Mažus vaikus ištisus metus gali užklupti įvairios ligos, iš kurių viena yra peršalimas. Sloga yra gleivinės uždegimas, kuriam būdingas nosies užgulimas ir gleivių išsiskyrimas. Daugumai vaikų peršalimo pradžioje pakyla temperatūra. Vaiko akys gali pradėti ašaroti, patinti limfmazgiai.
Sloga kūdikiui - didžiulis išbandymas ir kankynė. Blogiausia, kad kai kankinasi kūdikis, kankinasi visa šeima. Sloga suaugusiajam - šioks toks nepatogumas. Kūdikiams, ypač pirmomis savaitėmis po gimimo, nosis būna užsikimšusi ir be slogos. Kai kurie kūdikiai net kelis mėnesius per nosį kvėpuoja švilpdami. Taip yra dėl to, kad kūdikių nosies landos gana siauros - jas greitai užkemša net nedidelis gleivių kiekis. Kūdikiai šnopuoja ir dėl to, kad atsiradus įvairiems dirgikliams (tabako dūmams, dulkėms, lakioms cheminėms medžiagoms, bakterijoms, virusams), jų nosies gleivinė greitai paburksta ir išskiria daugiau sekreto.
Sloga gali būti ne tik peršalimo pasekmė, bet ir vienas iš artėjančio dantų dygimo simptomų. Tokiu atveju sloga ypatinga - išskyros skaidrios, vandeningos, varvančios smakru, kur susijungia su gausiomis seilėmis. Vaikas gana dažnai kiša rankas į burną, niurzga, blogai miega, dažnai pabunda rėkdamas. Sloga kūdikiams gali būti sukelta ir dėl alergijos. Ją galima įtarti, kai nėra kitų peršalimo simptomų, nosies išskyros tokiu atveju dažniausiai yra skaidrios, vandeningos. Alerginės kilmės rinitui būdingi ir kiti simptomai, pavyzdžiui, sausas kosulys, įkyrus, priepuolinis ir pasikartojantis čiaudulys, akių perštėjimas, paraudimas ir ašarojimas, nosies paraudimas ir paburkimas. Alerginės kilmės susirgimams būdingi ir įvairūs odos bėrimai, kartais net švokštimas ar apsunkintas kvėpavimas, o dėl to gali trikti normali gyvenimo kokybė, miegas ir t.t. Vis dėlto trumpalaikė sloga, atsirandanti dėl tabako dūmų ar dulkių, dar nebūtinai yra alerginė sloga - vaikų nosies gleivinė daug jautresnė nei suaugusiųjų, todėl ji gali nedelsiant „reaguoti“ net ir į minimalius ore esančių dirgiklių kiekius.
Peršalimui labai būdingas pasunkėjęs kvėpavimas per nosį, čiaudulys, kosulys, gerklės skausmas, prikimimas, gerklės paraudimas. Gali šiek tiek pakilti kūno temperatūra, kamuoti bendras silpnumas ir negalavimas, kankinti nesunkūs raumenų ir galvos skausmai, pablogėti apetitas. Gripo atveju šie simptomai daug ryškesni, tarkime, labiau skauda akis, kaulus ir raumenis, pakyla aukštesnė temperatūra, gali kamuoti įkyrus, sausas ir varginantis kosulys. Vis dėlto simptomai labai panašūs sergant įvairiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis, kurias net apie 80 proc. atvejų sukelia virusai, likusius atvejus - bakterijos ir kiti mikroorganizmai.
Vaikus ilgalaikė sloga gali kamuoti ir dėl padidėjusių tonzilių ar adenoidų. Šiandien tonzilių ir adenoidų šalinimo operacijos atliekamos gana dažnai, tačiau jos yra gana saugios, o kai kuriems vaikams - ir būtinos, kitaip jie ilgą laiką jaučia varginančius simptomus, pavyzdžiui, apsunkintą kvėpavimą per nosį. Padidėjusius adenoidus turintys vaikai dažniau kvėpuoja per burną, dažniau turi miego sutrikimų, dažniau knarkia ir dažniau kalba tarsi „pro nosį“. Tai, be abejonės, trikdo jų gyvenimo kokybę, todėl gydytojas sprendžia, ar nebūtų tikslinga atlikti operaciją.
