Klubo sąnario displazija kūdikiams: požymiai, diagnostika ir gydymas

Klubų sąnarių displazija - tai viena iš dažniausiai pasitaikančių ortopedinių vaikų ligų. Klubų sąnarių echoskopija yra itin svarbi ankstyvai šios būklės diagnostikai.

Kas yra klubo sąnario displazija?

Klubo sąnario displazija (angl. developmental dysplasia of the hip) yra būklė, kai klubo „rutulio ir gūžduobės“ sąnarys formuojasi nepakankamai stabiliai. Paprastai šlaunikaulio galvutė turi tvirtai laikytis klubo gūžduobėje. Esant displazijai, gūžduobė gali būti per sekli, o galvutė - per laisva. Lengvesniais atvejais tai nestabilumas, sunkesniais - dalinis ar pilnas išnirimas. Klubų sąnarių displazija yra sutrikimas, kai klubo sąnarys yra netinkamai išsivystęs ir dėl to praradęs stabilumą. Tai sutrikęs dėl nutrūkusio normalaus sąlyčio tarp gūžduobės ir šlaunikaulio galvutės klubo sąnario formavimasis. Tai reiškia, kad šlaunikaulio galvutė nėra tinkamai centruota dubenkaulio gūžduobėje, o tai gali trukdyti normaliam sąnario vystymuisi ir funkcijai ateityje. Šis sutrikimas gali varijuoti nuo lengvo sąnario laisvumo iki visiško išnirimo. Klubų sąnarių displazija - tai įgimtas klubo sąnario vystymosi sutrikimas, kai sąnarys (šlaunikaulio galvutė ir/arba gūžduobė) yra nepakankamai išsivystęs, nestabilus ar net išniręs.

Statistiškai, lengvesni ar sunkesni displazijos požymiai nustatomi maždaug 1 iš 100 kūdikių, o visiškas išnirimas pasitaiko rečiau. 1 ar 2 iš 1000 naujagimių gimsta su išnirusiais, panirusiais ar nepilnavertiškai susiformavusiais klubais. Klubų sąnarių displazija yra viena dažniausių įgimtų kūdikių raumenų ir skeleto sistemos patologijų. Dažniausia vaikų ortopedinė patologija, pasitaikanti 1 iš 100 kūdikių. Vienas iš 500 naujagimių gimsta su visiškai išnirusiais klubais.

Rizikos veiksniai

Nors tiksli displazijos priežastis nėra visiškai aiški, yra žinomi veiksniai, didinantys šio sutrikimo riziką:

• Lytis: Mergaitėms displazija diagnozuojama 4-8 kartus dažniau nei berniukams (manoma, dėl didesnio jautrumo motinos hormonams, kurie didina raiščių elastingumą). Mergaitėms klubo sąnario displazija diagnozuojama net 4-8 kartus dažniau nei berniukams. Taip gali nutikti dėl hormonų estrogenų ir relaksino pertekliaus kraujyje gimimo metu.
• Sėdmeninė pirmeiga: Kūdikiai, gimę sėdmenine pirmeiga, turi maždaug 3-4 kartus didesnę riziką. Sėdmeninė padėtis nėštumo pabaigoje ar gimdymo metu. Sėdmeninė pirmeiga.
• Šeiminė anamnezė: Jei tėvai, broliai ar seserys sirgo klubo sąnario displazija, rizika naujagimiui padidėja. Šeiminė anamnezė. Tai gali būti ir paveldima, 36 proc. tikimybė, jei mama ir ankstesnis vaikas turėjo klubų displaziją. Jei pirmas kūdikis šeimoje gimė turėdamas klubų displaziją, tikimybė, kad antras vaikas ją irgi turės, yra apie 6 proc. Jeigu klubų displazija buvo vienam iš tėvų, tikimybė padidėja iki 12 proc.
• Pirmagimiai: Pirmieji vaikai šeimoje turi šiek tiek didesnę riziką. Klubų displazija dažniau pasireiškia pirmagymiams.
• Kiti veiksniai: Daugiavaisis nėštumas, didelis naujagimio svoris, mažas vaisiaus vandenų kiekis (oligohidramnionas) taip pat gali būti susiję su didesne rizika. Per mažas vandenų kiekis nėštumo metu (oligohidramnionas).

