Išlaikymo priteisimas ir įsiskolinimo už trejus metus išieškojimas: teisinis reguliavimas ir praktika

Lietuvos įstatymai numato, kad tėvai turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši pareiga yra prigimtinė, neginčijama ir savaime suprantama. Kai vaikai gyvena pilnavertėje šeimoje, t.y. šeimoje, kurioje yra ir tėvas, ir mama, vaiko išlaikymo klausimai yra sprendžiami abipusiu tėvų sutarimu. Abu tėvai sprendžia, kokie yra vaiko poreikiai ir kaip jie turi būti patenkinti.

Pavyzdžiui, tėvai kartu sprendžia, kokius vaikui nupirkti drabužius naujam sezonui, kokių kanceliarinių prekių jam reikės mokyklai, kokią dovaną jis gaus gimtadieniui, kokius būrelius jis lankys ir pan. Tėvai taip pat susitaria, kiek jie skirs pinigų dovanai, būreliams, kambario remontui, kompiuteriui, ar reikia pataupyti tam tikriems pirkiniams, kuris iš tėvų apmokės išlaidas ir panašiai. Vis dėlto, šių laikų aktualijos yra tokios, kad beveik pusė santuokų išyra, arba vaiko tėvai, kurie nebuvo susituokę (sugyventiniai), nusprendžia pasukti skirtingais keliais, arba vienas iš tėvų palieka šeimą, arba tėvas „nepripažįsta“ savo vaiko. Visais šiais atvejais vaikas (vaikai) lieka gyventi su vienu iš tėvų. Tuomet kyla klausimas, kaip tokiu atveju apginti vaiko interesus, užtikrinant visų jo poreikių tenkinimą, kad kitas vienas iš tėvų prisidėtų prie vaiko išlaikymo, o tas vienas iš tėvų, su kuriuo vaikas lieka gyventi, „netemptų“ visko ant savęs?

Išlaikymo priteisimas byloje dėl santuokos nutraukimo

Jeigu vaiko tėvai buvo susituokę ir jie skiriasi, vaiko išlaikymo klausimo sprendimas priklausys nuo to, kokią skyrybų formą pasirinko tėvai. Jeigu tėvai skirtis nusprendė geranoriškai, kartu su prašymu nutraukti santuoką jie pateikia sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje privalo būti aptartas vaiko (vaikų) išlaikymo klausimas, nurodant išlaikymo tvarką, būdą, formą.

Pavyzdžiui, tėvai sutaria, kad tėvas, kuris gyvens atskirai, kas mėnesį vaiko motinai į banko sąskaitą mokės po 300 eurų, kurie bus skiriami vaiko poreikių tenkinimui. Arba susitaria, kad tėvas sumoka 3000 Eurų dydžio sumą vaiko motinai už pirmus metus, o po metų moka kas mėnesį po 300 eurų vaiko išlaikymui. Taigi, susitarimas dėl vaiko išlaikymo gali būti įvairus, numatant tiek periodines išmokas, tiek vienkartinę išmoką, svarbu, kad toks išlaikymo būdas užtikrintų vaiko interesus. Kai vaiko išlaikymo klausimas sprendžiamas skyrybų procese, esant skyryboms abipusiu sutuoktinių sutarimu, išlaikymo dydis, forma, struktūra, terminas ir kt. turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje.

Nors susitarimas dėl vaiko išlaikymo pasiekiamas geranoriškai abiejų tėvų, gali būti, kad teismui patvirtinus sutartį ir išskyrus vaiko tėvus, vienas iš vaiko tėvų, gyvenantis atskirai, nevykdo sutarties sąlygos dėl vaiko išlaikymo, t.y. vengia mokėti alimentus. Tokiu atveju kitas iš tėvų įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Išdavus vykdomąjį raštą, jis pateikiamas antstoliui, kuris pradeda išieškojimą iš skolininko turto (kreipiasi į darbdavį dėl dalies darbo užmokesčio nuskaitymo, jeigu reikia areštuoja turtą ir pan.).

