Kodėl kokybiškas laikas su vaikais yra gyvybiškai svarbus?

Vaikų laikas, arba mūsų laikas, skiriamas vaikams, turi neįtikėtiną svarbą tarpusavio ryšio stiprinimui ir vaiko savivertei. Laiko mes visi turime vienodai. Gaila, bet jo nei nusipirksi, nei nusipieši. Kiek jo praleidžiame su savo vaikais, priklauso nuo situacijos, galimybių ir noro. Visgi svarbu ne tai, kiek valandų ir minučių skiriame vaikams, daug svarbiau tai, kiek jie patys jaučiasi jų gavę.

Nors tėvams dažnai atrodo, kad skiria daug dėmesio savo sūnui ar dukrai, tačiau ar tas laikas buvo kokybiškas? Šiuolaikinio gyvenimo tempas kelia nemažai iššūkių, ir šeimos nariai susiduria su laiko stygiumi, darbo įtampa, skirtingais interesais ir konkurencija dėl dėmesio. Būtent prasmingas laikas šeimoje yra tas pagrindas, kuris formuoja mūsų vaikų emocijų pasaulį, vertybių sistemą ir gebėjimą kurti santykius ateityje. Rytai yra geriausias laikas praleisti kokybišką laiką su šeima. Atsidėkite papildomas 10 ar 15 minučių kiekvieną rytą, per kurias galėtumėte nuveikti kažką dviese su savo vaiku. Tai gali būti bet kas - sulankstyti antklodes, išplauti indus ar ką nors sutvarkyti kambaryje. Tokie nuobodūs namų ruošos darbai gali virsti smagia jūsų ir jūsų vaiko kasdienybe. Taip pat galite šį laiką išnaudoti mankštinantis ar ruošiant pusryčius kartu.

Kokybiškas laikas: tikslingas ir betikslis

RIE Pagarbios Tėvystės filosofija nuo pirmųjų dienų su kūdikiu skatina išskirti dvi laiko sąvokas: kokybiškas laikas kažko siekiant ir kokybiškas laikas nieko nesiekiant. Tai vaikų laikas, kuomet su juo užsiimame veikla, turinčia tikslą. Tokio laiko pavyzdžiai gali būti įprasta rūpinimosi kūdikiu veikla: maitinimas, sauskelnių keitimas, maudymas ar nagų karpymas. Tačiau palūkėkite, ar šis laikas mažiau svarbus nei žaidimai? Anaiptol, juk tai vienos iš intymiausių akimirkų, kuomet mūsų rankos liečia kūdikius, o akių žvilgsniai susitinka. Ar rankų prisilietimai bus skubūs ir nekantrūs? Tai tartum būtinas pareigų laikas, kurį galime pakylėti į kokybišką ryšio su savo mažyliu laiką. Besimėgaudami procesu, pakvieskime kūdikį dalyvauti jo priežiūros veiklose, tarkim, sauskelnių keitime. Stabtelkime, kūdikio žvilgsnis nukrypo - kas patraukė jo dėmesį? Mažylis vėl žiūri mums į akis. Jis žino, kad mes čia.

Kaip kontrastas tikslą turinčioms veikloms, kokybiškas vaikų laikas nieko nesiekiant neveda į apčiuopiamą rezultatą. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog tai laikas, kuomet žaidžiame su vaikais. Tačiau iš tiesų - tai laikas, kai žaidžia vaikai, o mes, sutelkę visą savo dėmesį, juos stebime ir tampame kukliais jų žaidimo asistentais. Būtina tokio laiko sąlyga - sutelktas mūsų dėmesys ir buvimas šalia. Taip, tyliai stebėdami savo vaikus, ne kartą nustebsime. O jei vaikai mėgina mus įtraukti į veiklą? Įsitraukime, tačiau jų sąlygomis, ne mūsų iniciatyva. Jei mums padavė kaladėlę, palaikykime ją. Visai nebūtina statyti bokšto. Paprašė paskaityti knygelę - leiskime vaikui pasirinkti, kur skaityti, versti puslapius, o gal skaityti nuo pabaigos ar pakeisti veiklą tik įpusėjus istorijai. Užlipo ant didelės dėžės, prašo nukelti? Neskubėkime, lėtai atsisėskime šalia ir padrąsinkime įveikti šį iššūkį patiems. Tai užtruks tikrai ilgiau nei tiesiog nukelti.

