Savijauta po nėštumo nutraukimo: išsamus požiūris į fizines ir psichologines pasekmes

Abortas, ypač nutraukiant pirmąjį nėštumą, gali neigiamai atsiliepti moters fizinei sveikatai bei jos psichinei būklei. Tai yra sudėtingas sprendimas, kylantis dėl įvairių priežasčių, tokių kaip netinkama finansinė padėtis, netinkamas laikas gyvenime, smurtas namuose, ar tiesiog nenoras turėti vaikų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kiekvienais metais beveik pusė visų nėštumų - 121 mln. - būna netyčiniai; 6 iš 10 neplanuotų nėštumų ir 3 iš 10 visų nėštumų baigiasi nėštumo nutraukimu.

Nors nėštumo nutraukimas be abejonės nėra ir neturėtų būti kasdienė patirtis, su Delfi Moterys su specialiste aiškinosi, kodėl iš pirmo žvilgsnio laisvas pasirinkimas apipinamas spaudimu gimdyti: gąsdinimu, jog niekada to nepamirši, kad nesusitaikysi, o partneris - paliks. Svarbu pabrėžti, kad moterys nutraukia nėštumą dėl pačių įvairiausių priežasčių, kurios dažniausiai nėra neapgalvotos, skubotos ar nepagrįstos, kaip neretai teigia abortų priešininkai.

Fizinės nėštumo nutraukimo pasekmės

Nors daugelis šiuolaikinių mokslininkų vadinamuosius pavojus moters fizinei sveikatai po aborto vadina „visuomenėje paplitusiais mitais“, visgi galimos tam tikros pasekmės. Aborto pasekmės moteriai gali būti tiek fiziologinės, tiek psichologinės. Net ir profesionaliai atliktas nėštumo nutraukimas, nors ir retai, bet gali sąlygoti moters sveikatai neigiamas pasekmės. Dažniausiai medicinos įstaigoje atliktas abortas apsieina be didelių komplikacijų ir neturi neigiamos įtakos moters sveikatai, nesutrikdo jos reprodukcinių funkcijų.

Galimos tiesioginės pasekmės moters fizinei sveikatai po procedūros:

• Infekcija
• Gimdos perdūrimas (perforacija)
• Nukraujavimas
• Kraujo užkrėtimas
• Mirtis (itin retai)
• Nepilnai atliktas abortas (pasitaiko maždaug 2 proc. atvejų), kai gimdoje lieka gleivinės gabalėlis ar vaisiaus audinių.
• Nesėkmingai atliktas abortas, kai nėštumas nėra nutraukiamas ir tęsiasi toliau (maždaug 0,2 proc. atvejų, dažniausia iki 6-osios nėštumo savaitės).
• Kraujavimas iki 3 mėn. po operacijos.

Ilgalaikės fizinės pasekmės ir tyrimai

Tarp galimų ilgalaikių pasekmių minimos nevaisingumas, krūties vėžio rizika vyresniame amžiuje, priešlaikinis gimdymas ar persileidimas kito nėštumo metu. Abortas silpnina gimdos kaklelį, o tai padidina moters riziką ateityje pagimdyti neišnešiotą kūdikį. Tarptautiniame akušerijos ir ginekologijos moksliniame žurnale paskelbtoje sisteminėje metaanalizėje patvirtinta, jog vienas dirbtinis abortas padidina vėlesnio neišnešiotų kūdikių gimimo riziką 25-27%. Kitoje studijoje teigiama, jog po dviejų ar daugiau abortų moters rizika pagimdyti neišnešiotą kūdikį padidėja 51-62%.

Mokslinėje erdvėje apstu įvairių tyrimų ryšio tarp aborto ir krūties vėžio srityje. Vieni tyrimai teigia, jog nėra ryšio tarp aborto ir krūties vėžio, kiti tyrimai tą ryšį identifikuoja ir teigia, jog dirbtinis abortas padidina krūties vėžio tikimybę net iki 30%, o jei moteris negimdžiusi - 50%.

Psichologinė savijauta po nėštumo nutraukimo

Psichologinė reakcija į abortą yra labai individuali. Skirtingos moterys nėštumo nutraukimą išgyvena skirtingai. Kartais galima išgirsti, jog po aborto vienos jų patiria palengvėjimą dėl išspręstos nenorimos situacijos, tačiau palengvėjimas gali būti pirminė, paviršutiniška reakcija. Visgi, Kalifornijos universiteto atliktas tyrimas atskleidė, kad klausiant moterų apie jų jausmus aborto atžvilgiu, dauguma nurodė, kad galimybė pasidaryti abortą sukėlė palengvėjimą (90 proc.). 95 proc. moterų nurodė, kad neapgailestavo priėmusios tokį sprendimą. Šie skaičiai laikui bėgant nesikeitė. Net ir po penkerių metų dauguma moterų buvo užtikrintos priimtu sprendimu.