Jeigu skyrybų procesas pradėtas vieno iš sutuoktinių iniciatyva pagal ieškinį dėl kito sutuoktinio kaltės, tokio ieškinio reikalavimų dalyje ieškovas turi nurodyti prašomo vaikui priteisti išlaikymo formą ir dydį, jeigu jis prašo gyvenamąją vaiko vietą nustatyti su savimi. Jeigu vaiko gyvenamąją vietą jis prašo nustatyti su kitu sutuoktiniu, jis turi nurodyti, kaip jis užtikrins vaiko išlaikymą. Pvz. vaiko motina kreipiasi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl vyro kaltės, nes pastarasis jai yra neištikimas. Vaiko motina ieškinyje pateikia prašymą iš vaiko tėvo priteisti išlaikymą nepilnamečiui 350 eurų kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis.

Tokio proceso metu teismas, kaip žinia, siūlo sutuoktiniams geranoriškai susitarti dėl vaiko išlaikymo, aptariant jo formą, dydį, jeigu atsakovas nesutinka su prašomo priteisti išlaikymo dydžiu arba ieškovas nesutinka su atsakovo pasiūlymu. Bylose dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės išlaikymo sąlygos nurodytinos ieškinyje. Atsiliepime atsakovas nurodo, ar sutinka su išlaikymo sąlygomis ir/ar pasiūlo savo sąlygas. Šalims nesusitarus, galutinį sprendimą dėl išlaikymo sąlygų priima teismas.

Pvz. ieškinyje reikalaujama priteisti 350 eurų, o atsiliepime nurodoma, kad gali atsakovas mokėti 200 eurų išlaikymą kas mėnesį. Sutuoktiniai susitaria, kad bus mokamas 250 eurų dydžio išlaikymas. Jeigu abipusis sutarimas teismo proceso metu nėra pasiekiamas, (pvz. atsakovas iš viso nesutinka mokėti kokių nors išmokų vaikui arba nori mokėti žymiai mažiau nei prašo ieškovė, arba nenori skirtis ir pan.), teismas, nusprendęs patenkinti ieškinį dėl skyrybų, priteisia išlaikymą, jo dydį, įvertinęs visas bylos aplinkybes, atsižvelgęs į prašomo priteisti išlaikymo dydį, į atsakovo argumentus, įvertinęs vaiko amžių, sveikatos būklę, poreikius, specialių poreikių buvimą, atsižvelgęs į tėvų materialinę padėtį ir pan.

Jeigu atsakovas nevykdo teismo sprendimo, t.y. nemoka alimentų, kitas iš tėvų, teismui išdavus vykdomąjį raštą, gali kreiptis į antstolį dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo. Už vėlavimą mokėti išlaikymą, galima reikalauti mokėti delspinigius. Taigi, teismas, nagrinėdamas skyrybų bylas, kai abu sutuoktiniai skiriasi bendru sutarimu, ar pagal vieno iš sutuoktinių ieškinį, kai yra ginčas, visais atvejais, jei šeimoje yra nepilnamečių vaikų, privalo išspręsti vaikų išlaikymo klausimą, o būtent, nutarti, kokio dydžio išlaikymas vaikui (vaikams) turi būti mokamas, kokiu būdu (periodinėmis įmokomis, vienkartine įmoka arba priteisiant tam tikrą turtą) jis bus mokamas ir pan. Jeigu teismui pateiktuose dokumentuose neaptartas vaiko išlaikymo klausimas, teismas negali priimti sprendimo dėl skyrybų, kol išlaikymo klausimas nebus išspręstas. Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nesant aptarto išlaikymo klausimo, negali būti išnagrinėta skyrybų byla, kai yra nepilnamečių vaikų.

Išlaikymo priteisimas nesprendžiant skyrybų klausimo

Vaiko išlaikymo klausimas gali būti sprendžiamas teisme ir nenagrinėjant skyrybų bylos. Vienas iš tėvų arba vaiko globėjų gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo vaikui priteisimo, jeigu vaiko vienas iš tėvų arba abu tėvai nevykdo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką/vaikus.