Svarbu: klubo displazija gali būti ir be akivaizdžių rizikos veiksnių. Todėl reikalingas ne tik „rizikos grupių“, bet ir visų kūdikių periodinis klubo įvertinimas.

Moksliškai įrodyti klubų displazijos rizikos faktoriai:

• Kūdikis gimsta sėdmenine pirmeiga.
• Šeiminė anamnezė.
• Klubų displazija dažniau pasireiškia pirmagymiams.
• Dažniau su klubų displazija susiduria mergaitės.
• Per mažas vandenų kiekis nėštumo metu (oligohidramnionas).
• Klinikiniai klubo sąnario displazijos požymiai (ribotas klubų sąnarių atvedimas, traškesys, nevienodas kojų ilgis).

Požymiai pagal amžių: ką tėvai gali pastebėti

Ankstyvas klubo displazijos nustatymas yra kritiškai svarbus. Kuo anksčiau problema atpažįstama, tuo dažniau galima apsieiti be sudėtingesnių intervencijų. Dėl to tėvams svarbiausia ne „atspėti diagnozę“, o laiku pastebėti signalus ir kreiptis į specialistus.

0-3 mėn.

Šiuo laikotarpiu dalis kūdikių neturi ryškių išorinių požymių, todėl reguliarios patikros labai svarbios. Vienas požymis dar nereiškia klubo displazijos, bet keli kartu yra signalas pasitikrinti.

• viena kojytė sunkiau atvedama į šoną keičiant sauskelnes;
• asimetriškos šlaunų ar sėdmenų raukšlės;
• „vienpusis“ judesio modelis (kūdikis vieną pusę naudoja aktyviau).

3-6 mėn.

Šiame amžiuje dažnesni signalai:

• ribota vienos pusės klubo atvedimo amplitudė;
• aiškesnė kojyčių judesių asimetrija;
• vienos pusės aktyvumo stoka vartymosi metu;
• netolygi atrama gulint ant pilvo.

Šiame etape gydytojas pagal amžių parenka vaizdinį tyrimą, jei kyla įtarimas.

6-12 mėn. ir vėliau

Jei problema nepastebėta anksčiau, didėjant judrumui atsiranda aiškesni funkcijos pokyčiai.

• asimetriškas ropojimas;
• „tempimas“ per vieną pusę pereinant į sėdėjimą ar stojimą;
• ryški vienos pusės judesių amplitudės stoka;
• vėlesnė ar netolygi stovėsenos kontrolė.

Po 12 mėn., kai vaikas pradeda vaikščioti, gali matytis šlubavimas, „ančių“ eisena ar funkcionaliai trumpesnė viena koja.

Kada būtina kreiptis skubiai

Skubiai kreipkitės į gydytoją, jei:

• !viena kojytė staiga juda ženkliai mažiau;
• !atsiranda ryškus skausmingumas judinant klubus;
• !matote staigų funkcijos pablogėjimą (vaikas nebeatlieka anksčiau gebėtų judesių);
• !pradėjus vaikščioti atsiranda aiškus šlubavimas;
• !po traumos kūdikis neapkrauna kojos.

Planinei konsultacijai kreipkitės, jei:

• kartojasi ribotas kojytės atvedimas į šoną;
• nuolat matote asimetriškas raukšles ir judesio skirtumą;
• buvo rizikos veiksnių (ypač sėdmeninė padėtis ar šeimos istorija).

Klubų sąnarių echoskopija ir diagnostika

Moksliškai nustatyta, kad skenuojant visus gimusius kūdikius pasiekiama geriausių rezultatų. Pavyzdžiui, Austrijoje gimę kūdikiai echoskopuojami dėl klubų displazijos. Lietuvoje tokia praktika netaikoma, dažniausiai sprendžiama iš klinikinių požymių ir tik tada kūdikiai nukreipiami ortopedo-traumatologo konsultacijai. Įrodyta, kad taip įvertinama tik 18 procentų populiacijos.

