Bulvinių šeimos augalai: auginimas, įvairovė ir apsauga

Bulvinių (Solanaceae) šeima - tai platus augalų taksonas, apimantis daugybę kultūrinių ir laukinių rūšių, kilusių iš įvairių pasaulio regionų. Šiame straipsnyje apžvelgsime bulvinių šeimos augalų charakteristikas, įvairovę, auginimo gaires ir apsaugą nuo ligų bei kenkėjų, siekiant gauti gausų ir sveiką derlių.

Bulvinių šeimos augalų įvairovė

Bulvinių šeimos charakteristika

Tai gausi 95 genčių ir apie 2000 rūšių - augalų šeima. Lietuvoje auga 20 rūšių augalų (12 genčių). Iš bulvinių daugiausia yra žolinių augalų, nors pasitaiko ir sumedėjusių. Gyvybinė forma. Šaknys - pagrindinės (liemeninė šaknų sistema). Retai - pridėtinės (kuokštinė šaknų sistema), pvz., valgomoji bulvė. Vegetatyviniams organams priklauso stiebas, šaknys ir lapai.

Stiebai

  • Dažniausiai statūs, kampuotai išsilankstę, šakoti, apaugę ilgais, garbanotais plaukeliais (pvz., paprastoji dumplūnė).
  • Apaugę paprastais plaukeliais arba pliki, viršutinė dalis gausiai šakota, briaunuota (pvz., juodoji kiauliauogė).
  • Apaugę lipniais liaukiniais plaukeliais, šakoti (pvz., kvapusis tabakas).
  • Gausiai šakoti, briaunoti, rausvai violetinės spalvos (pvz,. Vaistinė šunvyšnė).
  • Kylantys į viršų, laipiojančiomis viršutinėmis dalimis, apatinės dalys sumedėjusios, nuo apačios gausiai šokoti, šakos išsiskėtusios, negausiai plaukuotos arba beveik plikos (pvz,. Karklavijas).

Lapai ir žiedai

Lapai pražanginiai, kartais - priešiniai, paprasti arba sudėtiniai, be prielapių. Viršutinėse stiebų dalyse ištisiniai, plunksniškai suskaldyti, pailgi, be prielapių (dygliuotasis ožerškis). Pertraukiniais poromis plunksniški, dideli lapai kaitaliojasi su smulkiais (valgomoji bulvė). Žiedai dvilyčiai, taisyklingi, pavieniai arba susitelkę į žiedynus - sudėtinius riestukus. Vaisius - uoga arba dėžutė.

Bulvinių šeimos augalų įvairovė ir reikšmė

Bulvinių šeimos augalai pasižymi didele įvairove ir yra plačiai naudojami maistui, medicinai, kaip dekoratyviniai augalai, tačiau kai kurie yra nuodingi.

Kultūrinės daržovės

  • Pomidorai: Tai dažniausiai auginama daržovė pasaulyje. Norint sulaukti gero derliaus reikia šiek tiek pasistengti ir mums.
  • Paprika (Capsicum): Kadaise laikytos keistomis daržovėmis, paprikos (Capsicum) - bulvinių (Solanaceae) šeimos augalai, puikiai pritapo mūsų valgiaraščiuose. Tarp jų yra ir veislių, pasižyminčių aitriais vaisiais.
  • Valgomoji bulvė: Tai vienas svarbiausių bulvinių šeimos augalų su didele praktine reikšme.
  • Baklažanas: Maistas ir vaistas.
  • Valgomieji dumplainiai (Physalis): Tai bulvinių (Solanaceae) šeimos atstovai iš Pietų ir Centrinės Amerikos.
Bulvinių šeimos daržovės

Dekoratyviniai augalai

Šiame kontekste svarbu paminėti ir dekoratyvinius bulvinių šeimos atstovus.

  • Darželinė petunija: Pasižymi praktine reikšme kaip populiarus dekoratyvinis augalas.
  • Paprastasis ožerškėlis (Lycianthes): Ožerškėlio (Lycianthes) gentyje priskaičiuojamos 148 rūšys augalų, priklausančių bulvinių šeimai (Solanaceae). K. Balnytės duomenimis, tėvynėje, kur šilta ištisus metus (Argentina, Pietų ir Pietryčių Brazilija, Bolivija, Peru, Paragvajus), šie augalai žydi nesustodami, vieni keisdami kitus. Natūralios augimvietės driekiasi pamiškėse, daugiausia priemolio dirvose. Ten sumedėję krūmai, sulaukę 4-5 metų, užauga iki 1,8-2 m aukščio. Mėlynų taurės pavidalo žiedų su geltonu centru skersmuo siekia 3 cm. Vakarais jie užsiskleidžia. Lapai - pailgai arba ovaliai lancetiški, su vos regimu apnašu iš smulkučių plaukelių.

Lietuvoje šis kvapnokai žydintis dekoratyvus vazoninis augalas auginamas namuose ar šiltnamiuose, vasarą gali augti ir žydėti perkeltas į atvirą balkoną ar terasą, platoką lysvę ar konteinerį, jeigu parenkame saulėtą, nuo stipresnių vėjų apsaugotą vietą, - atkreipia dėmesį K. Balnytė. Mūsų krašte vadinamoji bulvių gėlė žydi tik vasarą, o medelio formos augalo aukštis siekia vos 70-80 cm. Galima formuoti ir kompaktišką, žemą krūmelį. Specialistės patarimu, rudenį paprastąjį ožerškėlį reikėtų laikyti vėsesnėje ir tamsesnėje patalpoje, kurios temperatūra neviršija 5 °C. Pavasarį priešingai - šiuos augalus reikia įnešti į šiltą patalpą, ištįsusias šakeles pakirpti paliekant iki 15-20 cm, ir pradėti gausiau laistyti, tręšti žydėjimą skatinančiomis trąšomis. Persodinama į žemę, sumaišytą su priemoliu ar durpėmis, į kiek didesnį vazoną. Paprastasis ožerškėlis dauginamas sėklomis pavasarį arba pusiau sumedėjusiais auginiais vasarą.

Nuodingi augalai

Tarp bulvinių šeimos augalų pasitaiko ir nuodingų rūšių, kurios kelia pavojų sveikatai.

  • Karklavijas (lot. Solanum dulcamara): Priskiriamas nuodingiems augalams.
  • Juodoji drignė (lot. Hyoscyamus niger): Taip pat nuodingas augalas.
  • Paprastoji durnaropė (lot. Datura stramonium): Dar vienas nuodingas bulvinių šeimos atstovas.
  • Vaistinė šunvyšnė: Minima tarp daugiamečių augalų, bet bendrame kontekste reikšminga dėl savo nuodingumo.
Nuodingi bulvinių šeimos augalai

Gerosios augalų apsaugos praktikos (GAAP) bulvinių šeimos daržovėms

Šis standartas apie gerą augalų apsaugos praktiką (GAAP) po priedangomis auginamiems bulvinių šeimos augalams yra dalis EPPO programos, ruošiant tokias gaires visam EPPO regionui. Jis turi būti naudojamas lygiagrečiai su EPPO standartu PP 2/1(1) „Geros augalų apsaugos praktikos principai“. GAAP bulvinių šeimos daržovėse taip pat reiškia aplinkos apsaugos valdymą, kai kenkėjų ir patogenų paplitimas gali būti veikiamas pagrindinėmis auginimo sąlygomis.

