Žmogaus vidinis apvaisinimas: procesas ir embriono raidos etapai

Apvaisinimas - dviejų skirtingų tipų gametų susijungimas ir zigotos (naujo vienaląsčio organizmo arba daugialąsčio organizmo pirmosios ląstelės) susidarymas. Apvaisinime dalyvauja dviejų tipų lytinės ląstelės: moteriška kiaušialąstė ir vyriškas spermatozoidas. Iš zigotos pradeda vystytis naujas organizmas. Žmogaus organizme apvaisinimas yra vidinis, t.y. jis vyksta patelės lytiniuose takuose.

Spermatozoidų kelias ir kiaušialąstės apvaisinimas

Lytinio akto metu į moters lytinius takus patenka apie 300-500 mln. spermatozoidų. Dauguma spermatozoidų, esančių moters lytiniuose takuose, gali dalyvauti apvaisinime 2-3 paras, o kartais net 4-5 paras po ejakuliacijos. Tuo tarpu ovuliavusi kiaušialąstė yra gyvybinga maždaug 24 valandas. Taigi, geriausias laikotarpis apvaisinimui įvykti yra subrendusio folikulo plyšimo metas, šitaip išsilaisvinant kiaušialąstei, taip pat 2-3 dienos prieš ovuliaciją.

Spermatozoidai juda netvarkingai, maždaug 2-3 mm per valandą greičiu. Orgazmo metu gimdos kaklelis trumpam atsidaro, o paskui vėl užsiveria, šitaip sudarydamas sąlygas spermatozoidams patekti iš makšties į gimdą ir iš rūgštesnės terpės (kuri yra makštyje ir pavojingesnė spermatozoidams) į šarmingesnę gimdą. Be to, ovuliacijos dienomis padidėja gleivių praeinamumas, kas taip pat skatina spermatozoidų kelionę link tikslo. Kitomis moters ciklo dienomis gleivinis kamštis yra žymiai sunkiau praeinamas.

Jiems judėti padeda gimdos ir kiaušintakių raumenų susitraukimai. Spermatozoidai keliaudami prieš srovę (teigiamasis reotaksis), per maždaug 30 min po ejakuliacijos pasiekia gimdos ertmę (cavitas uteri), o per maždaug 1,5 val. - kiaušidės ampulę (ampulla tubae uterinae). Apvaisinimas dažniausiai įvyksta kiaušintakyje, jo ampulėje, maždaug per 12 valandų po ovuliacijos.

Patekę į lytinius moters takus spermatozoidai dar nėra pajėgūs apvaisinti kiaušialąstės - tam jie dar turi subręsti. Spermatozoidų brendimas, trunkantis apie 7 valandas, vadinamas kapacitacija (lot. capacitas). Kapacitacijos metu nuo spermatozoido akrosomos srities pasišalina jį dengiantis baltyminis sluoksnis ir glikoproteinai. Akrosomos fermentai, tokie kaip hialuronidazė, padeda spermatozoidui pereiti pro spindulinį vainiką, tripsino fermentai skaido skaidriosios srities (zona pellucida) medžiagas. Dėl šių fermentų, taip pat akrosino poveikio spermatozoidas gali pereiti antrinį oocitą (dar besiformuojanti kiaušialąstė) dengiančius sluoksnius. Apvaisinti patelės lytinę ląstelę gali vienas spermatozoidas (monospermija; būdinga žinduoliams). Spermatozoidas, susitikęs kiaušinėlį, išskiria fermentus, kurie ištirpdo jo spindulinį vainiką, skaidriąją zoną bei membraną ir prasiskverbia prie kiaušinėlio.

Perėjęs pro oocito skaidriąją sritį, spermatozoidas sąveikauja su antrinio oocito paviršiumi. Vos tik jis paliečia oocito membraną, pakinta skaidriosios srities cheminės savybės ir ji tampa nelaidi kitiems spermatozoidams - pakinta kiaušialąstės medžiagų apykaita. Šių procesų metu taip pat pakinta išorinio kiaušialąstės sluoksnio elastingumas ir skaidrumas, po to susiformuoja apvaisinimo dangalas, kuris nebeleidžia kitiems spermatozoidams patekti į kiaušialąstę. Ir nors kiti spermatozoidai jau būna perėję spindulinį vainiką, ar pradėję tirpdyti skaidriosios srities sluoksnį, į kiaušialąstę dėl to patekti negali. Spermatozoidui įsiskverbus keičiasi kiaušinėlio apvalkalų laidumas ir kiti spermatozoidai nebegali patekti į kiaušinėlį.

Susiliejus spermatozoido ir oocito membranoms, į oocito vidų patenka spermatozoido galva, kaklas ir uodega. Oocitas tuo metu baigia antrąjį mejozinį dalijimąsi ir virsta kiaušialąste, turintį moteriškąjį probranduolį bei dar susidaro vienas polinis (redukcinis) kūnelis. Tuo metu atsiskiria spermatozoido uodega nuo galvos ir suyra, o jo branduolys virsta vyriškuoju probranduoliu (pronukleusu). Prasideda lytinio susijungimo kelias (via copulativa), kurio metu pradeda artėti spermatozoido ir kiaušialąstės branduoliai. Branduolius dengiantys apvalkalai išnyksta, chromosomos susilieja ir išsidėsto centrosomos sudarytoje dalijimosi verpstėje. Susijungia abiejų lytinių ląstelių branduoliai, tuo metu susilieja jų chromosomos. Apvaisinimo procesas baigiasi lytinių ląstelių branduolių susijungimu ir zigotos susidarymu. Zigota iškart po apvaisinimo ima dalintis ir formuojasi gemalas.

Ankstyvoji embriono raida po apvaisinimo

Pirmoji savaitė: Segmentacija ir blastocistos formavimasis

Pirmąją savaitę po apvaisinimo vyksta gemalo užuomazgos segmentacija ir kelionė implantacijos vietos link. Maždaug po 24-30 val. nuo apvaisinimo zigota būna pasidalijusi į dvi dukterines ląsteles, vadinamas blastomerais. Toliau blastomerai mitoziškai dalijasi, dukterinių ląstelių sparčiai daugėja, bet jos neužauga iki motininių ląstelių dydžio. Toks dalijimasis vadinamas segmentacija, arba skilimu (fissio). Žmogaus segmentacija yra visiška (fissio totalis), t. y. skyla visa gemalo užuomazgos masė. Pirmųjų blastomerų skilimas užtrunka iki 24 val., vėlesnių - 12-18 val.

Apie 3 paras gemalo užuomazga keliauja kiaušintakiu gimdos link. Ją stumia pasieninė skysčių srovė, sukelta kiaušintakio epitelio virpamųjų plaukelių ir lygiųjų raumenų judesių. Mitybai reikiamų medžiagų blastomerai gauna iš kiaušinėlio trynio atsargų (nors jų yra labai nedaug) ir kiaušintakio gleivių.

Apie trečiąją parą žmogaus gemalo užuomazga būna sudaryta iš 12-16 blastomerų. Tokia ląstelių sankaupa primena avietę ir vadinama morule (morula). Morulėje blastomerai tankėja (compactio), keičiasi jų forma, susidaro tarpląstelinės jungtys. Pradeda išsiskirti dviejų tipų blastomerai: išoriniai, kurie dalijasi greičiau ir plokštėja, apgaubia vidinius.

Apie ketvirtąją parą morulė patenka į gimdos ertmę. Pro skaidriąją sritį pradeda skverbtis ir tarp blastomerų (jų iš viso 32-58) kauptis skystis - iš morulės susidaro pūslytė, vadinama blastocista. Jos plona siena, sudaryta iš išorinių ląstelių, vadinama trofoblastu. Viduje lieka blastocistos ertmė (cavitas blastocystica) ir vidinių ląstelių masė (massa cellularis interna), arba embrioblastas (embryoblastus), prigludęs prie trofoblasto. Iš embrioblasto vėliau formuojasi gemalas, amnionas, trynio maišas, o iš trofoblasto - chorionas ir placenta. Ir morulę, ir blastocistą dengia skaidrioji sritis.

Iki implantacijos (apie dvi paras) blastocista laisvai migruoja gimdos ertmėje. Maisto medžiagomis ją aprūpina gimdos liaukos, gausiai išskiriančios sekretą, vadinamąjį „gimdos pieną“. Šeštąją parą trofoblasto ląstelės pradeda gaminti į tripsiną panašų fermentą, kuris ištirpdo gabalėlį skaidriosios srities. Pro susidariusią angą blastocista „išsirita“ kaip viščiukas iš kiaušinio. Lįsdama pro angą, ji gali įgyti aštuoniukės formą, o embrioblastas - persismaukti pusiau ir pasidalyti į dvi dalis. Taip kai kurie autoriai aiškina monozigotinių (biamnioninių, monochorioninių) dvynių susidarymą.

