Giedrės Veličkienės įžvalgos: motinystė, kūdikio priežiūra ir sūnaus Tautvydo augimo istorija
Redakcijos kūdikis Tautvydas gimė 2017 m. Tautvydo mama - žurnalo konsultantė, kūdikių priežiūros specialistė Giedrė Veličkienė (27 m.). Giedrė su kolegėmis veda mokymus mokyklėlėje „Sąmoningos mamos“, domisi aromaterapija, studijuoja vaikų miego ypatumus. Šiame straipsnyje Giedrė dalinasi asmenine patirtimi auginant sūnų Tautvydą, jo raidos ypatumais, šeimos kelionėmis ir verslo iššūkiais, taip pat pateikia vertingų patarimų apie kūdikių miegą, maitinimą, adaptaciją darželyje bei pirmąsias motinystės patirtis. Per penkerius metus ši „Merė Popins“ apkeliavo Lietuvą kelis kartus. Giedrės įkurta Sąmoningų mamų bendruomenė išlieka fenomenaliu reiškiniu, gimusiu socialiniame tinkle ir gyvuojančiu ne vienerius metus.
Giedrė Veličkienė: specialistė ir mama
Giedrė, kuriai puikiai sekasi derinti motinystę ir profesinę veiklą, savo sukauptas žinias ir patirtį nuolat perduoda kitoms mamoms. „Iš pradžių savame rate dalijausi informacija ir dariau tą gana mėgėjiškai, bet mačiau didelį susidomėjimą, ypač daug klausimų kildavo dėl vaikų miego. Tai buvo ir yra visų laikų didžiausia problema, rūpinti jaunoms mamoms ir tėčiams.“ Giedrė su kolegėmis veda mokymus mokyklėlėje „Sąmoningos mamos“, domisi aromaterapija, studijuoja vaikų miego ypatumus. Pernai moteris žengė naują žingsį - pasirašė sutartį su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vaistine. Pagal Giedrės receptus ten gaminami aromaterapiniai produktai, žinomi daugeliui jaunų mamų.
„Pati gaminti negaliu, nes reikia turėti gamybines patalpas, itin moderniai įrengtą laboratoriją. Tai reikalauja didelių investicijų, tad nusprendžiau rinktis bendradarbiavimo su vaistine kelią. Yra sukurta „Sąmoningos mamos“ aromaterapijos linija, skirta puoselėti vaikų, mamų sveikatą, naudojama ligų profilaktikai.“ Giedrės vedamos paskaitos apie miegą, atpratinimą nuo sauskelnių, grūdinimą, sveikatos stiprinimą, ligų profilaktiką, ypač peršalimą, adaptaciją darželyje vyksta visuose Lietuvos miestuose. Net kelis kartus per savaitę ji kur nors išsiruošia. „Noriu, kad visos mamos Lietuvoje žinotų, jog yra pagalba, kad jos nesijaustų nuskriaustos, nes naudingos paskaitos vyksta tik didmiesčiuose.“ Peržvelgusi penkerius intensyvios veiklos metus, bendruomenės įkūrėja sako matanti pasikeitusį tėvų mąstymą, didesnį apsiskaitymą, kintantį požiūrį.
Tautvydo augimo spurtas - 6 mėnesių kūdikio kasdienybė
Šeštąjį mėnesį Tautvydas stipriai ūgtelėjo. Šiam augimo spurtui buvo sudarytos visos įmanomos sąlygos - mėnuo buvo, kaip reta, intensyvus, Tautvydas ir vėl visur dalyvavo. Šeštąjį mėnesį Tautvydas labai nori sėstis. Jei duodame įsikibti, mažylis kaip mat atsisėda. Berniukas laisvai vartosi nuo nugaros ant pilvo ir atvirkščiai. Gulėdamas ant pilvo, tvirtai remiasi rankytėmis, išsiriečia it koks ruonis pasirodymo metu. Viską deda į burną - šiuo metu tai geriausias pasaulio pažinimo būdas. Šį mėnesį atrado savo kojas: vis kiša jas į burną, žinda pirštukus.