Ypatingas laikas: nedalomas dėmesys jūsų vaikui

Vaikams ūgtelėjus (nuo 2,5-3 metų), kokybišką laiką su vaiku nieko nesiekiant galime kilstelėti į naują lygmenį ir paversti jį Ypatingu laiku, netgi paskolinti jam patį gražiausią - savo vaiko vardą, tarkim, Sofijos laikas ar Ypatingasis Bernardo laikas. Tai laikas, kuomet iš anksto sutartą laiko periodą vaikui skiriame savo šimtaprocentinį nedalomą dėmesį, kartu užsiimdami bet kokia jo pasirinkta veikla.

• Tokio laiko atsiradimą aptarkime su vaiku. Tiesiog pasakykime, kad tai bus tik jūsų laikas kartu, kuomet sutiksime su bet kokia jo pasiūlyta žaidybine veikla (žinoma, sveikas protas niekur nedingsta ir saugumas visuomet pirmoje vietoje).
• Nuspręskime, kada toks laikas pasikartos, kad vaikas žinotų, kada tikėtis: kasdien, savaitgalį ar kaskart susidarykime savaitės planą.
• Šis laikas su vaiku yra ribotas. Jis turi aiškią pradžią ir pabaigą, tad patartina naudotis laikmačiu ar žadintuvu. Pradėti galima nuo 5 ar 10 minučių. Vaikui augant, įprastai toks laikas ilgėja, tačiau retėja jo dažnumas. Vyresni vaikai gali patys paprašyti tokio laiko, jei pasijunta vieniši ar jų gyvenime kažkas įvyksta.
• Šiam vaikų laikui turime pasiruošti ir sau viduje nuspręsti, jog niekam neleisime mūsų išblaškyti. Nei telefonui, nei būtiniems reikalams, nei mintims apie darbą ar atsakymams į partnerio klausimus. Visa tai palauks.
• Šio laiko su vaiku veiklas renkasi tik vaikas, o mes prisijungiame su maksimalia pozityvumo ir visiško pritarimo injekcija. Nes tai nėra geras metas priminti apie tinkamas manieras, namų darbus ar kažkokius mūsų lūkesčius. Ir tai ne laikas, skirtas mokymuisi.
• Kadangi šis laikas turi aiškią pabaigą, nuskambėjus žadintuvui (ar kitam aptartam signalui), sukurkime jam efektingą užbaigimo ritualą.
• Jokiu būdu šis laikas negali būti naudojamas kaip apdovanojimas ar bausmė.

Patikėkite, toks Ypatingas laikas kartu su kaupu atperka mūsų prapuolimus darbe ar buityje. Tai laikas, kai mūsų vaikai jaučiasi priimti, mylimi ir matomi. Būtent nuo reguliaraus tokio laiko leidimo kartu, galime pradėti spręsti vaikų elgesio iššūkius, priešinimąsi aptartoms taisyklėms arba sunkius pasikeitimų laikotarpius. Pradžioje gali būti šiek tiek keista ir nejauku, kaip tai ir nutiko Kristinos šeimoje. Jai šios 30 minučių atnešė lengvumo. Bernardas nustebino savo kūrybiškumu. Jis tampa susikoncentravęs, užtikrintai renkasi veiklas, nesiblaško, greitai priima sprendimus. Tarsi būna pasiruošęs, nes žino, kad šis laikas ribotas ir stengiasi jį išnaudoti. O jam pasibaigus, vis lengviau tęsia žaidimus savarankiškai.

