Dygimo ir priežiūros vadovas: šunų ir kačių dantys
Suaugęs šuo turi 42 nuolatinius dantis. Daugumos veislių šunelių dantys, kurie vadinami pieniniais, atsiranda šiek tiek vyresniame nei trys savaitės amžiuje. Pieniniai kandžiai šuniukui išdygsta 4-6 savaitę, iltys - 5-6 savaitę, o prieškrūminiai - apie 6 savaitę. Jie minkštesni ir daug aštresni, nei nuolatiniai dantys, kurie atsiranda vėliau. Visas šuns pieninis dantų sąkandis turi 28 dantis, iš kurių 14 yra žandikaulyje ir tiek pat apatiniame žandikaulyje. Šuniukas neturi krūminių dantų. Pieninių dantų komplektas visiškai iškrenta sulaukus penkių-šešių savaičių amžiaus. Pirmosios atsiranda viršutinės iltys. Besikalant šunelių dantukams jiems norisi kandžioti ir kramtyti, bet taip pat ir čiulpti.
Nuolatiniai dantys pradeda keisti pieninius maždaug nuo 3-5 mėnesio ir procesas baigiasi apie 7 mėnesį. Nuolatiniai dantys prasikala trijų-keturių mėnesių amžiuje. Pirmieji atsiranda du viršutiniai centriniai kandžiai. Nuolatiniai dantys auga greitai ir jų augimas sustoja tiktai tuomet, kai jie pasiekia priešais esančio žandikaulio dantis. Pieniniai dantys šunims pradėti keisti nuolatiniais maždaug nuo 4 mėnesių amžiaus ir paprastai baigiami iki šuniui sueis vieneri metai. Pirmieji iškrenta pieniniai dantys, o vietoj jų išauga nuolatiniai. Paskutinieji dygtelėja nuolatiniai krūminiai dantys. Suaugę šunys turi net 42 dantis: 20 viršutiniame ir 22 apatiniame žandikauliuose. Suaugęs šuo turi 42 nuolatinius dantis, iš kurių viršutiniame žandikaulyje išauga 6 kandžiai, 2 iltys, 8 prieškrūminiai ir 4 krūminiai dantys, o apatiniame 6 kandžiai, 2 iltys, 8 prieškrūminiai ir 6 krūminiai dantys. Suaugusių šunų dantys skirstomi į kandžius, iltinius, kaplius ir krūminius dantis. Patys didžiausi dantys yra ketvirtasis viršutinio žandikaulio kaplys ir pirmasis viršutinis krūminis dantis. Kalto tipo kandžių pagalba šuo atkanda maistą ir apkramto kaulus. Iltys jam reikalingi, kad sugriebtų maistą ir atplėštų nuo jo gabalus.
Kačiukai gimsta be matomų dantų. Pieniniai dantys jiems pradeda dygti maždaug 3-jų savaičių amžiaus. Šiame pirmajame rinkinyje yra 26 laikini dantys. Visi kačiuko pieniniai dantys turi būti išdygę ir matomi iki 6-8 savaičių amžiaus. Per šį laikotarpį pasikeičia ir kačiuko valgymo įpročiai - nuo žindymo pereina prie kieto maisto. Praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai kačiukai turi pilną pieninių dantų rinkinį - t.y. beveik po 10 savaičių - gali prasidėti kačiuko nuolatinių dantų dygimo procesas. Tai reiškia, kad tie laikini pieniniai dantys pradės kristi, o nuolatiniai pradės dygti. Pirmieji iškrenta kandžiai, po to - iltiniai, kapliai, o vėliausiai jau krūminiai dantys. Nors kačiuko dantų gyvenimo trukmė nėra tokia ilga, dantukai gali dygti iki 6-7 mėnesių amžiaus. Paprastai iki to laiko visi nuolatiniai dantys turi būti savo vietose. Suaugusi katė turi 30 nuolatinių dantų: 16-a viršutiniame ir 14-a apatiniame žandikaulyje. Viršutiniame žandikaulyje yra 1 krūminis dantis, 3 kapliai, 1 iltinis ir 3 kandžiai kiekvienoje pusėje, o apatiniame žandikaulyje yra 1 krūminis dantis, 2 kapliai, 1 iltinis ir 3 kandžiais kiekvienoje pusėje.