Jau po 24-48 val. po apvaisinimo skylančios gemalo užuomazgos ląstelės (būsimosios trofoblasto ląstelės) pradeda išskirti imunosupresinį baltymą, vadinamą ankstyvuoju nėštumo faktoriumi (angl. early pregnancy factor, EPF). Motinos kraujo serume jo aptinkama pirmąsias 10 dienų po apvaisinimo.

Literatūroje pateikiama duomenų, kad nuo trečdalio iki pusės visų apvaisintų kiaušinėlių nepasiekia morulės ar blastocistos stadijos ir pirmąją savaitę žūsta dėl nekokybiškos segmentacijos. Dalis apvaisintų kiaušinėlių net nepradeda skilti. Manoma, kad dauguma jų turi chromosomų sutrikimų. Jei apvaisinamos dvi kiaušialąstės, ima vystytis du gemalai ir gimsta dvyniai. Tokie dvyniai vadinami dizigotiniais.

Antroji savaitė: Implantacija ir dvilapio gemalinio disko formavimasis

Antrąją savaitę vyksta gemalo užuomazgos implantacija ir toliau tęsiasi jos segmentacija. Implantacija (implantatio, nidatio) - tai blastocistos įsiskverbimas ir panirimas į funkcinį gimdos gleivinės sluoksnį. Normaliai šis procesas vyksta užpakalinėje ar priekinėje gimdos dugno ar kūno sienelėje, kuomet gleivinė yra sekrecijos fazėje: pilnakraujė, išburkusi, pasirengusi priimti gemalo užuomazgą.

Apie 7-ąją parą blastocista pradeda skverbtis ir nirti į gimdos gleivinę. Besiskverbdama ji subliūkšta - tai implantacinis kolapsas. Skverbdamasis į gimdos gleivinę, blastocistos trofoblastas pasidalija į du sluoksnius: citotrofoblastą (cytotrophoblastus) ir sinciciotrofoblastą (syncytiotrophoblastus). Citotrofoblastą sudaro kubinės ląstelės, kurios aktyviai mitoziškai dauginasi. Besidaugindamos ląstelės lieka susijungusios tilteliais, o jų daugiabranduolė masė ir sudaro sincitiotrofoblastą. Jis gamina proteolizinius fermentus, ardančius gleivinės audinius, rezorbuoja suardytus produktus, fagocituoja ląstelių liekanas, pradeda sekretuoti žmogaus chorioninį gonadotropiną (ankstyvieji nėštumo testai nustato šį hormoną moters šlapime). Piršto formos sinciciotrofoblasto išaugos graužiasi į gleivinę, gilina ir platina implantacinę duobę. Implantaciją palengvina ir suaktyvėjusi gleivinės ląstelių apoptozė. Žmogaus gemalo užuomazgos implantacija vadinama tarpaudinine, arba intersticine (implantatio interstitialis), nes blastocista visiškai panyra į duobutę, kurios anga užsidengia fibrino kamšteliu.

Blastocistą supa gleivinės jungiamasis audinys, kuriame, kaip atsakas į implantaciją, vyksta decidualinė reakcija: gleivinė pradeda storėti, dar labiau paburksta ir tampa pilnakraujė, joje daugėja jungiamojo audinio, leukocitų ir atsiranda atkrintančiosios plėvės decidualinių ląstelių (cellulae deciduales). Manoma, kad jos atlieka keletą funkcijų: trofinę (implantacijos pradžioje jos yra gemalo maisto medžiagų šaltinis), sekrecinę (sekretuoja įvairias medžiagas, kurios, patekusios į amniono skystį, veikia gemalo augimą ir sklaidą), apsauginę (neleidžia gemalo užuomazgai skverbtis per daug giliai - implantacija sustoja funkcinio gleivinės sluoksnio išoriniame glaudžiajame posluoksnyje).