Kada reikėtų patikrinti klubų sąnarius echoskopu?

Geriausiai klubų sąnarius echoskopu tikrinti kūdikiams 4-6 savaičių amžiuje. Jeigu po gimdymo pastebėti klinikiniai displazijos simptomai - pasitikrinti reikėtų nedelsiant.

Lietuvoje visi naujagimiai yra tikrinami dėl galimos klubo sąnario patologijos dar gimdymo namuose. Vėliau kūdikio raidą stebi šeimos gydytojas planinių apžiūrų metu. Klinikinė apžiūra: Gydytojas atlieka specialius testus (pvz., Ortolani, Barlow), kuriais tikrina sąnario stabilumą (galimą spragsėjimą ar „klikėjimą“ judesio metu). Taip pat vertinami kiti požymiai: Kojų atvedimo (abdukcijos) ribotumas: Sveiko kūdikio kojytes, sulenktas per klubus ir kelius, galima plačiai išskėsti į šonus (maždaug iki 65-90 laipsnių kampu, priklausomai nuo amžiaus). Esant displazijai, šis judesys vienoje ar abiejose pusėse gali būti ribotas. Raukšlių asimetrija: Šlaunų ar sėdmenų raukšlės gali būti nesimetriškos (vienoje pusėje jų daugiau, jos gilesnės ar kitoje vietoje). Tiesa, nedidelė asimetrija gali pasitaikyti ir sveikiems kūdikiams. Kojų ilgio skirtumas: Esant vienpusiam išnirimui, ta koja gali atrodyti trumpesnė (tai ypač pastebima sulenkus kojas per kelius). Ultragarsinis tyrimas (echoskopija): Tai pagrindinis ir labai informatyvus tyrimo metodas kūdikiams iki 4-6 mėnesių amžiaus. Jo metu gerai matomos kremzlinės sąnario struktūros, galima tiksliai įvertinti gūžduobės išsivystymą ir šlaunikaulio galvutės padėtį. Šis tyrimas yra nekenksmingas ir neskausmingas. Rekomenduojama jį atlikti visiems kūdikiams, ypač turintiems rizikos veiksnių, per pirmuosius kelis gyvenimo mėnesius (optimaliai - 4-6 savaitę). Rentgenologinis tyrimas: Atliekamas vyresniems nei 4-6 mėnesių kūdikiams, kai šlaunikaulio galvutė pradeda kaulėti ir tampa geriau matoma rentgeno nuotraukose. Jaunesniems kūdikiams šis tyrimas mažiau informatyvus dėl vyraujančių kremzlinių struktūrų. Įtarus displaziją, šeimos gydytojas išduoda siuntimą pas gydytoją vaikų ortopedą-traumatologą, kuris atlieka išsamią apžiūrą, reikiamus tyrimus ir paskiria gydymą. Labai svarbu kreiptis kuo anksčiau, idealiu atveju - iki 2-3 mėnesių amžiaus.

Kaip vyksta diagnostika ir stebėjimas:

1. Klinikinis vertinimas: Gydytojas vertina klubo stabilumą, judesių amplitudes, raukšlių simetriją ir bendrą kūdikio motoriką.
2. Vaizdinis tyrimas pagal amžių: Dažniau taikomas ultragarsas ankstyvame kūdikystės amžiuje, vėliau - rentgenograma, kai klubo struktūros labiau osifikuotos.
3. Tolesnė kontrolė pagal rezultatą: Priklausomai nuo išvadų taikomas stebėjimas, ortopedinė korekcija (pvz., Pavlik diržai ar kitos priemonės), retesniais atvejais - operaciniai metodai.

Normali viena apžiūra nereiškia, kad stebėsena nebereikalinga. Kai kuriems vaikams požymiai išryškėja vėliau, todėl kontrolės planas visada individualus.

Gydymas

Klubo sąnario displaziją svarbu laiku pastebėti ir kuo anksčiau pradėti gydymą. Ankstyvas klubo displazijos nustatymas yra kritiškai svarbus. Kuo anksčiau problema atpažastama, tuo dažniau galima apsieiti be sudėtingesnių intervencijų.