Nepaisant to, praėjus trumpesniam ar ilgesniam laikui, moterys gali išgyventi daugybę neigiamų emocijų susijusiu su patirtu abortu:

• Kaltę dėl neišsaugoto vaikelio
• Pyktį sau bei žmonėms, pastūmėjusiems ją priimti tokį sprendimą
• Neatleidimą
• Gėdą dėl tokio poelgio
• Santykių griūtį
• Vienišumo jausmą
• Savęs nuvertinimą, jaustis neverta laimingo gyvenimo
• Nemigą ir košmarus
• Nerimą
• Depresiją
• Valgymo sutrikimus
• Polinkį svaigintis stimuliuojančiomis arba raminančiomis priemonėmis
• Emocinį nejautrumą supančiai aplinkai
• Intymaus gyvenimo pasikeitimą vengiant arba karštligiškai ieškant lytinių santykių
• Gyvenimo būdo pasikeitimą susiduriant su bedarbyste ar darboholizmu
• Perdėtą rūpestį kitais turimais vaikais
• Pasikartojančius aborto išgyvenimus
• Metinių sindromą, kuomet moters emocinė būklė gali ženkliai pablogėti kasmet aborto atlikimo ar apytikslę vaiko gimimo datą
• Gali kilti mintys apie savižudybę

Abortas taip pat gali prisidėti prie vėlesnių moters psichikos sveikatos sutrikimų bei psichosomatinių simptomų: kraujospūdžio sutrikimų, neaiškių galvos skausmų, pilvo skausmų ir pan.

Moksliniai tyrimai apie psichologines pasekmes

2011 metais British Journal of Psychiatry, 22 mokslinių tyrimų sisteminės analizės “Abortion and mental health: quantitative synthesis” rezultatai parodė, kad moterys, kurioms buvo atliktas abortas, patyrė 81% didesnę psichinės sveikatos problemų riziką (nerimas, depresija, rizikingas alkoholio ir marihuanos vartojimas bei savižudiškas elgesys), įrodyta, jog beveik 10% psichinės sveikatos problemų buvo tiesiogiai susijusios su abortu. Suomijoje atliktas tyrimas atskleidė, jog abortą patyrusios moterys šešis kartus dažniau buvo linkusios į savižudybę nei tos, kurios gimdė.

Kita vertus, minėtame Kalifornijos universiteto tyrime neaptikta jokių įrodymų teiginiui, kad abortas sukelia depresiją, savęs nuvertinimą, padidėjusį nerimą, suicidines mintis ar elgesį. Priešingai, trumpalaikis nerimo sustiprėjimas, žemesnė savigarba, žemesnis pasitenkinimas gyvenimu, netgi mirštamumas buvo būdingesnis moterims, kurioms nebuvo nutrauktas nėštumas, joms to pageidaujant. Mokslinių įrodymų netrūksta, kuriais remiantis būtų galima ne tik paneigti aborto žalą moters sveikatai, bet netgi kelti prielaidas apie aborto naudą bei paskaičiuoti kainą, kurią sumoka vaiką pagimdžiusi ir auginanti moteris.

Psichologinis požiūris į netektį ir visuomenės spaudimas

Psichologiniu požiūriu abortas yra netektis. Vienos moterys šią netektį išgyvena lengviau, kitos sunkiau, visgi šios netekties išgyvenimas kartais komplikuojasi, nes sielvartas lieka bevardis ir beveidis - moteris savo vaiko taip ir nepamato, dėl to jis išlieka nerealus, o jo mirtis tarytum nematoma. Tačiau ši netektis gali būti labai ilgai jaučiama ir palikti pasekmių ne tik emociniame moters pasaulyje, bet ir sujaukti kitas gyvenimo sritis, pavyzdžiui, sukelti sunkumų santykiuose su vyru ar draugu, komplikuoti tolimesnius lytinius santykius. Aborto pasekmės gali būti jaučiamos ir laukiantis bei auginant vėliau gimusius vaikus.

Tačiau psichoterapeutė ištaria sudrebinančius žodžius: po nėštumo nutraukimo galima gyventi normaliai. Mūsų pačių įsitikinimai apie save, pasaulį ir kitus nulemia, kokiose mintyse ir interpretacijose susikursime gyvenimą. Jei aš esu įsitikinusi, kad nuo embriono prasideda gyvybė ir nėštumo nutraukimą priimsiu kaip žmogžudystę, tuomet taip, tai gali visam gyvenimui sutraumuoti. Bet jei aš įsitikinusi, kad embrionas yra ląstelių rinkinys, kuris kažkada pataps žmogumi, tuomet nėštumo nutraukimas tikrai nesukels ilgalaikių pasekmių psichikai. Baigtis 100% priklauso nuo požiūrio.

Lietuvoje yra gana įprasta girdėti teiginius, kad abortas daro žalą moters fizinei ir psichinei sveikatai. Daugelis šiuolaikinių mokslininkų šiuos vadinamuosius pavojus vadina „visuomenėje paplitusiais mitais“. Tačiau dalis moterų jaučia būtent primestą kaltę, nes visuomenė taip spaudžia. Lietuvoje tolerancijos, kaip vertybės, dar yra labai nedaug. Ką mama pasakys, ką draugai pasakys, KĄ ŽMONĖS PASAKYS... Dėl to, dažniausiai, nieko niekam nesako, tyliai viena išgyvena ir negauna psichologinės pagalbos, kuri labai reikalinga. Dėl to labai svarbu mokytis, kad „man neįdomu, ką žmonės pasakys. Man svarbu, kaip aš jaučiuosi“.

Pasirinkimo laisvė ir partnerio vaidmuo

Moterims sakoma, kad jos turi pasirinkimą, bet iš tiesų užkraunamas didžiulis emocinis svoris. Primenama, kad tai gyvenimą visam pakeisiantis sprendimas. Vien pasakymas, kad tai gyvenimą pakeičiantis sprendimas, yra netiesa. Bet koks praradimas yra išgyvenamas, priimamas ir grįžtama prie kasdienybės. Jei tame pastringama, tai paskatins psichikos sutrikimų atsiradimą. Laisvė rinktis labai svarbi sveikai visuomenei. Moterys turėtų turėti teisę rinktis - 100%.

Informuoti perspektyvų tėtį tikrai reikėtų. Seksas yra dviejų žmonių pasirinkimas ir tie abu asmenys yra atsakingi už pasekmes. Vyras turi teisę išsakyti savo nuomonę, būtina kalbėtis, tartis apie visas baimes, pasidalinti visomis mintimis, abejonėmis kartu, kaip sąmoninga pora. Bet jei taip nėra, sprendimą priima moteris. Tai ne vyro kūnas. Santykių baigtis priklauso ir nuo jau minėtų įsitikinimų apie nėštumą, embrioną, kada čia jau ta gyvybė prasideda ir pan. Kuo daugiau poros bendrauja, kuo daugiau pažįsta vienas kitą, tuo mažesnė tikimybė, kad santykis sugrius.

Nėštumo nutraukimo priežastys

Nenumatyta pateikti visapusišką informaciją apie nėštumo nutraukimo procedūrą ar suteikti moteriai draugišką erdvę, kurioje ji, esant poreikiui, galėtų tyrinėti galimus pasirinkimus ir jų poveikį savo gyvenimui. Siekiant geriau suprasti neplanuotai pastojusių moterų poreikius, pirmiausia norėtųsi trumpai aptarti priežastis, dėl kurių dažniausiai nutraukiamas nėštumas. Moterys nutraukia nėštumą dėl pačių įvairiausių priežasčių.

Svarbu pabrėžti, kad moterys, dalyvavusios tyrime, dažniausiai nurodydavo ne vieną priežastį.

Nėštumo nutraukimo procedūros Lietuvoje

Lietuvoje nėštumo nutraukimas nedraudžiamas. Statistikos duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvoje kasmet nutraukiama apie 3 tūkst. nėštumų. Statistika gerėja: dar visai neseniai abortų buvo atliekama 1,5 karto daugiau. Nėštumo nutraukimo galimybė yra ribota laiko atžvilgiu, todėl laiko faktorius yra labai svarbus. Nutraukti nėštumą galima tik iki dvyliktos nėštumo savaitės.

Yra keletas nėštumo nutraukimo būdų, priklausomai nuo nėštumo trukmės:

1. Medikamentinis nėštumo nutraukimas: Lietuvoje įteisintas 2023 m. Vaistais galima nutraukti ne didesnį nei 9 sav. (8 sav. ir 6 dienos) nėštumą savo noru. Tai yra tinkamas pasirinkimas, jei nėštumas yra trumpesnis nei devynios nėštumo savaitės ir moteris nenori atlikti operacijos. Nepilnai įvykęs nėštumo nutraukimas yra dažniausia komplikacija (1-4 proc.), kylanti, kai nėštumas visiškai nepašalinamas iš gimdos, sukelia skausmingus gimdos susitraukimus ar gausų kraujavimą. Tebesitęsiantis nėštumas pasireiškia mažiau nei 1 % atvejų.
2. Vakuuminės aspiracijos būdas (mikroabortas): Ankstyvo nėštumo (iki 5-6 sav.) nutraukimas, kuomet embrionas ir nėštumo audiniai susiurbiami pro gimdos kaklelį įvestu plonu vamzdeliu - vakuuminiu aspiratoriumi. Įprastai pakanka vietinės nejautros, nereikia plėsti gimdos kaklelio.
3. Chirurginis nėštumo nutraukimas: Nėštumas nuo 6 sav. iki 12 sav. (arba dar vėlyvesnis, jeigu nutraukimui yra medicininių indikacijų) yra nutraukiamas panašiai, kaip ir ankstyvesnis, tačiau gali prireikti atlikti didesnes intervencijas - naudojama ne tik vakuuminė aspiracija, bet ir plečiamas gimdos kaklelis, gali būti atliekamas kiuretažas (gimdos gramdymas). Jeigu nėštumas yra vėlyvesnis, įprastai taikoma bendrinė nejautra (sedacija), kuomet nuskausminamieji vaistai suleidžiami į veną. Chirurginis nėštumo nutraukimas yra viena saugiausių operacijų, tačiau kaip ir visos operacijos yra susijęs su tam tikra rizika. Komplikacijos gali atsirasti maždaug 3 % atvejų, tačiau reikšmingų komplikacijų pasitaiko retai. Operacija trunka apie 10 minučių.

Po pirmojo nėštumo nutraukimo operacijos, esant Rh(-), suleidžiamas antirezus D imunoglobulinas, siekiant išvengti kraujo grupių konflikto kito nėštumo metu. Po chirurginio aborto praėjus 1-2 sav. reikia dar kartą apsilankyti pas gydytoją ginekologą: jis patikrins, ar nekilo komplikacijų ir gimda išsivalė tinkamai. Siekiant sumažinti infekcijų riziką, po nėštumo nutraukimo moteriai 2-3 sav. rekomenduojama neturėti lytinių santykių, o po to dar bent 1 mėn. naudoti kontracepciją.

Kaina ir pagalba

Svarbu žinoti, kad nėštumo nutraukimas nėra kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, todėl moterims už paslaugą reikia mokėti pačioms. Abortai atliekami ir kai kuriose valstybinėse poliklinikose. Tačiau įprastai dėl didesnio operatyvumo moterys renkasi privačias klinikas. Nėštumo nutraukimo kainos jose labai skiriasi. Ankstyvo nėštumo (iki 6 sav.) nutrakimas dažniausia yra pigesnis.

Jeigu nėštumą pageidauja nutraukti nepilnametė iki 16 m., yra būtinas raštiškas vieno iš tėvų, įtėvių, globėjų sutikimas. Vyresnėms nei 16 m. asmenims sutikimo nereikia.

Lietuvoje veikiantis Krizinio nėštumo centras įkurtas padėti išgyvenančioms krizinį nėštumą, kenčiančioms po kūdikio netekties dėl persileidimo, priešlaikinio gimdymo, aborto, išgyvenančioms pogimdyminę depresiją. Nuo balandžio 15 d. kviečiame abortą patyrusias moteris į psichologės moderuojamą nedidelę savitarpio paramos grupę. Vyks 10 nuotolinių (Zoom platformoje) kassavaitinių susitikimų antradienio vakarais nuo 18 val. Šiauliuose nemokamas psichologų paslaugas teikiame ir mes.

tags: #savijauta #po #nestumo #nutraukimo

• sužinokite daugiau apie Agurkinių nusikaltimus ir S. Velečkos vaidmenį
• Daugiau apie apvaisinimo procedūras
• Gidas sanatorijoms Birštone šeimoms
• Aspirino saugumas nėščiosioms
• sužinokite daugiau apie Lietuvos prezidentą Kazį Grinių