Sutinku, kad turint namuose daugiau vaikų, kokybiško ar Ypatingo laiko sąvokos skamba tarytum prabanga. Tačiau tuomet šis laikas yra dar svarbesnis ir vertingesnis. Juk kiekvienas norime bent trupučio nedalomo mylimiausių žmonių dėmesio ir ryšio su jais. Žinoma, kuo daugiau namuose vaikų, tuo daugiau tėvams reikia kūrybiškumo sukuriant tokį laiką. Ji pradeda nuo jauniausio, kad tuo tarpu vyresnieji pabūtų kartu. Tik nesuklyskite galvodami, kad vyresniems vaikams Ypatingo laiko jau nebereikia. Dažnai netgi atvirkščiai. Mažieji mėgaujasi ne tik tėvų, bet ir vyresnių brolių ir seserų dėmesiu, o vyresnieji tartum jau patys gali savimi pasirūpinti. Ne visai. Dar ne. Neatsisakykime pasinerti į Ypatingą laiką su paaugliu. Tai nuostabi proga ne tik skirti nedalomo dėmesio, bet ir pažinti kiekvieno jų asmenybes be brolių ar sesių šešėlio.

Kiek laiko tėvai skiria vaikams? Pasaulinės tendencijos

Jeigu kada nors kaltinote save, kad skiriate per mažai laiko vaikams, galime paguosti tuo, jog esate ne vieni. Deja, pasaulinė tendencija tokia, kad gimdytojai atžaloms skiria neįtikėtinai mažai laiko. Moksliniai tyrimai rodo, kad šiuolaikiniai tėvai praleidžia daugiau laiko su vaikais nei 1965-ųjų tėvai. Vidutiniškai šis laikas išaugo 153 %. Skaičius atrodo daug žadantis. Deja, vertinant statistiką, rodančią, kiek dabar tėvai skiria laiko atžaloms, ji nenuteikia itin optimistiškai. OurWorldInData.org duomenimis, vidutinė aukštąjį išsilavinimą turinti Vakarų šalių motina per dieną vaikams skiria vidutiniškai 120 min., o tėvas - 85 min. Tarp aukštojo išsilavinimo neturinčių žmonių šis laikas apie 20 % trumpesnis. Didžiojoje Britanijoje atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei pusė tėvų jaučiasi nutolę nuo vaikų, o šis atitolimas ypač jaučiasi paauglystėje, sulaukus vidutiniškai 13 m. Įdomu tai, kad net apie 43 % tėvų dėl per mažai su atžalomis leidžiamo laiko kaltina ne save, o vaikus. Esą šie per daug dėmesio skiria televizijai, kompiuteriui, socialiniams tinklams, elektroniniams žaidimams ar tiesiog užsidarę savo kambariuose.

Nepaisant šių tendencijų, svarbu prisiminti, kad laikas, praleistas su vaiku, kiekybė neturi įtakos jų akademiniams pasiekimams, elgesiui ir emocinei gerovei. Tai nereiškia, kad reikia paneigti laiko, praleisto su vaikais, svarbą, tiesiog akcentuotina, jog laiko kokybė yra daug svarbesnė nei laiko kiekybė. Vaikams reikia labai kokybiško laiko su savo tėvais (globėjais) - būtent tai yra naudingiausia vaikams ir tai gali turėti teigiamą poveikį jiems augant. Kiekviena kartu praleista valanda turi ilgalaikį poveikį jo raidai ir asmenybės formavimuisi bei suteikia vaikui saugumo, nuramina jį.