Sinciciotrofoblasto kiekis, ypač 9-11-ąją dienomis, sparčiai didėja. Jis tampa panašus į kempinę, nes jame atsiranda ertmių - lakūnų, kurios plečiasi ir jungiasi į tinklą (būsimosios placentos tarpgaurelinių ertmių užuomazgą), ryškesnį gemaliniame poliuje. 2-osios savaitės pabaigoje motinos kraujas išsilieja į lakūnas. Pradeda formuotis placentinė kraujotaka. Apie 12-13-ąją parą po apvaisinimo gimdos gleivinės implantacinės duobės kraštai apauga epiteliu ir visiškai užgyja (iki to implantacijos vieta gali pakraujuoti).

Kol vyksta implantacija, tęsiasi segmentacija. Buvęs kamuoliuko formos embrioblastas 7-ąją dieną suplokštėja ir pasidalija į du lapelius: viršutinį - epiblastą (epiblastus), ir apatinį - hipoblastą (hypoblastus). Netrukus tarp epiblasto ląstelių atsiranda ertmė, kurioje kaupiasi skystis. Ši ertmė persitvarko ir tada, kai ją iš išorės apsupa negemalinė mezoderma, ji virsta antriniu (galutiniu) amnionu (amnion secundarium (definitivum)). Iš hipoblasto kilusios plokščiosios ląstelės apriboja didelį pirminį trynio maišą (saccus vitellinus primarius). Todėl subliūškusi (dėl implantacinio kolapso) blastocista vėl išsipučia. Antrosios savaitės pabaigoje pirminis trynio maišas suplyšta ar supliukšta. Iš išorės apsuptas negemaline mezoderma, jis apie 14-ąją parą virsta daug mažesniu antriniu (galutiniu) trynio maišu (saccus vitellinus secundarius (definitivus)). Negemalinė mezoderma (mesoderma extraembryonicum), kilusi iš pirminio trynio maišo sienos, o vėliau iš epiblasto kaudalinio galo, apsupa ne tik galutinį amnioną ir trynio maišą, taip pat iš vidaus iškloja blastocistos ertmę - taip susidaro gaurelinis dangalas. Sutankėjusios negemalinės mezodermos ląstelės, siejančios uodeginį gemalo galą su gaureliniu dangalu, vadinamos jungiamuoju stiebeliu (pedunculus connectens). Jo vietoje atsiras bambos virkštelė.

Taigi embrioblastas virsta dvilapiu gemaliniu disku (discus embryonicus bilaminaris), kurio skersmuo antros savaitės pabaigoje - 0,1-0,2 mm, o blastocista - dvilape blastocista (blastocystis bilaminaris). Susidarius dvilapei blastocistai, baigiasi žmogaus gemalo segmentacija.

Susijungę dvyniai (gemini conjuncti), populiariai vadinami Siamo dvyniais, gimsta kartą iš 50 000-100 000. Jų formavimąsi lemia vėlyvas (iki 14 dienos) gemalų užuomazgų atsiskyrimas - jos nevisiškai atsiskiria, atsiskiria, bet vėl suauga arba gemaliniame diske susidaro dvi pirmykštės vagelės. Simetriški Siamo dvyniai (gemini symmetrici) gali būti susijungę galvomis (junctura superior (Craniopagus, Cephalopagus)), krūtinėmis (junctura media (Thoracopagus, Omphalopagus/Xiphopagus)) ar dubenimis (junctura inferior (Pygopagus/Iliopagus, Ischiopagus/Ischio-omphalopagus)). Nuo jų suaugimo apimties ir gylio (gali būti suaugę tik oda ir gali dalytis bendrais vidaus organais) priklauso jų gyvybingumas ir chirurginio atskyrimo galimybės. Kai gemalinis diskas dalinasi nevisiškai ir netolygiai, rutuliojasi nesimetriški dvyniai (gemini asymmetrici). Nesimetriškai susijungusių dvynių vienas būna didesnis - tai autozitas arba šeimininkas (hospes), o kitas, mažesnis ir ryškiau pakitęs - parazitas (parasitus). Kartais autozito kūno viduje gali būti įsiterpęs dvynys (fetus inclusus). Jo kūno dalys, organai ar audiniai, esantys autozito organizme, gali virsti naviku.