Pavyzdžiui, vaiko tėvai nebuvo susituokę ir vaiko tėvas yra palikęs savo sugyventinę ir jų bendrą vaiką, arba vaiko tėvai yra susituokę, bet vienas iš tėvų paliko šeimą, tačiau ieškinys dėl skyrybų nėra teikiamas. Tokiu atveju vienas iš vaiko tėvų gali paduoti ieškinį teismui, prašydamas teismo priteisti išlaikymą iš vaiko kito vieno iš tėvų jų nepilnamečiam vaikui. Teikiant ieškinį dėl išlaikymo, reikia nurodyti prašomo priteisti išlaikymo dydį, tvarką, kitas aplinkybes, įtakojančias išlaikymo dydį, t.y. vaiko poreikių dydį (jo amžių, sveikatos būklę, socialinį gyvenimą, poreikių specifiką ir pan.), nurodyti tėvų materialinę padėtį. Teismas išlaikymą gali priteisti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą.

Pavyzdžiui, vaiko motina kreipiasi į teismą ir nurodo, kad vaiko tėvas, su kuriuo jie nebuvo susituokę, prieš pusę metų paliko juos, niekaip nesirūpina vaiku. Todėl yra prašoma priteisti iš vaiko tėvo 300 eurų dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis įmokomis.

Išlaikymo įsiskolinimo priteisimas

Atsižvelgiant į praktiką bylose dėl išlaikymo priteisimo, dažniausiai į teismą kreipiamasi vienam iš tėvų arba abiems tėvams jau kurį laiką nevykdant savo pareigos išlaikyti vaiką, t.y. jau esant tam tikram išlaikymo įsiskolinimui, kas ir nulemia apsisprendimą kreiptis į teismą. Svarbu žinoti, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymą tėvai privalo mokėti nuo vaiko gimimo dienos, tačiau tais atvejais, kai dėl išlaikymo priteisimo į teismą kreipiamasi vėliau (pavyzdžiui, vaikui sulaukus 10 metų), įsiskolinimas gali būti išieškomas tik už paskutinius 3 metus iki ieškinio dėl išlaikymo priteisimo pareiškimo dienos, t.y.

Pavyzdžiui, vaiko tėvui nemokant išlaikymo pusę metų, priteisiamas išlaikymas „į ateitį“, o taip pat išlaikymo įsiskolinimas už pusę metų. Jeigu vaiko tėvas penkerius metus nepadeda išlaikyti vaiko, iš jo gali būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus ir išlaikymas „į ateitį“ kol vaikas sulauks pilnametystės. Išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistas ne daugiau negu už trejus metus.

Pavyzdiniai ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo ir įsiskolinimo

Išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo ypatumai ir senaties terminas

Civilinė byla, pavyzdžiui, civilinė byla Nr. Teisminio proceso Nr. 2025 m., kurioje dalyvavo ieškovė J. L. ir atsakovas A. G., iliustruoja senaties termino taikymo niuansus. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas ieškovės J. L. ieškinys atsakovui A. G., kuriame ieškovė prašė priteisti iš atsakovo A. G. nepilnametei dukrai V. G. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 355 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat priteisti 10460 Eur išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimą. Be to, prašyta vaiko išlaikymui skirtų lėšų valdytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. L.

Kitas pavyzdys: 2015 m. Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimu buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams iš klientės buvusio sutuoktinio - po 150 Eur kiekvienam vaikui, mokant kas mėnesį, iki vaikai sulauks pilnametystės amžiaus. Todėl 2024 m. klientė kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus su advokatės Astos Jakštienės parengtu prašymu išduoti vykdomąjį raštą ir priteisti jos naudai iš vaikų tėvo bylinėjimosi išlaidas, patirtas už šio prašymo parengimą per advokatą. Klientės buvęs sutuoktinis nesutiko su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo ir atsiliepime nurodė, kad, gavęs prašymą, iškart sumokėjo trūkstamą indeksuoto išlaikymo sumą - 4 752,00 Eur bei papildomai argumentavo, kad indeksaciją galima atlikti tik už ne ilgesnį kaip penkerių metų laikotarpį, dėl ko prašė teismo neišduoti vykdomojo rašto ir priteisti jo naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Pasak klientės buvusio sutuoktinio, teismas negali išduoti vykdomojo rašto, jeigu yra pasibaigęs CPK 606 straipsnyje nustatytas penkerių metų senaties terminas vykdomajam raštui pateikti vykdyti, atsižvelgiant į tai, kad ginčas kilo praėjus devyneriems metams nuo 2015 m.

