Depresija nėštumo ir pogimdyminiu laikotarpiu: simptomai, priežastys ir pagalbos būdai

Nėštumo metu ir po gimdymo moters organizme vyksta ne tik dideli fiziniai pokyčiai, bet ir reikšmingi psichologiniai procesai. Moteris tampa motina, tarsi persvarstoma moters tapatybė, kuriamas naujas vidinis suvokimas apie save, santykius, prieraišumą ir rūpinimąsi vaiku. Psichologiškai pasiruošti pokyčiams iš anksto - sudėtinga, kad ir kaip gerai sustyguotas nėštumo planavimas, kruopščiai sudėliotas kūdikio kraitelis.

Nėštumas gali atnešti tiek naujų galimybių, tiek sudėtingų išgyvenimų. Net ir niekada neturėjusi psichologinių problemų moteris gali pajusti nerimą dar būdama nėščia. Depresija yra dažniausiai pasireiškiantis psichikos sveikatos sutrikimas nėštumo metu ar laikotarpiu po gimdymo. Hormonų pokyčiai gali paveikti smegenyse vykstančius cheminius procesus, kurie tiesiogiai siejami su depresija ir padidėjusiu nerimu. Manoma, kad būtent depresija yra dažniausiai pasireiškiantis psichikos sveikatos sutrikimas nėštumo metu ir pogimdyviniu laikotarpiu.

Depresijos ir melancholijos skirtumai nėštumo bei pogimdyminiu laikotarpiu

Visuomenėje kūdikio gimimas įprastai siejamas su džiugiais jausmais ir yra palydimas sveikinimų. Vis dėlto, po vaikelio gimimo praėjus keletui dienų, mama gali pradėti jausti staigius nuotaikos pokyčius. Kartais jie atsiranda be aiškios priežasties. Ši būsena prasideda 3-5 dienos po gimdymo ir tęsiasi iki dviejų savaičių. Jai būdinga nuotaikų svyravimai, nuo euforijos iki liūdesio, verksmingumo, nerimastingumo be priežasties, vienišumo jausmas. Melancholiją po gimdymo (angl. "baby blues") patiria iki 80 proc. pagimdžiusių moterų. Visi šie požymiai gali tęstis nuo kelių valandų, dienų iki dviejų savaičių. Profesionalų pagalba nėra būtina, tačiau verta priimti artimųjų pagalbą. Liūdesio ir melancholijos jausmai po naujagimio gimimo praeina maždaug po dviejų savaičių.

Tačiau maždaug vienai iš septynių moterų gali išsivystyti pogimdyvinė depresija. Nors motinos, kenčiančios nuo motinystės melancholijos, paprastai greitai atsigauna, pogimdyvinė depresija būna ilgesnė ir smarkiai sutrikdo moters gebėjimą grįžti į normalų funkcionavimą. Pogimdyvinė depresija yra tam tikra depresinė būklė, kuri gali prasidėti nėštumo metu arba per kelias savaites po gimdymo ir trukti ilgiau nei dvi savaites. Pogimdyvinės depresijos matu užvaldo stiprus beviltiškumo jausmas, nuolatinė prasta nuotaika, tamsios mintys, nerimas ir kaltė. Ramybės ir taikos akimirkos tampa vis retesnės.

Depresijos paplitimas

Depresija paveikia maždaug 10-15 proc. nėščiųjų ir neseniai gimdžiusių moterų, o pogimdyvinės depresijos simptomus patiria apie 22-24 proc. Remiantis Lietuvoje atlikta apklausa „Mano gimdymas“, per pastaruosius trejus metus kasmet reikšmingus depresijos po gimdymo simptomus patiria apie 22-24 proc. Tai reiškia, kad kiekvienais metais 10-15 % mamų susiduria su pogimdyvine depresija. Šis sutrikimas veikia ne tik pačios moters savijautą, bet santykį su vaiku bei partneriu. Pogimdyvinė depresija taip pat gali paveikti ir vyrus. Vyrus tai paveikia dažniau nei gali pasirodyti. Maždaug 1 iš 8-13 tėčių tai patiria. Rizika susirgti padidėja, jei partnerė taip pat serga pogimdyvine depresija.