Gydymo esmė - kad kūdikio kojos nuolat būtų „varlytės“ pozoje, kad šlaunikaulio galva būtų centruojama ir įsistatytų į gūžduobę (dubenkaulio įdubą). Gydymo tikslas - gera šlaunikaulio galvos centracija-repozicija į gūžduobę. Tai stimuliuoja taisyklingą tolesnį klubo sąnario vystymąsi. To pasiekti galime sulenkus ir išskėtus klubus.

Ortopedinės priemonės

Dažniausiai naudojami specialūs įtvarai:

• Freiko pagalvėlė (klubų abdukcinis įtvaras, „balnelis“): Ji yra dedama tarp kūdikio kojų ir fiksuoja klubų sąnarius reikiamoje padėtyje, t. y. palaiko sulenktas ir į šoną pakreiptas kūdikio kojas. Freiko pagalvėlė įprastai naudojama gydant iki 3 mėn. amžiaus kūdikius. Freiko pagalvėlės būna kelių skirtingų dydžių. Diagnozavus displaziją, kūdikiui dedama ortopedinė Freiko pagalvėlė (liaudyje vadinama „balneliu“).
• Pavliko dirželiai: Tai specialios petnešos, tvirtinamos aplink kūdikio kojas, prilaikomos pečių ir krūtinės dirželiais. Petnešos palaiko klubus ir kelius, o kojytės lieka atskirtos, plačiai išskėstos į šonus (vadinamoji „varlytės“ poza). Pavliko dirželiai dažniausiai yra naudojami kūdikiams nuo 6 mėn. Pavliko dirželiai - tai specialios petnešos, tvirtinamos aplink kūdikio kojas, prilaikomos pečių ir krūtinės dirželiais. Petnešos palaiko klubus ir kelius, o kojytės lieka atskirtos. Svarbu žinoti, kad Pavliko dirželiai yra tinkami kūdikiams nuo 6 mėn. Pavliko dirželius gali reikėti nešioti 24 val.

Jeigu naujagimiui ar kūdikiui buvo diagnozuota klubo displazija, o šlaunikaulio galva yra nestabili ir gydytojas paskyrė Freiko pagalvėlę arba Pavliko dirželius, juos nešioti reikia nuolat (t. y. 23-24 val.). Tėvams svarbu žinoti, kad netinkamai uždėjus Pavliko dirželius gydymas gali būti nepakankamai efektyvus, taip pat gali kilti komplikacijų.

Gydymo įtvarais trukmė priklauso nuo displazijos sunkumo ir paprastai trunka kelis mėnesius. Gydytojas reguliariai tikrina sąnario būklę ultragarsu ar rentgenu.

Kineziterapija

Kineziterapija yra svarbi pagalba - ji gerina judesio kokybę, simetriją, padeda tėvams saugiai prižiūrėti kūdikį, ypač gydymo metu ir po jo. Kineziterapija nepakeičia ortopedinio gydymo, kai jis būtinas.

FitKid klinikoje dirbame kaip funkcinės raidos komanda. Jei įtariama ar patvirtinta klubo displazija, mūsų tikslas - ne „diagnozuoti vietoj ortopedo“, o padėti vaikui judėti kuo kokybiškiau.

Kaip padedame FitKid klinikoje:

• Sumažinti kompensacijas;
• Išlaikyti simetrišką raidą gydymo metu ir po jo;
• Aiškiai apmokyti tėvus kasdieniams veiksmams.

1. Funkcinis kineziterapinis įvertinimas

• klubo, dubens ir liemens simetrija;
• judesio kokybė pereinant tarp padėčių;
• kompensaciniai modeliai (vienpusis vartymasis, asimetrinė atrama);
• motorinės raidos etapų eiga;
• tėvų kasdienės priežiūros rutina.

Po įvertinimo pateikiame aiškų planą su prioritetais.

2. Individuali kineziterapija

• gerinti liemens ir dubens stabilumą;
• skatinti simetrišką kojų darbą;
• mokyti kokybiškų perėjimų tarp padėčių;
• mažinti vienpusio judesio dominavimą.

