Surogatinė motinystė: tarp pagalbos šeimai ir etinių dilemų

Pasaulis gali keistis, tačiau noras turėti palikuonių - vienas seniausių ir vis dar esminių žmonijos instinktų. Nenuostabu, kad įstaigos, galinčios padėti poroms išpildyti šį troškimą, turtingose šalyse klestėte klesti. Regis, šis netradicinis būdas tampa vis įprastesnis, o garsios įžymybės neslepia, kad šeimos pagausėjimo sulaukė surogatinės motinos dėka.

Kas yra surogatinė motinystė?

Pakaitinė arba surogatinė motinystė (lot. surrogatus - „pasiūlytas vietoj kito“) - tai reprodukcijos metodas, kai pagal sutartį moteris sutinka pastoti ir išnešioti kūdikį, vėliau atsisakydama motinystės teisių. Pasak medikų, surogatinė motinystė yra vienintelė išeitis, jei moteris turi kiaušides, bet neturi gimdos, taip pat vyresnio amžiaus dailiosios lyties atstovėms, kurios kūdikio dar galėtų susilaukti, bet nėštumo metu labai rizikuotų sveikata.

Surogacija skirstoma į kelias rūšis:

• Tradicinė: moteris pastoja bei išnešioja savo genetinį vaisių (naudojama pačios moters kiaušialąstė).
• „Nėštuminė“ (gestacinė): motina pastoja ir nešioja vaisių, kuriam ji nėra biologinė motina (dažniausiai naudojamas biologinių tėvų embrionas).
• Altruistinė: moteris negauna jokio finansinio atlygio.
• Komercinė: poros moka didžiulius pinigus, jog pasirinkta moteris išnešiotų jų kūdikį.

Populiarumas Holivude ir „vaisingumo turizmas“

Surogatinės motinos Holivude - ypač populiarios. Tokiu būdu vaikų susilaukė Nicole Kidman, Ricky Martin, Sarah Jessica Parker, Kanye Westas ir Kim Kardashian bei daugelis kitų. Vis dėlto, daugiausia diskusijų kelia komercinė surogatinė motinystė, ypač vadinamosiose trečiojo pasaulio šalyse, kur žemesnio išsilavinimo ir socialinio sluoksnio moterys dažnai tampa išnaudojamos. Pavyzdžiui, Indijoje, kuri tapo „vaisingumo turizmo“ centru, moterys už šią paslaugą gauna dešimt metinių atlyginimų, taip užtikrindamos savo šeimų ateitį.

Proceso sudėtingumas: nuo psichologijos iki teisės

Surogatinė motinystė apima ne tik medicinines procedūras, bet ir sudėtingus teisinius bei psichologinius aspektus. Potenciali surogatinė motina kruopščiai tiriama: vertinama jos motyvacija, sveikata ir emocinė būklė. Tėvai ir būsimoji surogatinė motina sudaro kontraktus dėl kiekvienos pusės įsipareigojimų, tačiau net tai nepadeda žmonėms atsikratyti didžiausios baimės, kad moteris, išnešiojusi kūdikį, nepareikalaus jo sau.

Akušerė-ginekologė, perinatalinė psichologė Jelizaveta Novosiolova įspėja: „Kūdikį nešiojanti moteris žino, kad jis niekada jai nepriklausys, todėl įvyksta lyg ir asmenybės susidvejinimas. Tačiau milžiniško hormonų persitvarkymo fone tai gali išprovokuoti rimtą psichinį negalavimą.“

Etikos klausimai ir Lietuvos perspektyvos

Lietuvoje surogatinė motinystė nėra įteisinta įstatymais, o nuomonės šiuo klausimu išsiskiria. Vieni mano, kad tai pagalba šeimai, kuri negali susilaukti vaikų, kiti - kad tai moterų reprodukcinės funkcijos išnaudojimas. Europos Parlamentas taip pat baiminasi, kad surogacija gali tapti nauja prekybos žmonėmis forma, nes faktiškai dar negimęs kūdikis tampa komercinių santykių objektu, preke.

Kyla esminis klausimas: ar etiška pritarti surogatinės motinystės idėjai ir įteisinti ją Lietuvoje, kai vaikai gali būti įvaikinami, o pati motinystė yra itin subtilus ir stiprus jausmas, kurio negalima išmatuoti pinigais?

tags: #moteris #kuri #tik #isnesioja #kudiki

• Vaikų saugumas namuose
• Ką gimimo valanda pasako apie jus?
• Komfortiškos kelnaitės judriems mažyliams
• Skaitykite apie lytinį švietimą
• Sveikesnis pasirinkimas jūsų mažyliams