Per mažai laiko su vaikais: pasekmės ir atpažinimo ženklai

Neįmanoma nurodyti tikslaus laiko, kurį derėtų kasdien praleisti su vaikais, mat tai individualu. Tačiau yra akivaizdžių požymių, kad vaikas negauna pakankamai dėmesio. Pirmiausia, jeigu beveik nematote atžalos, tai vienas akivaizdžiausių požymių. Kaltę tėvai dažnai maskuoja dovanomis, nuolat be jokių progų pirkdami įvairių dovanėlių ar duodami papildomų kišenpinigių. Jeigu vaikas jūsų visiškai neklauso, tai taip pat gali būti per mažai praleidžiamo laiko pasekmė. Galbūt vaikas tiesiog turi kitą autoritetą? Kodėl vaikas turėtų klausyti kažko, ko beveik nė nemato ar kas su juo net nesiteikia pabendrauti? Daugumai tėvų sunku pripažinti, kad jie nepažįsta vaiko. Norint objektyviai tai įvertinti, paklauskite savęs, ar žinote, ką atžala (ne)mėgsta, ko bijo, kas geriausias draugas, apie ką svajoja… Jeigu kyla daugiau klausimų nei ateina atsakymų, pats laikas susimąstyti ir keisti tarpusavio bendravimą. Kitas ženklas - žema vaiko savivertė. Nors to priežasčių gali būti įvairiausių, nepakankamas tėvų laiko skyrimas vaikams - vienas dažniausių kaltininkų. Kai net patys artimiausi žmonės neskiria užtektinai laiko, vaikas jaučiasi niekam nereikalingas. Be to, jeigu vaikas nuolat nori leisti laiką su kitais žmonėmis, tai rimtas įspėjimas, kad kitas suaugęs žmogus su atžala užmezgė tvirtesnį ryšį nei jūs. Joks vaikas nesijaučia gerai, kai tėvai jam neranda laiko. Tik ne kiekvienas išdrįsta tai tiesiai pasakyti gimdytojams. Vaikas gali turėti daugybę žaislų, būti leidžiamas į įdomiausius būrelius, stovyklas, bet nė vienas iš šių dalykų niekada neatstos su tėvais praleisto laiko.

Kai tėvai vaikams skiria per mažai laiko, daroma milžiniška žala. Pirmiausia nukenčia vaiko savivertė. Jis jaučiasi nereikalingas, atstumtas ir dėl to ima kaltinti save. Todėl savivertė smunka ne tik plėtojant santykį su gimdytojais, bet ir kitose gyvenimo srityse. Tai gali lemti, kad vaikui sunku rasti draugų, prastai sekasi mokytis, jis daug ko bijo, nelinkęs išbandyti naujovių. Viskas dėl to, kad tėvai nesukūrė saugaus pagrindo ir pasaulis vaikui atrodo pavojinga vieta, kur su visais kylančiais pavojais turi grumtis vienas. Įrodyta, kad tie vaikai, kuriems stigo tėvų dėmesio, dažniau linkę į destruktyvų elgesį, dažniau patenka į pavojingas situacijas. Vaikai bando išsikovoti tėvų dėmesį netinkamomis priemonėmis - skriausdami kitus, niokodami daiktus, prastai mokydamiesi ar net sirgdami. Pasąmonė labai galinga ir organizmas tikrai geba susargdinti pats save, jeigu tik tai padės pasiekti išsvajoto tikslo. Deramo tėvų dėmesio negaunantys vaikai dažniau serga ir todėl, kad nuolat gyvena įtampoje, jaučiasi nelaimingi. Nieko nuostabaus, kad paauglystėje ir suaugę dažniau susiduria su nerimo sutrikimais, depresija, valgymo sutrikimais, priklausomybėmis ir kitomis psichikos ligomis. Taip pat įrodyta, kad tokie vaikai net ir vėliau gyvenime stokoja socialinių įgūdžių, pirmenybę teikia socialiniams tinklams, o ne realiam bendravimui.

Kaip užtikrinti kokybišką laiką su vaikais?

Labai svarbu ne tik skirti užtektinai laiko vaikams, bet ir užtikrinti, kad tas laikas drauge praleistas kokybiškai. Tarkime, tėvai gali sėdėti ant sofos drauge su atžalomis ir spoksoti į televizorių vienas kitam neištardami nė žodžio. Vargu ar tai atneš daug naudos, nors ir galima sakyti, kad laikas leistas drauge. Kartu kokybiškai praleistas laikas turi būti toks, kurio metu aktyviai bendravote, užsiėmėte bendra aktyviai įtraukiančia veikla, drauge žaidėte. Visa tai turėtų įtraukti tiek mentaliai, tiek emociškai. Mes, tėvai, galime pasirinkti, ar su vaikais praleistas laikas bus kokybiškas.