Neretam mažo šuniuko šeimininkui kyla klausimas: kodėl mano keturkojis taip nori kandžiotis ir viską graužti? Atsakymas gali būti labai paprastas - jam krenta pieniniai dantys ir dygsta nuolatiniai. „Dar gerokai prieš išdygstant nuolatiniams dantims per dantenas, jie pradeda vystytis iš dantų pumpurų, esančių viršutiniame ir apatiniame žandikaulyje. Kai nuolatiniai dantys vystosi, jie pradeda daryti spaudimą pieninių dantų šaknims, paskatindami pieninių dantų šaknis pradėti rezorbuotis (tirpti). Kai šaknys rezorbuojasi, pieninių dantų vainikėliai (karūnėlės) iškrenta. Kadangi pieninių iltinių dantų šaknys yra labai ilgos (daug ilgesnės nei pats vizualiai matomas dantis), jos rezorbuojasi sunkiau, todėl dažniau matome užsilikusius iltinius pieninius dantis“, - žiniomis dalinasi veterinarijos gydytoja R. Dažniausiai šis procesas stebimas viršutiniams iltiniams dantims, taip pat pakankamai dažnai apatinėms iltims, kiek rečiau kandims, tačiau iš esmės taip gali atsitikti su bet kuriuo pieniniu dantimi. Tai dažniau pastebima itin mažų veislių šunims, taip pat brachicefalinių veislių šunims. Kai pieninis dantis burnoje užima vietą, skirtą nuolatiniam, nuolatinis dantis išdygsta netaisyklingoje padėtyje. Galutinis rezultatas - dantų susigrūdimas, kai kuriais atvejais netaisyklingas dantų kontaktas su dantimis ir (arba) minkštaisiais burnos audiniais. Dėl pieninio danties ir jo nuolatinio atitikmens susigrūdimas padidina tikimybę, kad maistas ir šiukšlės įstrigs tarp dantų. Padidėjęs polinkis kauptis maisto likučiams ir apnašoms gali sukelti tokias problemas kaip dantų akmenys, gingivitas ir galiausiai periodontitas. Be to, traumuojant dantų sąlytį su kitais dantimis arba minkštaisiais burnos audiniais, atsiranda skausmas ir infekcija. Jei dantys netinkamai liečiasi su kitais dantimis gali sukelti nenormalų susidėvėjimą ir susilpnėjimą, o vėliau danties (ar dantų) lūžius“, - teigia PetCity klinikos veterinarijos gydytoja-odontologė R.
Tačiau kartais būna, jog pieninis dantis neiškrenta, todėl nuolatinis dantis, skirtas jį pakeisti, gali išdygti šalia dar neiškritusio danties. Kai jūsų katei sueina 7 mėnesiai, jūs jau žinosite, kad dabartiniai jos dantys bus visą likusį jos gyvenimą. Kai kurie kačiukai turi vadinamuosius „išlikusius pieninius dantis“. Tai atvejis, kai pieniniai dantys, dažniausiai kandžiai, neiškrenta ir atsiduria šalia nuolatinių dantų. Dėl to gali anksčiau laiko susidaryti apnašų ir dantų akmenų, o vėliau prasidėti dantenų ligos. Taip pat, kai kuriems šunims apie 6 mėn. dar būna neiškritusių dantų. Pastebėjus, jog tokio amžiaus neiškrito dantys, reikėtų kreiptis į veterinarijos gydytoją, kad juos pašalintų. Jei dantis neiškrenta, jis neleidžia augti antriesiems dantims ir pasilieka išoriniame dantų lanke. Dažnai pasitaiko dvigubas dantis - taip vadinamas išlikęs pieninis dantis šalia jau nuolatinio danties. Jei pieninis dantis neiškrenta per kelias dienas, apsilankykite pas veterinarijos gydytoją, kuris ištrauks išlikusį dantį.