Trečioji savaitė: Gastruliacija ir trilapio gemalinio disko formavimasis

Trečiąją savaitę vyksta gastruliacija (gastrulatio) - procesas, kurio metu susidaro trys gemaliniai lapeliai: išorinis - ektoderma, vidinis - endoderma ir vidurinis - mezoderma, iš kurių formuojasi visi gemalo audiniai ir organai. Gemalinių lapelių formavimosi šaltinis - epiblastas. Hipoblastas gemalo kūno sklaidoje nedalyvauja, tik sudaro negemalinę trynio maišo endodermą. Savaitės pradžioje uodeginiame epiblasto gale, ląstelėms dauginantis ir tankėjant, susiformuoja pirmykštė linija (linea primitiva). Galvinis jos galas pasibaigia sustorėjimu, vadinamu Henzeno (Hensen), arba pirmykščiu, mazgu (nodus primitivus). Linija ir mazgas pradeda įdubti. Taip iš linijos susidaro pirmykštė vaga (sulcus primitivus), o iš mazgo - pirmykštė duobė (fovea primitiva). Vagos ir duobės ląstelės pradeda grimzti bei kryptingai migruoti po epiblastu. Šis procesas vadinamas įėjimu (ingressio), įsimovimu ar invaginacija (invaginatio). Įsimovimo laikas, vieta ir kryptis lemia tolesnį ląstelių likimą.

Gemalinė endoderma ir chorda yra kilusios iš ląstelių, įsimovusių pro pirmykštės vagos priekinį galą ir pirmykštę duobę. Dalis šių ląstelių invaginuoja iki pat hipoblasto, įsiterpia tarp jo ląstelių, nustumia jį į gemalinio disko kraštus ir sudaro gemalinę endodermą. Kitos ląstelės migruoja tiesiai į galvinį disko galą ir formuoja stuburo stygos ataugą (processus notochordalis), kuri po sudėtingų persitvarkymų virsta stuburo styga, arba chorda (notochorda). Chorda - gemalinio disko ašis. Gemalui augant, ji nyksta (liekanų būna tik tarpslankstelinių diskų branduoliuose, nucleus pulposus). Pro pirmykštę vagą įsimovusios ląstelės migruoja po epiblastu kraniolateraline kryptimi. Jos formuoja gemalinę mezodermą. Epiblasto ląstelės, nepraėjusios pro pirmykštę duobę ir vagą, duoda pradžią gemalinei ektodermai.

Būsimo gemalo kūnas formuojasi į priekį nuo pirmykštės duobės, todėl gemalinis diskas auga kranialine kryptimi, o pirmykštė vaga trumpėja, kol išnyksta (4-osios savaitės pabaigoje). Ektodermą ir endodermą atskiria mezodermos lapelis visame gemalinio disko plote, išskyrus ryklinę burnos membraną (membrana oropharyngealis), ir kloakos membraną (membrana cloacalis). Šiose dviejose vietose ektoderma tiesiogiai liečiasi su endoderma. Gemalinio disko kraštuose gemaliniai lapeliai susijungia su atitinkamais negemaliniais lapeliais, dengiančiais amniono ir trynio maišo sienas. Tarp chordos priekinio galo ir ryklinės burnos membranos yra priešchordinis lapelis (lamina prechordalis). Jo ląstelės skleidžia molekulinius signalus, kurie skatina būsimų smegenų ir kitų galvos struktūrų sklaidą (cefalizaciją), todėl ši sritis vadinama galvos organizaciniu centru.

Taigi dvilapis diskas virsta trilapiu gemaliniu disku (discus embryonicus trilaminaris), kurio ilgis - apie 1,5 mm, o dvilapė blastocista - trilape (blastocystis trilaminaris). Trečiosios savaitės pabaigoje ektodermoje prasideda neuruliacija (neurulatio), o mezodermoje - somitogenezė (somitogenesis) ir vaskuliogenezė (vasculogenesis).