Auginimo aplinka ir sėjomaina

Šiaurinėse EPPO regiono šalyse bulvinių šeimos daržovės auginamos daugiausia uždarame grunte (po priedangomis). Kur klimato sąlygos leidžia, šios „vaisinės daržovės“ auginamos atvirame grunte (lauke) (žiūrėti EPPO Standartą PP 2/nn „Lauko bulvinių šeimos daržovės“), taip pat ne sezono metu - plėvele dengtuose tuneliuose arba šiltnamiuose. Tokiomis sąlygomis pagrindinė strategija, kontroliuojant žaladarius, lieka beveik panaši. Aukštame lygyje laikomasi būtinų pagrindinių higienos standartų (reikalavimų). Intensyviose auginimo technologijose sėjomaina (augalų kaita) retai kada įmanoma, o ir augalus čia linkę greitai apnikti kenkėjai. Tačiau Viduržemio jūros šalyse augalų kaita, veikianti tiek dirvos sąlygas, tiek kenkėjų vystymosi ciklą, yra laikoma svarbia bulvinių šeimos daržovių po plėveline priedanga auginimo dalimi. Rekomenduojama mažiausiai 2-4 metus neauginti bulvinių šeimos augalų, atsižvelgiant į rūšių atsparumą tam tikriems patogenams.

Šiltnamis, skirtas bulvinių šeimos augalams

Daigų auginimas ir sodinimas

Bulvinių šeimos daržovės paprastai auginamos iš daigų. Daigai, užauginti mažuose durpių puodeliuose (ar kitoje panašioje taroje), durpių blokeliuose, persodinami į pastovią augimo vietą. Augintojai dažnai perka daigus arba patys juos užsiaugina. Daigai turi būti auginami aukštos kokybės komposte. Jie turėtų būti auginami izoliuotoje vietoje, toliau nuo kitų bulvinių šeimos augalų. Daigai turėtų atitikti sertifikuotų standartų normas. Duoti žemiau nurodymai skirtingiems kenkėjams remiasi atskiromis rekomendacijomis daigams. GAAP rekomenduoja naudoti sėklų beicavimą nuo žaladarių, nes tokie būdai sumažina purškimus. Sveika beicuota sodinamoji medžiaga ir auginimas neužkrėstame dirvožemyje ar steriliame augimo substrate yra nepaprastai svarbūs. Panašūs reikalavimai keliami vandeniui.

Auginimo substratai ir higiena

Bulvinių šeimos daržovės daugiausiai auginamos dirbtiniame substrate, kaip pvz., mineralinėje vatoje. Mineralinė vata ir kitos plaušinės medžiagos turėtų būti naudojamos pakartotinai tik po sterilizacijos garais. Įrankiai, mechanizmai po naudojimo turėtų būti išvalomi. Augalai neturėtų būti žalojami mechaniškai. Auginimo sezono pabaigoje laistymo sistema turėtų būti dezinfekuojama (pvz., vandenilio peroksidu/PAA) nuo patogenų. Tuščiuose šiltnamiuose langai turėtų būti valomi nuo dumblių ir žalių samanų. Žiemą gali būti panaudotos pertvaros, kad būtų sumažintos šildymo išlaidos. Ankstyvą pavasarį yra būtina pašalinti pertvaras, kad būtų išvengta pernelyg didelės drėgmės ir šviesos trūkumo. Langai ir ventiliacijos angos uždengiamos tinklais, kad nepatektų vabzdžiai, tokie kaip amarai, kandys, minamusių suaugėliai ir baltasparniai.

Kenkėjų stebėjimas ir apsaugos priemonės

Kenkėjai turėtų būti visad reguliariai stebimi. Skirtingų augalų apsaugos produktų purškimo programa yra taip pat GAAP, kai yra aptiktos arba laukiamos tam tikros kenkėjų rūšys, kurios kontroliuojamos tik cheminiu būdu. Turėtų būti nustatomas vietinė žalingumo riba. GAAP naudojamos tik aukštos kokybės rankiniai ar automatiniai purškimo įrengimai. Dažniausiai augalų apsaugos produktai paskleidžiami purškiant. Šiltnamiuose gali būti naudojami mažatūriai purškimo įrenginiai, kai pesticidai gali būti paskleidžiami sudarant rūką, miglą, paleidžiant juos dūmų pavidalu, taip pat per drėkinimo ir maitinimo sistemas. Kai vyksta purškimo darbai, ypač purškiant šiltnamio erdvę, durys ir langai turi būti sandariai uždaryti, kad nuodingos medžiagos nepasklistų į aplinką. Darbininkai tokiems darbams turėtų būti specialiai paruošti, turi dėvėti spec. aprangą. Karencijos laikas, kuris turi praeiti po apsaugos produktų panaudojimo, nustatomas atskiroms veikliosioms medžiagoms ir šių reikalavimų turi būti prisilaikoma.

Augalų purškimas šiltnamyje

Dirvos sterilizacija ir biologinė kontrolė

Dirvos sterilizacija yra pagrindinė priemonė kontroliuoti žaladarius (įskaitant piktžolių kontrolę) uždarame grunte. Šiam tikslui GAAP naudojamas dirvos garinimas ir soliarizacija. Tačiau GAAP neturima omeny sistemiško dirvos steriliantų naudojimo, tokie būdai turėtų būti ribojami ir, esant būtinybei, leidžiami tik griežtai kontroliuojat. Pietų šalyse dirvos soliarizacija yra labai efektyvi priemonė dirvos patogenams, tokiems kaip Pyrenochaeta lycopersici, Didymella lycopersici, Verticillium dahliae, Phytophthora capsici, Fusarium oxysporum f. Biologinė kontrolė, kaip dalis integruoto augalų auginimo (IAA) programos, tampa pagrindine praktika bulvinių šeimos daržovių apsaugoje. Jei naudojami biologiniai agentai ir yra būtinybė augalų apsaugos produktų, turėtų būti įvertintas abipusis veikimas ir apsaugos produktai naudojami tinkamu laiku. Apsaugos produktai, veikiantys žalingai natūralius priešus, vis dėlto turi būti naudojami, purškiama tiktai dalis pasėlio, kad nebūtų suardyta biologinės kontrolės sistema visame plote. Kamanių ir bičių naudojimas apdulkinimui bulvinių šeimos daržovių pasėliuose yra įprasta praktika uždarame grunte, todėl jie turėtų būti apsaugoti, kai naudojami augalų apsaugos produktai. Aviliai turi būti išnešti iš šiltnamio arba apdengti tam tikram laikui, priklausomai nuo naudojamo produkto.

Plėveliniai tuneliai ir virusų kontrolė

Plėvele dengtiems tuneliams ir šiltnamiams yra svarbus tinkamų plėvelių parinkimas. Gauti geri rezultatai, naudojant fotoselektyvines plėveles, kurios gali sumažinti vabzdžių antplūdį. Labai svarbu Viduržemio jūros šalyse apriboti keletą virusų, įskaitant Tomato yellow leaf curl begomovirus (TYLCV), sėkmingai auginant bulvinių šeimos daržoves, ypač pomidorus. Paplitimas Bemisia tabaci, TYLCV nešiotojo, yra taip pat svarbus. Augalų transportavimas iš daigyno į auginimo vietą turėtų būti vykdomas atitinkamomis sąlygomis, naudojant dangas, kad būtų išvengta augalų užsikrėtimo. Plėveliniai šiltnamiai turėtų turėti tinklinę dangą, dvigubas duris ir ribotą personalo priėjimą. Specialus dėmesys turėtų būti skiriamas piktžolių naikinimui šiltnamiuose ir aplink juos, nes jos yra daugelio kenkėjų (įskaitant virusus), taip pat piktžolių sėklų šaltinis. Augalai turėtų būti reguliariai tikrinami dėl virusų požymių, o užkrėsti tuoj pat pašalinami.