Be daržovienės per pietus, Tautvydas dar gauna grūdų košės vakarienei. Praėjusiame numeryje rašiau, kad daržovienę berniukas valgo puikiai, bet jums reikėtų pamatyti, kaip jis „kapoja“ grūdus! Kai daviau paragauti pirmą šaukštelį ryžių košės, paskanintos vaisių tyre, jis šiek tiek nustebo, nepatikliai pačepsėjo, o tada… tik spėk maitinti, mamyte! Lyg alkanas paukštukas vis išsižioja ir laukia naujo kąsnio. Čia prasidėjo linksmybės: paragavęs grūdinių košių (ryžių, avižų, grikių), Tautvydas nusprendė, kad daržovienė nėra taip skanu, ir pradėjo maivytis, kai ateina pietų metas. Bet aš ne iš tų mamų, kurios greitai pasiduoda. Sugalvojau įvairiausių apgaulės būdų ir šiaip ne taip daržovienę sumaitinu. Geriausiai veikianti apgaulė: buteliukas su vandeniu. Tautvydui labai patinka jį žįsti (nors man atrodo, kad nelabai ką jis ten ištraukia), tad vos pamatęs, kad buteliukas artėja prie burnytės išsižioja, tada turiu progą įdėti šaukštą košės. Nors ir nelabai patenkintas, bet nespjauna, nežiaukčioja. Suvalgo.
Verslas, šeima ir auklės pagalba
Be motinystės džiaugsmų ir iššūkių, Giedrė sėkmingai plėtoja ir savo verslą. Dar vienas didelis įvykis, pareikalavęs daug mano dėmesio ir laiko, - nauja aromaterapijos studija ir gamybos cechas Kaune. Žiemą radau labai geras patalpas visai šalia mūsų namų. Sugalvojau ten įrengti naują, pribloškiančio grožio parduotuvę ir būtinų būtiniausiai - visus standartus atitinkančią kosmetikos gamybos laboratoriją. Buvo darbelio, oi buvo. Gerai, kad „objektas“ mūsų gatvelės gale, minutė kelio pėsčiomis nuo namų.
Per visus reikalus, skubėjimus, darbą miego sąskaita tapau nervinga, įsitempusi, kartais ir pikta. Pastebėjau, kad žūtbūt noriu sureguliuoti vaikiuko dienotvarkę pagal savo poreikius, kad tik spėčiau padaryti būtinus darbus, kol jis miega. Vieną dieną palikau miegantį Tautvydą su savo seneliu, apie kurį rašiau praėjusiame numeryje, o pati išbėgau į kirpyklą kitoje gatvės pusėje. Tada įvyko tai, kas privertė suvokti, jog mums labai trūksta pagalbos. Kirpėja buvo ką tik užtepusi ant plaukų dažus, kai suskambo telefonas ir senelis pranešė, kad Tautvydas nubudo ir labai gailiai verkia, niekaip nenusiramina. Turėjau strimgalviais bėgti namo su uždažytais plaukais ir kirpyklos skraiste ant pečių. Praeiviai tikrai pasilinksmino, matydami šį reginį. Tądien pradėjau žiūrinėti auklių skelbimus internete.
Visko turint – dirbančioms mamoms visur | Julie Ellison | TEDxDerryLondonderryWomen
Prisipažinsiu, kad tam, jog mūsų namuose atsirastų auklė, man reikėjo labai daug dirbti su savimi. Labai graužiau save, kad paliksiu kelių mėnesių kūdikį su svetimu žmogumi. Pirmos dienos su aukle buvo ypač sunkios: vis dar graužiau save, bandžiau rasti priežastį, dėl ko Regina gali mums netikti, akylai stebėjau kiekvieną auklės judesį. Tautvydas, matyt, jautė mano įtampą: buvo irzlus ir verksmingas. Jaučiausi siaubingai. Nusprendžiau duoti sau, auklei ir Tautvydui dar savaitę. Pratintis pamažu. Išeiti iš namų tik tada, kai Tautvydas miega. Ir mažiau knisti sau protą. Antroji savaitė buvo kur kas lengvesnė. Kartą nespėjau grįžti iškart, kai Tautvydas pabudo, grįžau kiek vėliau ir radau Tautvydą ir auklę smagiai leidžiančius laiką, vienas kitam besišypsančius ir pamiršusius, kad šalia nėra mamos. Turiu pasakyti, kad Reginai puikiai sekasi! Dabar esu labai laiminga, kad Regina atsirado mūsų gyvenime. Ji nuima dalelę mamos pareigų, tad turiu laiko padirbėti dienos metu. Man nebereikia viena ranka sūpuoti kūdikio, kita ranka maigyti kompiuterio klaviatūros, petimi laikyti prie ausies prispaustą telefoną, koja spardyti futbolą su Arvydu ir dar žiūrėti, kad neprisviltų pietums verdama sriuba. „Multitaskingas“ kurį laiką buvo tapęs kasdieniu mano palydovu. Pavargau, daugiau nenoriu.
Šeimos kelionė su kūdikiu: patarimai ir iššūkiai
Dar viena smagi patirtis šį mėnesį buvo kelionė į Turkiją. Visiškai spontaniškai, nelabai planuotai įsigijome paskutinės minutės kelionę ir po poros dienų jau sėdėjome lėktuve į Antaliją. Aš turiu keliautojo sielą, nuolat noriu judėti, stebėti, tyrinėti, susipažinti. Kelionėse jaučiuosi labai laiminga. Turiu pasakyti, kad susiruošti į kelionę su dviem vaikais nebuvo paprasta. Apie kiek daug dalykų reikia pagalvoti! Su Arvydu jau viskas paprasta, bet Tautvydo bagažas man tikrai buvo sudėtinga užduotis. Sauskelnės, tyrelės, košelės, pledukai, smėlinukai, kremukai, purškaliukai… Neišsiplėsiu, bet paminėsiu, kad atostogų metu labai pasitarnavo mažas virdulys (kai reikėdavo užpilti ar pašildyti košę, verdančiu vandeniu dezinfekuoti gertuvę ar čiulptuką), nealkoholinis antibakterinis purškalas rankoms, žaislams, paviršiams, vaiknešėlis ir mano šios vasaros atradimas - vėsinantis pipirmėčių vanduo (hidrolatas). Šiuo mėtiniu vandenuku visų atostogų metu purškaliojau vaikus, kai matydavau, kad jie leipsta nuo karščio.
Skrydžius lėktuvu mažylis ištvėrė puikiai. Skrendant pirmyn, Tautvydas užmigo lėktuvui riedant pakilimo taku. Buvau susiplanavus dieną taip, kad prieš skrydį kelias valandas mažylis nemiegotų ir būtų pavargęs, tad lėktuve, vos įdavus krūtį, jis užmigo. Atsibudo Antalijos oro uoste, bet po geros valandos turistiniame autobuse vėl užmigo ir prabudo tik ryte (keliavome naktį). Atgal irgi skridome naktį. Tautvydas užmigo vežimėlyje, oro uoste. Atėjus įlaipinimo laikui, paėmiau jį ant rankų, važiavome autobusu iki lėktuvo, tuomet tris valandas skridome, išlipę laukėme eilėje prie pasų patikros, važiavome mikriuku į automobilių stovėjimo aikštelę, ir tada automobiliu važiavome namo į Kauną. Tautvydas vėl prabudo tik ryte. Ilsėtis pagal „viskas įskaičiuota“ sistemą mudu su Remigijum nelabai mokame. Po dviejų tingių dienų, kai buvome visiškai atsigavę po naktinių skrydžių ir zirzaliojančių vaikų, susiruošėme pasivaikščioti po miestelį, kuriame buvome apsistoję. Mahmutlaras įsikūręs kalnų papėdėje, tad pasišovėme užkilti į kalnus. Pėsčiomis. Su Tautvydu vežimėlyje. Tvyrant 42 laipsnių karščiui. Taip, žinau, mes visiškai bepročiai. Bet tikrai buvo verta. Karštų atostogų metu kur kas dažniau žindžiau, kad patenkinčiau skysčių poreikį. Vietoje vieno naktinio valgymo, atsirado du, bet tas antrasis, tikriausiai dėl troškulio, nes grįžus namo vėl grįžome prie vieno maitinimo. Papildomo maistelio vežiausi iš Lietuvos. Turėjau užpilamų košių, išspaudžiamų vaisių tyrelių maišeliuose ir daržovių tyrelių stiklainiukuose. Pastarosios Tautvydo nesužavėjo, o štai vaisiai ir užpilamos košės labai patiko. Pati turėjau galimybę išbandyti šiuos kūdikių konservus, nes namuose dažniausiai gaminu viską šviežiai: garinu daržoves, trinu vaisius, uogas, verdu grūdų košeles. Man rodos, kad toks maistas maistingesnis, vertingesnis. Jau vien kiek gėrio prideda mamos energija, meilė, sudėta į ruošiamą maistelį mažyliui. Kad ir kaip ten būtų, Tautvydas tikrai nebuvo alkanas, nes šį mėnesį priaugo visą kilogramą (taip buvo tik pirmus du mėnesius).
