Krūtinės ląsta yra viena svarbiausių žmogaus kūno struktūrinių elementų. Tai sudėtinga anatominė struktūra, atliekanti gyvybiškai svarbias funkcijas. Jos funkcijos apima daugiau nei vien tik apsaugą. Krūtinės ląsta saugo širdį, plaučius, didžiąsias kraujagysles ir kitus organus, taip pat dalyvauja kvėpavimo procese. Krūtinės ląstą sudaro kaulai, raumenys ir minkštieji audiniai, kurie kartu formuoja apsauginį karkasą.
Krūtinės ląsta (lot. thorax) - tai roplių, paukščių, žinduolių ir žmogaus liemens griaučiai, gaubiantys krūtinės organus. Krūtinės ląstą sudaro stuburo krūtininė dalis, šonkauliai ir krūtinkaulis. Žmogaus krūtinės ląsta yra iš priekio į nugarą suploto kūgio formos. Krūtinės ląsta turi 4 sienas: priekinę, 2 šonines ir nugarinę.
Viršutinė krūtinės ląstos atvara sieja krūtinės ertmę su kaklo sritimi; pro ją eina gerklė, stemplė, kraujagyslės, limfagyslės, nervai. Apatinė atvara sieja krūtinės ertmę su pilvo ertme. Naujagimio krūtinės ląsta yra piramidės formos, tik trečiaisiais gyvenimo metais įgauna kūgio formą.
Krūtinės ląstoje esančius organus sudaro širdis, plaučiai, stemplė, trachėja ir diafragma. Širdis, kaip kraujotakos sistemos centras, yra atsakinga už kraujo pumpavimą. Plaučiai, kita vertus, užtikrina deguonies ir anglies dioksido mainus organizme.
Krūtinės ląstos funkcijos apima krūtinės organų apsaugą nuo mechaninio pažeidimo, pečių lanko griaučių atramą ir dalyvavimą išoriniame kvėpavime. Krūtinės ląsta padeda pakelti krūtinę ir šonkaulius atliekant kvėpavimą ar sunkiai kvėpuojant. Tokie judesiai reikalingi tam, kad plaučiai galėtų visiškai išsiplėsti įkvepiant ir iškvepiant orą.

Krūtinės ląsta (lot. thorax) - nupjauto kūgio formos ertmė, apsauganti gyvybiškai svarbius organus - širdį ir plaučius. Krūtinės ląsta turi dvi atvaras. Viršutinę krūtinės ląstos atvarą, arba įeigą, apertura thoracis superior, riboja pirmas krūtinės slankstelis, pirma šonkaulių pora ir krūtinkaulio jungo įlanka.
Krūtinės ląstoje širdis ir plaučiai išsidėsto daugiau apatinėje ląstos dalyje. Dvylika porų šonkaulių lanku juosia krūtinės ląstą. Vienu galu šonkauliai tvirtinasi prie krūtinės slankstelių, o kitu - arba prie krūtinkaulio (pirmieji septyneri), arba prie kremzlinio šonkaulių lanko (iki dešimtojo), arba yra laisvi (du apatiniai). Tarpšonkaulinius tarpus užpildo tarpšonkauliniai raumenys, kurie padeda kvėpuoti.
Įkvepiant išoriniai tarpšonkauliniai raumenys pakelia šonkaulius, diafragma susitraukdama nusileidžia, krūtinės ertmė didėja, krūtinės ląstoje susidaro neigiamas slėgis. Tuomet oras srūva iš aplinkos pro nosies arba burnos ertmę ir pro kvėpuojamąją gerklę įsiurbiamas į plaučius. Krūtinės ląstą iš vidaus iškloja krūtinplėvė, toliau pereinanti ant plaučių ir dengianti juos iš visų pusių. Dažna pleuros liga - jos uždegimas (pleuritas).