Dažniausios bulvinių šeimos augalų ligos ir apsauga

Bulvinių šeimos augalai yra jautrūs įvairioms ligoms, kurias sukelia grybai ir kiti patogenai. Svarbu žinoti jų simptomus ir taikyti tinkamas apsaugos priemones. Žemiau pateikiama pagrindinių ligų apžvalga:

Liga / Patogenas Simptomai Apsaugos priemonės (bendrosios + specifinės)
Pythium spp. (sėklų ir daigų puvinys) Sėklų puvinys, daigų diegavirtė, šaknų ir stiebo puviniai. Tamsiai rudos/juodos dėmės, šaknų/stiebo rudavimas, suplonėjimas, lapelių vystimas. Augalų kaita, tinkamas laistymas, vengti šaltos/drėgnos dirvos, sterilizuotas substratas/įrankiai, vandens dezinfekcija, sėklų beicavimas.
Thanatephorus cucumeris (Rhizoctonia solani) Diegavirtė, šaknų, stiebo ir vaisių puvinys. Rusvai rudos/tamsiai rudos dėmės, daigų nunykimas, stiebelio suplonėjimas. Auginimas neužkrėstoje dirvoje, sterilizuotas substratas, higiena.
Thielaviopsis basicola (juodasis sausasis šaknų puvinys) Juodasis sausasis šaknų puvinys, pažeidžia jaunas šakneles, kurios aprūpina augalą maisto medžiagomis. Auginimas neužkrėstoje dirvoje, sterilizuotas substratas, higiena.
Phytophthora cryptogea (pomidorų pašaknio puvinys) Pomidorų pašaknio puvinys, šaknų augimo sustojimas, augalų žūtis šaltoje/drėgnoje dirvoje. Vengti šaltos/drėgnos dirvos, neužkrėstas substratas, tinkamas laistymas, vandens dezinfekcija.
Phytophthora capsici (paprikos diegavirtė) Paprikos diegavirtė, pažeidimas ant šaknų, šaknies kaklelio, stiebo pagrindo. Drėkinimo apribojimas paprikos pasėliuose.
Pyrenochaeta lycopersici (šaknų rudasis puvinys) Šaknų rudasis puvinys ir sukamštėjimas (ypač augantiems dirvoje). Išorinio šaknų sluoksnio audinių pabrinimas, sukamštėjimas, irimas. Auginti neužkrėstoje dirvoje, pilti žemes apie stiebą (su fungicidais).
Didymella lycopersici (stiebo vėžys) Rudos, įdubusios dėmelės su piknidžiais ant stiebo, lapų geltonavimas, vytimas. Infekcija plinta per žaizdas. Sveika sėkla, šalinti ligotas augalų liekanas, neliesti pažeidimų, bendra higiena, augalų kaita, dirvos sterilizacija, atsparios veislės, fungicidai (kai būtina).
Alternaria solani (stiebo, lapų ir vaisių dėmės) Lapų ir stiebo dėmės (rudai rievėtos), vaisių juodasis puvinys, lapų džiūvimas. Sveika ir dezinfekuota sėkla, dezinfekuotas daigynas, vengti drėgmės pertekliaus, šalinti ligotas liekanas.
Septoria lycopersici (lapų dėmėtligė) Smulkios, apvalios rudos dėmelės su pašviesėjusiu centru ir piknidžiais ant lapų, lapų geltonavimas, džiūvimas. Šalinti infekcijos židinius, švari auginimo vieta, sveika/beicuota sėkla, neužkrėstas substratas, vengti drėgmės pertekliaus.
Fusarium oxysporum, Verticillium spp. (vytulys) Vytulys, augalų žūtis. Parazituoja vandens apytakos audiniuose. Augalų kaita, dirvos sterilizacija garais ar soliarizacija, auginimas atspariomis veislėmis.

