Šlapimo pūslės uždegimas, dar kitaip vadinamas cistitu, yra dažna liga, ypač tarp moterų. Nėštumo metu moters organizmas patiria įvairių pokyčių, kurie gali padidinti riziką susirgti šia liga. Šiame straipsnyje aptarsime pūslės uždegimo simptomus, priežastis, gydymo būdus ir prevencines priemones nėštumo metu.
Cistitas - tai šlapimo takų infekcija, pasireiškianti šlapimo pūslės gleivinės uždegimu, dažniausiai sukeliama bakterijų. Ūminis cistitas efektyviausiai gydomas trumpu, bet svarbu pažymėti, pilnu antibiotikų kursu. Labai svarbu paminėti, kad nutraukus antibiotikus anksčiau laiko, ūmus cistitas gali būti išgydytas ne pilnai, ko pasekoje, jis gali vėl ir vėl atsinaujinti. Negydoma ši liga gali tapti lėtiniu cistitu.
Cistitas - tai šlapimo takų infekcija, pasireiškianti šlapimo pūslės gleivinės uždegimu, dažniausiai sukeliama bakterijų. Šlapimo pūslės uždegimu dažniau serga moterys nei vyrai, ypač lytiškai aktyvios, taip pat nėštumo metu. Vyresnio amžiaus vyrams cistitas gali atsirasti dėl prostatos ligų, kai šlapimas susilaiko šlapimo pūslėje. Infekcijai išplitus į inkstus, tai gali tapti rimta sveikatos problema, šios komplikacijos atveju gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, nugaros ar šono skausmas, šaltkrėtis, karščiavimas. Pastebėjus bet kokius nemalonius simptomus, rekomenduojama pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju. Esant poreikiui, jis paskirs reikiamus tyrimus ir nukreips pas gydytoją urologą.
Itin dažnai cistitu serga besilaukiančios moterys dėl sunkesnio, nei įprasta, šlapimo pūslės išsituštinimo nėštumo metu. Nėštumo metu moters imuninė sistema paprastai susilpnėja - kad kūnas neatmestų vaikelio kaip svetimkūnio, todėl prie nėštukės lengviau „limpa“ ligos. Nėštumo metu padidėjęs progesterono kiekis taip pat didina cistito riziką. Padidėjusi gimda spaudžia šlapimo pūslę, o joje užsilikusiame šlapime gali daugintis bakterijos.
Nėštumo metu hormoniniai pokyčiai ir fiziniai šlapimo takų pakitimai gali padidinti ŠTI išsivystymo riziką. Šlapimo takų infekcijas daugiausia sukelia bakterijos, Escherichia coli (E. coli) yra dažniausias kaltininkas. Kitos bakterijos, tokios kaip Klebsiella, Proteus ir Enterococcus, taip pat gali sukelti infekcijas. Nėštumo metu šlapimo takuose vyksta pokyčiai, dėl kurių bakterijoms gali būti lengviau patekti ir daugintis.

Dažniausiai šlapimo pūslės uždegimą sukelia Escherichia coli (E. coli) bakterijos, kurios patenka į šlapimo pūslę iš aplinkos per šlaplę ir pradeda daugintis. Paprastai bakterijos iš išangės patenka į šlaplę ir nukeliauja aukštyn į šlapimo pūslę, kur toliau dauginasi.
Cistitas paprastai atsiranda tada, kai bakterijos iš aplinkos per šlaplę patenka į šlapimo takus ir pradeda daugintis. Dažniausiai šlapimo pūslės uždegimą sukelia Escherichia coli (E. coli).
Nors bakterinės infekcijos yra dažniausia šlapimo pūslės uždegimo priežastis, jį gali sukelti ir daugybė neinfekcinių veiksnių:
Kitos infekcijos nėštumo metu gali sukelti šlapimo takų uždegimą. Tam tikros autoimuninės ligos taip pat gali paveikti šlapimo takus, todėl jie tampa jautresni infekcijoms. Gyvenimo būdo pasirinkimai ir mitybos įpročiai gali turėti įtakos šlapimo takų infekcijų (ŠTI) išsivystymo rizikai nėštumo metu. Tokie veiksniai kaip dehidratacija, prasta higiena ir mažai vaisių bei daržovių turinti mityba gali turėti įtakos šlapimo takų sveikatai.
Pūslės uždegimo metu gali pasireikšti įvairūs skausmo ir diskomforto pojūčiai. Esant lėtiniam cistitui, negalavimai gali būti vos juntami, bet ūmios ligos požymiai labai intensyvūs.