• Kasdien kuo daugiau bendraukite. Geriausia tiesiogiai - šnekantis. Jeigu neįmanoma, įtraukite ir kitus būdus: žinutes, skambučius, net raštelius. Sukurkite kasdienį bendrą ritualą. Tai gali būti bet kas, kas abiem teikia malonumą. Pavyzdžiui, kasdien po vakarienės galite drauge pusvalandį pasivaikščioti, prieš miegą 20 min.
• Kartokite, kad mylite. Kasdien ir net ne po kartą. Tėvams dažnai atrodo, kad tai savaime suprantama. Visgi išgirsti garsiai itin malonu, juk ir jums patiems gera, kai antroji pusė tai primena. Labai svarbu taip sakyti ne tik mažyliams, kuriems tėvai „myliu tave“ kartoja noriai, lengvai ir dažnai, bet ir vyresniems vaikams, kuriems kalbėti apie emocijas ne taip jau paprasta, ypač paauglystėje.
• Valgykite drauge, kai tik įmanoma. Tai gali atrodyti smulkmena, bet iš tiesų labai reikšminga. Gaminkite ir valgykite kartu su vaikais, kai tik įmanoma.
• Rasti bendrą pomėgį. Gal tai plaukiojimas, gal futbolas, gal piešimas ar bet kas kita. Suplanuokite laiko su vaiku pasirinktai veiklai atlikti. Būtinai atlikite ir užbaigite veiklą be jokių trukdžių.
• Žaiskite su vaiku. Mažajam žaidimai - kur kas daugiau nei pramoga. Tai ir komunikacijos, ir ugdymo forma. Todėl tėvai raginami kuo daugiau žaisti su atžalomis. Žaiskite su vaiku visada ir visur: darykite tai ir vaiko maudymosi metu, ir lauke, prieš išleisdami jį į ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Vietoj to, jog duotumėte savo telefoną ar planšetę vaikui tuomet, kai jis nuobodžiauja, geriau susėskite kartu ir išmokykite jį žaisti pasirinktą stalo žaidimą. Stalo žaidimai visuomet sujungia visą šeimą ir net tampa dažnos šeimos tradicija. Tai puikus būdas ne tik suartinti šeimos narius, bet ir ugdyti vaiko loginį mąstymą. Nėra nieko, kas galėtų nugalėti klasikinę pasaką prieš miegą, kai norite kokybiškai praleisti laiką su vaiku. Visai nesvarbu, ar tai būtų jūsų vaiko išsirinkta knygelė, ar kažkas, kas nutiko jūsų pačių vaikystėje, skaitymas / pasakojimas prieš miegą yra būtent tai, kas sukurs gilų ir daug glaudesnį ryšį tarp jūsų ir vaiko. Be viso to, tai dar skatina vaikų norą skaityti daugiau.
• Išjunkite išmaniąsias technologijas. Bendraudami su vaiku viena akimi nestebėkite žinių, nerašykite žinučių telefone ir nelaikykite ant kelių pasidėję kompiuterį. Išjunkite išmaniąsias technologijas, kai leidžiate laiką su vaiku.

Gamtos svarba vaiko vystymuisi

Vaikų fizinis aktyvumas šiandien yra vienas svarbiausių aspektų, į kurį būtina atkreipti dėmesį. Didžioji dalis vaikų laisvalaikį neretai praleidžia prie ekranų - telefonų, planšečių ar kompiuterių, o tai lemia mažesnį judėjimą ir su tuo susijusius sveikatos iššūkius, kaip antsvoris, laikysenos sutrikimai ar net prasta nuotaika. „Laiko leidimas lauke vaikams yra be galo svarbus. Tai suteikia galimybę vaikams natūraliai ir spontaniškai judėti: bėgioti, šokinėti, lipti medžiais ar važinėti dviračiu. Šie natūralūs judesiai padeda lavinti motoriką, koordinaciją, stiprina raumenis ir kaulus, taip pat skatina sveiką širdies ir kraujagyslių veiklą“, - teigia lauko darželio įkūrėjas ir pradininkas Lietuvoje Žilvinas Karpis.