Neuruliacija - tai neuroektodermos (nervinio vamzdžio ir skiauterės) susidarymas, kurį stimuliuoja chorda. Pastaroji skatina virš jos esančios ektodermos ląsteles aukštėti ir sutankėti. Taip ektodermoje susidaro nervinė plokštelė (lamina neuralis). Ji pradeda įlinkti, susidaro nervinė vaga (sulcus neuralis), jos šonuose - klostės (plicae neurales). Klostėms suaugus susidaro nervinis vamzdis (tubulus neuralis) - galvos ir nugaros smegenų užuomazga. Jo galuose lieka atviros angos: galvinis ir uodeginis neuroporas (neuroporus cranialis et caudalis). Klostėms suaugant, vamzdis atsiriboja nuo paviršiaus ektodermos. Dalis klosčių ląstelių atsiskiria ir išsidėsto abiejose pusėse tarp vamzdžio ir paviršiaus ektodermos. Taip susidaro nervinė skiauterė (crista neuralis). Jos ląstelės greitai pasklinda po visą gemalą ir diferencijuojasi į periferinės nervų sistemos, antinksčių šerdies, širdies tarpskilvelinės pertvaros, pigmentines ir kitokias ląsteles. Pasklidusios gemalo galvoje, nervinės skiauterės ląstelės virsta galvos mezenchima (mesenchyma capitis), iš kurios vėliau formuosis įvairūs galvos ir kaklo jungiamojo audinio dariniai (kaulai, raiščiai, kietasis smegenų dangalas, dantų dentinas, cementas ir kt.). Šių ląstelių migracijos, proliferacijos, adhezijos ir kt. procesų sutrikimai gali lemti įvairių organų raidos ydas ir sindromus, kurie bendrai vadinami neurokristopatijomis. Iš paviršiaus ektodermos (ectoderma superficialis) vėliau formuosis viso kūno odos epitelis ir jo dariniai.

Abipus chordos išsidėsčiusi mezoderma susiskirsto į paašinę (mesoderma paraxiale), tarpinę (mesoderma intermedium) ir šoninę (mesoderma laminae lateralis). Paašinę mezodermą sudaro segmentuoti somitomerai ir somitai (somiti). Pirmieji somitomerai atsiranda 3-iosios savaitės pabaigoje abipus chordos galvinio galo. Kiti per dvi savaites (po tris poras per parą) susiklosto paeiliui kraniokaudaline kryptimi. Gemalo kakle ir kūne jie kompaktizuojasi ir virsta somitais, kurių iš viso susidaro 42-44 poros. Gemalo galvoje pirmieji septyni somitomerai nesudaro kompaktiškų somitų, jų ląstelės pasklinda ir kartu su nervinės skiauterės ląstelėmis formuoja galvos mezenchimą, kuri yra galvos raumenų ir jungiamųjų audinių sklaidos šaltinis. Su šonine mezoderma somitus jungia tarpinė mezoderma. Gemalo kaklo ir krūtinės srityje ji yra segmentuota ir vadinama somitų kojytėmis, arba nefrotomais. Tarpinė mezoderma juosmens srityje sudaro nesegmentuotą metanefrogeninį audinį. Šoninę mezodermą sudaro du nesegmentuoti lapeliai - somatinis (pasieninis) (mesoderma somaticum (parietale)), ir vidurių (mesoderm viscerale).

Pagalbinės apvaisinimo technologijos

Intrauterininė inseminacija (IUI)

Istoriškai tai yra labai senas būdas. Pradžioje buvo atliekamas spermos suleidimas į makštį, į gimdos kaklelį, vėliau neapdorotos spermos sušvirkštimas į gimdą. Intrauterininė inseminacija (angl. intrauterine insemination, IUI) yra paprasčiausias ir dažniausiai naudojamas pirmo pasirinkimo pagalbinio apvaisinimo būdas poroms, negalinčioms pastoti. Remiantis naujausiais tarptautiniais duomenimis, pagalbinio apvaisinimo ciklų skaičius naudojant IUI pagalbinį apvaisinimą moters kūne, yra dvigubai didesnis nei apvaisinimo mėgintuvėlyje (IVF) ciklų skaičius.

IUI gali būti atliekama natūraliame moters cikle ovuliacijos metu arba stimuliuojant ovuliaciją klostilbegitu ar serofenu, naudojant gonadotropinus. Procedūros, atliekamos stimuliuotame moterų cikle, yra efektyvesnės, nes dažnai pasiekiamas net dvigubai didesnis nėštumų skaičius lyginant su IUI, atliekamose natūraliame cikle. Ovuliacija stimuliuojama vaistais, kurių kiekis IUI procedūroms yra žymiai mažesnis nei IVF procedūroms.