Pagrindiniai cistito simptomai:
Deginimas ir skausmas šlapinantis. Dažnas šlapinimasis. Šlapinimasis dažnai, bet po mažai. Spaudimas arba skausmas apatinėje pilvo dalyje. Skausmingi pojūčiai nugaros srityje. Padidėjusi kūno temperatūra. Šlapimo drumstumas, stiprus kvapas arba net kraujas šlapime.

Šlapimo pūslės uždegimas diagnozuojamas įvertinimus nusiskundimus bei atlikus bendrą šlapimo tyrimą. Kartais gali būti atliekamas šlapimo pasėlis, tam, kad būtų nustatyta tiksli bakterija, sukėlusi uždegimą. Taip pat retais atvejais gali būti reikalingas ultragarsinis tyrimas bei cistoskopija. Cistoskopijos metu gydytojas apžiūri šlapimo pūslę specialiu plonu vamzdeliu su kamera ir lempute (cistoskopu).
Cistitą, atliekamas vidurinės šlapimo porcijos tyrimas. Teisingas šlapimo pavyzdžio surinkimas turi itin didelę svarbą tyrimų rezultatų tikslumui. Geriausia, kuomet šlapimas surenkamas “iš vidurinės porcijos” į vienkartinį sterilų indą. Rytinis šlapimas yra optimalus norint įvertinti jo patologinius pokyčius. Rytinio šlapimo porcija užtikrina, kad jis ilgesnį laiką buvo šlapimo pūslėje, ir jo sudėtis palyginti nedaug pakito priklausomai nuo maisto, skysčių ar fizinio aktyvumo. Pageidaujama šlapimą į kliniką pristatyti per 2 val.
ŠTI diagnozė nėštumo metu prasideda nuo išsamaus klinikinio įvertinimo. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai surinks išsamią pacientės anamnezę, įskaitant simptomus, ligos istoriją ir visus ankstesnius ŠTI atvejus.
Nėštumo metu labai svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją, pajutus cistito simptomus. Gydytojas parinks tinkamą gydymą, atsižvelgdamas į nėštumo laikotarpį ir infekcijos sunkumą.
Pirmo pasirinkimo antibiotikai nekomplikuotam cistitui gydyti yra Fosfomicinas 3g vienkartinė dozė Nitrofurontainas 0,1g du kartus per dieną, penkias dienas. Cistitui gydyti skiriami vaistai, slopinantys ligą sukėlusias bakterijas. Ūminis cistitas gydomas 5-7 dienas.
Pagrindinis šlapimo takų infekcijų (ŠTI) gydymas nėštumo metu apima antibiotikus. Skiriami antibiotikai, kurie saugūs vaisiui. T. y. penicilinų grupės, cefalosporinų grupės. Antibiotikus vartoti būtina, nes infekcija negydoma tikrai pavojinga mamai ir vaisiui, kas gali baigtis priešlaikiniu gimdymu, amnionitu, kurio pasekmės l.
Laiku diagnozavus ir pradėjus gydymą, nėštumo metu pasireiškiančių šlapimo takų infekcijų prognozė paprastai yra gera. Ankstyva diagnozė, gydymo laikymasis ir gyvenimo būdo pokyčiai gali reikšmingai paveikti bendrą prognozę.
Ar yra kokių nors pavojų, susijusių su antibiotikų vartojimu nėštumo metu? Nors antibiotikai yra būtini infekcijai gydyti, visada svarbu aptarti galimus rizikos veiksnius ir naudoti tik saugius nėštumo metu vaistus.
Reikia daug gerti skysčių, nes su jais pašalinamos bakterijos ir dėl uždegimo susidarančios medžiagos.
Gerti daug skysčių, ypač vandens. Skysčiai padeda pašalinti bakterijas iš šlapimo takų, todėl gydymo metu būtina vartoti daug vandens.
Padeda, pavyzdžiui, meškauogių lapų, petražolių ir kitų šlapimo išsiskyrimą skatinančių bei uždegimą mažinančių savybių turinčių vaistažolių užpilai, svarainių gėrimai, spanguolių sultys. Vaistinėse galite nusipirkti specialių vaistažolių mišinių, padedančių nuslopinti skausmingus pojūčius šlapinantis. Siekiant sumažinti pasikartojančių šlapimo takų infekcijų riziką, rekomenduojama vartoti spanguolių ar bruknių sultis arba preparatus, kurių sudėtyje yra proantocianidino.
Be antibiotikų, dažnai gali būti skiriami ir nereceptiniai vaistai nuo šlapimo pūslės uždegimo bei natūralūs papildai, tokie kaip spanguolių ar meškauogių ekstraktas, kurie padeda sustiprinti organizmo atsparumą ir užkirsti kelią bakterijų prisitvirtinimui prie šlapimo takų sienelių.
