikos vaikų literatūros žinovų vertinimu, leidžia įvertinti lietuvių vaikų literatūros raidą ir dabartinę situaciją.
Lietuvių vaikų literatūros kanonas ir jo vertinimas
Žvilgtelėjus į sudarytą sąrašą, akivaizdu, kad Lietuva ne veltui vadinama lyrikų kraštu. Pirmajame sąrašo dešimtuke dominuoja eiliuoti tekstai - net 8 iš 10 pozicijų užima poezija, poemos ir eiliuotos pasakos. Pirmose vietose atsidūrė Salomėjos Nėries „Eglė Žalčių karalienė“, Sigito Gedos „Baltoji varnelė“ ir Maironio „Jūratė ir Kastytis“. Iš viso į šimtuką pateko net 30 eiliuotų knygų. Likusios dvi knygos pirmajame dešimtuke yra pasakos. Tai rodo ilgametę lietuvių literatūros tradiciją ir jos svarbą vaikų ugdymui.
Net 65 sąrašo knygos yra išleistos sovietmečiu - tai daugeliui girdėta lietuvių vaikų literatūros klasika, sukurta Eduardo Mieželaičio, Ramutės Skučaitės, Kazio Sajos ir kitų. 14 knygų išleistos jau XXI a., likusios - XIX a. pabaigos, ikikarinės, tarpukario bei paskutiniojo XX a. dešimtmečio. Seniausia sąrašo knyga - Motiejaus Valančiaus „Vaikų knygelė“ (1868); prie jos glaudžiasi Žemaitės „Rinkinėlis vaikams“ (1904), Vinco Pietario „Lapės gyvenimas ir mirtis“ (1905). „Viena kita knyga turbūt jau laikytina literatūros istorija, kai kurios, net ir senesnės, tebėra aktualios ir skaitytinos vaikams šiandieną. Labai svarbu, kad jos būtų nuolat ir kokybiškai perleidžiamos“, - teigia projekto „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“ iniciatorius doc. dr. Kęstutis Urba.
Projekto „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“ iniciatorius doc. dr. Kęstutis Urba kartu su Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriumi ir Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka inicijavo ir įgyvendino šį svarbų rinkimą. Taip pat išleistas katalogas „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“ - jame kiekviena sąrašo knyga pristatyta trumpa apžvalga, parengta K. Urbos bei G. Dociutės.
Kiekviena tauta turi savo literatūros kanoną, klasikines knygas. Tai, kas išsilaiko per šimtmečius, ilgus dešimtmečius, yra vertinga. Esu įsitikinusi, kad kiekvieno vaiko knygų lentynoje turėtų būti niekada nesenstančių klasikinių literatūros kūrinių. Pavyzdžiui, lietuviams K. Donelaičio „Metai“ yra atraminis taškas, pirmasis lietuviškas grožinis kūrinys, todėl būtinas pažinti.
Vaikų literatūra turi išlaikyti tam tikrą kokybės egzaminą. Yra autorių, kurie kuria ir tekstą, ir patys iliustruoja savo knygas. Vienas tokių - Kęstutis Kasparavičius.
XXI amžiaus tendencijos ir naujovės lietuvių vaikų literatūroje
Pastarąjį dešimtmetį lietuvių vaikų literatūra septynmyliais žingsniais tobulėja, gražėja, įdomėja ir vis daugiau vaikų žvalgosi į mūsų autorių knygų lentynas, ne vien verstinių kaip būta anksčiau. Ypač stiprėja vizualioji knygų pusė - nuo iliustracijų, įdomių maketo sprendimų iki paties knygos meno, o pastaraisiais metais autoriai vis dažniau įkvėpimo semiasi žvelgdami į istoriją, daugėja patrauklių pažintinių knygų.
Atsirado ir itin džiugių naujienų - pirma interaktyvi virtuali knyga paaugliams. Tai rodo, kad lietuvių autoriai neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų ir ieško naujų formų vaikų literatūros kūrimui.
Kalbant apie XXI amžiaus lietuvių vaikų rašytojus, visų pirma minėtinas kaip kometa sužibėjęs ir, deja, anksti miręs Gendrutis Morkūnas. Jis debiutavo įdomia knyga „Vasara su katšuniu“, vėliau parašė dar keletą reikšmingų knygų, kurios visos buvo pastebėtos ir apdovanotos.