Statistika atskleidžia, kad net 80% trijų metų amžiaus sulaukusių šunų jau kenčia nuo įvairių burnos ligų. Dantų ligos statistiškai gali atsirasti nuo vienerių metų amžiaus. Jomis labiau linkę sirgti mažųjų veislių šunys. Pirmasis dantų ligų požymis, kurį pastebi šeimininkas, yra nemalonus burnos kvapas. Apnašos ir dantų akmenys, susidarę per kelis metus, o vėliau ir periodonto ligos tampa šuns dantų šalinimo priežastimi. Ši procedūra nėra maloni nei šuniui, nei šeimininkui. Negydomas gingivitas išsivysto į žymiai sunkesnę ligą - periodontitą, kai uždegimas pažeidžia ne vien tik dantenas, o apima ir gilesnius dantį supančius audinius (dantenas, periodonto raištį, cementą, alveolės kaulą). Žandikaulio kaulas prie dantų negrįžtamai tirpsta ir dantys iškrenta. Burnos gleivinės uždegimas. Jis pasireiškia skruostų, liežuvio, dantenų ir ryklės gleivinės paraudimu, paburkimu, jautrumu ir skausmingomis žaizdelėmis, balkšvomis opomis. Skausmingą stomatitą sukelia svetimkūniai, įstrigę burnoje arba periodonto ligos. Šunys dažnai susižeidžia burnos gleivinę, grauždami pagalius. Susidaro pavojinga situacija ypač tada, kai sužeidimai atsiranda giliai gerklėje. Taip pat stomatitas pasireiškia sergant įvairiomis sunkiomis medžiagų apykaitos ligomis: inkstų nepakankamumu, pažengusiu diabetu, autoimuninėmis ligomis ir t.t. Sergantiems gyvūnams atsiranda blogas kvapas iš burnos, seilėtekis. Jiems sunku ėsti. Šunys, kramtantys pagalius, akmenis, kaulus arba kitus kietus daiktus, gali lengvai nusilaužti dantis, ypatingai krūminius. Emalio įtrūkimų gydyti nereikia, tačiau jei įtrūkimas siekia danties pulpą, gyvūnas jus skausmą ir stengsis ėsti atsargiai. Kartais gali būti apatiškas. Nuolat kramtant kietus žaislus, visi dantys, įskaitant ir iltis, nusidėvi. Tai gali sukelti danties pulpos atidengimą ir infekciją. Ties iltiniais ir viršutinio žandikaulio prieškrūminiais dantimis dažniausiai susidaro abscesai. Abscesais vadinami griežtai apriboti pūliniai. Viršutinio prieškrūminio danties abscesai pirmiausia pasireiškia patinimu po akimi. Ilgainiui pūlinys pratrūksta ir kraujo bei pūlių mišinys išteka lauk. Kai tai nutinka, skausmas sumažėja. Periodonto ligos - tai bendras terminas, apibūdinantis uždegimines ir greitai progresuojančias dantenų ir danties aplinkinių audinių ligas. Jomis gyvūnai serga labai dažnai. Iš esmės, kiekvienam gyvūnui laikui bėgant gali išsivystyti periodonto ligos. Šeimininkui kruopščiai prižiūrint savo augintinio dantis, šių ligų pradžia smarkiai atidedama, o intervencijos laipsnis gerokai sumažėja. Gyvūnams, sergantiems periodonto ligomis, padidėja rizika susirgti širdies, kepenų ir inkstų ligomis. Prasta dantų priežiūra laikoma pirmine periodonto ligų priežastimi. O pagrindinis požymis - nemalonus burnos kvapas (vad. halitozė). Liga diagnozuojama, atlikus kruopščią burnos ertmės apžiūrą. Kiekvienam gyvūnui rekomenduojamas danties kanalo odontologinis rengenologinis tyrimas. Juo siekiama įvertinti alveolinio kaulo būklę, pridėtinių dantų ir trūkstamų dantų padėtį žandikaulyje. Pagrindiniai gydymo tikslai apima skausmo ir infekcijos panaikinimą, periodontinių kišenių sumažinimą, dantenų kraujavimo, deginimo ir niežėjimo panaikinimą. Nuo