Gamtoje vaikai dažnai susiduria su įvairiais iššūkiais: nuo nenumatytų oro sąlygų iki žaidimo metu iškylančių konfliktų su draugais. Anot Ž. Karpio, šios situacijos skatina juos ieškoti kūrybiškų sprendimų, išmokti prisitaikyti, o tai didina emocinį atsparumą. Be to, tyrimai rodo, kad buvimas lauke mažina streso lygį, gerina nuotaiką ir padeda sumažinti nerimą. Gamtos garsai, šviežias oras ir žalumos gausa turi raminamąjį poveikį, kuris ypač svarbus vaikams, augantiems didmiesčiuose, kur gamtos prieinamumas dažnai yra ribotas. Lauko darželio įkūrėjas pažymi, kad po atviru dangumi vaikai mokosi išradingai mąstyti ir rasti sprendimus: „Pavyzdžiui, statant slėptuvę iš šakų ar kuriant žaidimą, kuriam reikalingos gamtinės medžiagos, vaikai skatinami pasitelkti savo vaizduotę ir išradingumą. Toks kūrybiškas mąstymas yra esminis ugdymo elementas, nes jis skatina vaikus būti savarankiškais, priimti sprendimus ir mokytis iš savo patirties.“

Anot jo, žaidžiant lauke su kitais vaikais, ugdomi ir svarbūs socialiniai įgūdžiai: „Lauko erdvės dažnai reikalauja vaikų bendradarbiavimo - pavyzdžiui, žaidžiant komandinius žaidimus ar kartu statant slėptuvę. Tokios situacijos moko dalintis, tartis, derėtis ir spręsti konfliktus, o tai ypač svarbu formuojant sveikus tarpasmeninius santykius. Lauke vaikai turi galimybę susidurti su įvairiais socialiniais scenarijais, kurie padeda lavinti jų empatiją, toleranciją ir komandinio darbo įgūdžius. Natūralioje aplinkoje vaikai įgyja unikalių patirčių, kurios lavina jų gebėjimą adaptuotis, kūrybiškai mąstyti ir sėkmingai spręsti kasdienes problemas“. Buvimas gamtoje taip pat prisideda prie vaikų aplinkosaugos sąmoningumo formavimo. Vaikai, leidžiantys laiką lauke, natūraliai pradeda domėtis gamta, stebi gyvūnus, augalus ir sezono pokyčius. „Tokiu būdu jie išmoksta gerbti ir saugoti gamtą, suvokia jos vertę ir svarbą. Šios žinios ir patirtys vaikams gali padėti formuoti atsakingą požiūrį į aplinką visam gyvenimui. Be to, buvimas gamtoje leidžia suprasti ekosistemų tarpusavio ryšius, moko apie gamtos ciklus, klimato kaitą ir biologinę įvairovę“, - sako Ž. Karpis.

Patarimai, kiek ir kaip būti lauke:

Ž. Karpis akcentuoja, kad tėvai ir pedagogai turėtų stengtis užtikrinti, kad vaikai kuo dažniau praleistų laiką gamtoje, nes tai yra neatsiejama jų sveiko ir harmoningo vystymosi dalis. Jis dalinasi 5 pagrindiniais patarimais:

• Praleiskite bent 3-4 valandas kasdien lauke: Vaikų fiziniam ir emociniam vystymuisi būtinas reguliarus laikas gamtoje, įtraukiant skirtingas veiklas - žaidimus, tyrinėjimą ir kūrybinę veiklą.
• Derinkite veiklas pagal metų laikus: Skirtingi sezonai suteikia įvairių galimybių. Vasarą leiskite vaikams tyrinėti gamtą basomis, tyrinėti vandenį, o žiemą - mokytis apie sniegą ir šaltį. Skatinkite stebėti sezoninius gamtos pokyčius ir mokytis, kaip jie veikia aplinką.
• Pritaikykite veiklas pagal vaikų amžių: Mažesniems vaikams skirkite daugiau laiko laisvai žaisti, tyrinėti ir atrasti. Vyresniems vaikams organizuokite struktūruotus žaidimus, kūrybines užduotis arba ekologinius projektus, kad jie galėtų įgyti žinių ir ugdytų atsakomybę gamtai.
• Pasirūpinkite tinkama apranga ir apsauga: Kad vaikai galėtų saugiai leisti laiką lauke bet kokiomis oro sąlygomis, pasirūpinkite tinkama apranga. Tai užtikrina, kad blogas oras nesutrukdys mėgautis laiku gamtoje.
• Skatinkite savarankiškumą ir problemų sprendimą: Buvimas lauke suteikia vaikams daug galimybių mokytis savarankiškumo. Leiskite jiems patiems spręsti, kaip įveikti nedidelius iššūkius.

Kokybiškas laikas šventiniu laikotarpiu

Šventinis laikotarpis dažnai atneša ne tik džiaugsmą, malonias staigmenas ir ypatingą dvasią, bet ir galvos skausmo. Turbūt dauguma svajoja ir planuoja laisvas dienas ar vaikų atostogas išnaudoti buvimui kartu su artimaisiais, pokalbiams ir žaidimams, bet kartais pasiruošimas šventėms atima tiek jėgų, kad galiausiai tesinori sėdėti prie televizoriaus ar visą dieną nepakilti nuo vaišių stalo. Tačiau knygos „Protingas vaikas“ autoriai dr. Daniel J. Siegel ir dr. Tina Payne Bryson pabrėžia, kad kiekviena, net iš pažiūros nepalankiai atrodanti situacija ar konfliktas gali tapti prasminga pamoka. Kartais tėvai taip įsisuka į auklėtojų ir prižiūrėtojų rolę, kad tarsi pamiršta, jog už taisykles, ribas, pasiekimus ir fizinį saugumą ne mažiau svarbu ir smagus laikas drauge, juokas ir žaidimai, pamiršta tiesiog linksmai leisti laiką su šeima: žaisti, tyrinėti ir bendrauti. Šventinis laikotarpis puiki proga išnaudoti laisvą laiką ir sustiprinti ryšį su savo vaikais bei kurti tradicijas, kurios siesis ne su televizoriumi ar žibančiomis lemputėmis, o pokalbiais, šypsenomis ir bendrumo jausmu.

Knygoje „Protingas vaikas“ pateikiama 12 strategijų, kaip užauginti laimingą vaiką. Dalis patarimų puikiai tinka šventiniam laikui:

1. Užsiimkite bendra veikla. Darbas ar pramogos kartu ne tik suvienija bendram tikslui, bet ir padeda atsiverti. Kepkite sausainius, puoškite namus, žaiskite stalo žaidimus ar eikite pasivaikščioti. Geriausia kalbėtis su vaiku tuo pat metu užsiimant kuo nors kitu. Vaikas lengviau dalijasi išgyvenimais ir kalbasi, kai ką nors stato, žaidžia kortomis ar jums drauge važiuojant automobiliu, o ne tada, kai atsisėdate ir žiūrėdami tiesiai į akis prašote, kad jis atsivertų. Skatinkite bendrauti brolius ir seseris. Ką beveiktumėte - visada stenkitės stiprinti ryšius tarp brolių ir seserų.
2. Dalinkitės prisiminimais. Papasakokite apie savo vaikystės Kalėdas, išklausykite vaikų prisiminimų, skatinkite juos pasidalinti savo patyrimais, džiaugsmais ir svajomis. Atviras pokalbis padės geriau vienas kitą pažinti ir suprasti. Pavartykite senus nuotraukų albumus, aptarkite bendrus prisiminimus. Kurkite prisiminimų knygutę.
3. Žaiskite improvizacinius žaidimus. „Žaismingas auklėjimas“ yra vienas geriausių būdų mokyti vaikus kurti santykius. Teigiamos patirties vaikai įgyja iš žmonių, su kuriais praleidžia daugiausia laiko - savo tėvų. Žaiskite žaidimus. Pasakokite pokštus. Nebijokite atrodyti kvaili. Domėkitės, kas jiems rūpi. Improvizaciniai žaidimai skatina gebėjimą priimti. Spontaniškumas ir kūrybiškumas yra svarbūs gebėjimai, o naujumas skatina dopamino gamybą.
4. Mokykite empatijos. Vaikai negimsta norėdami dalytis žaislais, dovanomis ar saldainiais. Gebėjimo dalytis, atleisti, pasiaukoti ir išklausyti reikia mokytis. Šventinis laikotarpis, žaidimai su sesėmis, broliais, pusbroliais ar draugų vaikais gali tapti puiki proga mokytis bendrauti ir suprasti kito jausmus. Net ir konfliktinėje situacijoje, įsigilinant į vaiko jausmus, klausinėjant, kodėl jis pasielgė agresyviai, piktai ar nedraugiškai, ir po to paskatinant jį pagalvoti ir apie kito vaiko jausmus, vaikas gaus didžiausią pamoką.
5. Aktyviai pramogaukite. Judėkite. Užuot susispaudę ant sofos ar visą dieną slankioję aplink vaišių stalą, išeikite į lauką, statykite sniego senį, čiuožkite, slidinėkite, leiskitės rogutėmis nuo kalno. Net jei oras itin žvarbus, pajudėti galite ir viduje - surenkite pritūpimų ar atsispaudimų varžybas ar kalėdinę diskoteką. Būkite kūrybiški. Įtraukite ir vaikus. Tyrimai rodo, kad fizinis judėjimas tiesiogiai veikia smegenų cheminę sandarą: keičiant fizinę būseną, pavyzdžiui, pajudant ar atsipalaiduojant, keičiasi ir emocinė būsena.

