Cezario pjūvis - tai chirurginė procedūra, kurios metu kūdikis pagimdomas per pjūvius motinos pilve ir gimdoje. Nors šiuo metu tai viena dažniausių operacijų pasaulyje, jos pavadinimo kilmė bei istorinis vystymasis yra apipinti legendomis ir dramatiškais medicinos mokslo pokyčiais.

Klausimas, kodėl ši operacija vadinama būtent cezario pjūviu, dažnai siejamas su garsiuoju Romos imperatoriumi Gajumi Julijumi Cezariu. Tačiau su Romos imperatoriumi tai neturi nieko bendro, tad palikime jį ramybėje. Imperatorius Cezaris negimė po cezario pjūvio, nes 100 metų prieš mūsų erą nebuvo įmanoma tokią operaciją atlikti sėkmingai.
Manoma, kad operacijos pavadinimas kilęs nuo Romos imperijos laikais galiojusio įstatymo „Lex cesarea“, kuris reikalavo, kad vaisius būtų išimtas iš gimdymo metu mirusios motinos įsčių gelbėjimo, krikštijimo ar atskiro laidojimo tikslu. Viena iš cezario pjūvio termino atsiradimo versijų - nuo lotyniško žodžio „incisijo“ (pjūvis). Kai kurie šaltiniai teigia, kad tokiu būdu gimė vienas iš Cezario protėvių, kiti - kad pats karvedys gimė jo motinai atlikus pjūvį. Visgi tikėtina, kad šis pavadinimas kilo būtent iš senovės Romos teisinių nuostatų.
Cezario operacija daroma jau seniai. Ji minima žydų talmude, graikų mituose ir romėnų įstatymuose. Ilgus šimtmečius dėl prastos sanitarinės padėties ir kitų priežasčių dauguma moterų po cezario operacijos neišgyvendavo. 1610 m. balandžio 21 d. Vokietijos Vitenbergo mieste buvo atliktas pirmas dokumentuose užfiksuotas cezario pjūvis, tačiau motina mirė nuo infekcijos. Paryžiuje 1789-1790 m. po Cezario pjūvio operacijos neišgyveno nė viena moteris.

Situacija kardinaliai pasikeitė tik XIX amžiuje, kai gydytojai ėmė taikyti naujus dezinfekavimo būdus ir pradėjo geriau susiūti randą. 1882 m. gydytojas iš Heidelbergo Adolfas Kėreris sugalvojo tausojamąją cezario pjūvio techniką. Antibiotikų atsiradimas bei operacijos tobulėjimas lėmė tai, kad cezario operacija tapo viena dažniausių operacijų pasaulyje.
Per pastarąjį dešimtmetį cezario pjūvio operacijų skaičius padvigubėjo. Nors Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad šia operacija turėtų baigtis ne daugiau nei 15 proc. visų gimdymų, realybė dažnai kitokia. Šiaurės Amerikoje tokiu būdu pasaulio šviesą išvysta 24 proc., Pietų Amerikoje - 30 proc., o Brazilijos privačiose klinikose - net 80 procentų naujagimių. Lietuvoje šis skaičius sudaro apie 25-28 proc. visų gimdymų.
| Rodiklis | Natūralus gimdymas | Cezario pjūvis |
|---|---|---|
| Saugumas motinai ir vaikui | Didesnis | Mažesnis (daugiau rizikų) |
| Atsigavimo laikas | Trumpesnis | Ilgesnis |
| Infekcijos rizika | Minimali | Padidėjusi |
Nemažai prie operacijos populiarėjimo prisidėjo skausmo baimė, klaidingas įsitikinimas, jog „Cezario operacija“ yra mažiau pavojinga bei madinga. Visuomenėje egzistuoja nuomonė, kad po cezario pjūviu gimę vaikai netraumuojami ir yra sveikesni, tačiau ši nuomonė yra klaidinga. Natūralus gimdymas yra saugesnis tiek mamai, tiek vaikeliui. Operacijos metu padidėja kraujavimo, gimdos uždegimo, žaizdos ir šlapimo takų infekcijos rizika. Taip pat po cezario operacijos moteriai dažniau kyla problemų norint pastoti ir pagimdyti kitus vaikus ateityje.

Gydytojai vienbalsiai sutinka, kad atlikti cezario pjūvio operaciją vien tik motinos pageidavimu, nesant medicininių indikacijų, nėra etiška. Visais atvejais gimdymo taktiką parenka gimdyvę prižiūrintis gydytojas, siekdamas užtikrinti tiek motinos, tiek vaiko saugumą.
tags: #cezario #pjuvis #pavadinimas