Slogos metu išsiskiria pilkšvos spalvos gleivės, kurios vėliau gali įgauti geltoną arba žalią spalvą. Jeigu sloga užsitęsia ilgiau, ji visuomet vandeninga ir skaidri - tai gali būti alerginės kilmės rinitas. Sloga gali komplikuotis į vidurinės ausies uždegimą, akies junginės uždegimą, apatinių kvėpavimo takų ligas (laringitą, bronchitą, plaučių uždegimą).
Kūdikių kvėpavimo takai siauresni ir labiau patinsta, todėl kūdikių peršalimo ligas reikia pradėti gydyti kuo anksčiau. Daugumai vaikų peršalimo pradžioje pakyla temperatūra. Vaiko akys gali pradėti ašaroti, patinti limfmazgiai. Sloga kūdikiams yra rimta liga, į kurią negalima numoti ranka ir dėl nosies anatomijos: jų nosinis ašarų kanalas yra platus ir trumpas, tad jei prasideda sloga, atsiranda didesnė akių infekcijos rizika. Didesnė rizika mažiems vaikams sloguojant susirgti ir ausų infekcija, nes kūdikių ausies trimitas, jungiantis vidurinę ausį ir nosiaryklę, yra palyginti trumpas, horizontalus. Pirmoji pagalba susirgus sloga kūdikiui yra reguliarus sekreto išsiurbimas. Kūdikiams iki 6 mėnesių amžiaus sloga yra nemažas iššūkis, nes per užgultą nosį jie negali kvėpuoti, o per burną - nemoka. Dėl to jie gali atsisakyti valgyti, gerti, prastai miega, verkia.
Kūdikių nosies gleivinės uždegimas kūdikius vargina dažniau nei suaugusiuosius, nes kūdikiai negali kvėpuoti per burną. Štai kodėl svarbu padėti kūdikiui tokioje situacijoje. Nors dažnai juokaujama, kad negydoma sloga praeina per tiek pat laiko kaip gydoma, tačiau šis juokelis turėtų būti laikomas gerokai „atgyvenusiu“, mat rinitą kontroliuoti svarbu - ne tik siekiant pagerinti kūdikio savijautą ir sumažinti jaučiamą diskomfortą, bet ir norint išvengti rimtesnių negydomos slogos sukeliamų komplikacijų. Tad gydyti kūdikių slogą reikia bent dėl kelių priežasčių - kad mažylis jaustųsi geriau jos metu ir kad žymiai sumažėtų tikimybė sulaukti slogos komplikacijų, pavyzdžiui, vidurinės ausies uždegimo, sinusito ar net pneumonijos.

Jeigu vaikas yra labai mažas, jis nemoka pats išpūsti susikaupusių gleivių, o gali traukti jas dar giliau į nosį. Kaip tokiu atveju padėti vaikui? Skirtingai nei suaugusieji, vaikai nemoka tinkamai išpūsti nosies. Būtent todėl elektrinis nosies aspiratorius „Nosiboo“ yra svarbi vaikų peršalimo gydymo priemonė. Aspiratorius yra sukurtas bendradarbiaujant su specialistais ir gydytojais, todėl yra patogus ir tinkamas vaikams. Nosies aspiratoriaus „Nosiboo“ siurbimo galios stiprumą galima reguliuoti. Jeigu išskyros yra skystos, reikėtų naudoti mažesnę galią, o jei tirštesnės - stipresnę.
Norėdami naudoti nosies aspiratorių, priglauskite kūdikio nugarą prie savo krūtinės. Taip pat galite paguldyti kūdikį ant lovos, ir naudodami pagalvę, pakelti jo galvą ar viršutinę kūno dalį šiek tiek aukščiau. Elektrinio nosies aspiratoriaus antgalį įkiškite į mažylio šnervę, nukreipkite į išorinį akies kampą ir švelniai judinkite antgalį šnervėje. Tai - geriausias būdas iš nosies pašalinti gleives. Jeigu nosies aspiratoriaus galią galima reguliuoti, priklausomai nuo išskyrų tirštumo, reikia pasirinkti tinkamą darbinį aspiratoriaus greitį.