Sėklų, daigų ir šaknų ligos

  • Pythium spp.: Keletas Pythium spp. rūšių gali užkrėsti bulvinių šeimos augalus ankstyvuoju augimo tarpsniu, sukeldami sėklų puvinį, daigų diegavirtę, šaknų ir stiebo puvinius. Nebeicuotos sėklos infekuotoje dirvoje gali supūti. Jau dygstantys augalai turi tamsiai rudų ar juodų vandeningų dėmių. Susirgusių daigų šaknies kaklelis ir šaknys paruduoja. Stiebelio dalis prie žemės suplonėja ir patamsėja. Lapeliai vysta, daigai sunyksta. Daigų diegavirtė atsiranda židiniais, o persodinus daigus į šiltnamį ji pasireikš ten, kur daigai buvo silpni, pažeisti mechaniškai ar auga nepalankiomis sąlygomis. Pythium spp. išgyvena dirvoje oosporų pagalba supuvusiuose audiniuose daugelį metų. Optimaliomis sąlygomis šis patogenas gali augti neapibrėžtą laiką kaip vegetatyvinis micelis ant įvairių organinių substratų dirvoje. Pythium spp. padeda plisti per drėgna dirva, temperatūros svyravimai, nematodų pažeidimai.
  • Thanatephorus cucumeris (anamorfa Rhizoctonia solani): Tai plačiai paplitęs dirvos grybas, kuris sukelia bulvinių šeimos daržovių diegavirtę, šaknų, stiebo (pamatinės stiebo dalies) ir vaisių puvinį. R. solani išsilaiko dirvoje, komposte ir užkrėstose liekanose micelio ir skleročių pagalba. Patogenas sukelia rusvai rudas ar tamsiai rudas dėmes ant dygstančių daigų. Daigai gali nunykti prieš sudygimą ar ką tik sudygę. Jaunas stiebelis suplonėja, įsismaugia ir augalas žūsta. Šaknų puvinys pasireiškia ant augalų, kurių šaknys jau yra pažeistos kitų patogenų ir ypač nematodų Melaidogyne spp. Virš žemės esančios stiebo dalies pažeidimas vystosi dėl atsitiktinai padarytų genėjimo žaizdų.
  • Thielaviopsis basicola: Juodojo sausojo šaknų puvinio sukėlėjas - yra paplitęs dirvoje ir turi platų augalų-šeimininkų ratą. Patogenas pažeidžia augalo antrines jaunas šakneles, kurios aprūpina augalą maisto medžiagomis.
  • Phytophthora cryptogea: Gali sukelti pomidorų pašaknio puvinį tuoj po daigų pasodinimo. Liga paprastai apima augalus, augančius šaltoje ir drėgnoje dirvoje. Dėl patogeno nustoja augti šaknys, augalai gali žūti.
  • Phytophthora capsici: Sukelia paprikos diegavirtę. Pažeidimas atsiranda ant šaknų, šaknies kaklelio ir plinta į stiebo pagrindą. P. capsici paplitimą sumažina drėkinimo apribojimas paprikos pasėliuose.
  • Pyrenochaeta lycopersici: Sukelia augalų, ypač augančių dirvoje, šaknų rudąjį puvinį ir sukamštėjimą. Šaknų išorinio sluoksnio audiniai pabrinksta, sukamštėja ir palaipsniui suyra.

Bendrosios apsaugos priemonės nuo sėklų, daigų ir šaknų ligų: Į apsaugos priemones įeina augalų kaita, atitinkamas laistymas. Vengti sėti ar sodinti augalus į šaltą ir drėgną dirvą. Kadangi grybai esti dirvoje, labai svarbu auginti neužkrėstoje patogenais dirvoje, substratuose, puodeliuose ir t.t. Tą galima pasiekti naudojant naujas arba garais sterilintas medžiagas. Puodelių, stiklų ir kt. valymas ir sterilizavimas yra galimas su vario sulfatu, amonio junginiais ir kitais dezinfekantais (pvz., formaldehidas, natrio hidrochloridas). Reikia stengtis nepažeisti augalų. Turėtų būti vengiama temperatūrų skirtumo tarp laistomo vandens ir šaknų zonoje esančios temperatūros. Uždarose sistemose, kur vanduo yra naudojamas pakartotinai, jis turėtų būti dezinfekuojamas (pvz., karščiu, smėlio filtrais, UV), nes pašaknio ir šaknų puviniai gali labai greitai paplisti. Sėklų beicavimas taip pat gera praktika. Jei šaknų sistema yra labai pažeista, pilti aplink stiebo pagrindą žemes, kad augalas išleistų pridėtines šaknis virš pažeistos vietos. Tai atlikti reikia tiktai tuomet, jei šaknys kartu apdorojamos ir fungicidais. Daržoves auginti neužkrėstoje dirvoje.

