Vaikų namų reformos kontekstas ir Dovilės Šakalienės požiūris į vaiko teisių apsaugą
Lietuvoje vis dar išlikęs sovietmečio palikimas - didelės globos įstaigos, kuriose auga tūkstančiai vaikų. Ekspertai pabrėžia, kad įstaigose vaikas negali būti laimingas, sveikas ir visavertis, nes tokia aplinka žaloja vaiko emocinę, socialinę bei pažintinę raidą. „Kiekvienas į globos namus patekęs vaikas yra mūsų bendro - valstybės ir visuomenės - aplaidumo pasekmė“, - teigia vaikų psichiatras ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas Dainius Pūras.
Institucinės globos žala ir šeimos svarba
Visas pasaulis puikiai supranta, kad vaikas turi augti šeimoje. Institucijos vaikams niekaip negali perteikti šeimos jausmo, nes į jokią pareiginę instrukciją neįmanoma įrašyti prievolės mylėti. Ryšys gali užsimegzti tik tada, kai vaikai globojami šeimoje. Tyrimai rodo, kad jei vaikas ilgiau kaip tris mėnesius praleidžia dirbtinėje aplinkoje, net ir geriausiose įstaigose, jo smegenų raida gali sutrikti. Vėliau toks vaikas neturi galimybės tinkamai socializuotis ir gyvena tarsi uždaroje aplinkoje.
Dovilė Šakalienė, aktyviai pasisakanti už globos sistemos pertvarką, pabrėžia, kad valstybė netinkamai investuoja šimtus milijonų litų bei Europos Sąjungos paramą į sovietinį palikimą. Anot jos, reikia pereiti prie sistemos, kai valstybė moka bent jau už tai, kad jos vaikai būtų laimingi šeimose, o ne įstaigose. Svarbiausias permainų tikslas - stiprinti biologines šeimas ir padėti tėvams tinkamai auginti vaikus, o jei tai neįmanoma - užtikrinti gerai parengtus ir prižiūrimus globėjus.
| Rodiklis | Situacija nuo 2017 m. |
|---|---|
| Kasmet įvaikinama vaikų | Daugiau nei 100 |
| Kasmet grąžinama į globos namus | Maždaug 100 |
„Matuko reforma“ ir visuomenės pasipriešinimas
Politikės Dovilės Šakalienės veikla, ypač 2017 m. inicijuota „Matuko reforma“, sulaukė prieštaringų vertinimų. Įstatymo pakeitimais buvo nustatyta nulinė tolerancija smurtui prieš vaikus ir aiškesnis mechanizmas tarnyboms. Tačiau pradėjus taikyti įstatymą, visuomenėje kilo įtampa dėl atvejų, kai vaikai buvo paimami iš šeimų. D. Šakalienė pabrėžia, kad pliaukštelėjimas nėra pagrindas atimti vaiką iš šeimos, tačiau tai yra priežastis kalbėtis su tėvais ir skatinti juos eiti į pozityvios tėvystės mokymus.
Švedijos patirtis kaip pavyzdys
Švedija yra šalis, kuri per keletą dešimtmečių ištrūko iš užburto smurto rato, įvesdama aiškų „nemušimo įstatymą“ ir vykdydama milžiniškas informacines kampanijas. Švedai suprato, kad įstatymo tikslas nėra kriminalizuoti tėvus, o pakeisti visuomenės nuostatą. Jie organizavo nacionalines edukacines kampanijas, kurių metu informacija apie pozityvią tėvystę pasiekė kiekvieną šeimą, net per pieno pakelius. Rezultatas - 1981 metais 99 proc. švedų buvo informuoti apie įstatymus ir alternatyvius auklėjimo metodus. Lietuvoje, pasak D. Šakalienės, vis dar trūksta panašaus proveržio ir efektyvios komunikacijos.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