Kūdikių miego ypatumai ir dažniausios tėvų klaidos
Kūdikių ir mažų vaikų miegas yra gana aktuali tema visoms šeimoms. Pripažinkime, tikrai ne visoms mažus vaikus auginančioms šeimoms ramios naktys yra realybė. „Aš, dirbusi su tokia gausybe žmonių, pasidariau lankstesnė, labiau gebanti prisitaikyti prie kiekvienos šeimos pažiūrų, gyvenimo būdo. Atsimenu, kad dėl miegojimo su vaiku vienoje lovoje buvau griežta ir sakiau, kad negalima to daryti, nes tai priveda prie blogų įpročių. Nors paskaita apie miegą skaityta beveik kiekviename šalies kampelyje, ji tebeišlieka populiariausia. Ir Giedrei ši tema įdomiausia.“
Miego fiziologija ir lūkesčiai
Suaugęs žmogus tikisi, kad vaikas miegos lygiai taip pat kaip ir jis. Bet to nebus! Mažylių nervų sistema yra nebrandi, todėl išmiegojęs net ir kelias minutes ar pusvalandį, jo nervų sistema „užsideda varnelę”, kad jau miegas įvyko ir jis pailsėjo. Dažnai iš kūdikių iki pusės metų tėvų girdžiu tokius pasakymus, kad jų vaikas visiškai nemiega. Ir aš tuomet kelias valandas būnu su jais ir stebiu, ką jie veikia. Vaikas numinga porą minučių prie krūties, tuomet kelioms minutėms užsnūsta užsisiubavęs gultuke ar paguldytas į vežimėlį. Mes, suaugę žmonės, galvojam, kad tai nėra miegas, nes mums tos dvi minutės atrodo, kad nieko nekeičia, o mažylių nervų sistema tokį užsnūdimą „užskaito” kaip miegą. Todėl tokių trumpučių miegelių tėvai turėtų vengti! Kūdikių iki metų tėvams visada patariu neturėti nerealių lūkesčių. Pirmais metais miegas iš principo yra neramus, nes tie metai kupini iššūkių: augimo šuoliai, dantų dygimas, vyksta intensyvi raida - vaikas per metus savarankiškai atsistoja ant kojų, jo masė patrigubėja. Nervų sistema taip pat išgyvena didelius sukrėtimus. Kūdikio nervų sistema yra nebrandi, ji tiek neatlaiko, kaip suaugusio žmogaus.
Trumpi dienos miegai ir strategijos
Jei norite, kad kūdikis prabudęs po 40 min. miegotų ir toliau, neleiskite jam visiškai išsibudinti. Jei žinote tendenciją, kad po 30-45min. mažylis visada prabunda, ateikite prie lovelės dar tada, kai jis miega, iki to būsimo atsibudimo likus kelioms minutėms. Akylai stebėkite, kada ims busti: iš pradžių suintensyvėja kvėpavimas, pradeda lėtai judėti rankų pirštukai, rankytės. Tuomet ima virpėti blakstienos, rankytės kyla prie veidelio, mažylis ima muistytis ir verkšlenti, tada atsimerkia akytės. Čia jūsų užduotis susilaikyti nenusišypsojus, nekalbinti vaikelio ir pernelyg nejudinti. Atsiminkite, kad miego fazių sandūroje kūdikis atsibudęs yra tik pusiau. Nepaisant to, kad akys atmerktos, jis dar labai mieguistas, ir po kelių minučių, jei jūs tam nesutrukdysite, tikėtina, jis vėl užmigs. Švelniai prilaikykite kūdikio rankeles, jei naudojate čiulptuką, - įdėkite jį į burnytę, pasukite vaikelį ant šono, ant ausytės taip pat galite uždėti šiltą delną. Tai nedidelė pagalba, kuri padės mažyliui vėl grįžti į sapnų karalystę, bet neformuos netinkamų įpročių. Šie prabudimai yra normalus reiškinys. Čia svarbu nepadaryti klaidos ir nesuformuoti mažylio įpročio ramintis kažkokiu daug pastangų reikalaujančiu metodu.
Miego aplinka ir ritualai
Kokia tinkamiausia vieta migdyti mažylį? Kad ir kaip smagu vaiką migdyti vežime lauke, kur grynas oras, bet galvojant į ateitį, migdymo vietas keisti, pavyzdžiui, 3 kartus per savaitę mažylį migdyti lovytėje, o 4 - lauke. Miegoti lovytėje yra sunkiau nei vežimėlyje. Taigi miegoti lauke yra lengviau, nei namuose, kur vyrauja tyla ir ramybė. Todėl sakyčiau, kad vardan gerų įpročių, migdymo vietas reikėtų kaitalioti, kad nebūtų visada taip pat. Aš asmeniškai esu už tai, kad vežimėlis skirtas pasivaikščiojimams, pasaulio ir aplinkos pažinimui, o lovytė skirta miegui. Ritualai yra reikalingi visada, nes vaikui yra pakankamai sunku suprasti, ko mes iš jo norime. Žodžiais paaiškinti nelabai išeina, todėl mes galime parodyti veiksmais. Vakarinis ir dieninis ritualas skiriasi savo trukme. Vakarinis ritualas trunka apie 40 - 60 minučių: sulėtiname tempą, nežaidžiame aktyvių žaidimų, nebežiūrime televizoriaus, einame praustis, atliekame lengvą masažą, keičiame sauskelnes ir t.t. Dieninis ritualas turėtų būti trumpas, tai galėtų būti tam tikrų veiksmų seka. Miego mantra - tai trumpa dainelė ar eilėraštukas, kurią mama padainuoja ar pasako išskirtinai tik prieš miegą. Tai labai padeda, kai būname svetimoje vietoje, kažkur išvykę, per atostogas, pas senelius, ar mažylį migdo svetimas žmogus. Vaikui tas eilėraštukas ar dainelė duoda signalą, ko mes iš jo norime. Jam lengviau susiorientuoti.