Tėvų įtaka paaugliui ir apsauga nuo psichoaktyviųjų medžiagų

Kokią įtaką paaugliui turi tėvai? Vieni mano, kad šiais laikais paaugliai nebepaiso jokių autoritetų. Kiti įsitikinę, kad tėvai išlieka labai svarbūs. Prasmingi ryšiai yra susiję su laiko kokybe, o ne su jo kiekiu. Apsauginiai veiksniai - dalykai, kurie saugo nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo.

1. Šeimos parama. Skirkite savo vaikui daug meilės, palaikykite jį. Norint apsaugoti paauglį nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, svarbu, kad jis praleistų pakankamai laiko savo namuose. Kad jam norėtųsi juose būti, svarbi teigiama atmosfera ir bendrumo jausmas šeimoje.
2. Padėkite vaikui mokytis. Jūsų nuoširdus domėjimasis vaiko gyvenimu mokykloje ir pagalba atskleidžiant savo stipriąsias puses yra svarbūs saugikliai nuo tabako, alkoholio ir narkotikų. Svarbu teirautis apie namų darbus, jei reikia, padėti vaikui juos paruošti.
3. Skatinkite kūrybingumą. Yra daug veiklos rūšių, kurios paaugliams ne tik įdomios, bet ir gali padėti lengviau atsispirti psichoaktyviosioms medžiagoms.
4. Bendraukite patys ir skatinkite tai daryti savo vaiką. Taip pažinsite jį supančią aplinką ir padėsite kurti ją saugesnę. Jeigu vaiko draugų elgesys jums kelia nerimą, svarbu tai aptarti su savo vaiku. ŽINOKITE. Žinokite, kur jūsų vaikas yra bet kuriuo paros metu. Sutarkite taisyklę: kai skambinate jam, jis privalo kelti ragelį arba kuo greičiau paskambinti.
5. Ugdant tam tikrus įgūdžius, stiprėja vaiko pasitikėjimas savimi. Tada jis aiškiau žino, ko nori gyvenime ir kada pasakyti „ne“. Mokykite vaiką tvirtai laikytis savo nuomonės.
6. Klokite pamatus. Vertybės, kurias puoselėjame šeimoje, gali tapti tvirtu pagrindu.
7. Svarbu gebėti planuoti savo laiką. Kai vaikas aiškiai žino, ką šiandien, rytoj turi nuveikti, lieka daug mažiau progų neplanuotiems paklydimams. Norėdami išmokyti savo vaiką planuoti laiką, būkite jam pavyzdys.

tags: #buten #todel #svarbus #laikas #praleistas #su

• Kas vyksta vizito pas ginekologą metu?
• Muzikinės dramos analizė
• Išsamus kriaušių veislių vadovas
• kaip žaislai padeda ugdyti vaiko emocinį intelektą