dantų nuvalomi akmenys ir apnašos, o po to dantys nupoliruojami. Sugedę dantys ištraukiami. Nuolatiniai kandžiai šuniukui išdygsta 4-6 savaitę, iltys - 5-6 savaitę, o prieškrūminiai - apie 6 savaitę. Suaugęs šuo turi 42 dantis: 20 viršutiniame ir 22 apatiniame žandikauliuose. Palyginimui, žmonės turi tik 32 dantis. Mažų šuniukų ir kačiukų pieniniai dantys išdygsta anksti, 3 - 4 savaičių amžiaus, o 4 - 6 mėnesių amžiaus pasikeičia į nuolatinius dantis. Pieniniai dantys savo išvaizda skiriasi nuo nuolatinių dantų. Jie yra mažesni ir baltesni nei pastovieji. Jauni šuniukai turi 28 pieninius dantis (6 kandžius, 2 iltis ir 6 prieškrūminius dantis viršutiniame žandikaulyje ir tiek pat dantų apatiniame žandikaulyje), o jauni kačiukai turi 26 pieninius dantis (6 kandžius, 2 iltis, 6 prieškrūminius viršutiniame žandikaulyje ir 6 kandžius, 2 iltis, 4 prieškrūminius apatiniame žandikaulyje).
Daugiausiai problemų dėl blogos priežiūros patiria mažų veislių šunys kaip Jorkšyro terjerai, toiterjerai: šie dažnai sulaukę 5 metų amžiaus neturi pusės dantų. Kad apsaugoti nuo dantų ligų, šuns dantis valyti pradedama nuo 3 - 4 mėn. amžiaus. Tokio amžiaus šuniukai, pripratinti prie dantų procedūros, noriai jos laukia ir vėliau. Šunims dantys valomi su specialiu šunų dantų valymo šepetėliu ir specialia šunų mėgiamo skonio dantų pasta. Klaidinga šunų dantis valyti žmonėms skirtomis priemonėmis: šepetėlis gali sužaloti dantenas, o žmonėms skirta dantų - pasta sutrikdyti virškinimą. Šuo gali pats nusivalyti dantis kramtydamas sausą kramtalą, sausą maistą, kaulą ar džiovintą subproduktą. “Kaivanos” veterinarai rekomenduoja natūralius subproduktus, turinčius ir papildomų naudingų medžiagų, reikalingų augančiam šuniukui. Šunims dantų problemos pirmiausia pasireiškia blogu kvapu iš burnos, sunkesnės ligos kaip periodontitas, parodontozė pasireiškia dantenų kraujavimu. Pastebėjus bet kurį iš šių simptomų vertėtų nedelsiant kreiptis į savo veterinarą dantų apžiūrai ir spręsti dėl gydymo. Kita svarbi šuns šeimininko atsakomybė - stebėti, kaip keičiasi šuns dantys. Šunims iki 6-7 mėn. iškrenta pieniniai dantys, o iš po jų išauga antrieji dantys. Kai kurie sausi ėdalai yra specialiai sukurti taip, kad apsaugotų dantis nuo apnašų ir akmenų susidarymo. Jų gabalėliai yra dideli, todėl katė turi juos kramtyti, o jų pluoštai yra specialiai išdėlioti taip, kad katei juos kramtant šveistų dantis. Reguliarūs patikrinimai. Veterinarijos gydytojas kasmet visapusiškai apžiūri jūsų katę ir ją paskiepija. Išklausykite jų patarimų dėl profesionalaus valymo. Saugioji pusė. Tarp įprastų vizitų stenkitės stebėti savo katės dantis ir dantenas. Jei pastebėjote dantenų paraudimą, įtrūkusius ar suskilusius dantis arba susikaupusias rudas ar geltonas dantų nuosėdas, kreipkitės į veterinarijos gydytoją, kad apžiūrėtų. Gera dantų būklė gali labai pagerinti jūsų katės gyvenimo kokybę. Peržiūrėjo Dr. Hein Meyer, DVM, PhD, Dipl-ECVIM-CA ir Dr. Suaugęs šuo turi 42 nuolatinius dantis, iš kurių viršutiniame žandikaulyje išauga 6 kandžiai, 2 iltys, 8 prieškrūminiai ir 4 krūminiai dantys, o apatiniame 6 kandžiai, 2 iltys, 8 prieškrūminiai ir 6 krūminiai dantys. Suaugusi katė turi 30 nuolatinių