Taip pat yra ir papildų, kurie padeda gydyti ir apsaugo nuo šlapimo takų infekcijų. Populiariausios medžiagos šlapimo takų ligų prevencijai ir gydymui:
Visi šie papildai gali būti naudojami kartu su vaistais arba profilaktiškai, kad sumažintų šlapimo takų uždegimo pasikartojimo riziką.
Gydytojas gali patarti gerti vaistus nuo skausmo ir spazmų. Ilsėkitės. Gerkite daug šiltų gėrimų. Geriausiai tiks įvairios žolelių arbatos, karštas vanduo su citrina, imbieru ir medumi, pašildytos sultys.
Cistito profilaktika būtina, jei jau sirgote cistitu. Svarbu užtikrinti, kad jis nepasikartotų. Norint išvengti cistito nėštumo metu, rekomenduojama:
Profilaktikai svarbu reguliariai vartoti skysčius, ypač vandenį, vengti šlapimo sulaikymo ir laikytis tinkamos higienos. Naudokite tik intymiai higienai skirtas priežiūros priemones. Taip pat rekomenduojama dėvėti natūralios medžiagos apatinius drabužius, kurie leidžia odai kvėpuoti ir gerai garina drėgmę, kadangi būtent drėgmė gali skatinti bakterijų dauginimąsi. Tiems, kurie dažnai kenčia nuo šlapimo takų infekcijų, gali būti naudinga profilaktiškai vartoti papildus su spanguolėmis ar kitomis natūraliomis medžiagomis, kurios palaiko šlapimo takų funkciją. O jeigu infekcijos kartojasi dažnai, verta pasikonsultuoti su gydytoju, kad išsiaiškinti šios problemos priežastį bei kaip apsisaugoti nuo nemalonių simptomų.
Nėštumo metu moteris gali susidurti ir su kitomis infekcijomis, kurios gali kelti pavojų tiek jai, tiek ir vaisiui. Svarbu žinoti apie šias infekcijas ir kaip nuo jų apsisaugoti.
Kandidozę sukelia Candida šeimos grybelis. Jis randamas kas trečios moters makštyje ir problemų sukelia tik kai ima sparčiau daugintis bei užgožia kitus mikroorganizmus. Pastojus padidėjęs estrogenų kiekis skatina sparčiau gamintis glikogeną - taip sukuriama palankesnė terpė šiam grybeliui daugintis. Infekcija gydoma specialiais kremais arba makšties žvakutėmis. Kandidozė vaisiui nekenkia. Jei ši problema išliks gimdymo metu, yra nedidelė tikimybė, kad kūdikis susirgs pienlige. Ja sergančio kūdikio burnytėje atsiranda balkšvų lopinėlių.
Gydymui dažniausiai skiriama medikamentų, slopinančių anaerobinių mikroorganizmų augimą (t. y. Jeigu delsiama arba liga gydoma netinkamai, padidėja persileidimo, priešlaikinio vaisiaus vandenų nutekėjimo ir priešlaikinio gimdymo bei pogimdyvinių ir pooperacinių infekcijų rizika.
Peršalimo išvengti labiausiai padeda kruopšti rankų higiena ir imuniteto stiprinimas, t.y. sveika mityba, fizinis aktyvumas, kokybiškas poilsis, kuo mažiau streso. Peršalimas nėštumo metu nėra pavojingas, išskyrus atvejus, kuomet temperatūra pakyla iki 38°C ir daugiau. Dauguma specialistų laikosi nuomonės, kad jei temperatūra ar skausmas yra nepakeliami, saugiausia nėštumo metu gerti paracetamolį, tačiau ir juo piktnaudžiauti negalima. Dėvėkite apsauginę medicininę kaukę: vaistinėje galite įsigyti vienkartinių, nebrangių medicininių kaukių. Jos padės apsisaugoti nuo aplinkoje siaučiančių virusų ir bakterijų. Naudokite apsauginius purškalus nuo virusų: specialūs purškalai nosies gleivinės paviršiuje suformuoja drėkinamąją apsauginę plėvelę, neleidžiančią peršalimą sukeliantiems virusams įsitvirtinti ir daugintis.
Patikimiausia prevencijos priemonė yra skiepai. Nėščiosios nuo gripo yra skiepijamos nemokamai (dėl skiepų reikia kreiptis į savo gydytoją). Nėščiosioms gripo eiga dažniau yra sunkesnė, didesnė gripo komplikacijų (plaučių uždegimo, sinusito, ūmaus bronchito ir kt.) rizika. Gripo infekcija ir jos sukeliamas karščiavimas nėštumo metu yra siejamas su didesne persileidimo, priešlaikinio gimdymo, vaisiaus augimo sulėtėjimo ir kt.