IUI taikoma, kai vyro sperma yra subfertili (vaisingumas yra sumažėjęs, tačiau gali apvaisinti moterį): koncentracija mažesnė nei 20 milijonų mililitre ir progresyvus judrumas - judantis pirmyn - mažesnis nei 50 proc. Vaisingumo laboratorijoje vyro sperma yra specialiai paruošiama IUI procedūrai. Spermos paruošimo procedūros metu sukoncentruojami judrūs spermatozoidai, pašalinami prostaglandinai, uždegiminiai faktoriai ir antigeniniai baltymai, randami natūralioje spermoje. Vyro spermos paruošimo metu pašalinami negyvybingi, pažeisti ir morfologiškai pakitę spermijai, leukocitai, nesubrendusios germinacinės ląstelės, pašalinės ląstelės, ir tai yra papildomi spermos paruošimo privalumai.

IUI procedūra yra santykinai greita ir neskausminga, atliekama be nejautros ar nuskausminančių vaistų. Inseminacija paprastai atliekama 36 valandos po HCG injekcijos (žmogaus chorioninio gonadotropino). Procedūra atliekama naudojant minkštą kateterį, kuris įvedamas į moters gimdą per gimdos kaklelį. Tiesiai į gimdą perkeliama (sušvirkščiama) laboratorijoje paruošta sperma. Po tokios procedūros paprastai skiriamas natūralus progesteronas arba progestinų grupės preparatas 14 dienų luteininei fazei palaikyti. Kai procedūra bus baigta, jūsų bus paprašyta bent penkias minutes likti atsipalaidavusioje padėtyje. Tą pačią dieną, kai atliekama procedūra, pacientai gali atnaujinti įprastą fizinę veiklą, įskaitant lytinius santykius.

Apvaisinimas in vitro (IVF) ir teisiniai aspektai Lietuvoje

Diskusijų kelia vadinamasis apvaisinimas in vitro, kiaušialąsčių ir vyro spermos sujungimas ne moters kūne, o mėgintuvėlyje. Embrionas po kelių dienų perkeliamas į moters gimdą. Pirmasis „kūdikis iš mėgintuvėlio“ 1978 metais gimė Anglijoje. 2012 metais buvo paskelbta, kad po šios procedūros pasaulyje gimė apie 5 mln. žmonių.

Šiuo metu ši procedūra Lietuvoje atliekama tik privačiose klinikose. Ji menkai reglamentuojama, kainuoja apie 2 tūkst. eurų ir nėra finansuojama valstybės. Pagalbinis apvaisinimas moterims yra sudėtingas sprendimas ne tik dėl eilės procedūrų jos kūne, bet finansiškai tai didelis iššūkis, ypač neturinčioms sutuoktinio. Gydytojos akušerės ginekologės G. Bogdanskienės teigimu, pagalbinis apvaisinimas dažniausiai lietuvėms atsieina apie 3,5 tūkstančio eurų, nes privalomos procedūros kainuoja apie 2 tūkstančius eurų, o vaistai dar tūkstantį arba pusantro tūkstančio eurų. „Dar yra procedūrų šalia pagalbinio apvaisinimo, kurios yra neprivalomos, bet gali būti, jeigu pageidauja. O privaloma, aišku, yra embrionų užšaldymas, tai taip ir susideda sumos“, - užsimena G. Bogdanskienė.

Gydytojos teigimu, 50 proc. pacienčių išvažiuoja į kaimynines šalis dėl šios procedūros, nes Lietuvoje tai nelegalu. Apie pusantro tūkstančio išvažiuoja į Latviją ar Estiją. Tenka važinėti kas kelias dienas, kas gerokai padidina išlaidas ir pasunkina žmonių gyvenimą. „Žmonėms pasunkinam gyvenimą ir, taip sakant, pinigus iš Lietuvos ekonomikos išvežam", - sako „Gražinos Bogdanskienės vaisingumo centro“ vadovė.

Kasmet po pagalbinio apvaisinimo šalyje gimsta apie tūkstantis vaikų. Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų. Priėmus įstatymą, nevaisingos poros sulauktų valstybės paramos, bet procedūroms būtų taikomi įstatyme įvesti ribojimai.

