Vaiko teisės: pagarba, apsauga ir dalyvavimas visuomenės gyvenime
Suaugę dažnai bijo termino „vaiko teisės“, nes dauguma jas įsivaizduoja kaip vaiko teisę elgtis taip, kaip jis sumano. Iš tiesų, sąvoka „vaiko teisės“ apima bendražmogiškas teises, kurias galima apibendrinti labai paprastai: tai vaiko teisė, kad su juo būtų elgiamasi pagarbiai. Suaugusiems vaiko teises nėra paprasta pripažinti: turėdami daugiau galios, patirties, jie jaučiasi pranašesni už vaikus ir dažnai „diktuoja savo sąlygas“ net nebandydami įsiklausyti į vaiką. Netgi Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje išdėstytos teisės ne visada buvo vienodai taikomos vaikams ir suaugusiesiems. Gali būti labai sunku įsivaizduoti, kaip atrodo tėvystė, gerbianti vaiko teises, o ypač - kaip turi atrodyti drausmė be mušimo ir šaukimo, ypač jei trūksta žinių apie vaiko raidą.
Pagrindiniai vaiko teisių principai
Užtikrinti vaikams saugią ir laimingą vaikystę - kiekvieno tėvo, suaugusio žmogaus siekis ir pareiga. Pagrindiniai vaiko teisių principai yra aiškiai apibrėžti ir padeda sukurti aplinką, kurioje vaikai gali augti sveiki ir visapusiškai vystytis.
-
Vaikai nėra tėvų nuosavybė. Žmogaus teisių principai užtikrina, kad nė vienas asmuo negali būti kito asmens nuosavybė.
-
Vaikai turi teisę būti apsaugoti nuo fizinio ir psichologinio smurto. Smurto naudojimas negali būti pateisinamas jokia priežastimi.
-
Vaikai turi teisę išsakyti savo nuomonę ir turėti savo pažiūras. Pripažindami vaikų teisę išsakyti savo nuomonę, mes negalime primesti vaikams savo valios, neatsižvelgdami į jų požiūrį.
-
Vaikas turi teisę į orumą. Pripažindami vaiko teisę į orumą, mes negalime jų gėdyti arba žeminti. Tai reiškia, kad tėvai turi atsižvelgti į tai, kokią įtaką jų žodžiai ir poelgiai turi vaiko pasitikėjimo savimi vystymuisi.
Vaiko teisės teismo procese
Teismo procesas gali būti ypač bauginantis vaikui. Todėl yra specifinių reikalavimų, susijusių su vaiku, teisminio nagrinėjimo metu. Vaikas negali inicijuoti teismo proceso ar savarankiškai dalyvauti šiame procese iki jis sulauks pilnametystės. Tai atlieka vaiko teisinis atstovas, paprastai tėvai arba teisėtas globėjas. Tačiau vaikas turi teisę būti išklausytam prieš visų rūšių teismus tais atvejais, kai tai turi įtakos jo interesams. Tai taip pat taikoma tiems atvejams, kai procesą pradėjo ne vaikas ar jo teisinis atstovas. Teismas atsižvelgia ir įvertins vaiko geriausius interesus kiekvienu atskiru atveju.
Teismo posėdžiai dažniausiai yra vieši, siekiant užtikrinti, kad teismai dirbtų atvirai ir kad jų sprendimai būtų prieinami viešai. Tačiau Lietuvoje teismo posėdžiai visada uždari bylose dėl tėvų valdžios ir bendravimo teisių, tėvystės nustatymo, vaiko neteisėto perkėlimo į kitą valstybę, taip pat kai tai susiję su įvaikinimu. Bylos, turinčios įtakos vaiko teisėms ir interesams, turėtų būti nagrinėjamos kuo greičiau ir turėtų būti prioritetinės, palyginti su kitais atvejais. Pavyzdžiui, teismo sprendimas, susijęs su tėvų valdžios teisių naudojimu, turėtų būti priimtas ir vykdomas kuo greičiau, nes ilgesnis vykdymas gali turėti nepataisomų padarinių tėvų ir vaikų santykiams.
Vaiko teisių gynėjų apsaugos sistema ir pagalba šeimai
Vaiko teisių apsaugos sistemos prioritetas - vaikas ir jo prigimtinė teisė augti biologinėje šeimoje. Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovės Ilmos Skuodienės, vaikui nesaugi aplinka - ne tik fizinis smurtas ar priklausomybės ligos, bet ir tokia aplinka, kur nėra užtikrinami jo poreikiai, nesudaromos sąlygos visapusiškai vystytis. Ji pabrėžia, kad „nepriežiūra gali būti ne tik fizinė, bet ir emocinė - kai vaikas apleistas emociškai, ignoruojamas jo egzistavimas, neatsižvelgiama į poreikius, raidą, amžiaus tarpsnius, sveikatos būklę, neleidžiama eiti į mokyklą, socializuotis, neleidžiama turėti draugų, su vaiku nebendraujama ir pan.“
Anot I. Skuodienės, vaiko teisių gynėjai į šeimas be reikalo nevyksta. Vykstama tik tuomet, kai tam yra pagrindo. O pagrindu tampa iš policijos pareigūnų, socialines paslaugas teikiančių, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų įstaigų, visuomenės ar iš paties vaiko gautas pranešimas.
Jeigu gavus pranešimą apie smurtą prieš vaiką ar kitus vaiko teisių pažeidimus išaiškėja realus ir tiesioginis pavojus vaiko fiziniam arba psichiniam saugumui, gyvybei ar sveikatai, tada nustatomas apsaugos vaikui poreikis. Pirmiausia ieškoma galimybių vaikui nustatyti laikinąją priežiūrą - tėvams išlaikant visas teises, paskiriamas vaiką laikinai prižiūrėsiantis asmuo, kuris gali tinkamai pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jam saugią aplinką arba vaikas su atstovais pagal įstatymą iki 12 mėn. gali būti apgyvendintas socialinių paslaugų įstaigoje Krizių centre. Tačiau tais atvejais, kuomet nėra galimybių nustatyti laikinąją priežiūrą arba vaiko tėvai nesutinka priimti pagalbą atvejo vadybos metu, arba laikinai su vaiku apsigyventi krizių centre, o situacija šeimoje nesikeičia, gali būti priimamas sprendimas kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų.
Pabrėždama šeimos svarbą, I. Skuodienė taip pat teigia: „Vaikui brangiausia - jo šeima. Todėl ir vaiko teisių gynėjai daro viską, kad, pirmiausia, vaikui būtų saugu ir gera augti biologinėje šeimoje. Bendradarbiavimas ir noras keisti situaciją, užtikrinti vaikams saugią, augti ir ugdytis tinkamą aplinką, laimingą vaikystę, yra raktas padedantis į šeimą grįžti vaikams. Krizę išgyvenančiai šeimai padėti pasiruošęs būrys specialistų, tėvams tereikia motyvacijos, pastangų, priimti pagalbą ir kartu su specialistais įgyvendinti Pagalbos šeimai plane numatytas priemones, keisti gyvenimo būdą.“
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