Pirmasis žingsnis - atkimšti mažylio nosytę, kad jis galėtų laisvai kvėpuoti. Kūdikiai dar negali patys iššnypšti nosies, todėl gleives reikėtų šalinti aspiratoriais. Šią procedūrą svarbu atlikti atsargiai ir ne per dažnai, kad būtų išvengta nosies gleivinės pažeidimų ar kraujavimo. Jei nosyje susikaupia tirštos ar išsausėjusios gleivės, rekomenduojama naudoti specialų jūros vandenį, skirtą būtent kūdikiams. Izotoninės koncentracijos jūros vandens lašai idealiai tinka iki 6 mėnesių kūdikiams, o purškalai gali būti naudojami vyresniems vaikams. Svarbu užtikrinti tinkamą oro drėgmę ir švarą patalpose. Sausas oras gali sustiprinti nosies gleivinės paburkimą, todėl kvėpavimas taps dar sudėtingesnis. Jei natūralios priemonės nepadeda, galima pasitarti su gydytoju dėl trumpalaikio slogos lašų vartojimo. Svarbu prieš tai išvalyti nosį, kad lašai tinkamai veiktų.

Sloguojantį kūdikį daugiau laikykite vertikalioje padėtyje - nešiokite stačią, o gulint pakelkite galvūgalį (jei įmanoma). Šiaip kūdikiams pagalvių nereikia, tačiau suslogavusiam pagalvę padėkite. Kuo kūno padėtis vertikalesnė, tuo lengviau gleivės išteka iš nosies į išorę. Tas pat galioja ir žindymui - reikia stengtis, kad žindantis sloguojantis kūdikis būtų kuo vertikalesnėje padėtyje. Sloguojantį kūdikį geriau žindyti sėdint, kiek labiau pakėlus galvutę, krūtinėlę. Galima žindyti priglaudus kūdikį prie krūties vertikaliai. Dirbtinai maitinamą kūdikį irgi būtina imti ant rankų, nemaitinti gulinčio. Jo padėtis maitinimo metu turėtų būti kuo vertikalesnė.
Sausas oras mažoms nosytėms kenkia dar labiau. Vaikų nosies gleivinei ypatingai kenkia sausas oras. Ir taip labai jautri vaikų nosies gleivinė per šildymo sezoną pažeidžiama dar labiau. Patalpose oras sausas gali būti ne tik šildymo sezono metu - jei patalpų oro drėgmė nesiekia 40-60 procentų, tuomet sakoma, kad patalpų oras gana sausas ir gali pažeisti ir taip labai jautrią vaikų nosies gleivinę. Reikėtų nuolat vėdinti ir drėkinti patalpas, stebėti santykinę vidinių patalpų oro drėgmę ir stengtis, kad oras nebūtų pernelyg sausas, nes tuomet taip pat gali pasunkėti kvėpavimas per nosį, išdžiūti nosies gleivinė ir kamuoti simptomai, panašūs į tuos, kurie pasireiškia įprastos slogos metu.
Kūdikio kambario drėgmė turi būti 40-60 proc. Kūdikio kambario grindis ir kitus paviršius patartina reguliariai valyti drėgna šluoste. Sloguojantį mažylį kiek įmanoma ilgiau laikykite vertikalioje padėtyje, tuomet gleivės mažiau tekės į nosiaryklę. Duokite kūdikiui kvėpuoti šiltais garais kelis kartus per dieną: paleiskite karšto vandens srovę ir apsigaubę galvą rankšluosčiu pastovėkite kartu su juo virš vonios ar kriauklės.