Pažeistos bulvinių šeimos augalų šaknys

Stiebo ir vaisių ligos

  • Didymella lycopersici (stiebo vėžys): Sukelia stiebo vėžį - vieną pagrindinių pomidorų ligų šiltnamiuose. Visa antžeminė augalo dalis gali būti pažeidžiama. Būdingi ligos požymiai pastebimi žemutinėje stiebo dalyje prie žemės. Pradžioje atsiranda mažos rudos įdubusios dėmelės su charakteringais šiai ligai juodais taškeliais - piknidžiais. Dėmės pamažu plečiasi ir gali apjuosti stiebą aplink. Piknidžių susidaro tiek daug, kad pažeista stiebo dalis atrodo ištisai pajuodusi. Dėmių vietose audiniai sutręšta. Apatiniai lapai gelsta, ant jų taip pat atsiranda rudų koncentriškai rievėtų dėmių, kurių centras šviesesnis su matomais piknidžių telkiniais juose. Augalai vysta, nudžiūsta ir žūsta. Infekcija plinta per žaizdas, padarytas genint augalus.
  • Alternaria solani: Infekuoja pomidorus bet kuriuo augimo tarpsniu. Pažeidžiami stiebas, lapai ir vaisiai. Palankiomis ligai plisti sąlygomis vaisiai užsikrečia juoduoju puviniu. Nuo vaiskočio ar kitos mechaniškai sužalotos vaisiaus vietos plinta tamsios spalvos sauso puvinio dėmė. Jos paviršius greit apsitraukia rudai juodomis grybo micelio ir konidijų apnašomis.
  • Phytophthora nicotianae: Pomidoruose pasitaiko retai, bet gali būti pastebėta, kur laistymui yra naudojami antžeminiai purkštuvai. Apatiniai vaisiai atrodo pilki su raudonai rudos spalvos koncentriškai rievėtomis dėmėmis. Infekciją sukelia besitaškantis vanduo ar užkrėsta žemė.

Bendrosios apsaugos priemonės nuo stiebo ir vaisių ligų: Užkrėsta sėkla gali būti daigų žuvimo priežastimi, todėl sėkla turėtų būti sveika. Ligotų augalų liekanos yra pagrindinis infekcijos šaltinis, todėl turėtų būti šalinamos ir sunaikinamos. Labai svarbu neliesti rankomis pažeidimų, nes sporos prilimpa ir gali greitai persinešti nuo augalo prie augalo priežiūros metu, pvz., genint, šalinant lapus. Bendra higiena, dirbant su apkrėstais augalais, yra esminė. Rekomenduojama augalų kaita, dirvos sterilizacija garais ar soliarizacija. Neauginti neatsparių vėžiui veislių. Kai būtina, gali būti naudojami fungicidai. Pomidorai dažnai gali būti apsikrėtę vienu metu ir A. solani, ir Septoria lycopersidi, todėl apsaugos priemonės yra panašios. Labai svarbu, kad pradinė medžiaga būtų sveika, todėl reikėtų sėti sveiką ir dezinfekuotą sėklą, dezinfekuoti daigyną. Vengti drėgmės pertekliaus, santykinė oro drėgmė turėtų būti žema. Augalinės liekanos ir ligoti vaisiai turėtų būti šalinami.