dantų, kuriuos sudaro 6 kandžiai, 2 iltys, 6 prieškrūminiai ir 2 krūminiai viršutiniame žandikaulyje išaugę dantys ir 6 kandžiai, 2 iltys, 4 prieškrūminiai ir 2 krūminiai apatiniame žandikaulyje. Manoma, kad taip atsitiko todėl, kad laukinėje gamtoje šuo misdavo kaip visaėdis gyvūnas. Na, o katės yra tikri mėsėdžiai, kurios negalėtų išgyventi gaudamos maistą, kuriame nėra mėsos. Su profilaktine dantų priežiūra stengiamės kuo labiau sumažinti savaiminį kačių dantų iškritimą, tačiau ne visada pavyksta to išvengti. Nulūžę arba iškritę dantys; Blogas kvapas iš burnos; Kramtymo diskomfortas - kramtymas viena puse arba maisto kritimas kramtant; Kiša letenas į burną arba krato galvą; Padidėjęs seilėtekis; Atsisakymas arba nenoras valgyti ar gerti; Kraujavimas iš burnos ar patinusios dantenos. Jei pastebėjote bet kurį iš šių požymių, kreipkitės į veterinarijos gydytoją konsultacijai. Jie galės nustatyti problemos priežastį, taip pat suteiks informacijos apie dantų priežiūrą ir gydymo galimybes. Kai kurie specialistai rekomenduoja duoti graužti stambius jautienos kaulus šunims, tačiau reikėtų stebėti savo augintinius ir neleisti graužti kaulų ilgiau nei 15 min. Ant Jūsų augintinio dantų kaupiasi apnašos? Šunų dantų keitimas yra natūralus procesas. Kiekvienam šuniukui tam tikru gyvenimo etapu tenka tai patirti, o dantų keitimo procesas gali užtrukti iki kelių mėnesių. Šiuo laikotarpiu patartina skirti augintiniui daug dėmesio ir skatinti kramtyti kramtukus, kad sumažintumėte diskomfortą ir skausmą. Žinoma! Kaip ir bet kuris žinduolis. Pieniniai dantys šunims pradeda dygti maždaug 4 savaitę amžiaus. Pirmieji yra krūminiai dantys, po jų - kandžiai. Visas šuns pieninis dantų sąkandis turi 28 dantis, iš kurių 14 yra žandikaulyje ir tiek pat apatiniame žandikaulyje. Šuniukas neturi krūminių dantų. Pirmųjų dantų dygimas šuniui nėra malonus. Dantenos yra patinusios ir skausmingos. Šiuo laikotarpiu būtina reguliariai tikrinti šuniuko burną, nes, pavyzdžiui, galimas gingivitas. Bet kokie šuns elgesio pokyčiai turėtų paskatinti mus apsilankyti pas veterinarą. Vertėtų šunį nuo pat mažumės pratinti prie burnos higienos ir supažindinti jį su dantų pastomis ir dantų šepetėliais. Šuns dantų keitimo metu pasireiškia panašūs simptomai kaip ir dygstant pirmiesiems pieniniams dantims. Labiausiai pastebimi ir juntami nemalonus burnos kvapas ir paraudusios dantenos. Dažnai pasitaiko dvigubas dantis - taip vadinamas išlikęs pieninis dantis šalia jau nuolatinio danties. Jei pieninis dantis neiškrenta per kelias dienas, apsilankykite pas veterinarijos gydytoją, kuris ištrauks išlikusį dantį. Kaip minėjome anksčiau, simptomai gali būti panašūs į tuos, kurie pasireiškia pieninių dantų dygimo metu. Viduriavimas yra nespecifinis simptomas. Tai gali sukelti įvairios priežastys, tačiau danties keitimo metu dažnai lemia šuns stresas ir skausmas, tačiau tai taip pat gali būti uždegimo ir bakterinės infekcijos burnoje simptomas. Mažų ir miniatiūrinių veislių, taip pat brachicefalinių veislių dantų keitimas gali sukelti komplikacijų. Tai susiję su trumpu snukiu ir mažu žandikauliu. Dantys turi nedaug vietos tinkamai augti, todėl dažnai pasitaiko sąkandžio sutrikimų ir kreivumų.
