Vėmimas vaikams yra gana dažnas simptomas, kuris gali kilti dėl įvairių priežasčių - nuo paprasto persivalgymo ar virusinės infekcijos iki rimtesnių sveikatos sutrikimų. Nors daugeliu atvejų tai nėra pavojinga, tėvams svarbu žinoti, kaip tinkamai reaguoti ir kada būtina nedelsiant kreiptis į medikus. Vaikus dažnai pykina ir šio negalavimo priežasčių yra nemažai.
Vėmimas - organizmo apsauginė reakcija apsinuodijus, taip pat šią reakcija gali sukelti kai kurie vaistai. Vėmimas vaikams dažniausiai nėra pavojingas ir praeina savaime, tačiau tėvai turėtų būti budrūs, ypač kai kalba eina apie mažus vaikus ar pasikartojančius vėmimo epizodus darželyje.
Staiga atsiradusio bet kurio amžiaus vaiko vėmimo dažniausia priežastis - infekcija. Tai gali būti gastroenterito, kitos žarnyno infekcijos požymis.
Blogai besijaučiančio vaiko vėmimą ir galvos skausmą drauge taip pat dažniausiai sukelia infekcija, pavyzdžiui, angina arba gripas. Bet vėmimas drauge su galvos skausmu gali būti ir meningito požymis. Gastroenteritu sergančiam vaikui skausmo antplūdžiai atsiranda viršutinėje pilvo dalyje, nors gali skaudėti ir pilvo šonus ir apačią. Šiuo atveju vėmimo priepuoliai gali būti skausmingi, nes jie sukelia viršutinės pilvo dalies raumenų susitraukimus. Vemti vaikas pradeda staiga, išbalęs vaikas tai gali daryti po keletą kartų per valandą, o pykinimas nesiliauja net tuomet, kai vaiko skrandis visiškai tuščias. Išmatos dažniausiai labai skystos ir jose gali būti kraujo.
Vemia su kraujo priemaiša dažniau vyresni vaikai, ypač jeigu vėmimo priepuoliai (ir atsirūgimai) dažnai kartojasi. Kraujo priežastis paprastai yra skrandžio gleivinės plyšimas, kurį sukelia nuolatinė pilvo raumenų įtampa. Dėl šios priežasties kraujo netekimo rizika nedidelė ir kraujavimas greitai liaujasi.

Kai fizinės vėmimo priežastys atmestos, svarbu atkreipti dėmesį į psichologinius faktorius, ypač jei vėmimas pasireiškia reguliariai darželyje. Mamos dalijasi patirtimi, kad "iš to, ką parašėte - vaiko drebėjimas ir vėmimas kiekvieną dieną darželyje - labai aiškiai matosi, kad priežastys tikrai psichologinės". Tokie simptomai vadinami psichosomatiniais - tai yra streso simptomai, pasireiškiantys fiziniu negalavimu.
Tai yra labai aiškus kūno pasipriešinimas kažkokiems nemaloniems dalykams. "Mano vaikui taip būna rytais prieš einant į mokyklą. Skauda pilvą ir pykina." Kitas tėvų pasakojimas: "Mano mergaitei taip buvo, kai tik pradėjo lankyti pirmą klasę. Per pirmą ar per antrą pamoką apsivemdavo. Kaip ir tu galvojau, kad tai gali būti dėl to, kad kankina kažkoks nerimas."
Tėveliams reikėtų išsiaiškinti, kas nutiko darželyje jų mažyliui, nes toks elgesys turi turėti priežastį. Gal ji kiti vaikai nuskriaudė, gal auklėtoja. Pavyzdžiui, viena mama pasakojo: "mano draugės berniukas vemdavo jau pakeliui į darželį, ji irgi ilgai ieškojo priežasties kodel... o vienakart netiketai atejo pasiimti sunaus anksciau i darzeli ir pamate kaip auklėtoja jos sunu "maitina" - vaikas nenori valgyti muistosi, o ji liepia jam viska suvalgyti, kad butu tuscia lekste, tas suvalge, isveme - o ji jam ta ka isveme VEL liepia suvalgyti... zodziu kai pamate buvo soke i darza nebevede, pas psichologa puse metu vedžiojo vaika, tai psichologe liepe net i darzelio puse pirmais menesiais vaiko nevesti, kad užsimirstu trauma. O apie darželio pakeitimą nebuvo net kalbos."
Štai kodėl "butinai reikai intensyviai ieskoti priezasties, o ji gali kartais buti visai mums suaugusiems netiketa". Gali būti, kad jums reikia keisti darželį, o gal vaikutis dar nepasiruošęs apskritai jį lankyti. "Mano sūnui irgi taip buvo kol nepasikeitė grupė ir auklėtoja. Dabar pasišokinėdamas eina į "darželiuką"." Jeigu niekas nesikeis, reikia vaikų psichologo. Jums būtinai reikalinga psichologo konsultacija, jei rūpi jūsų vaikučio psichinė sveikata. Ir ne pediatras, o tik vaikų psichologas jums čia padės apsispręsti, kaip geriausia elgtis toliau.

Didžiausia rizika vaikui po vėmimo - dehidratacija. Svarbiausia - neleisti išsivystyti dehidratacijai.

Vemdamas vaikas netenka daug skysčių, o drauge ir druskų bei kitų medžiagų. Svarbiausia - laiku pastebėti pavojingus simptomus.

Nepaisant to, kad daugeliu atvejų vėmimas praeina savaime, yra situacijų, kai būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją:

Nors ne visada galima išvengti vėmimo epizodų, yra keletas priemonių, kurios gali sumažinti riziką: