Depresija, kaip rimta psichinė liga, gali paveikti bet kurį asmenį, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar socialinės padėties. Vaikų depresija yra ypatingai svarbi problema, reikalaujanti atidaus dėmesio ir tinkamo įvertinimo. Šiame straipsnyje aptarsime depresijos ypatumus, psichologinius testus, naudojamus vaikų savijautai kolektyve įvertinti, bei kaip šie testai gali padėti tėvams, pedagogams ir psichologams.
Depresinis epizodas yra psichinė liga, kuri veikia žmogaus emocinę ir psichologinę būseną. Ši liga pasižymi ilgalaikiu liūdesiu, apatija ir energijos stoka, kurie gali trukti kelias savaites ar net mėnesius. Depresija gali turėti didelį poveikį kasdieniam gyvenimui, įskaitant darbą, santykius ir fizinę sveikatą.
Depresija susijusi su smegenų struktūromis ir funkcijomis, ypač su tomis, kurios atsakingos už nuotaiką, emocijas ir elgesį. Pagrindinės paveiktos smegenų dalys yra priekinė žievė, amygdala ir hipokampas. Priekinė žievė dalyvauja sprendimų priėmime ir emocijų reguliavime, o amygdala yra svarbi emocijų, tokių kaip baimė ir liūdesys, apdorojimui. Depresinio epizodo priežastys gali būti sudėtingos ir apima tiek biologinius, tiek psichologinius veiksnius. Viena iš pagrindinių priežasčių yra cheminiai pokyčiai smegenyse, ypač neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas ir dopaminas, disbalansas. Be to, genetiniai faktoriai taip pat gali turėti įtakos, nes depresija gali būti paveldima. Psichologinės traumos, stresinės gyvenimo situacijos, tokios kaip skyrybos, darbo praradimas ar artimojo netekimas, taip pat gali sukelti depresinį epizodą.
Depresinio epizodo diagnostika dažnai remiasi išsamia paciento istorija ir simptomų vertinimu. Depresinio epizodo gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicinius sprendimus. Dažnai skiriami antidepresantai, kurie gali padėti subalansuoti neurotransmiterių lygį smegenyse. Psichoterapija, tokia kaip kognityvinė elgesio terapija, taip pat yra veiksminga gydymo forma, padedanti žmonėms suprasti ir keisti neigiamus mąstymo modelius. Be to, gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip fizinė veikla, sveika mityba ir socialinė parama, gali turėti teigiamą poveikį.
Paprastai gydytojas gali nustatyti, ar sergama depresija, klausdamas specifinių klausimų ir atlikęs fizinį testą. Žinoma, jis gali atlikti ir laboratorinius tyrimus, tam, kad atmestų kitų ligų galimybę. Fizinio testo tikslas yra išsiaiškinti fizinę depresijos priežastį. Atlikdamas šį testą, gydytojas iš pradžių veikiausiai atkreips dėmesį į nervų ir hormonų sistemas. Jis stengsis identifikuoti bet kokias reikšmingesnes sveikatos problemas, galimai prisidedančias prie klinikinės depresijos simptomų atsiradimo. Pavyzdžiui, hipotiroidizmas - sukeltas nepakankamos skydliaukės liaukų veiklos - yra viena dažniausių medicininių priežasčių, susijusių su depresija. Depresiją taip pat gali įtakoti daug centrinės nervų sistemos ligų bei pažeidimų. Vaistai su kortikosteroidu, kaip pvz., Prednasol, kuris naudojamas reumatinio artrito ar astmos gydymui, taip pat siejami su depresija. Veikiausiai bus atliekamas ir kraujo tyrimas. Gydytojas gali atlikti ir kitus standartinius testus, kaip dalį pradinio fizinio patikrinimo. Į juos gali įeiti kraujo tyrimai elektrolitams, kepenų funkcijai ir inkstų funkcijai patikrinti.
Straipsnyje panaudoti septynerius metus vykdyto tyrimo duomenys, padedantys geriau suprasti vaikų depresijos ypatumus. Tiriamieji - 695 mokyklinio amžiaus (7-10 metų) vaikai (pirmojo vertinimo metu). Atliekant tyrimą, naudotos dvi metodikos: Vaiko elgesio skalė (angl. Child Behavior Checklist, CBCL4/18), kurią pildė tėvai, ir Jaunimo savianalizės klausimynas (angl. Youth Self-Report, YSR11/18), kurį pildė vaikai.
Naudojant šias skales, vertinta: nerimas/depresija, nusišalinimas, somatiniai skundai, agresija, delinkventinis elgesys. Išanalizavus tėvų vertinimus, nustatyta, kad jų nuomonė stabili vertinant vaikų elgesį. Be to, tyrimo duomenys patvirtino, kad paaugliai suteikia ypač svarbios informacijos apie savo elgesį ir patiriamus sunkumus, kurių didesnė dalis lieka tėvų nepastebėta. Paauglių atsakymai rodo didesnį nerimo/depresijos, atsitraukimo, somatinių skundų, agresijos ir delinkventinio elgesio lygį lyginant su tėvų vertinimais.

Psichologiniai testai yra standartizuotos procedūros, skirtos įvertinti įvairius psichologinius konstruktus, tokius kaip asmenybė, intelektas, emocijos ir elgesys. Jie atlieka svarbų vaidmenį vertinant vaiko savijautą kolektyve, padedant nustatyti socialinės adaptacijos sunkumus, įvertinti emocinę būklę, nustatyti elgesio problemas ir stipriąsias puses bei planuoti intervencijas.
Svarbu pažymėti, kad psichologinius testus turėtų atlikti kvalifikuoti specialistai, turintys patirties dirbant su vaikais. Testų rezultatai turėtų būti interpretuojami atsižvelgiant į vaiko amžių, lytį, kultūrą ir kitus svarbius veiksnius.

Psichologiniai testai gali būti naudingi tėvams, norintiems geriau suprasti savo vaiko savijautą kolektyve. Testų rezultatai gali padėti tėvams:
Psichologiniai testai gali būti naudingi pedagogams, norintiems sukurti palankią ir įtraukią aplinką visiems vaikams. Jie padeda:
Svarbu atsižvelgti į psichosocialinius veiksnius, kurie turi didelę įtaką vaiko savijautai kolektyve. Šeimos aplinka, santykiai su tėvais, bendraamžių grupė, mokyklos mikroklimatas - visa tai gali paveikti vaiko emocinę būklę, elgesį ir socialinę adaptaciją. Jei vaikas patiria nuolatinį stresą, patyčias, atstūmimą ar kitas neigiamas patirtis kolektyve, tai gali sukelti įvairių psichologinių problemų, tokių kaip nerimas, depresija, žema savivertė, socialinė izoliacija.
Nors konkretūs vaikų depresijos vertinimo balų intervalai skiriasi priklausomai nuo naudojamos skalės, bendram depresijos sunkumo supratimui galima pasitelkti pavyzdinę BDC (Beck Depression Inventory) skalės interpretaciją, kurią periodiškai naudoja suaugusieji savo būklei įvertinti. Tai padeda suvokti, kaip skirtingi balų diapazonai gali atspindėti skirtingus depresijos sunkumo lygius.
Svarbi pastaba: šis testas yra edukacinio ir savižvalgos pobūdžio, skirtas suaugusiems. Jis nėra medicininė ar psichologinė diagnozė ir neatstoja profesionalios psichologo, psichiatro ar gydytojo konsultacijos, ypač kalbant apie vaikus.