Dauguma žinduolių netenka pieninių dantų, bet visą likusį gyvenimą naudojasi nuolatiniais dantimis. Dantų netekimas suaugusiam ir sveikam šuniui nėra normalus reiškinys ir visada turėtų kelti rūpestį prižiūrėtojui. Išimtis, žinoma, yra mechaninė trauma - nelaimingas atsitikimas arba kritimas. Tačiau net ir tada dantis dažniausiai būna pažeistas arba lūžęs, o ne savaime iškritęs. Jei jūsų šuniui lūžo dantis, būtina kreiptis į veterinarijos gydytoją, kuris dantį ištrauks arba užplombuos. Tokiais atvejais verta rinktis veterinarijos gydytoją, kuris specializuojasi odontologijoje. Suaugusio šuns dantų netekimą gali sukelti rimta sisteminė liga arba pernelyg didelis dantų akmenų kiekis ir periodontitas. Pastarieji yra susiję su nepakankama šuns burnos higiena. Dantų akmenys susidaro dėl nuolatinių apnašų ir bakterijų ant dantų apnašų. Matomi pakitimai, dažniausiai geltonos arba rudos spalvos, iš burnos sklinda nemalonus kvapas. Pašalinti dantų akmenis galima tik su specialia veterinarijos gydytojo įranga. Sausas specializuotas ėdalas, kramtukai, spec. priedai padeda, tačiau negali visiškai užkirsti kelio gingivito arba periodonto ligų atsiradimui. Geriausias būdas - kasdienis dantų valdymas namuose su dantų šepetėliu minkštais šereliais. Šuniukai ir kačiukai pratinami prie dantų šepetuko nuo mažens. Negalima naudoti žmonių dantų pastos. Reikėtų naudoti gyvūnams skirtą dantų pastą, nes ji neputoja, yra gardaus skonio (pvz., kepenėlių, žuvies ar mėsos) ir ją saugu nuryti. Duokite savo šunims įvairių kramtukų. Niekada neduokite šunims minkštų kaulų, pvz.: vištienos kaulų. Apskritai, kaulų davimas šunims yra prieštaringai vertinamas. Vienas didžiausių kliūčių - šeimininkų nenuoseklumas. Kartais valomas, kartais ne dantų valymas neduos norimų rezultatų. Naudojant netinkamas priemones (per kietus šepetėlius, žmonėms skirtą dantų pastą), galima pažeisti šuns dantenas ar net sukelti apsinuodijimą. Kai kurios šunų veislės (ypač mažos, brachicefalinės) yra labiau linkusios į dantų problemas dėl genetinių ypatumų - dantų suspaudimo, netaisyklingos sąkandos. Reguliarus burnos patikrinimas padės laiku pastebėti besirutuliuojančias problemas. Net ir kruopščiai prižiūrint dantis namuose, kasmetinis profesionalus dantų valymas pas veterinarą yra būtinas. Šunų dantų priežiūra tampa lengvesnė, kai po ranka turite efektyvias priemones. Specialios šunims skirtos dantų pastos - su natūraliais ingredientais, skanaus skonio, kad jūsų augintinis mėgautųsi dantų valymu. Tinkama dantų priežiūra - tai investicija į jūsų šuns sveikatą ir gerovę. Nepamirškite, kad profilaktika visada yra geresnė už gydymą - pradėkite rūpintis šuns dantimis kuo anksčiau. Idealiu atveju - kasdien, ypač jei jūsų šuo yra linkęs kaupti apnašas. Ne, niekada nenaudokite žmonėms skirtos dantų pastos. Jose esantys ingredientai (fluoras, ksilitolis) gali būti toksiški šunims. Pradėkite nuo laipsniško pratinimo - leiskite pauostyti ir palaižyti dantų pastą, pabandykite valyti tik priekinius dantis ir tik kelias sekundes. Palaipsniui didinkite valymosi laiką ir apimtį. Nors kramtalai padeda šalinti apnašas, jie neatstos reguliaraus dantų valymo. Rekomenduojama kasmet atlikti profesionalų dantų valymą pas veterinarą. Šiuolaikinė veterinarinė anestezija yra saugi, ypač jei prieš procedūrą atliekami būtini tyrimai. Tai priklauso nuo konkretaus maisto. Kai kurie sausi ėdalai specialiai sukurti dantų priežiūrai.