Tačiau klientės interesus atstovaujanti advokatė Asta Jakštienė įrodė, kad klientės buvęs sutuoktinis, atlikdamas nereguliarius mokėjimus už nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą, mokėjimų paskirtyje nenurodydavo, už kokį konkretų laikotarpį jis atlieka pavėluotus mokėjimus, todėl preziumuotina, kad tokie klientės buvusio sutuoktinio atlikti mokėjimai buvo įskaityti seniausioms nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimo sumoms dengti, dėl ko senaties terminas turi būti skaičiuojamas iš naujo kiekvieną kartą gavus mokėjimo pavedimą iš nepilnamečių vaikų tėvo. Tokią poziciją advokatė Asta Jakštienė grindė ir teismų praktika, pagal kurią senaties terminas nutraukiamas, kai skolininkas iš dalies įvykdo sprendimą. Po senaties termino nutraukimo senatis prasideda iš naujo. Laikas, praėjęs iki nutraukimo, į naują terminą neįskaičiuojamas (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.).

Tiek Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmai 2024 m. spalio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-920-714/2015, tiek Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr., priėmė sprendimus, susijusius su šiuo atveju. Ši klientės situacija parodė, kaip svarbu žinoti savo teises ir aktyviai ginti savo interesus, ypač kai tai susiję su nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimu. Net jei skolininkas bando išvengti atsakomybės, remdamasis senaties terminu, kiekvienas atvejis turi būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į faktines aplinkybes ir teismų praktiką.

Laikino išlaikymo priteisimas

Kalbant apie bylų dėl išlaikymo priteisimo nagrinėjimo ypatumus, reikia pažymėti, kad teisminiai procesai, ypač jeigu naudojamasi teise apskųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka, jeigu yra daug įrodymų, liudytojų, atsakovas slapstosi, vengia atvykti į teismo posėdį, gali užtrukti nemažai laiko. Siekiant išvengti situacijų, kai dėl per ilgo teisminio proceso vaiko interesai gauti išlaikymą yra pažeidžiami, Civiliniame kodekse (CK 3.65 str. 1 d. 4 p., 3.196 str. 2 d.) buvo numatyta galimybė įpareigoti atsakovą mokėti vaikui laikiną išlaikymą, kol vyksta teisminis procesas. Tokiu atveju ieškinyje reikia pateikti prašymą priteisti vaikui laikinąjį išlaikymą.

Pavyzdžiui, vaiko motina kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Ji prašo teismo priteisti vaikui išlaikymą, mokamą periodinėmis įmokomis po 300 eurų, išlaikymo 2000 eurų įsiskolinimą ir laikiną 300 eurų dydžio išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos. Kol vyksta bylos nagrinėjimas, vaikui gali būti priteistas laikinas išlaikymas.

Apibendrinant, Lietuvos Respublikos įstatymai numato pakankamai efektyvius teisinius instrumentus, skirtus apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinant jiems teisę gauti išlaikymą iš savo pareigų nevykdančių tėvų (vieno iš tėvų), priteisiant iš jų išlaikymą, tiek laikiną, tiek pastovų, priteisiant išlaikymo įsiskolinimą už ne daugiau kaip trejus metus, užtikrinant teismo sprendimo priverstinį vykdymą.

Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą. Norėdami gauti nemokamą individualią konsultaciją, užduokite klausimą internetu (spauskite čia) arba užsiregistruokite į gyvą susitikimą VU Teisės klinikos biure Vilniuje (spauskite čia).

tags: #byla #del #islaikymo #vaikui #priteisimo #ir

• Kuo skiriasi socialinė globa nuo slaugos paslaugų?
• kaip kūrybinė veikla prisideda prie vaiko ugdymo
• vaiko gimtadienio kvietimų idėjos ir patarimai
• Charakteristika ir įtaka gimusiesiems Šerno metais
• Kodėl per didelis rūpestis gali pakenkti vaikui