| BDC Skalės Balai | Depresijos Sunkumo Lygis | Aprašymas |
|---|---|---|
| Žemiau 5 | Ypač gera savijauta | Jaučiatės ypač gerai. |
| 6 - 10 | Norma / Kiek prislėgta nuotaika | Vis dar atitinka normą, bet greičiausiai jaučiatės kiek prislėgtas. |
| 11 - 25 | Lengva depresija | Depresija yra lengvos formos ir labai stipriai jaudintis dėl to nereikėtų. Tačiau jei toks rezultatas išlieka daugiau nei kelias savaites, vertėtų apsvarstyti galimybę kreiptis į profesionalą. Lengvos formos chroniška depresija, kuri vis tęsiasi, vadinama distimija. Tai reiškia, kad didžiąją laiko dalį žmogus yra paniuręs ir nusiteikęs negatyviai. |
| 26 - 50 | Vidutinio sunkumo depresija | Jūsų depresija yra vidutinio sunkumo. Tačiau neapsirikite dėl termino „vidutinis“. Toks rezultatas gali reikšti gana sunkius išgyvenimus. Daugumai iš mūsų pasitaiko trumpų laikotarpių, kai jaučiamės visai prastai, bet paprastai jie pasibaigia. |
| Aukščiau 50 | Sunki arba labai sunki depresija | Patiriate sunkią ar net labai sunkią depresiją. Jūsų kančia gali būti beveik nepakeliama, ypač jei surinkote daugiau nei 75 balus. Jūsų nuotaikos tikriausiai labai nemalonios, galbūt net pavojingos, nes toks sielvartas ir beviltiškumo jausmas gali kelti mintis ir apie savižudybę. Laimei, sėkmingas gydymas taip pat įmanomas. |

Atsižvelgiant į psichologinių testų rezultatus ir psichosocialinę vaiko aplinką, gali būti taikomi įvairūs gydymo metodai ir intervencijos. Po to, kai nustatoma depresija, norint pasveikti, reikia vykdyti gydymo nurodymus. Praktikoje tenka vadovautis bendrais kriterijais, leidžiančiais atpažinti esminius PIN (psichikos ir elgesio sutrikimų) bruožus. Vaikų ir paauglių atveju renkama informacija apie paties vaiko funkcionavimą, emocinę savijautą, elgesio ypatumus, apie jo artimiausią aplinką, santykius, kasdienius įpročius. Vaikų ir paauglių emocinei būsenai ir elgesiui vertinti papildomai rekomenduojama pasitelkti diferencinės diagnostikos instrumentus ir klausimynus, pvz., Galių ir sunkumų klausimyną (angl. Strengths and Difficulties Questionnaire, SDQ).
Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra vienas iš efektyviausių metodų, skirtų vaikams, patiriantiems nerimą, depresiją, socialinę fobiją ir kitas psichologines problemas. KET padeda vaikams atpažinti ir pakeisti neigiamas mintis ir elgesį, kurie prisideda prie jų sunkumų. Žaidimų terapija yra dar vienas populiarus metodas, skirtas vaikams, ypač jaunesnio amžiaus. Žaidimų terapija leidžia vaikams išreikšti savo jausmus ir išgyvenimus per žaidimus, piešinius ir kitas kūrybines veiklas. Šeimos terapija gali būti naudinga, jei vaiko problemos yra susijusios su šeimos santykiais. Svarbu paminėti, kad medikamentinis gydymas gali būti skiriamas tik kraštutiniais atvejais, kai kitos intervencijos yra neefektyvios.
Šiame straipsnyje aprašyti testai yra edukacinio ir savižvalgos pobūdžio. Jie nėra medicininė ar psichologinė diagnozė ir neatstoja profesionalios psichologo, psichiatro ar gydytojo konsultacijos. Išskyrus SDQ (Galių ir sunkumų klausimyną), pateikti blankai, pavyzdžiai ar metodikos nėra standartizuotos ir negali būti naudojami kaip savarankiški metodai vaikų gebėjimams ar asmenybės ypatumams nustatyti. Visada kreipkitės į kvalifikuotą specialistą, jei turite abejonių dėl vaiko emocinės būklės.
Jei jaučiate, kad jums ar jūsų vaikui reikia pagalbos, kreipkitės į vieną iš šių pagalbos linijų ir centrų:

tags: #children #depression #inventory #vaiku #depresijos #skale