Pogimdyvinės depresijos simptomai ir atpažinimas

Nors pogimdyvinė depresija lengvai gali būti sumaišyta su kitais sutrikimais ar tiesiog stipriau išreiškiamomis emocijomis, vis tiek yra būdų ją atpažinti. Depresijos nėštumo metu simptomai yra beveik analogiški kaip ir įprastos depresijos, tačiau kai kurie jos simptomai primena nėštumo simptomus (tai miego pokyčiai, energijos stygius, apetito ir lytinio potraukio sumažėjimas ir kt.).

Pogimdyvinė depresija turi savo labai aiškius kriterijus ir gali prasidėti nėštumo metu ar net praėjus 12 mėnesių po gimdymo. Pagrindiniai pogimdyvinės depresijos požymiai apima:

• Stiprus liūdesys, tuštuma ir nerimas: niūri ir negatyvi nuotaika laikosi ilgą laiką, atsiranda stiprūs nuotaikų svyravimai, beviltiškumo jausmas. Jautiesi tarsi nesi savimi - kaip svetima savo pačios kūne. Beveik nebejaučiama jokių teigiamų emocijų.
• Padidėjęs jautrumas ir irzlumas: tampama jautresne, dažniau verkiama, lengvai susierzina.
• Nerimas ir panikos priepuoliai: jaučiamasi nerami, gali ištikti nerimo arba panikos priepuoliai.
• Nuovargis: jaučiamas kiekviename kūno kampelyje, net išlipti iš lovos vis sunkiau.
• Abejingumas kūdikiui: gali pasitaikyti abejingumas kūdikiui, nenoras juo rūpintis.
• Savęs nuvertinimas ir kaltės jausmas: dingsta motyvacija, atsiranda stipri kritika arba ženklus savęs nuvertinimas. Jaučiamas kaltės jausmas, gėda ir netikrumas. Manoma, kad nesugebama pasirūpinti kūdikiu, sukurti su juo ryšio.
• Sutrikęs miegas ir apetitas: miego ritmas pasikeičia, moterys pradeda jautriau miegoti, sunkiau miegoti. Gali dingti arba padidėti apetitas.
• Atminties praradimas ir dėmesio koncentracijos problemos: negebėjimas sukoncentruoti dėmesio, atminties praradimas.
• Socialinė izoliacija: atitolimas nuo šeimos ir savo socialinio rato. Gali atsirasti noras užsidaryti nuo pasaulio.
• Įkyrios mintys apie savęs ar kūdikio žalojimą: gali aplankyti labai slegiančios, neigiamos ar kaltinančios save mintys. Ši dalis labai gąsdina mamas ir apie tai garsiai nešnekama. Tai gali prasidėti nuo lyg ir nekaltos minties „o kas jeigu mano vaikui kažkas nutiks?“ iki labai gąsdinančių „o kas aš jeigu aš paimsiu peilį ir jį kažkaip sužalosiu?“, „o jeigu kūdikis iškris?“, „o jeigu aš jį imsiu ir mesiu į sieną?“. Moterys tas mintis suvokia kaip kažkokį svetimkūnį, kuris ateina, užvaldo ir praeina.

Aplinkiniai dažnai į tokius moters jausmus reaguoja „susiimk, tu turi kūdikį - džiaukis“. Moterys dažnai sako, kad jos norėtų džiaugtis, bet negali ir nežino kodėl. Svarbiausia, kad dėl pasikeitusio gyvenimo būdo, pačiai mamai ir kitiems aplinkiniams gali būti sunku suprasti ir atpažinti, kad tai pogimdyvinės depresijos simptomatika.

Pogimdyvinės depresijos priežastys ir rizikos veiksniai

Depresija po gimdymo nepriklauso nuo moters amžiaus, nėštumo eigos, gimdymo sunkumo, ar tai pirmas vaikas, ar ketvirtas. Atlikta nemažai tyrimų ir dabar laikomasi tos nuomonės, kad nėra vienos depresijos po gimdymo priežasties. Moterys suserga tuomet, kai dalis šių faktorių susijungia.

Pogimdyvinės depresijos priežastys gali būti įvairios:

• Hormoniniai pokyčiai: nėštumas pats savaime yra emocijų kalneliai, bet po gimdymo viskas sustiprėja. Turi išgyventi labai stiprius hormonų svyravimus ir fizinius iššūkius.
• Ankstesnės psichikos problemos: su šiuo sutrikimu dažnai susiduria moterys, kurios jau prieš tai sirgo depresija (iki nėštumo ar nėštumo metu). Suaktyvėjusi hormonų veikla tokiu būdu ir vėl iššaukia neigiamas emocijas.
• Nėštumo ir gimdymo eiga: rizikingas nėštumas, įskaitant skubų cezario pjūvį ir hospitalizavimą nėštumo metu. Su pogimdyvine depresija yra susijęs virkštelės prolapsas, neišnešiotas kūdikis ir mažas hemoglobino kiekis. Sunkus gimdymas, kai viskas vyksta ne taip, kaip planuota, ir moters emocijos gali susijaukti. Be to, prie emocijų išsibalansavimo prisideda ir sunkaus gimdymo metu patirtas didžiulis stresas, kurį patiria moters kūnas.
• Netikėtas nėštumas: kai nėštumas nėra planuotas, arba jo eiga komplikuota, sunki.
• Miego trūkumas: miegama labai mažai, todėl esama labiau pažeidžiama psichinės sveikatos sunkumams.
• Tapatybės praradimas: būdama nauja mama gali pasijausti, tarsi praradusi savo tapatybę. Staiga viskas turi suktis apie kūdikį.
• Nerealistiški lūkesčiai: tikimasi, kad šis laikas bus nuostabus, tačiau realybė išmuša iš pusiausvyros. Žmonės aplink nuolat kartoja, kad tėvystė yra gražiausias gyvenimo laikas, ir tai tik gilina kaltės jausmą.
• Paramos trūkumas ir socialinė izoliacija: socialinės paramos trūkumas, vienišumo jausmas, konfliktai su partneriu ar šeimos nariais.
• Smurtas šeimoje: esant smurtui šeimoje būtina kompleksinė specializuota pagalba.
• Kultūriniai veiksniai: šiuolaikinėje visuomenėje didėja reikalavimai mamoms, informacijos gausa kelia pasimetimą ir kaltę, sumažėja autoritetų poveikis.
• Genetika: nerimas ir depresija šeimoje galėjo prisidėti prie būklės.
• Gyvenimo būdas: mitybos įpročiai, miego ciklas, fizinės veiklos trūkumas, žalingi įpročiai.

Kiti psichikos sveikatos sutrikimai po gimdymo

Be pogimdyvinės depresijos, nėštumo metu ir po gimdymo moteris gali susidurti ir su kitais psichikos sveikatos sutrikimais, kurie reikalauja dėmesio ir tinkamos pagalbos:

Nerimo sutrikimas

Nerimo sutrikimas - tai intensyvus, nuolatinis nerimas ir baimė, trukdantys kasdienei veiklai. Moteris tampa jautresnė, atrodo, emocijų kyla daugiau, jos stipresnės. Apima vis stipresnis noras atsiriboti. Tai gali pasireikšti per padidėjusį jautrumą, verksmingumą, sumišimą, kur esu aš, o kur vaikelis. Nėštumas ir gimdymas skatina didesnį moterų jautrumą, keičiasi ryšys su išoriniu pasauliu.

Potrauminio streso sutrikimas (PTSD)

Potrauminio streso sutrikimas išsivysto po trauminės gimdymo ar laikotarpio po gimdymo patirties. Tai gali būti susiję su sudėtingu gimdymu, medicininėmis intervencijomis ar kitais traumuojančiais įvykiais, dėl kurių moteris jaučiasi bejėgė ir praradusi kontrolę.

Pogimdyminė psichozė

Dar viena būsena, kuri labai pavojinga, nes kelia grėsmę mamos ir kūdikio sveikatai bei gyvybei - pogimdyminė psichozė. Žodis „psichozė“ reiškia realybės jausmo praradimą. Simptomai paprastai prasideda staiga per pirmąsias 2 savaites po gimdymo - dažnai per kelias valandas ar dienas. Rečiau jie gali išsivystyti praėjus kelioms savaitėms po kūdikio gimimo.

Svarbiausi pogimdyvinės psichozės rizikos veiksniai yra asmeninis ar šeimos istorijoje esantis bipolinis sutrikimas arba ankstesnis psichozės epizodas. Artimieji tai nesunkiai pastebi, nes moteris pradeda elgtis neįprastai ar net keistai. Psichozės simptomai:

• Haliucinacijos: dalykų, kurių nėra, girdėjimas, matymas, užuodimas ar jutimas.
• Kliedesiai: mintys ar įsitikinimai, kurie neatitinka realybės.
• Maniakiška nuotaika: kalbėjimas ir mąstymas per daug arba per greitai, jausmas, jog esi „pasaulio viršūnėje“ arba „aukštai“.
• Prasta nuotaika: depresijos požymiai, užsispyrimas ar ašarojimas, energijos stoka, apetito praradimas, nerimas, susijaudinimas arba miego sutrikimas.
• Nuotaikų mišinys: kartais maniakiškos bei prastos nuotaikos mišinys arba greitai besikeičiančios nuotaikos.
• Įtarinėjimas ar baimės jausmas.
• Jautimasis labai sutrikusiu.
• Elgesys ne pagal charakterį/žmogaus būdą.

Pogimdyminė psichozė yra rimta psichinė liga, kuriai reikalinga skubi medicininė pagalba. Ji gali greitai pablogėti, o liga gali kelti pavojų motinos ir kūdikio saugumui.

Pagalba ir gydymas

Jei nėščioji gauna tinkamą gydymą ir pagalbą, simptomus įprastai galima suvaldyti, nors tai gali ir užtrukti. Tyrimai rodo, kad gydoma pogimdyvinė depresija turi puikias visiško pasveikimo galimybes. Po vos trijų mėnesių terapijos ar vaistų tėvai dažnai jaučia reikšmingą pagerėjimą, o per šešis mėnesius po gimdymo daugelis sugrįžta į normalų gyvenimą. Be gydymo pogimdyvinė depresija gali tęstis metus ar ilgiau. Tad moteriai būtinai reikia suteikti pagalbą.

Kada kreiptis pagalbos?

Įvairūs jausmai po gimdymo, ypač pirmais mėnesiais, yra visiškai normalu. Tačiau jei nuotaikų kaita, liūdesys, tuštuma, nerimas ir neramumas kamuoja daugiau nei 2 savaites, jaučiate, kad beveik nebejaučiate jokių teigiamų emocijų, negalite džiaugtis dalykais, kurie anksčiau teikė laimę, arba jaučiate, kad negalite sukurti gilaus ryšio su savo kūdikiu, svarbu ieškoti profesionalios pagalbos. Labai svarbu kreiptis pagalbos kuo greičiau, jei yra kilę minčių žaloti save ar kūdikį, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, skambinti 112 arba vykti į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių. Negydoma depresija po gimdymo gali labai pasunkėti ir būti pavojinga gyvybei.

Profesionali pagalba

Pogimdyvinė depresija yra liga, kuriai gydyti reikia specialistų pagalbos. Gydytojas gali rekomenduoti lankytis psichoterapijos seansuose arba kognityvinę elgesio terapiją. Gydymo ir sveikimo laikas skiriasi priklausomai nuo depresijos sunkumo ir individualių poreikių. Pirmos eilės depresijos gydymas yra psichoterapija ir antidepresantai. Tik gydytojas gali patarti, ką daryti tokiu atveju.