Kad būtų mažiau rizikos užsikrėsti sloga, virusų siautėjimo metu reikėtų su kūdikiu mažiau lankytis parduotuvėse, rečiau vaikščioti į svečius, o jei nėra reikalo - nesilankyti poliklinikose. Jei sunegalavo žindanti mama, ji turėtų maitinti užsidėjusi specialią kaukę - jų yra vaistinėse. Jei susirgo kuris nors šeimos narys, kūdikį nuo jo reikėtų izoliuoti, o kambarius - gerai vėdinti.
Svarbu atitinkamai guldyti vaiką miegoti. Mažus vaikus sloga vargina dažniausiai naktį. Jie neužmiega, nes negali laisvai kvėpuoti. Pravers po lovytės kojomis pakištos knygos, kad vaiko galva būtų aukščiau už liemenį ir išskyros galėtų laisvai tekėti. Tai tikrai geresnė alternatyva, nei padėti pagalvę, kuri gali neigiamai veikti gležną kūdikio stuburą. Dieną patariama kūdikį paguldyti ant pilvo.
Pasivaikščiojimai ir kambario vėdinimas prisideda prie spartesnio pasveikimo. Grynas oras gerai veikia nosies gleivinę, todėl nepamirškite vaiką išvesti pasivaikščioti (nebent pasireiškia ir kitų nerimą keliančių simptomų) ir vėdinti kambarių, nes vėdinant bus lengviau iš aplinkos pašalinti virusus ir mikroorganizmus.

Iš nosies kuo dažniau specialiai tam skirtu siurbliuku išsiurbkite gleives. Kad gleives lengviau išsiurbtumėte, prieš siurbdami išplaukite nosį jūros vandeniu. Nepiktnaudžiaukite nosies lašiukais, nes trapi kūdikio nosies gleivinė gali prie jų priprasti. Lašus į nosį lašinkite tuomet, kai kūdikis negali užmigti dėl sutrikusio kvėpavimo per nosį arba visiškai negali žįsti. Prieš lašindami gydytojo skirtus vaistus, pašildykite juos iki kūno temperatūros (vaistų buteliuką 5-7 min. palaikykite saujoje). Patepkite sudirgusią kūdikio panosės odytę minkštinančiu gydomuoju tepalu.
Nuo seno žinoma liaudiška priemonė - suslogavusiam kūdikiui į nosį įlašinti motinos pieno. Medikai neturi vieningos nuomonės, ar tai gerai, ar blogai. Viena vertus, mamos piene yra daug antikūnų, kurie tarsi išdezinfekuoja gleivinę. Kita vertus, saldus motinos pienas gali sutirštinti nosies sekretą, kuris pridžiūsta ir dar labiau užkemša nosį. Kūdikiams ir mažiems vaikams į nosį nelašinkite vaistų su mentoliu, kamparo aliejumi, eteriu. Jokiu būdu nelašinkite bobučių medicinos vaistų - česnako, svogūnų, juodųjų ridikų, krienų, alavijo sulčių.
„Quixx soft“ - ir kasdienei higienai, ir slogos kontroliavimui. Kasdienei nosies higienai rekomenduojamas izotoninės koncentracijos jūros vanduo. „Quixx soft“ yra natūralus izotoninis nosies purškalas su alavijų ekstraktu ir Atlanto vandenyno vandeniu, kuriame gausu vertingų mineralų ir mikroelementų. 100 ml yra 28,6 ml Atlanto vandenyno vandens, 71,4 ml išgryninto vandens ir 0,05 g alavijų ekstrakto. Druskų koncentracija yra tokia pat, kaip ir natūrali druskų koncentracija organizme, todėl purškalas švelniai veiks Jūsų mažylio nosį. Tai natūrali priemonė, apsauganti ir drėkinanti jautrias nosies sieneles, padedanti tinkamai filtruoti ir drėkinti orą. Purškalas tinkamas vaikams nuo šešių mėnesių amžiaus, paaugliams ir suaugusiems asmenims.
Ką tik gimusio vaikelio nosies gleivinė yra ypač jautri ir švelni, todėl jai reikia kasdienės priežiūros net tada, kai mažylis neserga kvėpavimo takų infekcijomis ir neturi slogos. Svarbu žinoti, kad kūdikio nosies gleivinė fiziologiškai išskiria šiek tiek sekreto, kuris pašalina su įkvepiamu oru patenkančias dulkes ir kitus teršalus. Tačiau jo nosies kanalai labai siauri, todėl net ir nedidelis kiekis gleivių gali juos užkimšti ir sutrikdyti kvėpavimą. Kūdikiams nosį labiau nei vyresnio amžiaus vaikams dirgina įvairūs aplinkos dirgikliai: pavyzdžiui, kvepalai, purškiamos kosmetikos priemonės, cigarečių dūmai, naminių gyvūnų kailis, dulkės, žiedadulkės. Dėl to nosies gleivinė gali paburkti, pasunkėja kvėpavimas. Šildymo sezono metu, dėl pernelyg sauso ir šilto oro patalpose, kūdikio nosies gleivinė greičiau ir labiau išsausėja. Pasakyti, kas jam yra, taip pat dar negali. Tokiais atvejais vaikutis gali būti neramus, irzlus, neretai ima kaišioti pirštukus į nosį, ją krapštyti. Kadangi gleivinėje gausu smulkių kraujagyslių, net ir nesmarkiai pakrapščius nosis gali pradėti kraujuoti. Kad taip neatsitiktų, pirmaisiais gyvenimo mėnesiais rekomenduojama kūdikiams nosytės vidų valyti profilaktiškai, kiekvieną dieną, tam užtenka susukto vatos diskelio, sudrėkinto paprastu vandeniu.
Kai nėra jokių peršalimo požymių, tačiau kūdikis kvėpuodamas šnarpščia, iš nosytės išteka gausiau sekreto, atkreipkite dėmesį, ar namuose, lauke neužterštas oras, o jei taip - imkitės priemonių: neatidarinėkite langų, neikite pasivaikščioti, stenkitės, kad teršalai būtų pašalinti iš namų aplinkos. Retkarčiais galima praplauti nosį izotoniniu (fiziologiniu) tirpalu, tinka ir jūros vanduo kūdikiams ir mažiems vaikams. Tačiau per dažnas plovimas šiais tirpalais gali sudirginti nosies gleivinę ir sukelti kraujavimą, ją pernelyg išsausinti, todėl nereikia persistengti. Jei kūdikio nosis užgulta ne dėl slogos, bet išsiskiria daugiau sekreto, jam išsiurbti patogu naudoti mechaninį arba elektrinį aspiratorių ar guminį siurbtuką - kriaušę. Be nosies plovimui skirtų skysčių, siurbtukų ar aspiratorių neapsieisite mažyliui susirgus virusine ar bakterine infekcija ir prasidėjus slogai.
Tinkamas skysčių kiekis ir drėkinimas gali padėti išgydyti slogą. Norėdami atskiesti kvėpavimo takus užkemšančias išskyras ir palengvinti jų ištekėjimą, nepamirškite vaikui duoti daug skysčių (geriausia šiltų) ir pasirūpinti, kad patalpa, kurioje jis būna, būtų tinkamai drėkinama. Gydant slogą vaikui, leidžiama naudoti inhaliacijas, tačiau tik švelnių preparatų, be kvapiųjų aliejų, nes jie gali dirginti gleivinę. Rekomenduojamos druskos tirpalo inhaliacijos, kurios švelniai suskystina išskyras ir padeda išvalyti nosį, taip palengvindamos kvėpavimą. Vaiko inhaliacijoms galima pridėti vaistažolių, pavyzdžiui, ramunėlių, čiobrelių, nes jos pasižymi dezinfekuojamuoju ir sutraukiamuoju poveikiu.
Mairūnų tepalas - viena iš natūralių priemonių nuo slogos, kurią galima naudoti vienų metų amžiaus vaikui. Tepalas palengvina kvėpavimą ir apramina sudirgintą epidermį aplink nosį. Vaiko slogą lengviau išgydysite taip pat naudodami mažiesiems skirtus nosies lašus.