Kita vaikų ir paauglių literatūros kryptis - žaismingas, linksmas, bet ne lėkštas pasakojimas. Paminėtina knyga - Aido Jurašiaus „Pypas ir jo nutikimai“, kur labai kūrybiškai pasinaudojama lietuvių kalbos išgalėmis.
Nuo seno turime puikios vaikų poezijos, džiugu, kad randasi naujų vardų. Būtų galima vardinti vardinti… Beje, Ramutė Skučaitė yra vienintelė poetė, apdovanota nacionaline kultūros ir meno premija būtent už kūrybą vaikams.
Yra lietuviškų knygelių, kurios sulaukė neįtikėtinos sėkmės. Kakė Makė - labai miela knygos herojė, išdykėlė, apie kurios nuotykius pasakoja paprastučiai tekstai ir, žinoma, piešiniai.
"Ar sapnas ateis?“ paremta garsia ukrainiečių liaudies lopšine ir pašnekesiais su darželinukais apie jų sapnus, kurie tapo motyvais knygos iliustracijoms. Pirmoje knygos dalyje vyrauja šviesūs ir gražūs sapnai: motinos apglėbtas kūdikis, virš jūros sklendžiantis vaikas-paukštis, miesto statybos iš kaladėlių. Antroje dalyje - dailiai ir švelniai vaizdų kalba atkuriami vaikų košmarai, baimės, tikriausiai sukeltos girdėtų kalbų apie karą Ukrainoje. Knygos pabaigoje rasite ukrainiečių liaudies dainos žodžius ir natas, be to, ir QR kodą, kurį nuskenavus galima pasiklausyti net kelių minėtos dainos variantų.
Bežodės knygos dar mažai pažįstamos Lietuvoje, bet po truputį skinasi kelią. Smagu kad šalia kelių užsienio autorių bežodžių knygų atsirado ir lietuvių.
Tik paauglių grožinė literatūra, šiemet, atrodo, kiek užstrigo. Daug istorinių, pusiau ar visai pažintinių knygų jiems, o kur dabartis? Surinkti dešimtuką darosi vis sunkiau ir sunkiau, už brūkšnio liko dar ne viena gera, bet gal kiek mažiau nustebinusi, tradiciškesnė knyga.
Šiame tope, kaip dažnai ir visoje vaikų literatūroje, nemažai knygų, kurias skaityti verta ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems.
Knygų svarba ir skaitomumo skatinimas
Net ir neramiais laikais vaikus gelbėjo knygos. Istorijos ir pasakojimai iš jų, perduodami artimųjų lūpomis, padėdavo atitrūkti nuo aplink jaučiamo nerimo. Tradicinis, kasmetinis literatūros festivalis vaikams ir jaunimui „Vaikų knygų sala“ vyksta virtualioje platformoje. Vaikai ir jų tėvai kviečiami į susitikimus su garsiausiais knygų rašytojais ir iliustruotojais, dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, pamatyti specialius filmukus ir reportažus apie knygų kūrėjų nuotykius bei naudotis vakaro skaitinių lentyna.
Knygų vaikams autorius ir leidėjas, režisierius Vytautas V. Landsbergis sako, kad neramumų laikais knygos vaikams gali atlikti labai svarbų darbą ir turi dvejopą paskirtį.
Rašytojas ir iliustruotojas Kęstutis Kasparavičius įsitikinęs, kad pasakų skaitymas su vaikais kuria saugumo jausmą, padeda atsiverti, galbūt užduoti klausimus, kurių šiaip klausti vaikai nedrįstų.
Vaikams knygos visuomet buvo svarbios. Ne tik dėl istorijų ar knygos iliustracijų, bet ir dėl skaitymo, kuris tampa tėvų ir vaikų bendravimo priemone. Ypač kai kalbame apie 6 -10 metų vaikus. Skaitymas kartu yra ne mažiau svarbus negu pati knyga. Šitaip formuojame artimesnį, atviresnį ir nuoširdesnį bendravimo ryšį su vaikais.