Diskusijų objektai ir teisinio reguliavimo kaita

Didžiausias diskusijas kelia tai, ar embrionai turi būti saugomi kaip žmogaus gyvybė. Kritikai sako, kad su pagarbos žmogaus gyvybei principu nesuderinami neribotas embrionų kūrimas, neribotas jų šaldymas ir sunaikinimas pasibaigus saugojimo terminams, embrionų atranka pagal genetinius požymius ir tokios atrankos metu „netinkamais naudoti“ pripažintų embrionų sunaikinimas. Kai kurie politikai ir medikai sako, kad etines problemas išsprendžia nauja technologija šaldyti ne embrionus, o kiaušialąstes. Liberalesnio reglamentavo šalininkai sako, kad reikalavimas visus embrionus perkelti į moters organizmą didina daugiavaisio nėštumo riziką ir mažina pagalbinio apvaisinimo sėkmės tikimybę. Jų teigimu, nesant įstatymo, turtingesnės šeimos rinksis pagalbinio apvaisinimo procedūras užsienyje, o neturtingos ir toliau negalės susilaukti vaikų.

Antras svarbus klausimas yra susijęs su lytinių ląstelių - spermos ir kiaušialąsčių - donoryste. Kritikai sako, kad anoniminė donorystė atima vaikų teisę žinoti savo tėvus. Šalininkai teigia, kad ne sutuoktinio ar partnerio donorystė yra vienintelė galimybė susilaukti vaikų tiems onkologiniams pacientams, kuriems gydymas chemoterapija ar radioterapija pažeidžia reprodukcinę sistemą. „Nėra partnerystės įstatymo. Visi labai akcentuoja šitą, jeigu partnerystės įstatymas tai būtinai homoseksualioms poroms, tai partnerystės įstatymo ir hetero poroms nėra. Tai kuo tie žmonės nusikalto Lietuvai, kad negali gauti gydymo? Katalikų Lietuva tokia“, - komentuoja G. Bogdanskienė. Taigi, pagalbinį apvaisinimą Lietuvoje gali pasidaryti tik susituokusi moteris, o spermos banko naudojimas galimas tik, jeigu sutuoktinio lytinių ląstelių nepakanka arba jis gali pernešti sunkias ligas vaikeliui.

Lietuvoje buvo svarstomi įvairūs pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektai. Štai kaip keitėsi pasiūlymai:

Sugriežtinti įstatymą pasiūlė 57 politikai, dauguma iš jų - „valstiečiai“, taip pat keli konservatoriai, „tvarkiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos nariai. Už liberalesnį reglamentavimą tvirtai pasisako socialdemokratai ir liberalai. Už konservatyvų variantą - prieš embrionų šaldymą ir už jų skaičiaus ribojimą - Vyriausybėje pasisakė atskirąją nuomonę pareiškęs Rokas Masiulis. Konservatorius Andrius Kubilius viešai pareiškė palaikantis liberalesnį variantą. „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis po kritikos atsitraukė ir sutiko atsisakyti siūlymo riboti embrionų skaičių ir drausti juos šaldyti. Prezidentė Dalia Grybauskaitė rinkimų kampanijos metu embrionų naikinimą buvo pavadinusi „labai neetišku dalyku“, bet šiemet liepą ji vetavo įstatymą, kuris draudžia embrionų šaldymą ir riboja sukuriamų embrionų skaičių. Ji žada vetuoti ir naują įstatymą, jei jis ribos sukuriamų embrionų skaičių.

Situacija užsienyje rodo, kad dauguma Europos Sąjungos šalių leidžia embrionų šaldymą ir neriboja jų skaičiaus, o apvaisinimas mėgintuvėlyje iš dalies finansuojamas valstybės. Kaimyninės Lenkijos valdžia, palaikanti artimus ryšius su Bažnyčia, pernai gruodį paskelbė apribosianti pagalbinio apvaisinimo procedūrų finansavimą. Italija prieš dešimtmetį priėmė įstatymą, panašų į Lietuvos birželio mėnesio versiją, tačiau tarptautiniai ir nacionaliniai teismai paskelbė, kad jo nuostatos pažeidžia žmogaus teises.

tags: #zmogui #budingas #vidinis #apvaisinimas

• IKEA sprendimai mažylių drabužiams
• Kaip padėti vaikui geriau išsimiegoti?
• Daugiau apie asociacijos įkūrimą ir misiją
• Apie H. pylori ir nėštumą: išsamus gidas
• Sužinokite daugiau apie Liudviko gyvenimą