Naktiniai prabudimai ir maitinimai
Kalbant apie nakties miegą. Kaip elgtis mamoms, jei mažylis prabunda naktį ir nesustodamas verkia valandą ar dar ilgiau. Ekstra atvejais, taip galima, bet aš visuomet mamoms sakau, pagalvokite šiek tiek į praeitį: kaip mažylis miegojo pirmuosius tris gyvenimo mėnesius? Sutartinai 90 procentų mamų teigia, jog tokio amžiaus mažyliai valgė 1-2 kartus per naktį. O 6 mėnesių ir vyresni pradeda valgyti kas kelias valandas. Tuomet aš klausiu mamų, kur yra logika? Jeigu naujagimis valgė 1-2 kartus per naktį, kodėl ūgtelėjęs valgo 5 kartus? Tokius klausimus užduodu dėl pačių mamų supratimo, kad mamos suprastų, jog vaikas nebūtinai yra alkanas. Žinoma, būna atvejų, kai mamos sako, jog mažylis godžiai geria naktį. Taip, vaikas gali būti alkanas ir naktį, bet tokiu atveju, turėtume jį skatinti daugiau valgyti dieną, o ne naktį. Dieną turėtume kuo dažniau dėti prie krūties, sudaryti sąlygas ramiai pasimaitinti. Tuomet mamos pastebi, kad naktinių maitinimų sumažėja. Iki 6 mėnesių nereikėtų svarstyti, ar reikėtų atsisakyti naktinio maitinimo. Tačiau po 6 mėnesių, kai įvedami papildomi maitinimai 2-3 kartus per dieną, mamos vėl turėtų logiškai galvoti. Įvedus papildomus maitinimus kietu maistu, maitinimai krūtimi turėtų sumažėti. Ir pirmiausiai turėtų retėti naktiniai maitinimai. Per parą mes turime gauti tam tikrą kalorijų kiekį, todėl jeigu didžiąją dalį kalorijų gauname dieną, vadinasi naktį mums jų nebereikia ar reikia labai nedaug. O jeigu mažylis daug valgo naktį, vadinasi apetitu dieną jis tikrai nepasižymi. Mamos sako, kad anksčiau keldavosi 5 kartus per naktį pamaitinti krūtimi, o krūtį pakeitus mišinuku - keliasi 5 kartus mažylį pagirdyti mišinuku. Reikia siekti atpratinti vaiką migdytis kažką čiulpiant. Mes turime blogą vaiko įprotį - bečiulpiant užmigti - pakeisti įgūdžiu - nusiraminti ir užmigti su kitokia mamos pagalba. Jei pradėjote atpratinti vaiką nuo naktinio raminimosi krūtimi, negalima palikti vaiko išsirėkti. Mes turime pasiūlyti alternatyvą, kaip mažyliui nusiraminti ir užmigti kitaip.
Dienotvarkės valdymas ir signalų atpažinimas
Tautvydas miegoti labai nori ant pilvo. O man baisu, kad jis neuždustų, nes galvą dažnai pasuka nepakankamai, tad nosis būna įbesta į čiužinį. Leidžiu taip miegoti dienos metu, kai galiu prižiūrėti, naktį verstis neleidžiu: šonuose dedu standžias grikių lukštų pagalvėles ar į ruloną suvyniotus rankšluosčius. Tai leidžia Tautvydui pasisukti ant šono, bet neapsiversti ant pilvo. Tiesa, miegodamas ant pilvo, berniukas daug mažiau prabudinėja, kartais visas tris valandas išmiega neprabudęs. Dienos metu Tautvydas, kaip ir dauguma tokio amžiaus vaikų, prabunda po 40 min. Jei nesulaukia patikinimo, jog nėra vienas, - pradeda verkti ir išsibudina. Jei atskubu laiku, pasuku ant šono, palaikau rankytes, kad nesimaltų, - miega toliau.