Pasak rašytojos Evelinos Daciūtės, svarbi pasakų žinia yra tai, kad blogis - nugalimas, kad stipriausias yra nebūtinai tas, kuris toks atrodo. Kaip yra sakęs G. K. Chestertonas, pasakos ne tik pasakoja, kad drakonai egzistuoja, jos taip pat pasakoja, kad drakonus galima įveikti. Tam reikia drąsos, atkaklumo, išminties, geros širdies.
Svarbu ir tai, kokias knygas parenkame savo vaikams, tarp tokios daugybės sunku nepasiklysti. Juk norisi, kad knyga būtų ne lėkšta, kad turėtų stiprią istoriją ir akį traukiančias iliustracijas. Kęstutis Kasparavičius įsitikinęs, kad meilė knygoms prasideda nuo paveikslėlių, juk juos pirmiausia nagrinėjame knygose, kol dar nemokame skaityti. Knygas perka ne vaikai, o tėvai - jiems tokios knygos dažnai būna per daug keistos, nesuprantamos.
Evelina Daciūtė tiki, kad skaitantis ar knygos besiklausantis vaikas pirmiausia turi justi, kad pasakojama apie jo pasaulį. Vaikai mėgsta gerai pasijuokti. Svarbu to nepamiršti - vaikai mėgsta juoktis, krizenti, kvatotis.
Šiuo metu vykdoma įvairių skaitymo skatinimo programų. Mes Šiaurės šalių pavyzdžiu rengiame visokiausius renginius, pavyzdžiui, atsirado geriausių metų knygų rinkimai, kurie nušviečiami per televiziją, kitų medijų kanalus.
Justinas Žilinskas: apie kūrybą, geriausias skaitytas knygas ir fantastinę literatūrą
Autorių ir knygų populiarumas bei finansinė parama
Labai smagu, kai mūsų autorių kūryba išeina už Lietuvos ribų - kuo toliau, tuo daugiau. Pavyzdžiui, Kęstutis Kasparavičius išverstas į daugybę kalbų, išleistas tolimiausiose šalyse. Pasaulinio pripažinimo sulaukęs ir dailininkas, iliustruotojas Stasys Eidrigevičius. Tikriausiai ne viena vaikų karta užaugo su jo iliustruotomis knygomis, nes jos palieka labai stiprų įspūdį.
2017 metais asociacijos LATGA surinktas 22 016 Eur dydžio kompensacinis atlyginimas už kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais reprografijos būdu paskirstytas 1825 autoriams, Lietuvos žurnalistų sąjungai, Lietuvos leidėjų asociacijai, Lietuvos mažų ir vidutinių leidėjų asociacijai ir nepriklausomam leidėjui „Aukso žuvys“.
2018 metais birželį pasirašius sutartį su Kultūros ministerija, už knygų panaudą bibliotekose 2017 metais, autoriams paskirstyta 239 957 Eur, t. y. 19 043 Eur (arba 7,1 proc.) daugiau nei praėjusiais metais (2017 m. autoriams paskirstytas kompensacinis atlyginimas už 2016 m. sudarė 222 839 Eur Eur). Iš jų Lietuvos autoriams paskirstyta 238 273 Eur (2017 m. - 220 397), užsienio autoriams - 1684 Eur (2017 m. - 2442 Eur).
Kompensacinio atlyginimo už knygų panaudą paskirstyme dalyvavo 1563 Lietuvos autoriai ir 389 užsienio autoriai. Per 2017 m. užregistruoti 94 nauji autoriai. Kompensacinis atlyginimas paskirstytas už 20 270 kūrinių, praėjusiais metais užregistruotas 1281 naujas kūrinys.
Už vieną knygos išdavimą vaikų ir jaunimo autoriams teko po 0,16 Eur, grožinės literatūros autoriams - 0,14 Eur, mokslinės ir dalykinės literatūros autoriams - po 0,12 Eur, vertėjams - po 0,06 Eur, iliustruotojams ir dailininkams - po 0,04 Eur.