Pratimų turinys derinamas su ortopedo rekomendacijomis ir gydymo etapu (ypač jei vaikas nešioja ortopedinę priemonę).

3. Kineziterapija gydymo ortopedinėmis priemonėmis metu

• saugiai imti, nešioti, perrengti, migdyti;
• organizuoti dienos režimą, kad išliktų saugus judrumas;
• išvengti nereikalingo streso kūdikiui;
• atpažinti signalus, kada kreiptis papildomai dėl odos, padėties ar diskomforto.

4. Reabilitacija po ilgesnio imobilizavimo ar ortopedinių etapų

• atkurti judesio amplitudžių kokybę;
• stiprinti atramą ir pusiausvyrą;
• „grąžinti“ simetrišką motorinį modelį;
• mažinti baimę judėti ir kompensacijas.

5. Gydomasis masažas kūdikiams ir vaikams

• mažinti antrinę raumenų įtampą;
• gerinti audinių toleranciją;
• didinti komfortą;
• paruošti vaiką aktyvesniam judesiui.

Masažas derinamas su aktyviais pratimais - vien pasyvi terapija funkcinio rezultato neužtikrina.

6. Hidroterapija (plukdymas)

• saugiai aktyvinti judesius su mažesne gravitacine apkrova;
• didinti judesio pasitikėjimą;
• dirbti su simetrija ir ištverme švelniu režimu.

Hidroterapijos planas visada individualus ir suderinamas su gydymo etapu.

Gipsavimas ir chirurginis gydymas

Gipsavimas: Retais atvejais, kai sąnarys labai nestabilus ar įtvarai neefektyvūs, gali prireikti gydymo specialiu gipso įtvaru. Gydymas gipsuojant.

Chirurginis gydymas: Taikomas tik sudėtingais atvejais, kai nepadeda konservatyvus gydymas, arba jei displazija diagnozuojama vėlai (pvz., vaikui pradėjus vaikščioti). Jeigu liga įsisenėjusi, reikės atlikti dubens kaulų operaciją.

Kodėl klubo displazijos nereikėtų ignoruoti

Negydoma ar vėlai nustatyta klubo displazija didina ilgalaikių problemų riziką:

• netaisyklinga eisena;
• lėtinis judesio disbalansas;
• ankstyvesnis klubo sąnario dėvėjimasis;
• skausmai paauglystėje ar suaugus.

Anksti diagnozavus rezultatai paprastai geresni, o invazinių intervencijų poreikis mažesnis. Tai svarbiausias argumentas nelaukti.

Jei klubo sąnario displazija lieka nediagnozuota ir negydoma, ilgainiui gali išsivystyti rimtų problemų:

• Pradėjęs vaikščioti vaikas šlubuoja, krypuoja į šonus („ančiuko eisena“).
• Atsiranda skausmas, ribojami judesiai.
• Vystosi ankstyvas klubo sąnario osteoartritas (sąnario degeneracija).
• Sudėtingais atvejais gali prireikti kelių sudėtingų klubo sąnario operacijų vaikystėje ar paauglystėje.
• Kartais pirmieji simptomai (skausmas kirkšnyje, klubo srityje) gali pasireikšti tik suaugus, apie 30-uosius gyvenimo metus.

Sveiko klubo sąnario vystymosi skatinimas

Nors įgimtos displazijos išvengti negalima, tėvai gali prisidėti prie sveiko kūdikio klubo sąnarių vystymosi laikydamiesi tam tikrų principų:

• Nevaržykite judesių: Renkite kūdikį laisvais drabužėliais, ypač apatinėje dalyje (pvz., platesnėmis kelnėmis, šliaužtinukais), kurie leistų laisvai judėti kojytes ir laikyti jas natūralioje „varliuko“ pozoje.
• Venkite tiesinimo ir standaus vystymo: Negalima standžiai vystyti kūdikio ištiesus kojas ir suglaudus jas kartu. Jei vystote, darykite tai laisvai, palikdami pakankamai vietos kojoms laisvai judėti klubų ir kelių sąnariuose.
• Taisyklingas nešiojimas: Nešiodami kūdikį (ypač nešioklėje ar vaikjuostėje), stenkitės, kad jo kojytės būtų plačiai išskėstos aplink jūsų liemenį, o keliai būtų aukščiau už klubus („M“ raidės forma). Venkite nešioklių, kur kojos tiesiai kabo žemyn.
• Neskubinkite raidos: Neverskite kūdikio per anksti sėdėti ar stovėti, jei jis tam dar nėra fiziškai pasirengęs. Leiskite jam vystytis savo tempu.
• Mankšta: Švelnūs pratimai gali būti naudingi. Pavyzdžiui, paguldžius kūdikį ant nugaros, galima švelniai sulenkti kojytes per kelius ir klubus, tada lengvai praskėti jas į šonus („varliuko“ poza) ir vėl suglausti. Prieš darant bet kokius pratimus, pasitarkite su gydytoju ar kineziterapeutu.

Atminkite, kad svarbiausia yra reguliarios gydytojo apžiūros ir ankstyva diagnostika. Jei turite kokių nors abejonių dėl kūdikio klubų sąnarių būklės, nedvejodami kreipkitės į savo šeimos gydytoją ar vaikų ortopedą-traumatologą.

Dažniausiai užduodami klausimai

• Ar klubo displazija visada reiškia operaciją? Ne. Anksti nustačius, dažnai pakanka neoperacinių metodų. Operacija svarstoma, kai konservatyvus gydymas neveiksmingas arba diagnozė vėlyva.
• Ar kineziterapija gali išgydyti klubo displaziją be ortopedo? Ne visais atvejais. Struktūrinę klubo displaziją diagnozuoja ir gydo ortopedas. Kineziterapija yra svarbi funkcinė pagalba prieš, per ir po ortopedinio gydymo.
• Ar asimetriškos raukšlės visada reiškia klubo displaziją? Ne. Tai tik vienas iš signalų. Vertinama kartu su klubo judesių amplitudėmis ir kitais klinikiniais požymiais.
• Kodėl svarbi ankstyva diagnostika? Ankstyvame amžiuje klubo struktūros lengviau koreguojamos, todėl gydymas dažniau būna paprastesnis ir trumpesnis.
• Ar galima nešioti vaiką nešynėje? Galima, jei nešynė užtikrina „M“ poziciją ir leidžia klubo atvedimą bei sulenkimą, o ne tiesina ir suspaudžia kojas. Esant klubo displazijai, pasirinkimą derinkite su specialistu.
• Ar vystymas gali pabloginti būklę? Tvirtas vystymas, kai kojos ištiesinamos ir suspaudžiamos, didina riziką. Rekomenduojamas „hip-healthy“ vystymas, leidžiantis kojoms laisvai judėti.
• Ar klubo displazija sukelia skausmą kūdikystėje? Dažniausiai anksti skausmo nebūna, todėl būklė gali likti nepastebėta be patikros. Dėl to periodinės apžiūros labai svarbios.
• Kiek dažnai reikia kontrolės? Pagal ortopedo planą ir būklės dinamiką. Kineziterapijoje kontrolė derinama pagal funkcinius tikslus ir raidos etapą.
• Ar po sėkmingo gydymo problema gali grįžti? Dažniausiai rezultatai geri, bet stebėsena reikalinga iki pilno sąnario brandimo. Ankstyva kontrolė leidžia laiku pamatyti likutinius pokyčius.
• Kada kreiptis, jei „nesu tikra“? Jei kyla klausimas dėl klubo simetrijos ar judesio kokybės, verta konsultuotis anksčiau. Laukimas be vertinimo dažnai prailgina kelią iki rezultato.

tags: #klubo #displazija #kudikiui

• Sužinokite daugiau apie Tadą Juodsnukį čia
• kaip organizuojamas priešmokyklinis ugdymas
• Atraskite viduramžių žvejybos paslaptis Pietryčių Lietuvoje
• Kaip spręsti vaiko nenorą eiti į darželį
• kaip atskirti nėštumą nuo PMS