Lapų ligos

  • Alternaria solani: Požymiai pasireiškia kaip įvairios formos, rudos, koncentriškai rievėtos 0,5-1,0 cm skersmens dėmės. Dėmėms susiliejus, lapai džiūsta, todėl užsimezga mažiau vaisių, jie būna smulkesni. Užsikrėtimo pradžiai svarbu, kad keletą valandų lapai būtų sudrėkę.
  • Septoria lycopersici: Sukelia pomidorų lapų dėmėtligę bet kuriuo augalų vystymosi tarpsniu. Ligos požymiai gali pasireikšti jau ant daigų ir, esant stipriam pažeidimui, sukelti jų žūtį. Simptomai taip pat stebimi ant apatinių, senesnių lapų ir stiebų, kai vaisiai dar tik užuomazgų tarpsnio. Pirmiausiai matomos nedidelės, 2-3 mm skersmens, apvalios ar netaisyklingos formos rudos dėmelės. Jų centras vėliau pašviesėja, o pakraščiais lieka tamsios spalvos apvadas. Šviesioje dėmelių vietoje yra tamsūs taškeliai - grybo piknidžiai su išryškėjusia balta konidijų mase. Stipriau pažeisti lapai gelsta, džiūsta ir byra. Panašias pigmentines dėmes, tik labiau pailgos formos, galima aptikti ant atžalų, lapkočių, taurėlapių, vaiskočių. Vaisiai labai retai kada nukenčia ir dėmės pasitaiko tik paviršiuje. Optimalios sąlygos patogenui vystytis yra +25°C temperatūra ir aukšta santykinė drėgmė. Konidijas perneša vėjas, lietus (vanduo) ir gyvūnai. Grybas į augalą-šeimininką patenka per žioteles.

Bendrosios apsaugos priemonės nuo lapų ligų: Pirminių infekcijos židinių pašalinimas sumažina ligos pasireiškimo riziką. Auginimo vieta turėtų būti be jautrių patogenui piktžolių ir prieš tai augusių pomidorų liekanų. Naudoti sveiką arba beicuotą sėklą. Daigus auginti neužkrėstame substrate. Vengti drėgmės pertekliaus. Labai svarbu, kad pradinė medžiaga būtų sveika, todėl reikėtų sėti sveiką ir dezinfekuotą sėklą, dezinfekuoti daigyną. Vengti drėgmės pertekliaus, santykinė oro drėgmė turėtų būti žema. Augalinės liekanos ir ligoti vaisiai turėtų būti šalinami.

Pomidorų lapų dėmėtligė

Vytulio ligos

  • Fusarium oxysporum, Verticillium albo-atrum ir V. dahliae: Įvairūs patogeniniai dirvos grybai sukelia vytulius, o kartais ir augalų žūti. Šie grybai parazituoja vandens apytakos audiniuose. Dažniau serga augalai ten, kur žemesnė temperatūra. Abi Verticillium spp. rūšys išlieka gyvybingos dirvoje tamsaus micelio arba mikroskleročių pagalba.

Apibendrintos ligų prevencijos priemonės

Labai svarbu higiena. Pasibaigus auginimo sezonui, svarbu sterilizuoti auginimo substratus garais arba soliarizacija ir išvalyti įrankius ir šiltnamio sienas. Sirgę augalai turėtų būti pašalinti ir išnaikinti. Rekomenduojama auginti dalinai atsparias veisles. EPPO, ruošdama šį standartą rinkiniui apie GAAP, svarstė informaciją apie specifines veikliąsias medžiagas, naudojamas augalų apsaugai kai kuriose šalyse, ir kaip tai susiję su pagrindine GAAP strategija. Įmanoma, kad tos veikliosios medžiagos dėl tam tikrų priežasčių nėra registruotos tam naudojimui ar yra uždraustos kitose EPPO šalyse. Tai neblogina pagrindinės strategijos.

tags: #bulviniu #seimos #darzu #augalas #vedantis #aitrius



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems