Balsavimo teisė vaikams: ar tėvai turėtų balsuoti už savo atžalas?
Suteikti balso teisę visiems Lietuvos piliečiams, kurią iki pilnametystės įgyvendintų tėvai - tokia idėja neseniai pasklido viešoje erdvėje, į kurią sureagavo ir politikai, ir kiti žinomi žmonės. „Lietuvoje dažnai manoma, kad gimstamumą galima skatinti įvairiomis išmokomis, pašalpomis arba kompensacijomis, tačiau, mano nuomone, šeimos su vaikais paprasčiausiai turi turėti didesnį svorį per rinkimus - ar renkant parlamentą, ar savivaldybių tarybas, ar europarlamentarus bei prezidentą“, - teigė parlamentaras V. Stundys. Jo nuomone, turėdamos daugiau balsų šeimos su vaikais turės didesnį interesą eiti į rinkimus apskritai.
Politinė įtaka ir šeimų interesų atstovavimas
Maža to, turėdami didesnį svorį rinkimuose tėvai su vaikais stipriau lemtų rinkimų rezultatus, todėl politinės partijos būtų priverstos atsižvelgti į šios visuomenės grupės interesus. Pagal sumanymą, už vaikus vienas iš tėvų galėtų balsuoti kol vaikui sukaks 18 metų. V. Stundys sutiko, kad TS-LKD iš to rinkimuose išloštų, bet, jo nuomone, išlošis būtų regimas tik pirmaisiais rinkimais - vėliau visos politinės partijos į rinkimų programas įtrauktų nuostatų, kurios svarbios vaikų turinčioms šeimoms, todėl galutinis rezultatas būtų palankus ne kuriai nors partijai, o pačioms šeimoms.
„Iš pradžių gal ir taip, bet vėliau visos partijos suprastų, kad šeimos politika yra viena kertinių visuomenės gyvenimo sričių, todėl jos užmiršti nevalia. Partijos imtų dėti pastangas kurti šeimai palankią aplinką, siūlytų idėjas, teisės aktų pataisas, kurios šeimoms su vaikais būtų naudingos. O tų būdų gerinti šeimų gyvenimą yra įvairiausių - tai tikrai ne vien pašalpos ar išmokos“, - teigė politikas.
Argumentai už ankstyvą pilietinį ugdymą
Savo feisbuko paskyroje žinomas tinklaraštininkas Ričardas Savukynas taip pat pakvietė susimąstyti ir padiskutuoti apie rinkiminį amžių. R. Savukynas kelia klausimą: o kaip būtų, jei dar būdami, pavyzdžiui, 13 metų vaikai turėtų progą pabalsuoti ir išmokti tai daryti kartu su tėvais, kartu viską pasiaiškinti ir atiduoti balsą savo pažiūras atitinkantiems kandidatams? „Įsivaizduokim, kad vaikas gali pabalsuoti su tėvais, būdamas 3 metų, kai jis apie tai nieko nesupras, tik žinos, kad čia kažkoks ypatingas įvykis. Bet jis supras, kad kažkas čia buvo. O už ką balsuoti - išrinks jo tėvai“, - rašo R. Savukynas.
Anot jo, su tėvų pagalba, vaikai galėtų mokytis atlikti pilietinę pareigą nuo mažens. Jo manymu, tokiu atveju savarankiškai balsuoti, tik su tėvų priežiūra, galėtų pradėti 15 metų sulaukę paaugliai. „Išties daugelis 16 metų paauglių dažnai turi kardinaliai daugiau sveiko proto, nei kai kurie senukai, pabalsuojantys už eilinius gelbėtojus. Netgi dešimtmečiai kartais turi daugiau proto“, - kelia klausimą R. Savukynas.
Kritika ir žmogaus teisių perspektyva
Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Birutė Sabatauskaitė skeptiškai vertina idėją, kad už vaikus balsuotų jų tėvai. „Kai mes kalbame apie rinkimų teisę, reikia suprasti, kad mes turime tiek aktyvią, tiek pasyvią galimybę balsuoti. Dabar Lietuvoje rinkimų teisę piliečiai turi nuo 18 metų“, - teigia B. Sabatauskaitė. Jos teigimu, šioje vietoje nebūtų įgyvendinama jokia balso teisė, nes tėvai tiesiog nuspręstų už vaikus.
Taip pat svarbu pabrėžti kitus iššūkius:
- Infrastruktūra: ne visos rinkimų apylinkės yra prieinamos žmonėms su negalia ar senyvo amžiaus piliečiams.
- Privatumo užtikrinimas balsuojant socialinės rūpybos namuose.
- Kandidatų amžiaus cenzas: diskutuojama, ar kandidatų į Seimo narius amžiaus cenzas negalėtų būti sumažintas iki 20-ies.
Demografiniai iššūkiai ir valstybės parama šeimoms
Lietuvos demografija yra pagrindinis šalies iššūkis, todėl šalia diskusijų apie balsavimo teisę, valstybė taiko įvairias finansines priemones. Nuo 2025 m. pradžios įteisinta nauja išmokų vaikams rūšis - vaiko priežiūros kompensacinė išmoka, kurios dydis - 364 eurai. Taip pat verta pažvelgti į įvaikinimo statistiką Lietuvoje, kuri rodo mažėjantį įvaikintų vaikų skaičių.
Įvaikinimo statistika Lietuvoje
Žemiau pateikiami duomenys apie šeimas ir įvaikintus vaikus pastaraisiais metais:
| Metai | Įvaikinusių šeimų skaičius | Įvaikintų vaikų skaičius |
|---|---|---|
| 2023 m. | 45 | 57 |
| 2024 m. | 49 | 56 |
| 2025 m. | 41 | 49 |
Nors už globojamus vaikus skiriamos nemenkos išmokos, pavyzdžiui, už vaikus nuo 12 iki 18 m. - 481 Eur, specialistai pastebi, kad didžioji dalis įvaikinti norinčių šeimų kelerius metus laukia galimybės įsivaikinti kuo jaunesnį vaiką. „SOS vaikų kaimai“ Lietuvoje sukūrė socialinę reklamą, kurioje atkreipia dėmesį į tai, kad poros, laukiančios įvaikinimo, nenori įsivaikinti paauglių.
Istorinė balso teisės raida
VU doc. dr. istorikas Aurimas Švedas priminė, kad balso teisės evoliucija buvo ilgas procesas. Žvelgiant į XIV-XV amžių, jau greta Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto buvo kelios dešimtys ponų tarybos narių, kurie jautėsi esantys valstybės dalininkai. Tas didysis sprogimas įvyko 1918-aisiais metais, kuomet žmonės turėjo balso teisę pirmuose demokratiniuose rinkimuose.
„Šiandien mes turime laisvės kartą. XX a. tokios neturėjome. Dabar su pasididžiavimu galime sakyti, kad 10 kartų valdžia keitėsi po demokratiškai vykusių rinkimų. Niekada naujausiųjų laikų istorijoje Lietuva neturėjo tokio ilgo laisvės eksperimento“, - tvirtina A. Švedas. Jo nuomone, svarbiausia išlaikyti sąlygas laisvai ir atsakingai rinkti, nes jaunystė yra yda, kuri praeina.
Galiausiai, diskusijos dėl papildomų politinių privilegijų šeimoms su vaikais išlieka aktyvios. Kai kurie ekspertai mano, kad prasmingiau būtų sutelkti dėmesį į kliūčių, trukdančių šeimoms turėti tiek vaikų, kiek jos nori, mažinimą, užuot keitus fundamentalų rinkimų principą „vienas žmogus - vienas balsas“.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