Pasak Giedrės, vaikas privalo turėti aiškią dienotvarkę. „Dienotvarkės esmė - tolygūs būdravimo tarpai tarp miego, svarbu, kad jie visada būtų panašūs. Kad vaikas į lovytę būtų guldomas pavargęs, bet ne pervargęs.“
| Amžius | Rekomenduojamas budrumo intervalas |
|---|---|
| Naujagimis | Ilgiausiai 1 val. 20 min. |
| 6 mėn. kūdikis | Ilgiausiai 2,5 val. |
Išlaikant vienodus būdravimo tarpus, vaikas užmigs be pasipriešinimo, be didelių sunkumų. Esmė yra tikrai ne valandos. Kai tėvai klausia, ar turėtų vadovautis laikrodžiu, ar vaiko siunčiamais ženklais, aš patarčiau auginant vaikus iki 1 m. amžiaus vis dėlto vadovautis laikrodžiu. Vaikas tikrai ne visuomet parodo aiškius ženklus. Užmigdyti pervargusį vaiką yra labai sudėtinga. Todėl visuomet patariu vadovautis laikrodžiu, t.y. laikytis dienotvarkės.
Miegelių skaičiaus keitimas ir kėlimosi laiko vėlinimas
Vienas dalykas, orientuotis, kiek kartų vaikas turėtų miegoti dieną, galima pagal tam tikram amžiui nustatytas rekomendacijas. Perėjimas prie mažesnio miegelių skaičiaus priklauso nuo to, kada vaikas yra migdomas nakčiai. Pavyzdžiui, tas vaikas, kuris yra migdomas anksčiau, t.y. 19 val., prie mažesnio dienos miego skaičiaus taip pat pereis anksčiau. O kaip suprasti, kad jau metas mažinti miegelių skaičių? Pirmas dalykas, pradeda labai sunkiai migdytis. Kitas dalykas, neišmiega viso miegui skirto laiko, t.y. pamiega 20 - 30 min. Taip pat būna, kad vaikas užmiega vėliau negu visą laiką, arba jūs turite labai ilgai kovoti, kad mažylis nueitų miegoti. Štai tokie yra tie signalai.
Mamos greičiausiai jau pastebėjo, kad nesvarbu, kurią valandą guldytume mažylį miegoti, t.y. 20, 21 ar dar vėliau, mažylis vis tiek kelsis ryte panašiai. Pavėlinti iš tikrųjų galima. Bet prieš tai reikėtų žinoti, kad vaikas elgiasi sveikai, pagal gamtą. Rytinį kėlimąsi pavėlinti galima vėlinant pirmąjį dienos miegą. Pavyzdžiui, sakykime, kad dienotvarkė turėtų būti tokia: keliamės 7 valandą ir pirmas miegas turėtų būti apie 9 valandą. Jeigu mažylis pabunda 6 valandą, tuomet jis miegelio norės jau 8 valandą. Tokiu atveju mama turėtų tempti laiką ir neleisti mažyliui užmigti iki 9 valandos. Maždaug per 2 - 3 dienas organizmas pajutęs miego deficitą, nustoja mažylį žadinti 6 valandą ryto.
„Migdukai“ ir tėvų vaidmuo užmiegant
Kokia jūsų nuomonė apie prieš miegą duodamus „migdukus”? Mano nuomonė gera. Jeigu vaikui reikia, jeigu tai sukuria saugumo, pasitikėjimo, jeigu tai vaikui yra miego simbolis, kodėl gi ne? Tik tas žaislas vaikui turėtų būti duodamas išimtinai tiktais prieš miegą. Tėvai dažnai klausia, ar galima palikti vaiką išsiverkti. Ne ir dar kartą ne! Miegoti ir užmigti reikia išmokti. Mažas vaikas neturi jokių kompetencijų, jokių įgūdžių. Tėvų pareiga yra padėti vaikui užmigti ir išmokyti tą padaryti teisingai. Dabar dauguma kūdikių Lietuvoje migdomi stipriai padedant tėvams - jie supa, vežioja, migdo čiulptuku, krūtimi. Krūtis tampa ne tik maitinimo objektu, bet ir migdymo, raminimo priemone, tai nėra gerai, vėliau gali kilti įvairių problemų. Jeigu kūdikis tik suniurzga, o mama jam iškart duoda krūtį - formuojami blogi įpročiai. Labai svarbu, kad abu tėvai, seneliai ar auklė - visi elgtųsi vienodai. Nes būna taip, kad...
Pirmoji pažintis su naujagimiu ir adaptacija darželyje
Kiekviena moteris, nešiojanti savo įsčiose vaisių, nori nenori, susikuria to vaikelio vaizdą - koks gražutis jis gims, kaip iš paveikslėlių: rubuilis, su garbanėlių debesiu aplink baltą veidelį… Tikrovė, deja, būna kitokia. Rasuolės laiškas: „Prisiminusi tai, kai gimė mano duktė, ką aš apie ją pagalvojau vos išvydusi, nors praėjo jau beveik septyneri metai, vis dar jaučiu savitą kaltę ir gėdą. Kaip aš taip galėjau? Pirmagimė gimė labai mažo svorio, vos 2,7 kg, ilga, net 52 cm, su ilgiausiais juodais plaukais. Vaizdelis tą akimirką, kai ją išvydau, man pasirodė baisus, pagalvojau, kad man gimė beždžioniukas… Tikrai nuoširdžiai išsigandau, nes žmonių kūdikius įsivaizdavau visai kitaip.“ Kūdikių priežiūros specialistė Giedrė Veličkienė: „Sunku pasakyti, kaip kiekviena mama, pamačiusi tą, kuris gyveno jos pilvelyje, jaučiasi, emocijos labai skirtingos, tačiau nepaprastai didžiulės, tiesiog sprogdinančios iš vidaus. Pirmą kartą pamačiusi savo naujagimį mama gali pagalvoti, kad jis kažkoks ateivis. Nieko baisaus, tas vaikelis - iš tiesų savitas ateivis, jis atėjo iš kažkur į šitą pasaulį, yra visiškai nepažįstamas, kad ir žinai teoriškai, iš kur atsirado, susivokti iš karto, ką tik pamačius tą žmogutį, sunkoka.“
„Nereikia išsigąsti savo jausmų, tiesiog atsiminkite, kad pirmieji trys naujagimio mėnesiai gali būti vadinami ir ketvirtuoju nėštumo trimestru. Per tuos tris mėnesius vaikiukas tarsi „išsipildo” - pasidaro gražus, panašus į žmogiuką, kuris vaizduojamas visokiose reklamose ir gražiuose paveikslėliuose. Mamai po gimdymo tikrai šiek tiek aptemsta protas, vaizdžiai tariant, kai susikuri didelių lūkesčių, prisižiūrėjusi žurnalų paveikslėlių. Tik gimę vaikiukai niekada nebūna labai jau tobuli, jie it kariai po sunkaus mūšio - ir nubrozdinti, ir su mėlynėmis, ir susiraukšlėję, ir deformuotomis galvutėmis, ir raudoni, ir melsvi, užburkusiomis akutėmis…“ Giedrė pataria: „Besilaukdamos nepuoselėkite jokių didelių lūkesčių, savo svajonėse nepieškite reklamos paveikslėlių, mažiau nusivilsite. Tiesiog tvirtai žinokite, kad savo vaikelį tikrai mylėsite, nors ir kaip atrodys gimęs. Meilės jausmas tikrai užgims, kai tik su juo susipažinsite, kitaip nebūna, nes tai - jūsų kūnas ir kraujas. Gal ne pirmą akimirką, gal net ne pirmą dieną, bet tikrai pamilsite savo „ateivį”, būkite rami. Mamoms iš viso labai būdingas kaltės jausmas - „Gal to nepadariau, ano nepasakiau, ne taip pažiūrėjau, ne taip aprengiau ir t. t.” Net ir to jausmo - kaltės nereikia bijoti, jis toks yra ir niekur nuo jo nepasislėpsi, laikui bėgant, tiesiog tapsite išmintingesnė.“
Gimus vaikui įvyksta savitas žemės drebėjimas, kuris pakeičia ir tavo, mamos, ir tavo vyro, tėčio, gyvenimus. Jau niekada nebebus taip, kaip buvo, tokios mamos ir tėčiai, beje, kurie tikisi, kad niekas nepasikeis, tik atsiras dar vienas šeimos narys, jam gimus labai dažnai nesusitvarko su savo emocijomis, juos gali ištikti net depresija. Svarbu, ar dalyvavo gimdyme, mano galva, tuomet vyrui daug lengviau suprasti, kaip TAI įvyko. Šiais laikais vyrui leidžiama drauge būti ir atliekant cezario pjūvį. Aišku, jis būna už specialios širmos, nemato jokių ne itin malonių fiziologinių dalykų, tačiau išvysta ištrauktą „leliuką”, išgirsta jo pirmą verksmą, tai su niekuo nepalyginama.
Vaiko adaptacija darželyje
Nuo vaiko amžiaus dažnai visiškai nepriklauso jo noras ar nenoras eiti į darželį, - teigia vaikų priežiūros specialistė Giedrė Veličkienė. „Gera vaiko adaptacija darželyje priklauso nuo jo charakterio savybių ir nuo tėvų pasirengimo leisti vaiką į darželį. Nereikia bijoti ašarų - jei namuose vystomas emocinis intelektas, jos turi būti. Tačiau svarbiausia yra tėvų apsisprendimas - jūsų gebėjimas atsiskirti nuo vaiko ir leidimas vaikui atsiskirti nuo įprastos aplinkos“, - sako sąmoningų mamų bendruomenės įkūrėja, masažo akademijos „Agnum“ lektorė. Psichologai sako, kad geriausia leisti vaiką į darželį, kai jam sukanka treji metukai. „Vaiko savarankiškumas priklauso nuo mamos įdirbio. Jei mąstote apie darželį, leiskite jau šiandien vaikui būti savarankiškam - apsiauti pačiam batus, apsirengti ir pan.“
Trečiaisiais gyvenimo metais didėja vaiko poreikis būti kolektyve. „Tas prieraišumas yra gerai, bet jį reikia kurti tokį, kad vaikui būtų lengva atsiskirti. Iki trejų metų vaikui atrodo, kad jei mama išėjo, ji niekada negrįš. Todėl vaiko negalima palikti vieno. Sąmoningai ruošiantis į darželį, reikia stengtis sukurti vaikui sąlygas kaip darželyje. Palikti jį su močiute - tai ne tas pats, reikia iš tikrųjų atsiskirti nuo vaiko ir vaikui atsiskirti nuo įprastos aplinkos. Tai bus jo ir jūsų patirtis. Siūlau vaiką palikti žaidimų kambaryje 5-10 minučių, jis turi pajusti, ką reiškia būti vienam. Jeigu grupėje vaikas laikosi labiau jūsų, o ne žaidžia su kitais vaikais, verta dar kartą pagalvoti, ar dabar tikrai laikas leisti jį į darželį.“ Taip pat specialistė nurodo dar vieną aplinkybę, kuri gali būti kliūtis vaikui eiti darželį. „Pagalvokite, ar šeimoje nėra kitos stresinės situacijos, pavyzdžiui, gimė kitas vaikas, keičiate gyvenamąją vietą. Dėl streso vaikui sutrinka miegas, gali užkietėti viduriai.“
Psichologinėje literatūroje aprašomos kelios vaiko adaptacijos naujoje aplinkoje fazės.
- Nesaugumo jausmas. Vaikas jaučia stresą naujoje aplinkoje, kur daug naujų žmonių. Vaikams šiuo periodu gali pasireikšti neadekvačios reakcijos.
- Intraversija ir stebėjimas. Šiuo periodu vaikas sėdi ir stebi. Jis stengiasi suvokti darželio aplinką, perprasti hierarchiją, bando prie viso to prisitaikyti.
- Kontaktų paieška. Kovojimas už vietą po saulę. Šiuo periodu būna daug apsikandžiojimo, pastūmimo, susimušimo atvejų.
Sutrikęs miegas yra normalus reiškinys, nes vaikas miego metu dėlioja savo emocijas, patirtį. „Dažniau vaiką priglauskite, pamyluokite. Miegą pagerins pasivaikščiojimai prieš miegą, ramūs žaidimai namie. Dažnai tėvai po darželio veža vaiką į kiną, kavinę, bet jam tuo laikotarpiu ir taip daug emocijų ir patirties, jam po darželio reikia ramiai pabūti, pažaisti pažįstamoje aplinkoje“, - atkreipia dėmesį G. Veličkienė. Specialistė pataria, kaip elgtis, kai vaikas verkia: „Sakykite, kad jį suprantate, kad jam skaudu. Nesakykite - „Neverk, būk vyras, kiti į tave žiūri, verkti negražu“ ir pan. Vaikas manys, kad mama jo nevertina. Vaikas, pradėjęs eiti į darželį, gali pradėti šlapintis į lovą. Nereaguokite. Leiskite tam tęstis 7-10 dienų. Pasak G. Veličkienės, adaptacijos prie darželio periodu vaikas gali norėti dažniau būti ant rankų, nešiojamas, miegoti kartu, dažniau verkia. Jis nori gauti dėmesio - duokite jiems tą dėmesį.
Aromaterapija gali padėti palengvinti adaptacijos laikotarpį. Levandos naudojamos miego sutrikimams gydyti. Vakarais prieš miegą išbandykite vonią su levandų aliejumi - į saują druskos įlašinkite 3-5 lašus levandų eterinio aliejaus ir ištirpkite šiltame vandenyje. Tegul vaikas 10-15 min. Jei vaiko odelė sausa, tinka eterinį aliejų įlašinti į pieno stiklinę ir ją supilti į vonią. Mandarinų eterinis aliejus padeda su tuštinimosi sutrikimais - vidurių užkietėjimu, viduriavimu - itin dažnais pradėjus eiti į darželį. Su tuo susitvarkyti padės pilvuko masažas. Imkite 50 ml bazinio aliejaus (migdolų, kokosų) ir 2-3 lašus mandarinų eterinio aliejaus. Švelnus pilvuko ir viso kūnelio masažas suteiks jūsų vaikui fizinės meilės dozę.
tags: #giedre #velickiene #6 #men #kudikis
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