2017 m. populiariausių autorių ir knygų bibliotekose dešimtukai
| Kategorija | Autoriai | Knygos |
|---|---|---|
| Grožinė literatūra | Irena Buivydaitė-Kupčinskienė, Romualdas Granauskas ir Jolita Herlyn, Gina Viliūnė, Elena De Strozzi, Algimantas Čekuolis, Rūta Vanagaitė, Rokas Flick, Vytautas Ažušilis, Nijolė Narmontaitė, Jurga Ivanauskaitė | Jurgis Kunčinas. „Tūla“, Gina Viliūnė. „Imperatoriaus meilužė“, Irena Buivydaitė-Kupčinskienė. „Kitapus veidrodžio“, Irena Buivydaitė-Kupčinskienė. „Tikros ir netikros seserys“, Inga Liutkevičienė. „15 metų su Galina Dauguvietyte“, Rūta Vanagaitė. „Mūsiškiai“, Rūta Vanagaitė. „Ne bobų vasara“, Rokas Flick. „Pradingę klajojančiam smėlyje“, Gina Viliūnė. „Magdalė, smuklės merga“, Jolita Herlyn. „Atsargiai - moteris!“ |
| Vaikų ir jaunimo literatūra | Vytautas Račickas, Lina Žutautė, Kęstutis Kasparavičius, Vytautas V. Landsbergis, Selemonas Paltanavičius, Vytautė Žilinskaitė, Gendrutis Morkūnas, Gintarė Adomaitytė, Rebeka Una, Kristina Gudonytė | Lina Žutautė. „Kakė Makė ir svajonių gimtadienis“, Vytautė Žilinskaitė. „Kelionė į Tandadriką“, Lina Žutautė. „Kakė Makė ir pavogtas laikas“, Vytautas Račickas. „Šlepetė“, Lina Žutautė. „Kakė Makė ir netvarkos nykštukas“, Lina Žutautė. „Kakė Makė ir pabėgusios ausys“, Gendrutis Morkūnas. „Vasara su Katšuniu“, Aidas Jurašius. „Akmenukų pasakos“, Lina Žutautė. „Kakė Makė ir didelė tamsa“, Gintarė Adomaitytė. „Vėjų miesto pasakos“ |
| Užsienio autorių grožinė literatūra | Rūta Šepetys, Lucinda Riley, Diane Chamberlain, Santa Montefiore, Sandra Brown, Laurent Gounelle, S.K. Tremayne, Charlotte Betts | Rūta Šepetys. „Druska jūrai“, Lucinda Riley. „Septynios seserys“, Diane Chamberlain. „Tylioji sesuo“ ir Santa Montefiore. „Bitininko duktė“, Sandra Brown. „Nepažįstamasis“, Laurent Gounelle. „Dievas visada keliauja incognito“, Lucinda Riley. „Vidurnakčio rožė“, Santa Montefiore. „Kregždė ir kolibris“, S.K. Tremayne. „Ledo dvynės“, Charlotte Betts. „Prieskonių pirklio žmona“, Diane Chamberlain. „Nutraukta tyla“ |
| Mokslinė ir dalykinė literatūra | Viktorija Daujotytė, Leonidas Donskis, Arvydas Anušauskas, Lavija Šurnaitė-Kairienė, Rosita Lekavičienė, Dalia Antinienė, Visvaldas Legkauskas, Filomena Taunytė, Raimundas Milašiūnas, Junona Almonaitienė ir Rita Žukauskienė | Lavija Šurnaitė-Kairienė. „Maži įpročiai - dideli pokyčiai“, Rita Žukauskienė. „Raidos psichologija“, Vytautas Pranulis, Arvydas Pajuodis, Sigitas Urbonavičius, Regina Virvilaitė. „Marketingas“, Raimundas Milašiūnas. „Psichoterapija: kaip ir kodėl?“, Alfonsas Laurinavičius, R.Jusienė. „Psichologija“, Zita Vasiliauskaitė, Rosita Lekavičienė, Junona Almonaitienė, Dalia Antinienė. „Bendravimo psichologija šiuolaikiškai“, Arvydas Anušauskas. „KGB. Visiškai slaptai“ ir Filomena Taunytė-Paškonienė. „9/10 laimės“, Visvaldas Legkauskas. „Vaiko ir paauglio psichologija“, Visvaldas Legkauskas. „Socialinė psichologija“, Bronislovas Martinkus, Vytautas Jonas Žilinskas. |
tags: #dabartiniai #kelmes #rasytojai #vaikams
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