Kol kas nėra patvirtintų, patikimų ir pakankamų tyrimų apie koronaviruso (COVID-19) poveikį nėščiosioms.
Planuojant nėštumą (bent 1 mėn. iki pastojant) nesirgusioms vėjaraupiais moterims reikėtų pasiskiepyti. Jeigu nesate tikra, ar sirgote, rekomenduojama atlikti kraujo tyrimą. Nėščiajai susirgus vėjaraupiais gali įvyti persileidimas, taip pat didesnė priešlaikinio gimdymo, negyvagimio rizika. Susirgus vėjaraupiais nėštumo pradžioje galimi vaisiaus apsigimimai (tikimybė - apie 2-3 proc.), naujagimis gali gimti mažesnio svorio, galimi raidos sutrikimai.
Ši infekcija - ypač pavojinga dėl apsigimimų, dar vadinamų įgimtos raudonukės sindromu ir dažniausiai susijusi su šiomis komplikacijomis kūdikiui: širdies ydomis, kurtumu, aklumu, smegenų ir kitų organų pažeidimais. Kuo anksčiau nėštumo metu (t. y. pirmoje nėštumo pusėje) susergama raudonuke, tuo apsigimimai sunkesni, tad dažnai tai būna ir savaiminio persileidimo priežastis.
B grupės streptokokų sukeltos infekcijos: Jei nėštumo pradžioje nustatoma, kad moters organizme yra BGS, skiriama antibiotikų. Jų aptikus 35-38 nėštumo sav. Gimdymo metu vaisiui: gimdymo takais keliaujantis vaisius gali užsikrėsti bakterija, kuri gali sukelti sepsį ar meningitą.
Pagrindinė prevencijos priemonė yra geri higienos įgūdžiai. Virusą motina gali perduoti nėštumo, gimdymo arba žindymo metu. Rizika užkrėsti vaisių yra didesnė, jeigu moteris CMV nėštumo metu užsikrečia pirmą kartą Infekcija naujagimiams yra pavojinga.
Nėščiosioms reikėtų vengti kontakto su sergančiaisiais ir rūpintis higiena. Egzistuoja apie 30% rizika, kad infekcija užsikrėtusi nėščioji virusą perduos vaisiui. 5-10% atvejų vaisius žūva.
Nėštumo metu labai svarbu neturėti kontakto su kačių išmatomis, t.y. kiti šeimos nariai kačių kraiko dėžutę turėtų kasdien valyti ir dezinfekuoti aktyviojo chloro turinčiomis valymo priemonėmis arba verdančiu vandeniu. Infekcija labai pavojinga vaisiui. Didžiausia tikimybė, kad vaisius užsikrės kyla, jeigu moteris 3 mėn. iki pastojimo arba pirmajame nėštumo trimestre susirgo ūmia toksoplazmoze.
Siekiant neužsikrėsti reikia vengti kontakto su sergančiu žmogumi. Lytinių organų pūsleline serganti ir pūslelių ant lytinių organų turinti nėščioji šį virusą gimdymo metu gali perduoti naujagimiui, todėl jai gali būti atliekama cezario pjūvio operacija. Virusas yra pavojingas, jeigu moteris juo pirmą kartą užsikrečia nėštumo metu.
Pagrindinė apsaugos priemonė yra skiepai nuo hepatito B. Motina gali perduoti virusą vaisiui. Užsikrėtę kūdikiai turi didžiausią tikimybę susirgti lėtiniu hepatitu B, galinčiu negrįžtamai pažeisti kepenis, todėl naujagimius rekomenduojama per 24 val.
Gydoma antibiotikais. Kyla didesnė priešlaikinio gimdymo ir vaisiaus dangalų ankstyvojo plyšimo, cervicito (gimdos kaklelio uždegimo), podimgyvinio endometrito (gimdos gleivinės uždegimo) rizika.
Pagrindinės ŽIV prevencijos priemonės yra prezervatyvų naudojimas, dalyvavimas adatų ir švirkštų keitimo programose, gydymąsis nuo priklausomybės švirkščiamiesiems. narkotikams. ŽIV gydoma antiretrovirusiniais (ARV) vaistais. ŽIV nėščioji gali perduoti vaisiui, taip pat naujagimiui gimdymo bei žindymo metu. Didžiausia tikimybė perduoti infekciją (apie 60-70 proc.) - gimdymo metu. 10-15 proc. atvejų infekcija perduodama žindant. Taikant rekomenduojamas priemones tikimybė, kad infekcija bus perduota ir kūdikiui - apie 1 proc. Lietuvoje dėl ŽIV privalomai tiriama kiekviena nėščioji.