• Psichoterapija: gali padėti pokalbis su psichiatru, psichologu, psichoterapeutu ar kitu psichikos sveikatos specialistu. Terapijos pagalba galima rasti geresnių būdų susitvarkyti su savo jausmais, adaptuotis prie pasikeitusios situacijos, išspręsti problemas, išsikelti realius tikslus ir teigiamai reaguoti į situacijas. Kartais naudinga apsvarstyti šeimos ar santykių terapijos galimybę.
• Antidepresantai: gydytojas psichiatras gali rekomenduoti antidepresantą. Jei motina maitina krūtimi, bet kokie vartojami vaistai pateks į motinos pieną. Tačiau daugumą antidepresantų galima vartoti maitinant krūtimi, o šalutinio poveikio rizika kūdikiui nedidelė. Norint įvertinti galimą konkrečių antidepresantų riziką ir naudą, svarbu bendradarbiauti su gydytoju.

Pogimdyvinės psichozės gydymas

Kaip ir kiekvienas gydymas, jis parenkamas pagal individualius niuansus. Pirmiausia, gydymas yra medikamentinis, reikalinga psichiatro priežiūra, stacionarinis gydymas ligoninėje, psichikos sveikatos centre, kur užtikrinama saugi, struktūruota, palaikanti aplinka. Šis pirmasis gydymo etapas gali trukti savaites ar mėnesius, priklausomai nuo simptomų ir atsako į gydymą. Po to naudinga pratęsti gydymą derinant medikamentinį gydymą ir ilgalaikę palaikomąją psichoterapiją. Pogimdyminė psichozė yra laikina ir išgydoma su profesionalia pagalba, tačiau tai yra neatidėliotinas atvejis ir būtina nedelsiant gauti pagalbą.

Kaip sau padėti: savipagalbos strategijos

Net jei atrodo, kad gyvenimas niekada nebus toks pat ir motinystė nėra tau, situacija tikrai pagerės. Tavo smegenys yra apkrautos stresu ir nuovargiu, todėl gali iškreipti tai, kaip matai pasaulį. Yra ir kitokių būdų sau padėti.

1. Kalbėk apie tai, kaip jautiesi: jausmų įvardijimas dažnai atneša didelį palengvėjimą - ypač jei jauti gėdą dėl jų ar kaltini save. Jausmų išsakymas garsiai gali sumažinti tą sunkią naštą. Pasikalbėk su kuo nors, kuo pasitiki - galbūt su draugu, partneriu ar broliu/seserimi.
2. Būk švelni sau: tai ne tavo kaltė. Šis laikotarpis yra nepaprastai sunkus. Nekariauk su savimi: pripažink, kad dabar jautiesi blogai ir tai yra visiškai suprantama.
3. Pabandyk pailsėti: suprantama, kai tai padaryti sunku, bet pasistenk pasinaudoti kiekvienu pasitaikiusiu momentu. Galbūt kai vaikelis miega, pailsėk ir tu. Miegas arba tiesiog pogulis gali padėti ištrūkti iš užburto rato.
4. Venk izoliacijos ir palaikyk socialinius ryšius: socialiniai ryšiai turi didelę įtaką tavo psichinei sveikatai. Santykiai su partneriu. Moters nesaugumą tapus mama neretai sustiprina ir santykių krizė gimus vaikui. Tyrimai rodo, jog didesnė dalis porų išgyvena santykių pokyčių. Palaikyti artimus santykius su geromis draugėmis, vaikų turinčiomis moterimis.
5. Fizinis aktyvumas ir kvėpavimas: judėjimas. Vaikščiojimas, plaukiojimas, šokis, joga ir kt. padeda išjudinti kūną, nes nerimas kūną kausto. Daryti pasivaikščiojimus gryname ore, lankyti nėščiųjų mankštas, atlikti nėščiųjų jogą. Kvėpavimas.
6. Subalansuota mityba: mityba. Tyrimai rodo, kad omega-3 rūgštys padeda sumažinti depresijos simptomus. Rinkitės tik sveikus produktus, ypač tuos, kurie kelia nuotaiką. Tai - bananai, riešutai, linų sėmenų aliejus ir kt.
7. Skirk laiko sau: nors mažylis apima visą mamos pasaulį, natūralu, kad kai kada mamai norisi atsiskirti, pabūti vienai, pailsėti. Kiekviena papildoma minutė svarbi. Pratęsk savo dušą keliomis minutėmis arba įsijunk mėgstamą muziką.
8. Adekvatūs lūkesčiai ir pasiruošimas: tapimas mama yra lėtas procesas, kurio metu moteris atranda save kaip mamą, mezga ryšį su vaiku, mokosi susidėlioti gyvenimą iš naujo. Reikia ruoštis gimdymui, vaikelio auginimui. Numatyti kokie žmonės tau padės per pirmą, antrą mėnesį, kuo jie galės padėti.
9. Lėtas grįžimas į gyvenimą: tyrimai rodo, kad pirmą mėnesį geriausia niekur neskubant, visiems kartu būti namuose ir pratintis prie naujo gyvenimo etapo. Tai mažina tikimybę išsivystyti moters depresijai po gimdymo.
10. Priimkite kitų pagalbą: motinystė nėra lenktynės, „kuri mama geresnė“. Nesistengti visko daryti vienai. Mama neturi pamiršti pasivaikščioti, pasimankštinti, rasti laiko pokalbiui su drauge, knygos paskaitymui, filmui ir pan.