Kairysis ir dešinysis plaučiai užpildo didžiąją krūtinės ląstos dalį. Juos išraizgo įvairaus skersmens bronchai. Pagrindiniai bronchai atsišakoja nuo kvėpuojamosios gerklės (trachėjos). Jų šakos - tai skiltiniai bronchai, kurie kerojasi į segmentinius bronchus. Kiekvienas pastarųjų skyla į du smulkesnius bronchus. Tolydžio vis šakodamiesi ir smulkėdami, bronchai pereina į bronchioles, kurių sienelėje jau nebėra kremzlinio audinio. Bronchiolių tąsa - tai kvėpuojamieji takai, kurie baigiasi alveoliniais takais ir maišeliais. Trachėjos išsišakojimas iki alveolinių takų vadinamas bronchiniu medžiu, kurio pagrindinė funkcija,- kad srūvantis iš aplinkos oras tekėtų iki pat alveolių. Alveolių sieneles tankiai apraizgo smulkiausios kraujagyslės (kapiliarai).
Širdis guli tarp abiejų plaučių, daugiau tarpuplaučio priekyje, tarp plaučius dengiančios krūtinplėvės (pleuros) lapelių. Kraujas iš organizmo (veninis) atkeliauja į dešiniąją jos pusę (dešinįjį prieširdį ir skilvelį), iš kurios yra išstumiamas į plaučius. Krūtinės ląstoje be širdies ir plaučių yra dar ir stemplė, kuria maistas iš burnos ertmės patenka į skrandį, gulintį iškarto po diafragma.
Su krūtinkauliu tiesiogiai yra sujungti pirmasis (I) - septintasis (VII) šonkauliai. Krūtinkaulį sudaro trys dalys: viršutinė platesnė dalis - krūtinkaulio rankena (manubrium sterni). Viršutinė rankenos briauna vadinama jungo įlanka.
Krūtnės ląstà (lot. thorax) - tai roplių, paukščių, žinduolių ir žmogaus liemens griaučiai, gaubiantys krūtinės organus. Krūtinės ląstą sudaro stuburo krūtininė dalis, šonkauliai ir krūtinkaulis. Žmogaus krūtinės ląsta yra iš priekio į nugarą suploto kūgio formos.
Dalys vystosi iš atskirų užuomazgų, o paskui suauga į vieną kaulą. Viršutinė rankenos briauna vadinama jungo įlanka, nes greta jos teka bendravardė vena. Tarpšonkaulinius tarpus užpildo tarpšonkauliniai raumenys.

Kai kurie tėvai pastebi krūtinės ląstos "keistumus" ar deformacijas savo vaikams. Dažnai tai kelia nerimą, tačiau svarbu žinoti, kad kai kurios būklės gali būti laikinos arba lengvai koreguojamos.
Pasitaiko atvejų, kai kūdikio krūtinkaulyje pastebimas papildomas kauliukas, kuris gali būti šiek tiek pasislinkęs į šoną. Nors tai gali atrodyti nerimą keliančiai, šeimos gydytojo konsultacija dažnai nuramina tėvus. Tačiau jei šis darinys tampa akivaizdžiai didesnis ar jaučiamas, būtina kreiptis į specialistus, kad būtų įvertinta, ar jis nepažeidžia organų.
Kitas dažnas sutrikimas yra krūtinės ląstos įdubimas (pectus excavatum). Kai kuriais atvejais pediatrai gali neatkreipti dėmesio į šią būklę, kol patys tėvai neparodo. Tokiais atvejais rekomenduojama konsultuotis su vaikų chirurgais, kurie specializuojasi šioje srityje. Kai kurie specialistai mano, kad apie 5-erių metų amžiaus gali būti tinkamas laikas operacijai, kiti teigia, kad jei vaiko organai (širdis, plaučiai) veikia gerai, tai yra tik kosmetinis ir psichologinis aspektas.
Taip pat pasitaiko, kad krūtinkaulis auga atsikišęs į priekį. Tokiais atvejais svarbią pagalbą gali suteikti osteopatija ir masažai. Kartais diagnozuojama skoliozė, tačiau masažų dėka stuburas gali išsitiesinti.
Kai kuriais atvejais vienas šonkaulis gali būti pastebimai užsirietęs į viršų. Nors kai kurie mano, kad tai gali būti susiję su ankstyvu sodinimu ar nepatogia vaiko nešiojimo padėtimi, svarbu pasitarti su gydytoju, kad būtų nustatyta tiksli priežastis.
Svarbu žinoti, kad osteopatija gali būti labai veiksminga gydant įvairius krūtinės ląstos sutrikimus. Net ir suaugusiems žmonėms, turintiems įdubusią krūtinę, gali kilti sunkumų kvėpuojant, atsirasti kompleksų ir netinkama laikysena. Nors gyventi su tokia būkle galima, daugelis norėtų ją koreguoti operacijos būdu.