How to Care for Your PET'S TEETH: 7 EASY & Essential Tips You Can Practice AT HOME
Dantų priežiūra yra labai svarbi jūsų katės sveikatai. Kaip ir mūsų pačių, taip ir katės dantų ligos gali paveikti beveik visas kūno dalis ir sukelti ligas. Kaip didesni kačių draugai mes didžiuojamės visapusiškai pažindami savo augintinę. Puikiai žinome kokius skanėstus ji mėgsta ar kokius paukštukus mėgsta stebėti pro langą. Bet ar žinote, kas darosi jos burnoje? Būtent todėl svarbu nuo pat mažumės rūpintis savo katės dantų sveikata. Į savo dienotvarkę pridėti dar vieną darbą dažna yra lengviau, nei po to skirti daug laiko, pinigų bei patirti stresą dėl augintinio sveikatos, susijusios su dantų problemomis. Ir nors kačių dantų valymas vis dar yra geriausias pasirinkimas, šiandien yra daug daugiau dantų priežiūros galimybių. Kai kačiukui dygsta dantukai, galite pastebėti, kad jis mieliau renkasi šlapią ėdalą arba pamirkytą sausą maistą - jį paprasčiau valgyti, kai skauda dantenas. Jūsų kačiukas norės kramtyti daiktus, kad sumažintų skausmą. Pasirūpinkite, kad augintinis negalėtų patekti į vietas, kuriose gali kramtyti pavojingus daiktus, pavyzdžiui, elektros laidus. Dantų valymas yra veiksmingiausias būdas išlaikyti sveikus dantis. Jei pripratinsite kačiuką prie kasdienio dantų valymo, bus daug lengviau, nei pradėti valyti dantis suaugusiai katei. Nepradėkite valyti kačiuko dantų tol, kol neįsitikinsite, kad visi pieniniai dantukai visiškai išdygo ir kačiukas nejaučia jokio diskomforto. Naudokite katėms skirtą dantų pastą. Žmonių dantų pasta putoja, ją reikia išspjauti, be to, ji mėtų skonio. Naudokite specialiai tam skirtą dantų šepetėlį. Elkitės švelniai. Pradėkite nuo krūminių dantų. Priekyje esantys kandžiai ir iltiniai yra jautresni nei krūminiai dantys. Pradėkite palaipsniui. Geriausia - valyti kasdien. Stenkitės kasdien valyti kačiuko dantis. Atkreipkite dėmesį į laiką, kada kačiukui pradeda kristi pieniniai dantys ir išdygsta nuolatiniai dantys. Kaip minėjome, dantų valymas šepetėliu padės išvengti dantų ir dantenų ligų. Suaugusių kačių dantų ligos yra labai dažnos ir su amžiuje blogėja. Dantų priežiūrai skirtas ėdalas. Kai kurie sausi ėdalai yra specialiai sukurti taip, kad apsaugotų dantis nuo apnašų ir akmenų susidarymo. Jų gabalėliai yra dideli, todėl katė turi juos kramtyti, o jų pluoštai yra specialiai išdėlioti taip, kad katei juos kramtant šveistų dantis.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