Pagalbos šaltiniai

Pagalbos prašymas yra didelis stiprybės ženklas. Nediagnozuoti psichologiniai sunkumai dažnai kyla dėl privatumo konflikto ir nenoro atsiskleisti šeimos nariams. Tapusios motinomis, moterys vengia kreiptis pagalbos, nes bijo teisiančio, stigmatizuojančio požiūrio, artimųjų pasmerkimo, socialinės paramos praradimo. Tačiau kalbėti reikia, nes kitaip liga nebus pamatyta ir nebus gydoma. Pogimdyminė depresija yra laikina ir išgydoma su profesionalia pagalba.

Jei jaučiate, kad pagalbos jums reikia dabar, galite kreiptis į šiuos šaltinius:

• Psichikos sveikatos centrai: teikia medicinos psichologo, psichiatro konsultacijas, atlieka diagnostiką visose savivaldybėse. Nemokamos (draustiems asmenims), be siuntimo.
• Visuomenės sveikatos biurai: rengia psichologinę sveikatą stiprinančius grupinius užsiėmimus, buria savitarpio paramos grupes, teikia nemokamas anonimines psichologo konsultacijas visose savivaldybėse.
• „Vilties Linija“: pagalbos numeris 116123. Profesionalūs konsultantai teikia anoniminę emocinę pagalbą.
• Mamos linija: anoniminė emocinė parama.
• Mobilios krizių įveikimo komandos: esant psichologinei krizei šeimoje ar organizacijoje, teikia konsultacinę pagalbą telefonu, prireikus psichologų komanda teikia pagalbą vietoje. 1815 I-V 8-20 val., www.kriziukomanda.lt.
• Programėlė „RAMU“: tai skubi pagalba panikos atakos metu, kuri visada su tavimi.
• Edinburgo pogimdyminės depresijos klausimynas: nuo 2024 m. liepos 1 d., tais atvejais, kai pastebima prasta pacientės emocinė būsena, jos bus paprašoma užpildyti šį klausimyną.
• „Hedepy“ platforma: joje rasite patikrintų psichoterapeutų ir galėsite pasirinkti tinkamiausią specialistą pagal trumpą 5 minučių testą.

tags: #depresija #nestumo #metu

• praktiniai patarimai, padedantys nugalėti gimdymo baimę
• kaip apsaugoti čiužinį su SOTNÄTFJÄRIL
• „Žilvičio“ darželio ugdymo programos
• sužinokite viską apie dinozaurų kiaušinius
• Patarimai tėvams: adaptacija darželyje