Vaikų krūtinės ląstos chirurgija yra specializuota medicinos sritis, orientuota į chirurgines procedūras, susijusias su vaikų krūtinės ląsta. Ši chirurgijos šaka nagrinėja įvairias ligas, veikiančias plaučius, širdį, stemplę ir kitas krūtinės ląstos struktūras. Vaikų krūtinės ląstos chirurgijos procedūros gali būti įvairios - nuo minimaliai invazinių metodų iki sudėtingesnių atvirų operacijų. Šios intervencijos skirtos anatominėms anomalijoms koreguoti, navikams pašalinti, traumoms taisyti arba įvairių krūtinės ląstos ligų sukeltiems simptomams palengvinti.
Dažniausios vaikų krūtinės ląstos chirurgijos būdu gydomos būklės yra įgimti širdies defektai, plaučių malformacijos, stemplės atrezija ir tarpuplaučio navikai. Vaikų krūtinės ląstos chirurgija paprastai rekomenduojama, kai vaikui pasireiškia simptomai ar būklės, kurių negalima veiksmingai valdyti nechirurginėmis priemonėmis.
Simptomai, dėl kurių gali būti rekomenduojama atlikti vaikų krūtinės ląstos chirurgiją, gali labai skirtis priklausomai nuo pagrindinės būklės. Pavyzdžiui, vaikams, turintiems įgimtų širdies ydų, gali pasunkėti kvėpavimas, jie gali prastai augti arba patirti cianozę (melsvą odos atspalvį). Turintiems plaučių apsigimimų gali pasireikšti pasikartojančios kvėpavimo takų infekcijos, švokštimas ar lėtinis kosulys.
Sprendimas atlikti vaikų krūtinės ląstos chirurgiją priimamas remiantis konkrečiais klinikiniais požymiais, rodančiais, kad vaikui būtų naudinga chirurginė intervencija. Kiekvienu iš šių atvejų vaikų krūtinės ląstos chirurgas, prieš pateikdamas rekomendaciją, atidžiai įvertins bendrą vaiko sveikatos būklę, būklės sunkumą ir galimą operacijos riziką bei naudą.
Vaikų krūtinės ląstos chirurgija apima įvairius chirurginius metodus, pritaikytus specifinėms vaikų krūtinės ląstos ligoms gydyti:

Nors vaikų krūtinės ląstos chirurgija dažnai yra būtina, ji tinka ne kiekvienam vaikui. Yra keletas kontraindikacijų:
Pasiruošimas operacijai apima išsamią konsultaciją su chirurgu, ligos istorijos apžvalgą, medicininę apžiūrą, pasninko instrukcijas, vaistų valdymo aptarimą ir emocinį paruošimą. Taip pat svarbu suplanuoti pooperacinę priežiūrą ir transportavimo galimybes.
Atsigavimas po vaikų krūtinės ląstos operacijos yra labai svarbus etapas. Paprastai pradinis atsigavimo laikotarpis ligoninėje trunka nuo kelių dienų iki savaitės. Išrašius iš ligoninės, atsigavimas namuose trunka kelias savaites. Svarbu skirti dėmesį skausmo valdymui, žaizdų priežiūrai, veiklos apribojimams, tinkamai mitybai ir emociniam palaikymui.
Dauguma vaikų gali grįžti prie įprastos veiklos, įskaitant mokyklą, per 4-6 savaites po operacijos, tačiau tai gali skirtis. Svarbu dalyvauti visuose suplanuotuose tolesniuose vizituose pas chirurgą.
Vaikų krūtinės ląstos chirurgija suteikia daug privalumų, kurie žymiai pagerina vaiko sveikatą ir gyvenimo kokybę:
Kaip ir bet kuri chirurginė procedūra, vaikų krūtinės ląstos chirurgija yra susijusi su tam tikra rizika ir galimomis komplikacijomis, tokiomis kaip:
Nors su vaikų krūtinės ląstos chirurgija susijusi rizika gali kelti nerimą, svarbu nepamiršti, kad nauda dažnai nusveria šią riziką. Chirurgai ir sveikatos priežiūros komandos yra pasiryžusios užtikrinti savo mažųjų pacientų saugumą ir gerovę.