Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas reglamentuoja daugelį su socialine apsauga susijusių klausimų, tarp kurių svarbią vietą užima ligos išmokų mokėjimo tvarka. Šiame straipsnyje detaliau nagrinėsime, kaip yra nustatomos ir mokamos ligos išmokos, atsižvelgiant į skirtingas apdraustųjų asmenų situacijas.
Pagal 2018 m. birželio 28 d. įstatymą Nr. (TAR, 2018, Nr. 1), savarankiškai dirbantiems asmenims, nurodytiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, įgijusiems teisę gauti ligos išmoką, ši išmoka mokama neatsižvelgiant į pajamas, gautas vykdant jų, kaip Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų savarankiškai dirbančių asmenų, veiklą.
Tai reiškia, kad šiai asmenų grupei ligos išmokos dydis nėra tiesiogiai susijęs su jų vykdomos veiklos pajamomis. Svarbiausia sąlyga yra teisės gauti ligos išmoką įgijimas.

Asmenims, turintiems darbo ar tarnybos santykius su darbdaviu (darbdaviais) ir tuo pačiu metu vykdantiems savarankišką veiklą, ligos išmoka mokama, jeigu šie asmenys laikinojo nedarbingumo metu nedirbo ir nevykdė veiklos kaip asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje.
Ši nuostata užtikrina, kad ligos išmoka būtų mokama tik tuo atveju, jei asmuo faktiškai negali dirbti dėl laikinojo nedarbingumo, nepriklausomai nuo to, ar jis turi formalių darbo santykių, ar vykdo savarankišką veiklą.
Remiantis 2020 m. gruodžio 23 d. įstatymu Nr. (TAR, 2020, Nr. 2), 2021 m. birželio 8 d. įstatymu Nr. (TAR, 2021, Nr. 3) ir 2021 m. gruodžio 14 d. įstatymu Nr. (TAR, 2021, Nr. 7), nustatyta, kad kai ligos išmokos gavimo laikotarpiu apdraustajam asmeniui išmokamos su darbo santykiais susijusios kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio vienkartinės išmokos, ligos išmoka mokama neatsižvelgiant į tai, kad nuo šių išmokų mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
Tai svarbus pakeitimas, kuris leidžia apdraustiesiems asmenims gauti ligos išmoką net ir tuo atveju, jei jiems yra mokamos tam tikros vienkartinės išmokos, susijusios su jų darbo santykiais. Svarbu pabrėžti, kad nuo šių vienkartinių išmokų mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos neturi įtakos ligos išmokos mokėjimui.

Ligos išmokų mokėjimo tvarka yra sudėtinga ir priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant apdraustojo asmens statusą (savi darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį ir t.t.), laikinojo nedarbingumo laikotarpį ir gautas pajamas ar išmokas. Svarbu suprasti, kad įstatymų leidėjas siekia užtikrinti, jog ligos išmoka pasiektų tuos, kuriems jos labiausiai reikia, ir kad jos mokėjimas būtų kuo labiau pritaikytas individualioms situacijoms.
Nors šis straipsnis apžvelgia pagrindinius principus, visada rekomenduojama susipažinti su naujausia Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo redakcija arba konsultuotis su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (SoDros) specialistais, norint gauti tikslią ir išsamią informaciją apie savo individualią situaciją.

tags: #lr #ligos #ir #motinystes #socialinio #draudimo